CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

KAUNO MIESTO GIMNAZIJŲ TRADICINIŲ SPORTO RENGINIŲ ANALIZĖ - KURSINIS DARBAS

įvairių

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

KAUNO MIESTO GIMNAZIJŲ TRADICINIŲ SPORTO RENGINIŲ ANALIZĖ

KURSINIS DARBAS

SANTRAUKA 3

ĮVADAS. 4

LITERATŪROS APˇVALGA.. 5

Lietuvos tradiciniai sporto renginiai……………………………………….……. 5

Kauno miesto sporto renginiai……………………………………………………… 10

Kūno kultūra ir sportas mokinių gyvenime. 12

TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS……………. 16

REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS. 17

IVADOS. 23

LITERATŪROS S�RAAS.. 24

SANTRAUKA

Kauno miesto gimnazijų tradicinių sporto renginių analizė

Kiekviename mieste, da˛nai ma˛esniuose miesteliuose ir neretai provincijos kaimuose vyksta įvairiausi tradiciniai sporto renginiai. Tai krepinio, futbolo turnyrai, lengvosios atletikos, virvės traukimo ir kt. renginiai. iame darbe norėjau isiaikinti ar Kauno miesto gimnazijose taip pat yra rengiami tradicinai sporto renginiai, kurie sudomintų vaikus ir prablakytų juos nuo besikartojančių pamokų rutinos. Buvo apklaustos visos Kauno miesto gimnazijos ir surinkti duomenys apie jose vykdomus tradicinius sporto renginius.

Tyrimo tikslas: atlikti Kauno miesto gimnazijų tradicinius sporto renginių analizź.

U˛daviniai:

Nustatyti, kuriose Kauno miesto gimnazijose organizuojami tradiciniai sporto renginiai.
Nustatyti, kokie tradiciniai sporto renginiai Kauno miesto gimnazijose organizuojami da˛niausiai.
Nustatyti, Kauno miesto gimnazij¹, kurioje organizuojama daugiausiai įdomių tradicinių sporto renginių.

Tyrimas buvo atliktas 2008 metų baland˛io mėnesį, apklausus Kauno miesto „Saulės“, „Auros“, „J. Jablonskio“, „S. Dariaus ir S. Girėno“, „Rasos“ „Santaros“, „KTU“, „Maironio“, „Jėzuitų“, ir „Varpo“ gimnazijų kūno kultūros mokytojus.

Ivados:

1. Apklausus Kauno miesto gimnazijų kūno kultūros mokytojus, nustatyta, kad visose gimnazijose yra organizuojami įvairūs tradiciniai sporto renginiai. Skiriasi jų turinys, trukmė, tikslai, dalyviai ir jų skaičius.

2. Nustatyta, kad da˛niausiai gimnazijose organizuojami krepinio tradiciniai renginiai. Daugiausiai (po 3 krepinio tradicinius renginius) organizuoja „S.Dariaus ir S. Girėno“ gimnazija, tai „Laukaičio“ taurė, „S. Dariaus ir S. Girėno“ taurė, per mokytojų dien¹ rengiamos var˛ybos tarp mokytojų ir mokinių ir „Jėzuitų“ gimnazija, tai Kalėdinis krepinio turnyras, „Z. Puzinausko“ taurė, tarpklasinės krepinio var˛ybos 7 – 8, 9 – 10 ir 11 – 12 kl. mokiniams

3. Nustatyta, kad daugausia tradicinių sporto renginių organizuojama dvejose Kauno miesto gimnazijose, tai „KTU“ ir „Saulės“ gimnazijos. Jose organizuojama po 7 tradicinius sporto renginius per metus: krepinio, tinklinio ir futbolo var˛ybos. Taip pat, tai vienintelės gimnazijos, kuriose organizuojamos aerobikos sporto ventės. Tačiau, dėl sporto renginių specifikos, isiskiria „KTU“ gimnazija. Joje tradiciniai sporto renginiai iek tiek kitokie nei visose kitose gimnazijose. Labiausiai isiskiriantys sporto renginiai – sportikiausios klasės rinkimai, „KKK“ (krepinis, karalius, ir karalienė) var˛ybų rengimo sistema ir „Mokslo pabaigimo“ ventės, kurios tradicikai vyksta Kapitonikese.

ĮVADAS

Sportiniai renginiai – svarbus bendrosios tautos kultūros komponentas, pasireikianti sudėtinga ˛mogaus fizinių, intelektualinių, ir psihinių galių iraika. Jos yra ˛mogaus dorovinio pasireikimo arena, kurioje ypač irykėja asmenybė. Sportinės var˛ybos bei renginiai sukviečia daugybź ˛monių, laimi vienetai, o venčia milijonai. Sportininkia dovanoja ˛monėms d˛iaugsm¹, ugdo patriotizmo jausmus savo aliai, atskleid˛ia ˛mogaus gro˛į, rodantį fizinį ir dvasinį asmenybės turtingum¹.

Kiekvienas rekordas atskleid˛ia naujas sportinio miestrikumo ribas, plečia mūsų supratim¹ apie ˛mogaus organizmo potencines galimybes, bet ma˛iau d˛iaugiamės galėdami ivysti gerai organizuot¹ sporto renginį, tai puiki laisvalaikio praleidimo forma, gra˛us renginys ˛iurovams, treneriams, sportininkams. iuolaikininėje visuomenėje sportas ir sportiniai renginiai įgauna vis didesnį populiarum¹. Sportiniai renginiai propaguoja sveik¹ gyvensen¹, kūno kultūr¹ ir sport¹, ugdo estetinį ˛mogaus skonį. Sportinės ventės tai įvairių sportinių, kultūrinių ir meninių – tematinių priemonių kompleksas.

Var˛ybų ir renginių operatyvumas, slandumas labai priklauso nuo renginių organizatorių darbo. Kuo didesnis masto renginys, tuo sudėtingiau jas vykdyti. (Avi˛onienė, 2005)

Tyrimo tikslas – atlikti Kauno miesto gimnazijų tradicinius sporto renginių analizź.

U˛daviniai:

Nustatyti, kuriose Kauno miesto gimnazijose organizuojami tradiciniai sporto renginiai.

Nustatyti, kokie tradiciniai sporto renginiai Kauno miesto gimnazijose organizuojami da˛niausiai.

Nustatyti, Kauno miesto gimnazij¹, kurioje organizuojama daugiausiai įdomių tradicinių sporto renginių.

LITERATŪROS APˇVALGA

1.1. LIETUVOS TRADICINIAI SPORTO RENGINIAI

Pasaulio lietuvių sporto ˛aidynės

1938 metų liepos 17–31 dienomis ne tik Kaunas, bet ir visa Lietuva gyveno Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados nuotaikomis. Olimpiadoje dalyvavo nema˛as būrys pasaulio lietuvių. Gausiausia buvo Latvijos delegacija – 65 sportininkai ir 57 turistai. JAV delegacij¹ sudarė 24 atletai, Vilniaus krato – 24, Did˛iosios Britanijos – 9, Brazilijos – 3. Ikilmingame Tautinės olimpiados atidaryme dalyvavo per 10 tūkst. ˛monių. Kaunas skendo tautinių vėliavų jūroje. Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona sportininkams įteikė olimpinź vėliav¹, į padangź buvo paleista apie tūkstantis baland˛ių

Pirmojoje tautinėje olimpiadoje var˛ėsi lengvaatlečiai, boksininkai, sunkumų kilnotojai, futbolininkai, tinklininkai (orasvydininkai), plaukikai, lauko ir stalo tenisininkai, auliai, ˛irgų sporto entuziastai, buriuotojai, irkluotojai, dviratininkai, lakūnai, sklandytojai, aviamodeliuotojai. Tautiniai okiai taip pat buvo laikomi sporto aka.

Tokių sporto venčių kaip Pirmoji tautinė olimpiada lietuviai ilgai nebematė. Tik po keturiasdeimties metų iaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto s¹jungos (ALFASS) iniciatyva atkurtos senos tradicijos – 1978 metų bir˛elio 27–liepos 3 dienomis Toronte (Kanada) surengtos I pasaulio lietuvių sporto ˛aidynės. Jos buvo skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 60 metų ir Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados 40 metų jubiliejams.

ˇaidynėse dalyvavo 1101 sportininkas i JAV, Kanados, Anglijos, tuometinės Vakarų Vokietijos, Australijos ir Argentinos. Lietuviai rungtyniavo 11-os sporto akų var˛ybose: lengvosios atletikos, krepinio, tinklinio, stalo teniso, teniso, golfo, futbolo, plaukimo, audymo, achmatų, kalnų slidinėjimo ( II Lietuvos tautinės olipmiados ir VI pasaulio lietuvių sporto ˛aidynių organzacinio komiteto direktoratas, 1998).

