Kokybės auditas

Kokybės auditas

1. S¹vokos ir terminai

Užsienio literatūroje kontrolinei veiklai apibrėžti vartojamas žodis auditas (Audit). Tiek valstybės, tiek nepriklausomų auditorių veikla, tiek kontrolė pačiose įmonėse vadinama auditu. Šalia žodžio auditas kaip sinonimai vartojami žodžiai kontrolė ir revizija.

Rusijos audito rūmų įstatuose, patvirtintuose 1991 m., auditorius apibūdinamas kaip fizinis asmuo, turintis atitinkam¹ kvalifikacij¹, būtin¹ darbo patyrim¹, gavźs nustatyto pavyzdžio licencij¹, duodanči¹ teisź atlikti audit¹.

Anglų-rusų terminų žodyne pateikiamos net 3 audito reikšmės:

1. patikrinimas revizija; 2. ūkinės veiklos analizė; 3. vartotojų apklausa (kokybės kontrolė).

Audito veikla labai plati ir įvairi. Auditoriaus paslaugomis naudojamasi, kai atsiranda būtinumas patikrinti visos įmonės arba atskirų jos darbuotojų darb¹, kyla ūkinių bei turtinių ginčų, reikia sutvarkyti apskait¹, parengti ataskaitas, sukurti kontrolės sistem¹ įmonėje arba atlikti verslo ekspertizź.

Tarptautinėje kontrolės praktikoje auditorius apibrėžiamas kaip asmuo, kuris atlieka revizij¹ ir po j¹ baigźs rašo ataskait¹.

Auditorius – tai asmuo ar firma, atliekantys įmonės audit¹, arba to asmens partneriai ar panašios firmos.

Anglų rusų terminų žodyne pateikiami 3 auditoriaus apibrėžimai: 1. buhalteris-revizorius; 2. vyriausiasis buhalteris;

3. revizinės firmos, atliekančios buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės revizijas kitose kompanijose.

Vykdant audit¹ kaupiami duomenys ir faktai, kurie vėliau analizuojami, t. y. daromi reikalingi skaičiavimai, lyginimai, grupavimai, įvertinimai. Šitaip gaunama kontrolės informacija.

Kontrolės informacija – tai žinios apie įmonių išteklius ir jų naudojim¹, finansinź būklź bei ekonomikos vystymosi perspektyvas, gautas taikant specialius būdus ir metodus.

Auditorius turi teikti aktuali¹ informacij¹. Toki¹, kurios pagrindu priimami įvairūs sprendimai, keičiama arba tikslinama ankstesnė tvarka, pateikiami ieškiniai kaltiems asmenims dėl patirtos žalos atlyginimo.

Tarptautinėje praktikoje įprasta atlikto audito rezultatus įforminti išvada. Literatūroje ji kartais vadinama auditoriaus nuomone, auditoriaus ataskaita arba pažymėjimu.

Kai kurių nukrypimų nuo auditoriaus atliekamo darbo jo gali pasitaikyti tada, kai:

1. buvo pažeisti bendrieji apskaitos principai sudarant finansines ataskaitas;

2. auditorius neturi galimybės atlikti kokių nors procedūrų;

3. pateikta medžiaga yra netikra.

Šiuo metu rašomos auditoriaus išvad¹ sudaro du paragrafai: pirmajame aprašomas tyrimo objektas ir esmė, antrajame pateikiama auditoriaus nuomonė dėl ataskaitų teisingumo.

2. Kokybės audito tikslai

Audito veiklos LR nuostatuose nurodoma, kad auditoriai ir audito įmonės gali teikti tokias paslaugas:

1. patikrinti apskait¹ ir atsakomybź; 2. teikti konsultacijas ir kitoki¹ metodinź pagalb¹ apskaitos ir vidinės ūkinės kontrolės klausimais; 3. atlikti ūkinės-komercinės veiklos analizź ir pateikti rekomendacijas dėl įmonės darbo;

4.atlikti kitus patikrinimus; 5.atstovauti įmonių interesams teisme ir kitur.

Auditorių patikrintų ir patvirtintų ataskaitų duomenys naudojami įvairiems tikslams, ypač sprendžiant pasitikėjimo įmonių finansinėmis išgalėmis, gamybinės veiklos rezultatais bei administracijos veiksmais klausimus.