II-osios mūsų tautiečių pasaulio sporto ˛aidynės vyko 1983-aisiais metais bir˛elio 25–liepos 4 dienomis JAV. 1126 lietuviai sportininkai i Australijos, JAV, Kanados ir VFR sugu˛ėjo į Čikagoje vykstančias II pasaulio lietuvių sporto ˛aidynes. Deja, jos susilaukė nema˛ai kritikos. tai k¹ pasibaigus ˛aidynėms raė Edvardas ulaitis: „Sportiniu at˛vilgiu ˛aidynės buvo daugiau parapijinio lygio. Iimtis – tinklinis. (…) Buvo suva˛iuota visikai be jokio pasiruoimo, ir dalyvavo jose visi, kas tik norėjo. Jokios atrankos“.

1988 metų gruod˛io 26–31 dienomis Adelaidėje (Australija) surengtos jau III pasaulio lietuvių sporto ˛aidynės. Jose pirm¹ kart¹ dalyvavo atgimstančios Lietuvos sportininkai. Tuometinei alies sporto vadovų iniciatyvai deleguoti į Australij¹ Lietuvos sportininkų delegacij¹ ne i karto buvo pritarta. Tuometinių ALFASS ir Australijos lietuvių fizinio auklėjimo s¹jungos (ALFAS) vadovų Valdo Adamkaus, Jurgio Jonavičiaus bei jų kolegų Lietuvoje ir u˛sienyje pastangomis buvo sugriauta siena tarp Lietuvos ir Vakarų.

Lietuvai Adelaidėje atstovavo krepininkai, plaukikai, stalo tenisininkai, achmatininkai. Lietuvos sportininkai laimėjo beveik visus ˛aidynių medalius.

1991 metų vidurvasarį į Nemuno krat¹ sugu˛ėjo daugiau kaip 600 sportininkų, trenerių, ˛urnalistų ir kitų garbingų svečių i JAV, Australijos, Kanados, Anglijos, Kolumbijos, Vokietijos, Naujosios Zelandijos, Argentinos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Rusijos. Kartu su jais IV ˛aidynėse rungtyniavo dar apie 3000 geriausių Lietuvos sportininkų (Lietuvos lengvosios atletikos federacija, 1992). Var˛ybos vyko daugelyje alies miestų ir rajonų, o kalnų slidininkams teko nukakti net į Kaukaz¹.

V pasaulio lietuvių sporto ˛aidynės vyko 1995 metų liepos 30–rugpjūčio 5 dienomis. Norinčiųjų imėginti jėgas bėgimo takeliuose, ore, vandenyje, ringe, aiktelėse buvo nepaprastai daug – net 4870 atletų. 15 valstybių vėliavos plevėsavo įvairiose alies sporto bazėse. Trisdeimties sporto akų var˛ybų nugalėtojams ir prizininkams buvo įteikta 743 komplektai medalių ir 27 komandinės dovanos (V apsaulio lietuvių sporto ˛aidynės, 1996). Per ˛aidynes vyko Pasaulio lietuvių sporto organizacijų ir s¹jungų kongresas. Jame nutarta 1998 metų vasar¹ surengti II Lietuvos tautinź olimpiad¹ ir VI pasaulio lietuvių sporto ˛aidynes ir į jų program¹ įtraukti 18 sporto akų var˛ybas.

2000 metų Lietuvos sporto kongrese ALFASS pirmininkas A.ileika isakė nor¹ 2005 metais VII pasaulio lietuvių sporto ˛aidynes organizuoti Amerikos ˛emyne. Tačiau Pasaulio lietuvių sporto forume buvo nutarta, kad Pasaulio lietuvių sporto ˛aidynės tebelieka aktuali tautinio bendradarbiavimo forma. Be to 2004 metų bir˛elio 8 dien¹ Vilniuje vykusiame Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovų, ALFASS, ALFAS atstovų, Kūno kultūros ir sporto departamento bei kitų sporto organizacijų pasitarime pateikta informacija, kad iuo metu u˛sienyje gyvena apie 1,5 mln. lietuvių ir isaugoti lietuvybź u˛sienyje tebelieka aktualu.(Fedosejava. Misevičus, 2005)

2005 m, Lietuvoje vyko VII-osios Pasaulio lietuvių sporto ˛aidynės, kurios buvo skirtos liepos 6-¹jai – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai, Tarptautiniams kūno kultūros ir sporto metams bei Europos kultūros konvencijos 50-ties metų jubiliejui paminėti.

Įspūdingiausia ˛aidynių dalis, ˛inoma, buvo jų atidarymas. Liepos 2-osios d. popietź pasaulio lietuvių sporto ˛aidynių dalyviai idid˛iai bei ventikai nusiteikź ˛ygiavo Gedimino prospektu Lietuvos sostinėje. Po parado visi patraukė į Arkikatedros Bazilik¹, kur buvo laikomos specialios v. Miios ir paventinta ˇaidynių vėliava. Vėliau ventė tźsėsi „Siemens” arenoje, kur vyko ikilminga VII ųjų PLSˇ atidarymo ceremonija. Į pilnutėlź sportininkų, jų gerbėjų ir giminių aren¹ susirinkusiuosius pasveikinti atvyko Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Svečius linksmino Europos sportinių okių vicečempionai Arūnas Bi˛okas ir Edita Daniūtė, Lotynų Amerikos sportinių okių Pasaulio ir Europos čempionai - kolektyvas 'ˇuvėdra', atlikėjas M. Mkutavičius, kuris atliko sporto himnu tapusi¹ dain¹ 'Trys milijonai'.

iose - VII-osiose Pasaulio lietuvių sporto ˛aidynėse buvo akredituota daugiau negu 5000 dalyvių. Atvyko nema˛ai delegacijų i u˛sienio alių: Australijos, Baltarusijos, Danijos, Did˛iosios Britanijos, Estijos, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Rusijos (Altajaus, Krasnojarsko, Kaliningrado, Murmansko, Sankt Peterburgo miestų), vedijos, Ukrainos, Venesuelos, Vokietijos ir daugiausiai lietuvių - net vir imto narių - atvyko i JAV. Pirm¹ kart¹ ˛aidynėse dalyvavo keli atstovai i egzotikųjų Pietų Amerikos alių - Argentinos ir Urugvajaus. Buvo surengtos eiolikos sporto akų var˛ybos: badmintono, biliardo, boulingo, futbolo (jauniai, suaugusieji, veteranai), golfo, krepinio (jauniai, suaugusieji, veteranai), orientavimosi sporto, paplūdimio tinklinio (jauniai, suaugusieji), plaukimo, rankinio, regbio, stalo teniso (jauniai, suaugusieji, veteranai), sportinės ˛ūklės, audymo, teniso (jauniai, suaugusieji, veteranai), tinklinio (jauniai, suaugusieji, veteranai). Taip pat buvo stebimos ir parodomosios var˛ybos: bendrosios gimnastikos, biatlo (bėgimas+plaukimas), estafetinio bėgimo „Vilniaus tiltai“, greitojo čiuo˛imo riedučiais, keliautojų sporto, lietuvikos savigynos, MTB-kalnų dviračių var˛ybos, o taip pat ritinio, ringo, sportinių okių, sunkiosios atletikos (veteranai) ir ˛olės riedulio. Net penkias dienas viso pasaulio sportininkai var˛ėsi dėl medalių ir garbės, o ˛iūrovai stebėjo arias kovas ir nepamirtamai gra˛ias įvairių sporto akų var˛ybas. Prizinių vietų laimėtojams buvo idalinta vir dviejų tūkstančių medalių. Turime paminėti, kad labai neblogai iemet var˛ybose pasirodė Amerikos lietuviai. Nema˛ai įvairių am˛iaus grupių ˛monių dalyvavo teniso turnyruose. Įdomiausia, kad vienintelė atstovė i JAV 85-rių metų Vanda Vebeliūnienė i Niujorko, kuri dalyvavo visose septyniose Pasaulio lietuvių sporto ˛aidynėse, iemet u˛ėmė treči¹j¹ viet¹. Visi stalo teniso apdovanojimai, iskyrus vien¹, liko Lietuvoje. Dauguma plaukimo prizininkų taip pat i Lietuvos, keli apdovanojimai ikeliavo į Rusij¹ ir į JAV. Tarp vyrų 19-24 metų grupėje 50 metrų laisvuoju stiliumi pirmasis atplaukė JAV atstovas Algis Auktuolis. Pirmasis jis buvo ir praplaukźs nugara. Dar viena atstovė i JAV grupėje nuo 13 iki 15 metų Rūta Paktaitė-Smith ikovojo pirm¹ viet¹ 50 metrų plaukime petelike, o taip pat 400 metrų laisvame plaukime. (Fedosejava. Misevičus, 2005)

Kaip tikriems lietuviams būdinga, krepinio rungtynėse var˛ėsi daugiausia ˛aidėjų. Amerikos atstovai dalyvavo eiose krepinio var˛ybų grupėse i atuonių. Jaunučių vaikinų (1990-1992 gimimo metų) nugalėtojais tapo .Marčiulionio KA krepininkai. Jaunių vaikinų (1986-1988 gimimo metų) var˛ybose pirm¹ viet¹ ikovojo Čikagos komanda „Lituanica“-1. Berniukų (1992-1995 gimimo metų) var˛ybų auksas į kart¹ pasiliko Lietuvoje, jis atiteko .Marčiulionio KA-2 komandai. Mergaičių (1991-1995 gimimo metų) var˛ybose visos prizinės vietos iais metais atiteko komandoms i Lietuvos. Veteranų grupėje, kurioje nebuvo nei vienos JAV komandos, visas prizines vietas laimėjo Lietuvos komandos. Moterų grupėje auksas atiteko Lietuvos ekipai „Svaja“. Karčiausios aistros virė krepinio salėse loiant vyrams. JAV lietuviai laimėjo su pasidid˛iavimu parsive˛dami VII-ųjų PLSˇ aukso medalius, dar kart¹ primindami savo pranaum¹ krepinyje.

Pasaulio lietuvių sporto forumas nutarė pasaulio lietuvių sporto ˛aidynes nuo iol rengti kas ketverius metus Lietuvoje, kur atvykź i u˛sienio lietuviai galės ne tik susitikti vieni su kitais, bet ir aplankyti, pabūti protėvių ˛emėje, praturtinti savo lietuvikum¹. (Marcinkevičiūtė, 2005).

Taigi sekančios, VIII-osios pasaulio lietuvių sporto ˛aidynės 2009-ųjų bir˛elio mėn. pabaigoje vėl vyks Lietuvos sostinėje Vilniuje.

Tradicinis estafetinis bėgimas Medininkai –Vilnius

Nuo 1992 m. Liepos mėnesį Medininkų pasienio poste prie memorialo ˛uvusiems pareigūnams vyksta tradicinė estafetė Medininkai–Vilnius Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir Muitinės departamento prizams laimėti. Bėgimo finias – prie Antakalnio kapinių.

io bėgimo tikslas – puoselėti tradicij¹ sporto renginiais paminėti Lietuvai reikmingus įvykius, pagerbiant 1991 m. liepos 31 d.

Miri¹ 7 dalyvių komand¹ sudaro tik vieno miesto, rajono, įstaigos ar klubo bėgikai. Estafetinis bėgimas susideda i 7 etapų. Etapo ilgis – 5 km. Viso estafetinio bėgimo „Medininkai–Vilnius“ ilgis – 35 km. Pa˛ymėtose vietose perduodama estafetės lazdelė.Estafetinio bėgimo komanda, greičiausiai nubėgusi distancij¹ Medininkai - Vilnius, apdovanojama Muitinės departamento ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pereinamuoju ir piniginiais prizais bei I laipsnio diplomais. Komandos patekusios į keturiasdeimtuk¹, apdovanojamos suvenyrais ir lankstinukais ( Lietuvos muitin

Tai seniausias mūsų alyje estafetinis bėgimas. Į jį susirenka ne tik bėgimo mėgėjai, bet ir patyrź sportininkai olimpiečiai. Pastaraisiais metais galime ivysti bėgančius ˛uvusiųjų pareigūnų vaikus. Tai ne tik sportinis renginys, bet kartu ir auklėjamoji priemonė, parodanti jaunimui, kaip reikia mylėti ir branginti savo alį.

Tradicinis festivalis Palangoje „Sportas visiems“

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ – 1991 metais įkurta visuomeninė organizacija, savanorikais pagrindais vienijanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje įregistruotas respublikines visuomenines kūno kultūros, sporto ir turizmo organizacijas, plėtojančias sveikat¹ stiprinanči¹ kūno kultūr¹ ir mėgėjų sport¹.

Pagrindiniai asociacijos tikslai – siekti visuomeninės gerovės kūno kultūra ir sportu stiprinant ˛monių sveikat¹, propaguoti sveik¹ gyvensen¹, organizuoti kūno kultūros, neprofesionalaus sporto ir poilsio renginius įvairiaus am˛iaus ˛monėms.

Asociacija glaud˛iai bendradarbiauja su Lietuvos visuomeninėmis sporto organizacijomis: Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, Lietuvos sporto federacijų s¹junga, Lietuvos neolimpiniu komitetu, Lietuvos parolimpiniu komitetu, Lietuvos aeroklubu.
Asociacijos nariai kart¹ per metus susitelkia bendram renginiui ir organizuoja festivalį „Sportas visiems“. Renginys, į pajūrio kurorto gatves sukviečiantis tūkstančius dalyvių, patrauklus tuo, kad yra atviras kiekvienam sporto entuziastui - tereikia ateiti ir u˛siregistruoti prie pat var˛ybas. Festivalio tikslas - pakviesti Lietuvos gyventojus naujam sporto s¹jūd˛iui, u˛degti noru sistemingai sportuoti savarankikai arba jungtis į bendraminčių klubus, paskatinti aktyviausias eimas, kolektyvus ir organizacijas, propaguojančias sveik¹ gyvensen¹, paraginti jaunim¹ aktyviai, turiningai ir sveikai praleisti laisvalaikį. ie festivaliai – ne tik gra˛i, prasminga sveikat¹ stiprinančio sporto ventė, bet ir organizacinio darbo įvertinimas bei tolesnės veiklos gairių paieka.
2008 m. gegu˛ės 30–bir˛elio 1 d. Palangoje vyks tradicinis festivalis „Sportas visiems“, kasmet sutraukiantis vis gausesnį įvairaus am˛iaus sporto mėgėjų būrį. Į ˛aidynes „KTU“ Baltijos pajūryje kviečiami mėgėjiko, sveikat¹ stiprinančio sporto entuziastai ir sveikos gyvensenos propaguotojai. Tikimasi sulaukti dalyvių i visos Lietuvos ir kaimyninių alių. Svetingoji Palanga pasitiks sporto ir kultūros ventės dalyvius pasipuousiais aiktynais ir stadionais, bėgimo bei dviratininkų takeliais, orientavimosi marrutais ir paplūdimyje nu˛ymėtomis ˛aidimų aiktelėmis

Pagrindinė festivalio idėja - didinti įvairaus am˛iaus ˛monių fizinį aktyvum¹, ypač eimų ir jaunimo. Organizatoriai sieks, jog sporto var˛ybose bei kultūrinėje programoje dalyvautų net tik asociacijos klubų nariai, bei ir atvykusieji į pajūrį pailsėti.

Festivalio metu bus nustatyti akyviausi dalyviai, sportikiausios eimos ir masikiausi kolektyvai. Rengėjai tikisi, jog festivalyje vyraus olimpinė dvasia, tarpusavio pagarba, optimizmas bei pa˛angos ir darnos siekimas (Kurlys, 2003).

Festivalio Palangoje dalyviai galės imėginti jėgas smiginio, rankų lenkimo, gatvės krepinio, mini futbolo, audymo i pneumatinio autuvo, kvadrato, pasagos metimo, moksleivių Antikos sporto” naktinio orientavimosi, sportinės ˛ūklės, riedučių, paplūdimio tinklinio, lėkčiasvyd˛io, bėgimo pajūriu, paplūdimio rankinio, virvės traukimo bei iaurietiko ėjimo var˛ybose. Ypač įspūdingi ˛ada būti aerobikos grupių pasirodymai Palangos vasaros estradoje.

1.2. KAUNO MIESTO SPORTO RENGINIAI

Tarptautinis Algirdo ociko vardo bokso turnyras

Ringo d˛entelmenu tituluojamas A. ocikas did˛iajame sporte praleido 11 metų. Per t¹ laik¹ jis turėjo 128 kovas ir ikovojo 118 pergalių. A. ocikas pasi˛ymėjo ne tik tobula technika, bet ir d˛entelmeniku elgesiu ringe. Baigźs aktyvi¹ sportinź karjer¹ jis daug metų sėkmingai dirbo treneriu, dėstė Kūno kultūros institute.

Jo garbei nuo 1996 m. Kaune kasmet yra organizuojamas bokso turnyras. eis metais Kauno sporto halėje buvo surengtas jau XII tarptautinis Algirdo ociko vardo bokso turnyras, kuriame dalyvavo 40 sportininkų i eių alių - Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, vedijos ir Lietuvos. Prie du metus turnyre dalyvavo 108 sortininkai i 11 alių. Bet iemet jų gretos gerokai suma˛ėjź. Kvietimai dalyvauti bokso turnyre Kaune buna isiųsti daugeliui Europos valstybių, tačiau dar du turnyrai Kroatijoje ir Rumunijoje nuvilioja kitų alių boksininkus. io turnyro biud˛etas nėra didelis, todėl sportininkai renkasi kur geresnės s¹lygos, ir kur arčiau va˛iuoti. Vis dėlto ociko turnyras plečiamas, manoma, kad taip bus ir toliau. 1996 metais jame kovojo tik jauniai, bet kasmet turnyras vis plėtėsi, kol tapo tarptautinis. Jis jau įtrauktas į Tarptautinės bokso asociacijos (AIBA) kalendorių. Nors iose turnyruose dalyvauja daug sportininkų i kitų alių, bet lietuviai tradicikai ikovoja medalių, įvairiose svorio kategorijose.