Auditorių tikslas – ne tik patikrinti valstybinių ar privačių firmų ūkinź-finansinź veikl¹, bet ir patarti klientams – firmų, korporacijų vadovams ir smulkiesiems verslininkams, kaip pagerinti savo veiklos reikalus. Todėl auditorius visada turi išmanyti naujausias technologijas, valdymo metodus, poreikius ir galimybes, pasiūlos ir paklausos mechanizm¹, rinkos dėsnius ir apskritai ekonominź politik¹.

Audito veiklos sfera ir tikslai dažniausiai formuojami panašiai. Apibendrinta nuomonė būtų tokia: audito veiklos tikslas – padėti įmonėms geriau ūkininkauti, teisingai tvarkyti buhalterinź apskait¹, įvertinti finansinź informacij¹, pateikt¹ ataskaitoje ir pateikiam¹ įmonių savininkams, administracijai, bankams ir kitiems užsakovams, taip pat valstybinio reguliavimo organams, patvirtinti jos autentiškum¹.

Valstybės kontrolės tikslas – nustatyti pažeidimus ir imtis priemonių, kad jie nesikartotų ir būtų atlyginta žala, o pagrindinis audito kontrolės tikslas – atskleisti vidinius rezervus, padėti firmoms rasti optimalius gamybinės, komercinės ar kitos veiklos variantus.

3. Kokybės audito metodika

Kontrolės informacijos išsamumas ir kokybė labiausiai priklauso nuo kontrolės metodikos tobulumo ir teisingo jos taikymo. Yra skiriamos dvi metodikų rūšys: dubliuojamoji ir epizodinė.

Dubliuojamoji metodika

Taikant dubliuojam¹j¹ metodik¹ kontrolė atliekama ta pačia seka, kaip ir tikrinimo operacijos, t. y. tikrinant įsivaizduojamos atliktos ar atliekamos operacijos ir vertinamas jų pagrįstumas, teisėtumas, logiškumas, tikslingumas. Tokia kontrolė papildoma atliekamais faktiniais patikrinimais, kurių metu tikslinama objekto būklė. Faktinio patikrinimo rezultatai yra svarbūs apskaitai,  kontrolei, planavimui ir pan.

Dubliuojamoji metodika labiausiai tinka ten, kur reikia išsamios informacijos. Paprastai ji naudojama turtiniams ginčams sprźsti.Didžiausi¹ naud¹ šios metodikos taikymas gali duoti, kai kontrolė vykdoma atliekant darbus. Būtinybė taikyti dubliuojam¹j¹ metodik¹ lemia nepaprastas kontroliuojamojo baro svarbumas arba kokios nors kitos ypatingos aplinkybės. Tačiau pernelyg plačiai jos taikyti nereikėtų, kadangi ji reikalinga daug darbo s¹naudų.

Epizodinė metodika

Epizodinės metodikos esmė ta, kad tikrinama atrankos būdu. J¹ taikant svarbu teisingai atsirinkti ir vėliau taip patikrinti, kad būtų nustatyta kuo daugiau faktų. Epizodinė metodika taikoma pakartotinai kontroliuojant įmonės veikl¹. Pirminź kontrolź atlieka vidiniai auditoriai, o pakartotinź – išoriniai auditoriai. Ši metodika leidžia greitai ir be didelių darbo s¹naudų gauti reikiam¹ rezultat¹. Tačiau j¹ gali taikyti tik kvalifikuoti auditoriai.

Epizodinė metodika yra trijų pakopų. Audito pradžioje stengiamasi nustatyti bendruosius įmonės darbo trūkumus, kurie gali būti susijź su įvairiais pažeidimais ir piktnaudžiavimais. Toliau, atsižvelgiant į jau nustatytus trūkumus, daromi tokie kontrolės veiksmai, kurie padėtų nustatyti požymius, rodančius, kad gali būti padaryti konkretūs pažeidimai. Detali kontrolė atliekama tik tuose baruose, kuriuose atskleisti neigiami nukrypimai.

Kuriant tokias metodikas reikia turėti žinių apie konkrečios ūkio šakos įmonių būklź, būtent:1)kokių dažniausiai pasitaiko pažeidimų ir piktnaudžiavimų; 2)kokiu būdu jie buvo padaryti; 3)kaip buvo paslėpti pirminės ir suvestinės apskaitos dokumentuose;

4)kokiais veiksmais juos galima nustatyti.