EAA permit meeting Kaunas 2008

Europos lengvosios atletikos federacijos (EAA) prezidento Hansjorgo Virco (Hansjorg Wirz) padėka u˛ sėkmingai surengtas Europos jaunimo lengvosios atletikos var˛ybas Kaune, leido 2006 m. surengti pesti˛ines var˛ybas EAA Permit Meeting Kaunas 2006 . Tokio lygio tarptautinės lengvosios atletikos var˛ybos kaip EAA Permit Meeting Lietuvoje buvo rengiamos pirm¹ kart¹. Jose nor¹ dalyvauti pareikė sportininkai i daugiau kaip 30 senojo Europos ˛emyno alių. Geriausius rezultatus Europoje ir pasaulyje pasiekź lengvaatlečiai Kaune kovėsi 12 rungčių. Dėl aukčiausių apdovanojimų kovojo tokios lengvosios atletikos ˛vaig˛dės kaip geriausia am˛iaus uolininke į tolį tituluojama Tatjana Kotova (Rusija), 110 barjerinio bėgimo daugkartinis čempionas Stanislavs Olijars (Latvija). Disko metimo sektoriuje ˛iūrovai ivydo ir legendinį Lars¹ Riedelį, bei Virgilijų Alekn¹ (Poderys, 2006).

2008 bir˛elio 8 dien¹ Kaune, S.Dariaus ir S.Girėno sporto centre, treči¹ kart¹ vyks tarptautinės lengvosios atletikos var˛ybos EAA Permit Meeting Kaunas 2008”. Kartu su jomis antrus metus i eilės bus surengtos dukart olimpinio bei dukart pasaulio disko metimo čempiono Virgilijaus Aleknos vardo disko metimo var˛ybos. Pirmieji su V.Aleknos vardo turnyrai vyko Vilniuje, tačiau nuo 2007 metų persikėlė į Kaun¹. Disko metikas teigė, kad tokį sprendim¹ nulėmė tai, kad sostinėje nėra reikalingų s¹lygų tokioms var˛yboms surengti. EAA Permit Meeting Kaunas 2008” dalyvaus per 100 sportininkų i daugiau nei 20 alių. Var˛ybų metu lengvaatlečiai var˛ysis 14-oje rungčių. Taip pat dėl dviejų EAA Permit Meeting Kaunas 2008” globėjo Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus Prezidento taurių”: geriausi¹ rezultat¹ pasiekusiam Lietuvos sportininkui ir uolio į tolį rungties nugalėtojui. ias var˛ybas prezidentas globoja nuo 2006 m. Pats Valdas Adamkus 1948 metais Vokietijoje įvykusioje Pavergtųjų tautų olimpiadoje laimėjo du aukso ir du sidabro medalius.

ios var˛ybos bus vienos svarbiausių Lietuvos lengvaatlečiams. Jie turės galimybź įvykdyti olimpinius normatyvus. EAA Permit Meeting Kaunas 2008” var˛ybose bus surengta estafetės 4x100 m bėgimo rungtis, kuri iimties tvarka Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) yra įtraukta į olimpinių ˛aidynių atrankos var˛ybų s¹ra¹. ioje rungtyje dalyvausiančios Lietuvos vyrų bei moterų komandos turi galimybź pirm¹ kart¹ ikovoti teisź dalyvauti olimpinėse ˛aidynėse.

Kaip ir prie tai vykusiose var˛ybose taip ir iose turėtų susirinkti pajėgiausi pasaulio sportininkai. Bet pačius geriausius atletus yra sunku prisivilioti. Tai dar riboja ir renginio biud˛etas. Neoficialiais duomenimis, pasaulio reitingų pirmuosiuose deimtukuose esantys atletai vien u˛ sutikim¹ dalyvauti komercinėse var˛ybose pageidauja vidutinikai 10 tūkstančių JAV dolerių honoraro (ELTA, 2008).

Lietuvos universiada

2008 gegu˛ės 9 – 11 dienomis į Kaun¹ var˛ytis Lietuvos universiadoje susirinko visų Lietuvos auktųjų mokyklų studentai, iaikinti stipriausias auktųjų mokyklų komandas ir sportininkus. Universiad¹ vykdo Lietuvos studentų sporto asociacija. Ji vyko vadovaujantis Tarptautinės universitetinio sporto federacijos (FISU) nuostatais.

Var˛ybose leid˛iama dalyvauti auktųjų mokyklų dieninio, vakarinio ir neakivaizdinio skyriaus studentams, am˛ius iki 28 (imtinai) metų, studentams, esantiems akademinėse atostogose, bakalaurams, magistrantams, doktorantams, rezidentams ir prie metus baigusiems aukt¹j¹ mokykl¹, bet ne vyresniems kaip 28 metų asmenims, pateikus diplomo nuora¹ ir asmens tapatybź įrodančius dokumentus. Tai pat Lietuvos Universiadoje gali dalyvauti u˛sienio valstybių auktųjų mokyklų studentai. Atkaklios kovos vyko krepinio, paplūdimio tinklinio aiktelėse, lengvosios atletikos aiktėse, ant tatamio rungėsi dziudo sportininkai, LKKA baseine – plaukikai, o Zapykio mike (Kauno raj.) var˛ėsi orientacinio sporto atstovai. Itin gausus būrys sportininkų atstovavo LKKA visose iose sporto akose. Mūsų vaikinų ir merginų krepinio komandos be pralaimėjimų ˛engė ant pirmosios vietos pakylos. Paplūdimio tinklinio merginų var˛ybas laimėjo Akademijos studentės Rosita Nevulytė ir Sandra Gaudutytė, o kita pora - Vilhelmina Sarcevičiūtė ir Gintarė Kubilienė – u˛ėmė 3 viet¹. Orientacininkai Andrej Gerasimov ir Andrejus Jemeljanenko 7,100 km distancijoje u˛ėmė atitinkamai 5 ir 7 vietas, o estafetėje – 2 viet¹. 100 m nugara plaukime pirmakursė Dovilė Norkevičiūtė ikovojo 1 viet¹, 100 m kompleksiniame plaukime – 3-¹j¹. Kristina Valiukevičiūtė u˛ėmė dvi 4-¹sias vietas - 100 m petelike ir 100 m krūtine. Aura treimikytė buvo ketvirta 100 m kompleksiniame plaukime ir penkta 50 m laisvuoju stiliumi. 100 m. petelike plaukime 1 viet¹ ikovojo Rimvydas alčius, palikźs 2 vietoje kit¹ LKKA student¹ Minijų le˛¹. R.alčius taip pat u˛ėmė 2 viet¹ 100 m nugara plaukime. Estafetėje ir 4x50 m kombinuotoje estafetėje ir 4x50 m laisvuoju stiliumi LKKA plaukikės u˛ėmė antr¹sias vietas, o vaikinai – treči¹sias. Gausiai dalyvavź dziudo imtynininkai ikovojo 8 aukso medalius; juos pelnė: Vytautas Skilinskas, Karolis Bau˛a, Marius Labalaukis, Gintarė Micytė, Rasa Gasiulytė, Dovilė Danaitytė, Raimonda Gedutytė ir Lorena Rimavičiūtė. Antr¹sias vietas u˛ėmė: Domas Jaskūnas, Evelina Kulvinskaitė, Milda Kanapkaitė, Birutė Matulevičiūtė ir Sandra Rimavičiūtė. Itin daug apdovanojimų įvairiose rungtyse ikovojo LKKA lengvaatlečiai: po 12 aukso ir sidabro medalių ir 11 bronzos. LKKA studentai surinkź daugiau nei tūkst. takų, galutinėje įskaitoje ikovojo pirmaj¹ viet¹.

1.3. Kūno kultūra ir sportas mokinių gyvenime

Sportinė veikla ugdo sportininko asmenybź, kurios vertė ne vien fiznės ypatybės ir sportiniai rezultatai, bet ir tinkamas pareigos, garbės, papročių, tradicijų, dvasinės kultūros vertybių, elgesio normų suvokimas. Asmenybės gebėjimas nuolat save kontruoliuoti yra vienas i jos valios brandumo rodiklių (Karoblis, 1999).

K. Mikinis (2002) iskiria kelet¹ sportinės veiklos aspektų:

Ugdomasis sportininko charakteris. Charakteris nėra įgimtas, jį formuoja ˛mogaus aplinka, galinti daryti jam ir teigiam¹, ir neigiam¹ poveikį. Atsi˛velgiant į sportininko santykius su sportine aplinka ir savimi, po˛iūriu į treniruotes ir var˛ybas, ugdomos charakterio savybės (pvz., darbtumas, kolektyvikumas, teisingumas, savigarba, orumas, ˛mogikumas), valios ypatybės (rytingumas, dr¹sumas, itvermingumas), emocijų pobūdis (jausmingumas, empatikumas, jautrumas), intelekto s¹vybes (kūribikumas, novatorikumas, sprendimų apibė˛tumas) ir pan. Sportuojant reikia ne tik didelės kantrybės, bet ir imokti pakźsti skausm¹, įveikti nuovargį, daugelį kitų nemalonių pojūčių, todėl treneris turi vadovautis nuostata, kad tik ugdant tvirt¹ charakterį bus galima pasiekti ne tik gerų sportinių rezultatų, bet ir isikovoti rimtesnź padėtį profesinių interesų srityje.

Ugdomods socialiai turiningos vertybės. Vertybė – asmeniui reikmingiausio dalyko igyvenimas, orientuojantis jo m¹stym¹ ir jausmus į aukčiausias objektyvias gėrybes. Kai vertybė skatina tos krypties veikl¹, kalbama apie vertybinź orientacij¹. ioji taip pat yra tikrovės pa˛inimo motyvas. Todėl reikia pa˛int ir skiepyti vertybines orientacijas. Subjektyvios vertybės – tai, ko ˛mogus ieko kaip prasmingiausio dalyko mokslo, sporto, kultūros erdvėje, gyvenyme, santykiuose su kitais ˛monėmis (Mikinis, 2002).

Ugdymo po˛iūriu svarbi tokia prielaida: vertybės, kurios susiformuoja sportuojant, gali būti perkeliamos į kitas gyvenimo sritis ir kartu tobulint individ¹, visuomenź. Nustatyta (Mielke, Bahle 1995), kad ekstramaliomis var˛ybų situacijomis, sunkiomis treniruotėmis ugdomas patriotizmo jausmas, atsakomybės u˛ savo komandos veiksmus jutimas, daugelis kitų sportininko dorinės brandos bruo˛ų. Todėl į tai, kiap sportas veikia ˛mogų, visada reikia ˛iūrėti dviem aspektais: jis suteikia dvejop¹ galimybź tobulėti – sportinio meistrikumo ir savźs tobulinimo prasme. Ypač didelź įtak¹ ugdant socialiai turtngas sportininkų dvasines vertybes turi trenerio asmenybė, jo pa˛iūris į auklėtinius.

Sportuojantys vaikai ir jaunuoliai rengiami visuomeniniam ir darbiniam suaugusiųju gyvenimui. Sunkios treniruotės ir ekstramalios var˛ybų situacijos reikalauja didelių fizinių ir dvasinių jėgų. Sportininkai tokioje aplinkoje įgyja pasitikėjim¹ savo jėgomis, imoksta paklusnumo, drausmės, sutarimo su kitais, padeda jausti didesnź atsakomybź u˛ savo poelgius, geriau suvokia garbingos kovos prinsipus ir pan. Visa tai vėliau praverčia darbinėje ir visuomeninėje veikloje. Buvź sportininkai paprastai greičiau kopia karjeros laiptais, greičiau prisitaiko prei grei˛tų gyvenimo reikalvimų. Taip pat nustayta, kad sportuojantys ˛monės dsaugiau vertina darb¹ kaip ˛mogaus laimės altinį, vartojimo srityje – nematerialius dalykus, o laisvalaikiu domisi ir kitais kultūros objektais - muzika, teatru, menu ir pan (Spreitzer, 1994).

Sportinė veikla teigiamai veikia sportininkų savigarb¹. Itirta, kad sportininkams būdinga didesnė savigarba, jie labiau savimi pasitiki ir teigiamiau vertina save negu nesportuojantieji. ˇimona, kad savigarba ugdoma vertinant savo gebėjimus ir kitų reakcijas į juos. Sportininkai nuolat gauna vienokių ar kitokių nurodymų i trenerio, o paskui – veiksmų įvertinim¹. Vėliau sportininkai tuos vertinimus lygina su savo ankstesniai ar komandos draugų vertinimais. Taip didinama savigarba – svarbus veiksnys, padedantis sportininkui atsispirti ˛alingam poveikiui, o sportiniame gyvenime jo yra daug (dopingas, alkoholis, narkotikai ir kita). Beto sportas visada ˛avi ˛inių ir protinių galių darna.

Fizinis aktyvumas garantuoja normalų organizmo funkcionavim¹. Raumenys, ankstyvoji judėjimo grandis, sudaro daugiau kaip trečdalį kūno masės. Nuo jų veiklos priklauso ir visų kitų organizmo sistemų būklė ir pajėgumas. Fizinis aktyvumas padeda ne tik stiprinti sveikat¹, bet yra ir gro˛io kūrimo ir ilaikymo priemonė. Grakti laikysena, atletika ivaizda yra reikmingas ˛mogaus estetinis bruo˛as. Fizinė veikla, u˛imtumas padeda atsisakyti ˛alingų įpročių ir yra sveikatai naudingų teigiamų emocijų altinis (Ivakienė, Čepelionienė, 2005).

iuo metu fzinis aktyvumas laikomas viena i pagrindinių individo fizinės, socialinės ir emocinės gerovės s¹lygų. Pasyvaus gyvenimo būdo paplitimas visuominėje rivertė domėtis fizinio aktyvumo poveikiu įvairaus am˛iaus ˛monių organizmui. Ilgamečių mokslinių tyrimų faktai neleid˛ia abejoti, kad fizinis aktyvumas, ypač jei jį tinkamai parinksimeir dozuosime, padeda teigiamam svekatos lygio prieaugiui, ma˛ina irdies nepakankamum¹, padidėjusį kraujospūdį ir taip ar ilgina sveiko ir produktyvaus gyvenimo trukmź (Asmens sveikatos ugdymas, 2000).

ˇmogaus kasdieninis fizinis aktyvumas turi įtakos fiziniam pajėgumui, o pastarasis savo ruo˛tu viekia fizinį aktyvum¹: didėjant pajėgumui ˛mogus paprastai yra aktyvesnis, o didesnis aktyvumas turi teigiam¹ poveikį pajėgumui. Pajėgumas turi įtakos sveikatai, o i veikla kasdieninį fizinį aktyvum¹ ( Vis tobulėti, 1996).

iuo metu neabejojama, jog reguliari fizinė veikla yra gyvybikai svarbi harmoningai paauglio raidai. Tačiau lietuvos mokinių fizinį aktyvum¹ tyrź mokslininkai teigia, kad jis turi tendencij¹ ma˛ėti (Grinienė, 2003; Kardelis ir kt., 2001). Tarp mėgstamiausių mokinių laisvalaikio u˛siėmimų vyrauja pasyviso veiklos formos: kasdieninis nuo vienos iki penkių valandų televizoriaus ˛iūrėjimas, drabas ar ˛aidimas kompiuteriu, kurio trukmė labai individuali ir svyruoja pusės iki 40 valandų per savaitź. Darbo dienomis į lauk¹ pasportuoti ar pasivaikčioti ieina retas mokinys, o savdgalį – 50% ir tik 25% mokinių laisvalaikiu prioritet¹ teikia aktyviai fizinei veiklai (Dailidienė, Jukelienė, 2001). Kita vertus, Valstybinės jaunimo reikalų tarybos u˛sakymu atlikto tyrimo ataskaitoje (2004) akcentuojama, jog jaunimui trūksta patrauklių laisvalaikio praleidimo formų. Pačių respondentų teigimu, ˛alingų įpročių palitim¹ galėtų suma˛inti visų pirma sporto renginiai – 66,1% I. Smalinskaitės (2002) duomenimis, 69% 7 – 12 klasių mokinių pageidauja aktyvios sportinės veiklos laisvalaikiu.

V. Blaud˛io ir M. Jasiūno (2000) tyrimo duomenimis 83,2% merginų ir 82,6% vaikinų pasisako, kad kūno kultūros pamoka reikalinga. Verčia susim¹styti 12,1% vaikinų ir 11% merginų atsakymas, kad kūno kultūros pamokos nereikalingos.

E. Grinienė ir V. Dudienė (2003) nustatė, kad ne pamokų metu sportavo 54,5% apklaustųjų, panaiu da˛numu vaikinai (60%) ir merginos (48%). I jų 23,3% lankė sporto mokyklas, 18,9% - buvo aktyvūs kieme su draugais ir 12,3% apklaustųjų treniravosi mokyklos sporto būreliuose. Daugiausiai (37%) buvo pasirinkź krepinį (42% vaikinų ir 32% merginų), 17% vaikinų lankė futbolo treniruotes (tik 2% merginų), daugiau merginų (17%) nei vakinų (9%) ˛aidė tinklinį ir 24% merginų lankė aerobik¹. Kitos sporto akos tiek tarp merginų tiek tarp vaikinų buvo ma˛iau populiarios.

E. Grinienės ir V. Dudienės (2003) tyrimo duomenimis kasdien ne pamkų metu fizikai aktyvių buvo dvigubai daugiau vaikinų nei merginų (ir tai tik kas ketvirtas moksleivis). Fizikai aktyvių kas antr¹ dien¹ ir du kartus per savaitź buvo tiek pat vaikinų ir merginų. Per savaitź po 2 – 3 h sportavo 15,5%, 6 h – 18,1%, 7 ir daugiau 15,6% apklaustųjų. Vien¹ kart¹ per savaitź fizinei veiklai ne pamokų metu skyrė laiko tris kartus daugiau merginų nei vaikinų. Laikant menkai fizikai aktyvius tokius moksleivius, kurie teigė, kad sportavo ir manktinosi tik kart¹ per savaitź ar ivis ne pamokų metu nesportuodavo, tarp apklaustųjų buvo 45,5%.