4. Kokybės audito planavimas

Remdamasis galutiniu sandoriu su klientu ir jame numatytais tikslais, auditorius turi sudaryti tikrinimo plan¹. Planavimas – tai pradinė audito atlikimo stadija, kai nustatomi audito mastai ir terminai, sudaromas planas ir tikrinimo programa, nusakantys audito procedūrų rūšis ir eiliškum¹, t. y. numatoma audito strategija ir taktika. Sudarant audito plan¹ išskiriami tokie principai: Kompleksiškumas – visų darbo etapų s¹ryšio užtikrinimas nuo pradinio planavimo iki audito plano ir programos sudarymo; Nenutrūkstamumas pasireiškia s¹ryšiu su strateginiu ir taktiniu audito planu, ypač kai yra ilgas audito firmos darbas su klientu; Optimalumas numato kelių plano variantų sudarym¹ ir geriausio išrikim¹.

Skiriami trys planavimo procedūros etapai: 1. Pradinis planavimas; 2. Bendro plano sudarymas; 3. Audito programos sudarymas.

Pradinis planavimas

Pradiniu planavimo etapu auditorius turi išstudijuoti vis¹ turim¹ ir jam pakankam¹ informacij¹ apie organizacij¹ - klient¹. Tam jis naudoja medžiag¹, kuri saugoma audito firmos archyve. Norėdamas išsiaiškinti ginčytinus klausimus jis išvažiuoja pas klientus, iš anksto su jais suderinźs norimus aptarti klausimus. Informacijos šaltiniu gali būti organizacijos įstatai, registracijos dokumentai, direktorių posėdžių protokolai, akcininkų susirinkimai ir kt.. Sudarźs pradinį plan¹ auditorius turi turėti informacij¹ apie: išorinius veiksnius, veikiančius ūkinź įmonės veikl¹, perteikianči¹ ekonominź situacij¹ ir šakinius ypatumus; vidinius veiksnius, veikiančius ūkinź įmonės veikl¹, susijusi¹ su individualiomis jos ypatybėmis; audito firmos nepriklausomybź nuo organizacijos - kliento. Sudarydamas pirminį plan¹ auditorius parengia informacij¹, reikaling¹ planui ir darbinei programai sudaryti. Informacija apibendrinama ir surašoma į lenteles – informacija turi būti suformuota skyriais: 1 skyrius – buhalterinė apskaita; 2 skyrius – duomenys apie organizacij¹; 3skyrius – valdymo sistemų patikra; 4 skyrius – darbų vykdymas; 5 skyrius – įvairūs. Rodikliai, gauti pirminio planavimo metu, tikslinami ir užrašomi atliekant audit¹

Bendrojo plano sudarymas

Bendrojo plano sudarymo procese auditorius prireikus gali įvertinti vidinės sistemos kontrolės efektyvum¹. Sudarant plan¹ būtina įvertinti audito rizik¹ ir esmingumo lygį, leidžiantį tikrinamos organizacijos ataskait¹ laikyti tikra. Plane turi būti numatyta, koks bus atliekamas auditas, t. y. ištisinis ar pasirinktinis.

Nutarus atlikti dalinį audit¹ numatoma audito imties tvarka. Ji gali būti paremta statistiniais metodais arba auditoriaus intuicija ir profesionalumu.

Pagrindinė ir paskutinė plano dalis yra auditorių brigados formavimas, jų paskirstymas pagal profesionalum¹ į konkrečius audituojamus skyrius, instruktažas, supažindinimas su audito planu ir programa bei darbo kokybės kontrolės tvarka.

Audito programa

Parengus plan¹ sudaroma audito programa, numatanti audito procedūrų eig¹, būtin¹ jai realizuoti. Audito programa yra audito plano realizacijos priemonė. Programoje turi būti numatyti uždaviniai, kuriuos reikia išsprźsti iki galo realizuojant program¹. Programa sudaroma iki tikrinimo pradžios ir audito metu ji gali būti koreguojama auditoriaus. Todėl programos negalima laikyti nekoreguojama ir nekeičiama. Audito, atliekamo pagal plan¹ ir program¹, išvados bei informacija nuomonei apie organizacij¹ formuoti ir atskaitomybės tikrumui patvirtinti pateikiamos dokumentuose.