D. Vizbiraitės ir G. Petronytės (2005) tyrimo duomenys tk dar kart¹ patvirtino kitų autorių (Grinienės, 2003), tyrusių mokinių fizinį aktyvum¹, ivadas, teigiančias, jog mokinių fizinis aktyvumas yra ma˛as, o teigiamas į fizinio aktyvumo reikmź sveikatai dar nėra susiformavźs tik 40,6% visų apklaustųjų mokinių visikai sutinka su teiginiu, kad reguliarūs fiziniai pratimai padeda ilikti sveikam ir ˛valiam. Beto D. Vizbiraitė ir G. Petronytė (2005), tirymas atskleidė, jog kas ketvirto mokinio ˛inios apie sveikat¹ neskatina sportuoti, o trečdals negali atsakyti į į klausim¹. Tai gi mokiniams visų pirma trūksta ˛inių, kiap fizinis aktyvumas gali padėti sustiprinti ir paalikyti sveikat¹. Tyrimais nustayta, jog elgesys, turintis įtakos sveikatai, tiesiogiai priklauso nuo ˛inių apie j¹ lygio. i ivada pagrind˛ia prielaid¹, jog teisingos sveikatos ˛inios skatina sveikat¹ stiprinanči¹ elgsen¹, vadinasi ir fizinį aktyvum¹. Be to, daugelis mokslininkų pa˛ymi, kad nuo kūno kultūros ir sporto ˛inių priklauso ne tik mokinių fizinis aktyvumas, bet ir susidomėjimas ia veikla.

Paties pasirinkt¹, planuot¹ ar neplanuot¹ kasdieninį fizinį aktyvum¹, įskaitant vis¹ fizikai aktyvi¹ veikl¹ laisvalaikiu, darbe ar namų ruooje, t.y fizinį aktyvum¹ kaip kasdieninės gyvensenos dalį, daugelis mokslininkų pripa˛įsta kaip vien¹ perspektyviausių ir tikslingiausių formų diegiant kūno kultūr¹ į kasdieninį ne tik suaugusiųjų, bet ir mokinių gyvenim¹ bei ugdant teigiam¹ po˛iūrį į fizinį aktyvum¹ (Sveikata ir fizinis aktyvumas, 2004).

TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Tyrimo metodai

Literatūros altinių analizė.
Apkalusos forma – interviu.

Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas 2008 metų baland˛io mėnesį.

Tyrimas buvo atliktas dviem etapais:

Literatūros altinių studijavimas,

Dokumentų apie tradicinių sporto renginių skiriam¹ laik¹ Kauno miesto gimnazijose, jų organizavimo viet¹ ir laik¹, dalyvių ir jų skaičių.

Buvo apklausti kūno kultūros mokytojai Kauno miesto gimnazijose:

„Saulės“

„Auros“

„J. Jablonskio“

„S. Dariaus ir S. Girėno“

Vytauto Did˛iojo universiteto „Rasos“

„Santaros“

Kauno technologijų universiteto „KTU“

„Maironio“

„Jėzuitų“

REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Kiekviename mieste, da˛nai ma˛esniuose miesteliuose ir neretai provincijos kaimuose vyksta įvairiausi tradiciniai sporto renginiai . Tai krepinio, futbolo turnyrai, lengvosios atletikos, virvės traukimo ir kt. renginiai. Ne iimtis yra ir Lietuvos mokyklos. Mokyklose organizuojami renginiai padeda mokiniams nors trumpam pamirti įkyrėjanči¹ pamokų rutin¹. Vaikai tokiuose renginiuose da˛nai dalyvauja noriai, ypač jei jie organizuojami u˛ mokyklos ribų.

Mano tikslas buvo ianalizuoti Kauno miesto gimnazijų tradicinius sporto renginius. Kokie, kada, kur ir kas dalyvauja tokiuose renginiuose. Apklausźs visų Kauno gimnazijų kūno kultūros mokytojus, isiaikinau, kad visose Kauno miesto gimnazijose yra organizuojami tradiciniai renginiai. Ne visose gimnazijose tradicinių sporto renginių organizuojama vienodai, tai atsispindi pateiktame paveiksle:

1 pav. Kauno miesto gimnazijų tradiciniai renginiai per metus.

Daugiausiai tradicinių sporto renginių organizuojama „Saulės“ ir „KTU“ gimnazijose – po 7. Po 6 -tradicinius sporto renginius organizuoja „S.Dariaus ir S. Girėno“ ir „Jėzuitų“ gimnazijos. 5 tradicinius sporto renginius organizuoja „Maironio“ gimnazija. Po 4 tradicinius sporto renginius organizuoja „J. Jablonskio“, „Auros“ ir „Santaros“ gimnazijos. Ma˛iausiai tik 3 tradicinius sporto renginius organizuoja „Rasos“ gimnazija.

Apklausus Kauno miesto gimnazijų kūno kultūros mokytojus isiaikinau, kad daugiausiai ir da˛niausiai yra organizuojami krepinio tradiciniai renginiai. Kiek jų organizuojama kiekvienoje gimnazijoje pateikiama paveiksle:

2 pav. Kauno miesto gimnazijų tradiciniai krepinio renginiai per metus.

Daugiausiai krepinio tradicinių renginių organizuojama „S.Dariaus ir S. Girėno“ gimnazijoje. Tai „Laukaičio“ taurė 8 - 9 kl. mokiniams, „S.Dariaus ir S. Girėno“ taurė 10 – 12 kl. mokiniams ir per mokytojų dien¹ rengiamos var˛ybos tarp mokytojų ir mokinių 10 -12 kl. mokiniams. Jėzuitų“ gimnazijoje taip pat 3 tradiciniai krepinio renginiai: tarpklasinės 7 – 8, 9 – 10 ir 11 – 12 kl. mokiniams. „Z. Puzinausko“ taurė, kurioje dalyvauja 4 skirtingų mokyklų komandos (eis metais dalyvavo tik katalikikos mokyklos i visos Lietuvos) ir Kalėdinis turnyras 4x4, dalyvauja 7 – 12 kl. mokiniai. „Saulės“ gimnazijoje 2 tradicniai krepinio renginiai: tarpklasinės 9 – 12 kl. mokiniams ir tik abiturientams „Lik sveika gimnazija“. „Auros“ gimnazijoje taip pat 2 tradiciniai krepinio renginiai: tarpklasinės 7 – 12 kl. mokiniams ir per sveikatingumo dien¹ mokytojai ˛aid˛ia su mokiniais. „KTU“ irgi organizuoja 2 tradicinius krepinio renginius: „GKL“ (gimnazijos krepinio lyga), kurioje dalyvauja 9 – 12 kl. mokiniai. Tai pat yra renkama sportikiausia klasė į kuri¹ įeina ir krepinio rungtynės. Dalyvauja 9 – 12 kl. mokiniai. Po vien¹ tradicinį krepinio renginį organizuoja „J. Jablonskio“- tarpklasinės 7 – 8, 9 – 10 ir 11 – 12 kl. mokiniams, „Rasos“ – tarpklasinės 9 – 12 kl. mokiniams, „Santaros“ – tarpklasinės 9 – 10 ir 11 – 12 kl. mokiniams ir „Maironio“ – tarpklasinės 7 – 8, 9 – 10 ir 11 – 12 kl. mokiniams.

Visose Kauno miesto gimnazijose vyksta tradiciniai sporto renginiai, tačiau kai kurie i jų organizuojami ilgiau nei vien¹ dien¹. Per tokias tradicines sporto ventes atliekama įvairiausių sporto akų var˛ybų (tinklinis, futbolas, virvės traukimas, svarsčių kilojimas ir kt.). Paveiksle parodyta kiek tokių tradicinių sporto renginių organizuojama kiekvienoje gimnazijoje:

3 pav. Kauno miesto gimnazijų tradiciniai sporto renginiai trunkantys ilgiau nei vien¹ dien¹.

Daugiausiai net po 4 tradicinius sporto renginius trunkančius ilgau nei 1 dien¹ organizuoja „Saulės“ ir „KTU“ gimnazijos. „Saulės“ gimnazjoje vyksta tarpklasinės krepinio, tarpklasinės tinklinio, tarpklasinės futbolo var˛ybos, kurios prasideda rudenį, o baigiasi tik vėlyv¹ pavasarį. Taip pat stalo tenisas, kuris ˛aid˛iamas vis¹ ˛iem¹. „KTU“ gimnazijoje - „GKL“ (gimnazijos krepinio lyga) vyksta sausio mėn.., „GFL“ (gimnazijos futbolo lyga) vyksta rudenį ir pavasarį lauko sadione. Stalo teniso var˛ybos, kurios vyksta ˛iemos metu. Sportikiausios klasės rinkimai - „KKK“ (krepinis, karalius ir karalienė) kitaip tariant vyksta 3 populiariausių sporto akų var˛ybos: krepinis, futbolas ir lengvoji atletika ( 100 m. bėgimas, 4 x 100 m.bėgimas, 1000 m. bėgimas, uolis į tolį ir kitos rungtys). is tradicinis sporto renginys trunka visus mokslo metus. 3 tradicinius sporto renginius organizuoja „Jėzuitų“ gimnazija. Vyksta „Olimpinė savaitė“ io renginio metu organizuojama daugybė sporto akų. Kiekvienais metais jos keičiamos pagal vaikų norus. Vyksta rugsėjo mėn. Dalyvauja 5 – 11 kl. mokiniai. Kalėdinis turnyras 4x4, kuris trunka gruod˛io mėn. ir tarpklasinės krepinio var˛ybos 7 – 8, 9 – 10 ir 11 – 12 kl. mokiniams. Jos vyksta ˛iem¹. 2 tradicinius sporto renginius ne vien¹ dien¹ organizuoja „S.Dariaus ir S. Girėno“ gimnazija: „Laukaičio“ taurė 8 - 9 kl. mokiniams, „S.Dariaus ir S. Girėno“ taurė 10 – 12 kl. mokiniams. ios krepinio var˛ybos trunka apie mėnesį. „J. Jablonskio“ gimnazija organzuoja 2 tradicinius sporto renginius: „Mokyklos spartikiada“ – organizuojamos lengvosios atletikos rungtys, virvės traukimas, estafetės ir kt. ˛aidimai. Trunka 1 savaitź. Tarpklasinės krepinio var˛ybos trunkančios iki kelių savaičių 7 – 8, 9 – 10 ir 11 – 12 kl. mokiniams. „Auros“ gimnazijoje taip pat 2 tradiciniai sporto renginiai: „Sporto savaitė“ – populiariausios sporto akos, tritakių ir baudų metimai, smiginis ir kt. Tarpklasinės krepinio var˛ybos trunkančios iki kelių savaičių 7 – 12 kl. mokiniams. „Maironio“ gimnazija organzuoja 2 tradicinius sporto renginius: „Olimpinė savaitė“ (kartu su Sargėnų vid. m-kla) – is reiginys vyksta pavasarį 6 – 12 kl. mokiniams, populiariausios sporto akos, stalo tenisas, okinėjimas per ilg¹ virvź, ma˛esnių klasių vaikams įvairios estafetės. Po vien¹ tradicinį renginį trunkantį ilgiau nei viena dien¹ organizuoja „Rasos“ ir „Santaros“ gimnazijos. Abejose gimnazijose vyksta ˛iemos metu tarpklasinės krepinio var˛ybos 9 – 12 kl. mokiniams.

„S.Dariaus ir S. Girėno“ gimnazija – ioje gimnazijoje vyksta 6 tradiciniai sporto renginiai. 3 i jų yra krepinio: „Laukaičio“ taurė 8 - 9 kl. mokiniams, „S.Dariaus ir S. Girėno“ taurė 10 – 12 kl. mokiniams ir per mokytojų dien¹ rengiamos var˛ybos tarp mokytojų ir mokinių 10 -12 kl. mokiniams. Rudenį organizuojamas „Rudens krosas“ jame dalyvauja visos klasės. Pagal am˛iaus grupes bėga 500 m. 1000 m. ir 2000 m. 6 klasėms organizuojamos „Judriosios estafetės“ dalyvauja po 5 vaikus, komandos turi būti mirios. Per gaisrininkų dien¹ gegu˛ės mėn. kasmet vyksta mokinių ir gaisrinikų ventė.

„Saulės“gimnazija - ioje gimnazijoje vyksta 7 tradiciniai sporto renginiai. Krepinio turnyras 5x5 dalyvauja 9 – 12 kl., tinklinio turnyras dalyvauja 9 – 12 kl., futbolo tarpklasinės var˛ybos, kurios vyksta naujoje mokyklos aptvertoje futbolo aiktelėje. Krepinio turnyras tik abiturientams „Lik sveika gimnazija“. Stalo tenisas turnyras, kuris vyksta vis¹ ˛iem¹. is turnyras ipopuliarėjo atėjus naujai mokytojai, kuri anksčiau ˛aidė stalo tenis¹ ir pasiekė neblogų rezultatų. Taip pat yra organizuojamos „Judriosios estafetės“. is sporto renginys man pasirodė gana keistokas, nes jame dalyvauja 9 – 12 kl. mokiniai. Bet mokytojas sakė, kad jame mokiniai dalyvauja noriai. Reikia sudaryti miri¹ 5 ˛monių komand¹ i kiekvienos klasės. Dar yra organizuojama „Aerobikos ventė“ ioje ventėje dalyvauja 9 – 12 kl. merginos.

„J. Jablonskio“ gimnazija – gimnazijoje yra rengiami 4 tradicinai sporto renginiai. Pavasario sporto ventė - futbolas, krepinis, tinklinis, virvės traukimas, baudų ir tritakių mėtimas ir kt. dalyvauja 6 – 11 kl. renginys vyksta „Santakos “ sadione. „Mokyklos spartikiada“ – organizuojamos lengvosios atletikos rungtys, virvės traukimas, estafetės ir kt. ˛aidimai. Trunka 1 savaitź. „Dr¹sūs Siprūs Vikrūs “ iki pernai buvo organizuojamos 5 – 6 kl. mokiniams. Bet eis metais 5 kl. nebėra ir estafetės vykdomos tik etokams. Ateityje greičiausiai io tradicinio sporto renginio neliks. Paskutinis sporto renginys, kuris organizuojamas gimnazijoje yra tarpklasinės krepinio var˛ybos trunkančios ilgiau nei mėnesį 7 – 8, 9 – 10 ir 11 – 12 kl. mokiniams.

„Auros“ gimnazija – ioje gimnazjoje organizuojami 4 tradiciniai sporto renginiai. Vyksta dvi sveikatingumo dienos. Rudens „Sveikatingumo diena“ – visi gimnazijos mokiniai vyksta į gamt¹, da˛niausiai į Klebonikio mik¹. Čia organizuojami įvairūs sportiniai ˛aidimai (estafetės, tinklinis, futbolas, badmintonas ir kt.). i ventė vyksta vis¹ dien¹. Pavasario „Sveikatingumo diena“ – organizuojama mokykloje, ˛aid˛iami krepinio turnyrai „Mokiniai prie mokytojus “ kartais ˛aid˛iama „Mokytojai prie buvusius gimnazijos mokinius“. Taip pat vyksta lengvosios atletikos rungtys ir įvairios „Judriosios estafetės“. Dar organizuojamos krepinio, tinklinio ir kvadrato var˛ybos. Labiausiai ipopuliarėjźs ir daugiausiai laiko ˛aid˛iamas krepinio tarpklasinės var˛ybos, kuriose dalyvauja 7 – 12 kl. mokiniai. Taip pat pavasarį organizuojama „Sporto savaitė“ – lengvosios atletikos rungtys, tinklinis, virvės traukimas, tritakių ir baudų metimai, įvarčių spirimas, smiginis ir kt.

„Jėzuitų“ gimnazija - vyksta „Olimpinė savaitė“ io renginio metu organizuojama daugybė sporto akų. Kiekvienais metais jos keičiamos pagal vaikų norus. vyksta rugsėjo mėn. Dalyvauja 5 – 11 kl. mokiniai. „Dr¹sūs Siprūs Vikrūs “ – dalyvauja 5 – 6 kl. ir berniukai ir mergaitės. Pat pat „Sporto ventė“ – ji organizuojama pavasarį „Santakos “ sadione. Dalyvauja 6 – 10 kl. mokiniai, o 11 kl. padeda teisėjauti. Organizuojamos – lengvosios atletikos rungtys, tinklinis, virvės traukimas, 3x3 krepinis ir kiti ˛aidimai. Organizuojami 3 krepnio tradiciniai turnyrai: „Z. Puzinausko“ taurė kurioje dalyvauja 4 skirtingų mokyklų komandos (eis metais dalyvavo tik katalikikos mokyklos i visos Lietuvos), Kalėdinis turnyras 4x4, dalyvauja 7 – 12 kl. mokiniai, kuris vyksta gruod˛io mėnesį, tarpklasinės krepinio var˛ybos 7 – 8, 9 – 10 ir 11 – 12 kl. mokiniams. Jos vyksta ˛iem¹.

„Rasos“ gimnazija - ioje gimnazijoje tadicinių sporto renginių organizuojama ma˛iausiai. Tai tarpklasinės krepinio ir tinklinio var˛ybos 9 – 12 kl. mokiniams. Jos vyksta ˛iemos metu. Tai pat organizuojamos rudens ir pavasario sporto ventės. Jos vygdomos arba mokyklos sadione arba Klebonkio mike. Jeigu vyksta sadione tai ˛aid˛iamas krepinis 3x3, futbolas, traukiama virvė, metamos baudos, spiriami baudiniai ir kt. Jeigu organizuojama ivyka į Klebonikio mik¹ – statoma palapinė, turi įvekti kliūčių ruo˛¹. Komandoje po 4 mokinius. Mokinama u˛degti lau˛¹ venu degtuku. ˇaid˛iamos įvairios „Judriosios estafetės“, taip pat ˛aidimai su tinklinio kamuoliu.

„Maironio“ gimnazija – organizuojamos „Svarsčių kilojimo“ var˛ybos. Dalyvauja 8 – 12 kl. mokiniai. ioje gimnazijoje taip rengiamos miesto ir apskrities „Svarsčių kilojimo“ var˛ybos. „Olimpinė savaitė“ (kartu su Sargėnų vid. m-kla) – is reiginys vyksta pavasarį 6 – 12 kl. mokiniams, organizuojamos populiariausios sporto akos, stalo tenisas, okinėjimas per ilg¹ virvź, ma˛esnių klasių vaikams įvairios estafetės. Rudenį ir pavasarį organizuojamos sporto ventės, dalyvauja 6 – 12 kl. mokiniai. Stengiams su˛aisti kuo daugiau įvairiausių sportinių ˛aidimų. ios ventės da˛niausiai vyksta „Santakos “ sadione. „Maironio“ gimnazijoje organizuojami 5 tradiciniai sporto renginiai.

„Santaros“ gimnazija - gimnazijoje organizuojami 4 tradiciniai sporto renginiai. Tarpklasinės krepinio var˛ybos 9 – 12 kl. mokiniams. Jos vykdomos ˛iemos metu. Dvi „Sveikatingumo“ ventės – pavasarį ir rudenį. Rudenį vykdomos lengvosios atletikos rungtys, krosai ir estafetės. Pavasarį - futbolas, tinklinis, krepinis 3x3, baudų ir tritakių metimai. Dalyvauja 9 – 12 kl. mokiniai. Spalio mėn. per mokytojų dien¹ rengiamos var˛ybos tarp mokinių ir mokytojų. Sudaromos dvi komandos, viena i 9 – 12 kl. mokinių, kita i mokytojų.

„KTU“ gimnazija – ioje mokykloje organizuojami 7 tradiciniai sporto renginiai. Mokslų metų gale visos gimnazijos moksleiviai vyksta į Kapitonikes. Tai vieta esanti prie Kauno marių. Čia mokiniai praleid˛ia vis¹ dien¹, plaukioja su laivu po Kauno marias, ˛aid˛ia ˛aidimus su kamuoliais, var˛osi „Judriosiose estafetės“. Vykdomos „Stalo teniso“ var˛ybos, ios var˛ybos – seniausias tradicinis sporto renginys. Gimnazijoje organizuojamos dvi lygos: tai „GKL“ (gimnazijos krepinio lyga) ir „GFL“ (gimnazijos futbolo lyga), jose dalyvauja 9 – 12 kl. mokiniai. Krepinis ˛aid˛iamas ˛iemos metu. Daugiausiai var˛ybų būna su˛aista kada KTU studentams vyskta sesija, nes tuo metu atsilaisvina sporto salė. O fulbolo va˛ybos vykdomas rudenį ir partesemos pavasarį. ˇaid˛iama lauko stadione. Taip pat rudenį ir pavasarį rengiamos lengvosios atletikos var˛ybos. Dalyvauja ir vaikinai ir merginos. Sudaromos klasės komandos, kurios dalyvauja estafetiniuose bėgimuose. Įdomus tradicinis sporto renginys yra „Sportikiausios klasės rinkimai“ organizuojamos var˛ybos „KKK“ (krepinis, karalius ir karalienė) kitaip tariant vyksta 3 populiariausių sporto akų var˛ybos: krepinis, futbolas ir lengvoji atletika ( 100 m. bėgimas, 4 x 100 m.bėgimas, 1000 m. bėgimas, uolis į tolį ir kitos rungtys). Irenkant sportikiausi¹ klasź imami rezultatai i „GKL“ ir „GFL“, taip pat i rudeninių lengvosios atletkos var˛ybų. Taigi norint tapti sportikiausia gimnazijos klase būtina dalyvauti rengiamuose tradiciniuose sporto renginiuose.

IVADOS

LITERATŪROS S�RAAS

Asmens sveikatos ugdymas. (2000). Sud. J. Poderys. Kaunas.

Atlanto sutarties Lietuvos bendrija. Priega per internet¹ https://www.lata.lt/index.php?cid=1995 [˛iūrėta 2008-05-03]

Avi˛onienė, G. (2005). Sportinių var˛ybų ir renginių organizavimas. Klaipėda.

Blauzdys, V., Jasiūnas, M. (2000). 11- 12 klasių miesto ir kaimo moksleivių pa˛iūris ų kūno kultūr¹. Sporto mokslas, 4, 57 – 62.

Dailidienė, N., Jukelienė, V. (2001). Lietuvos XI – XII klasių moksleivių sveikatos būklė. Visuomenės sveikata, 1 (14), 13 – 19.

Fedosejeva, E., Misevičius L., (2005). Namo parsive˛tasgra˛us prisiminimas i Tėvybės. Sportas.

Grinienė, E., (2003). Paauglių fizinis aktyvumas, sveikata ir sveika elgsena. Dvasinės vertybės ˛inių visuomenėje: tarptautinės mokslinės konfeencijos mokslo darbai. Kaunas: Akademija.

Grinienė, E., Dudonienė, V. (2003). Kauno auktesniųjų klasių moksleivių fizinis aktyvum¹ lemiantys veisniai. Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. 5 (50), 14 – 18.

Ivakienė, V., Čepelonienė, J. (2005). Studentų fizinis ugdymas ir saviugda. Kaunas: LKKA.

Kardelis, K., S. Kavaliauskas, S., Balzeris, V. (2001). Mokyklinė kūno kultūra: realijos ir perspektyvos. Monografija. Kaunas: LKKA.

Karoblis, P. (1999). Sporto treniruotės teorija ir didaktika. Vilnius: Egalda.

Kurlys V., (2003). Festivalis „Sportas visiems“ kvečia į Palanga. Vakarų ekspresas, 124 (3377) , 19.

Marcinkevičiūtė. (2005). Į Vilnių atvyksta ˛aidynių dalyviai. Sportas,

Mielke, R., Balhle, S. (1995). Structure nad preferences of fundamentals values in young Spanish soccer players. International Rewiev of the Sociology of Sport, 30(3/4), 353 – 375.

Mikinis, K. (2002). Sporto pedagogikos pagrindai. Kaunas: LKKA

Lengvosios atletikos sporto federacija. (1992). Lengvoji atletika, IV pasaulio lietuvių sporto ˛aidynės (p. 7 – 15). Kaunas: Sindulys.

Lietuvos muitinė. Priega per internet¹ https://www.cust.lt/lt/article?articleID=5442 [˛iūrėta 2008-05-04]

Poderys R., (2006). Į Kaun¹ renkasi stipriausi pasaulio atletai. Kauno diena, 123 (17887), 10.

Priega per internet¹ - https://www.sportas.lt/lt/naujienos/lengvoji_atletika/kaune__jau_tradicinemis_tapusios_tarptautines_lengvaatleciu_varzybos [˛iūrėta 2008-05-03].

Priega per internet¹ - https://www.lkka.lt/index.php?cid=3571 [˛iūrėta 2008-05-04]

Priega per internet¹ - https://www.sportasvisiems.lt/ [˛iūrėta

Smalinskaitė, I. (2002). 7 – 12 klasių dalyvavimo ir nedalyvavimo sporto pratybose motyvai. Sporto mokslas, 2 (28), 54 – 58.

Spreitzer, E. (1994). Does participation in interscholastic athletes affect adult development? Youth in Socienty, 25 (3), 368 – 388.

Sveikata ir fizinis aktyvumas. (2004). Kaunas: LKKA.

Vis tobulėti: kas ˛inota Lietuvos kūno kultūros ˛enklininkui. (1996). Parengė S.Stonkus. Vilnius.

Vizbiraitė, D., Petronytė, G.( 2005). Paauglių fizinio aktyvumo kaitos analizė lyties ir sveikatos aspektu. Sporto mokslas, 2 (40), 77 – 80.

II Lietuvos tautinės olipmiados ir VI pasaulio lietuvių sporto ˛aidynių organzacinio komiteto direktoratas. (1998). Vilnius:Lietuvos sporto informacijos centras.

V pasaulio lietuvių sporto ˛aidynės 1996). Sud. V. Pivoriūnas, P. Santackas. Vilnius: Algimantas.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1165
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/KAUNO-MIESTO-GIMNAZIJ-TRADICIN14679.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/KAUNO-MIESTO-GIMNAZIJ-TRADICIN14679.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/KAUNO-MIESTO-GIMNAZIJ-TRADICIN14679.php">KAUNO MIESTO GIMNAZIJŲ TRADICINIŲ SPORTO RENGINIŲ ANALIZĖ - KURSINIS DARBAS</a>

KAUNO MIESTO GIMNAZIJŲ TRADICINIŲ SPORTO RENGINIŲ ANALIZĖ - KURSINIS DARBAS

įvairių

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: