Kokybės sistemos

1. Kokybės sistemos standartai

Kokybės pagrindiniai principai išdėstyti tarptautiniuose ISO 9000 serijos standartuose:

- ISO 9000 (LST EN ISO 9000 – 2001) aprašo kokybės vadybos sistemų pagrindus ir apibrėžia kokybės vadybos sistemos terminus.

- ISO 9000 (LST EN ISO 9001 – 2001) nustato reikalavimus, skirtus kokybės vadybos sistemoms, kai organizacijai reikia įrodyti, kad ji sugeba nuolat tiekti produktus, atitinkančius vartotojo bei tam tikrus reglamento reikalavimus, ir siekti, kad vartotojas būtų kuo labiau patenkintas.

- ISO 9003 (LST EN ISO 9003 – 1995) pateikia kokybės užtikrinimo, atliekant galutinź kontrolź ir bandymus, modelį.

- ISO 9004 (LST EN ISO 9004 – 2001) pateikia rekomendacijas kokybės vadybos sistemų rezultatyvumui ir efektyvumui didinti. Šio standarto paskirtis – gerinti organizacijos veikl¹ ir siekti, kad vartotojai bei kitos suinteresuotos šalys būtų patenkinti.

- ISO 9011 pateikia rekomendacijas kokybės ir aplinkos apsaugos auditams atlikti.

Visi šie standartai sudaro darni¹ kokybės vadybos sistemos standartų grupź, padedanči¹ kurti savitarpio supratim¹ nacionalinėje ir tarptautinėje prekyboje.

Laikydamasis šių standartų gamintojas ar paslaugų teikėjas gali geriau tenkinti vartotojų poreikius, lengviau eiti į rink¹, lengviau konkuruoti rinkoje, sustiprinti ryšius ir savitarpio supratim¹ su tiekėjais.

2. Kokybės sistemos struktūra

Kokybės sistemos struktūr¹ reglamentuoja standartas LST EN ISO 9004 – 2001. Pagal šio standarto reikalavimus kokybės sistemoje turi būti aprašyta:

1.Kokybės vadybos sistem¹, kuri¹ sudaro: Bendrieji reikalavimai ir Reikalavimai dokumentacijai:

2. Vadovybės pareigos, kurias sudaro: Bendrosios rekomendacijos, kokybės politika, planavimas, atsakomybė, įgaliojimai ir ryšiai, vadovybinė vertintojų analizė .

Išteklių vadyba, kuri¹ sudaro: Bendrosios rekomendacijos, darbuotojai,infrastruktūra,darbo aplinka,tiekėjai ir partneriai ,galutiniai ištekliai

4. Produktų realizavimas į kurį įeina: Bendrosios rekomendacijos, su suinteresuotomis šalimis susijź procesai,projektavimas ir kūrimas,pirkimas, gamyba ir paslaugų teikimas

5. Matavimas (analizė ir gerinimas): Bendrosios rekomendacijos, matavimas ir monitoringas, neatitikčių valdymas (neatitiktinio produkto valdymas), duomenų analizė,gerinimas .

Kokybės sistemos principai.Pagrindiniai kokybės sistemos principai suformuluoti ISO 9004 standarte, bet iš dalies jie aprašyti ir kituose ISO 9000 serijos standartuose. Visus šiuos principus reikia žinoti ir suprasti, nes tai padės aiškiau įsivaizduoti, kaip funkcionuoja kokybės sistema.

1 principas (ISO 9001)

Kokybės sistema paruošiama ir dokumentais įforminama kaip produkcijos nustatytų reikalavimų atitikimo užtikrinimo priemonė.

Kokybės sistema kuriama remiantis konkrečia įmonės veikla, naudojant ISO 9004 standarte rekomenduojamus elementus. Kokybės sistema funkcionuoja normaliai, jeigu užtikrina, kad vartotojų reikalavimai gaminių kokybei vykdomi ir kokybės problemos yra iš anksto numatomos, o ne sprendžiamos po to, kai kas nors atsitinka.

2 principas (ISO 9004)

Kokybės sistema funkcionuoja kartu su visomis kitomis veiklos rūšimis, veikiančiomis gaminių kokybź, ir s¹veikauja su jomis. Įmonės kokybės sistema yra neatskiriama bendros įmonės valdymo sistemos dalis ir funkcionuoja kartu su šia sistema. ISO standartuose nustatytas fundamentalus kokybės sistemos principas,kuris padeda apibrėžti kokybės sistemos ribas ir nustatyti konkrečius jos uždavinius.

3 principas (ISO 9004)

Atsakomybė už kokybės politikos apibrėžim¹, kokybės sistemos parengim¹, įdiegim¹ ir funkcionavim¹ tenka įmonės vadovybei.

Taigi į kokybės sistemos veikl¹ įtraukiami visi įmonės darbuotojai, tačiau asmeninė atsakomybė už įsipareigojimus, už kokybės sistem¹, už reikiamų s¹lygų ir numatytų rezultatų pasiekim¹ tenka įmonės vadovams.

Tiesiogiai nekontroliuojant kokybės darbų neįmanomas įmonės kokybės sistemos efektyvus funkcionavimas. Šio principo pažeidimas yra viena pagrindinių klaidų, kurias daro daugelio įmonių vadovai.

4 principas (ISO 9004)

Visi kokybės sistemos elementai ir komponentai turi būti reguliariai tikrinami ir vertinami.

Kad kokybės sistema efektyviai funkcionuotų ir įsivyrautų visiškas pasitikėjimas, jog nustatyta kokybė tikrai pasiekiama ir palaikoma reikiamo lygio, turi būti sistemingai atliekami kokybės sistemos vidiniai patikrinimai ir įvertinimai.

5 principas (ISO 9004)

Kokybės sistemos tikslai realizuojami technikos, administracijos ir žmogaus veiksniais, veikiančiais gaminamos produkcijos kokybź.

Šio principo esmė ta, kad negalima pasiekti esminio produkcijos kokybės pagerėjimo atskiromis nesuderintomis priemonėmis. Tai galima pasiekti tik į kokybės sistem¹ sujungus ir suderinus visus veiklos veiksnius, taip pat ir žmogaus veiksnį.

6 Principas (ISO 9004)

Kokybės sistema turi būti reikiamai įforminta ir dokumentuota.

Visi apibūdinantys kokybės sistem¹ elementai, reikalavimai ir s¹lygos turi būti tiksliai ir nedviprasmiškai raštu įforminti ir tinkamai sutvarkyti. Raštiškas ir tikslus kokybės sistemos įforminimas leidžia visiems darbuotojams vienodai suprasti kokybės politik¹ ir jos uždavinius. Visi dokumentai turi būti sutvarkyti patogiai ir praktiškai, kad būtų galima lengvai pakeisti negaliojančius dokumentus naujais. Dokumentų turi būti tiek, kiek reikia praktinėms įmonės reikmėms.

4. Kokybės sistemos reikalavimai

ISO 9004 standarte nuosekliai aprašyti reikalavimai, keliami visais kokybės užtikrinimo etapais: marketingui ir marketingo tyrimams, projektavimui ir produkto tobulinimui, tiekimui ir aprūpinimui, procesų planavimui ir tobulinimui, gamybai, kontrolei ir bandymams, pakavimui ir sandėliavimui, pardavimui ir paskirstymui, įrengimui ir paleidimui, techninei paramai ir priežiūrai.

Marketingo skyrius turi atlikti pagrindinį kokybės reikalavimų, keliamų gaminiams, nustatymo darb¹. Projektavimo ir produkto tobulinimo skyrius turi įgyvendinti vartotojų ir klientų poreikius bei lūkesčius dėl konkrečių techninių specifikacijų ir medžiagų, produktų ir procesų.

Įmonėje turi būti sudaryta aprūpinimo ir tiekimo kokybės programa, jungianti tokius elementus:

- patikimų tiekėjų parinkimo s¹lygas; - specifikacijų, brėžinių ir pirkimo dokumentų reikalavimus; - susitarimus dėl kokybės užtikrinimo; - susitarimus dėl kokybės patikrinimo metodų; - nuostatas dėl kokybės ginčų reguliavimo; - gaunamų detalių ir medžiagų kontrolės plan¹; - dokumentų tvarkym¹.

Gamyba turi būti suplanuota taip, kad visi gamybos procesai vyktų kontroliuojamomis s¹lygomis, reikiamu būdu ir seka. Į kontroliuojamas s¹lygas įeina medžiagos, gamybos įrenginiai, technologiniai procesai ir procedūros, kompiuterinės programos, taip pat iš šalies gaunamos detalės, įrengimai ir aplinka.

Sėkmingas kokybės valdymo taikymas tam tikrai paslaugai atveria šias galimybes:

- geriau teikiama paslauga ir patenkinimas vartotojas; - didinamas produktyvumas, efektyvumas ir mažinamos s¹naudos; - plečiama rinka.

Siekdama kokybės tikslų, vadovybė turėtų sukurti kokybės sistemos struktūr¹ efektyviai priežiūros kokybės kontrolei, jos vertinimui bei gerinimui visais paslaugos teikimo etapais.

Svarbiausia bet kurios organizacijos vertybė yra personalas.

Kokybės sistema turėtų akcentuoti prevencinius veiksmus, padedančius išvengti problemų atsiradimo, kartu neaukojant sugebėjimo pastebėti bei ištaisyti klaidas, jei tokių pasitaikytų.

Visi elementai, reikalavimai ir nuostatos, kuriuos jungia kokybės sistema, turi būti apibrėžti ir dokumentais įforminti kaip bendrų organizacijos dokumentų dalis. Kokybės sistemos dokumentus sudaro: kokybės vadovas, kokybės planas, tvarka, kokybės registrai.

Siekiant patikrinti kokybės sistemos įgyvendinim¹ bei efektyvum¹, turi būti atliekami periodiški vidaus kokybės auditai. Audito išvados turi būti užfiksuotos dokumentuose ir pateiktos vadovybei. Vadovybė, atsakinga už veikl¹, kurioje atliekamas auditas, privalo garantuoti, kad būtų imtasi reikiamų korekcinių veiksmų audito išvadų atžvilgiu.

Labai svarbus kokybės sistemos elementas yra marketingo procesas. Visi marketingo procese surinkti duomenys turi būti panaudoti paslaugoms tobulinti ir kurti. Gaminių ir paslaugų kūrimo procesas apima klientų lūkesčių ir poreikių pavertim¹ specifikacijomis, skirtomis gamybai, paslaugai, jos teikimui ir kontrolei.

5. Kokybės užtikrinimo sistema

Gera gaminių kokybė gali būti pasiekta ne vienkartinėmis kampanijomis, o nuolatiniu darbu. Kokybės klausimai sprendžiami visais gaminio gyvavimo ciklo etapais. Kokybės sistem¹ sudaro visuma priemonių, kuriomis siekiama pagerinti galutinio gaminio kokybź.

Svarbiausios priemonės:

- aiškiai apibrėžtų specifikacijų, kurios apibūdina gaminio kokybź, sudarymas; - specifikacijas atitinkančio eksperimentinio projekto sudarymas; - projekto bandymas norint įsitikinti, kad reikiamos specifikacijos pasiektos; - nuolatinė projekto priežiūra tikrinant, ar projekto pakeitimai nepablogino techninių charakteristikų; - perkamų medžiagų ir komponentų specifikacijų sudarymas; - medžiagų ir komponentų tiekėjų parinkimas; - perkamų medžiagų ir komponentų sutikimo su specifikacijomis tikrinimas; - gamybos procesų bandymai siekiant įsitikinti, kad jie atitinka projekto reikalavimus; - produkto tikrinimai ir bandymai gamybos procese; - užbaigto gaminio išbandymas norint įsitikinti, kad jis atitinka specifikacijas; - tikrinimai, ar matavimo ir bandymo aparatūra ir įrenginiai yra išbandyti, kalibruoti ir atitinka nacionalinius standartus; - taikymas metodų, kuriais komponentai, medžiagos ir gaminiai, neatitinkantys specifikacijų, aptinkami ir patikimai atskiriami; - taikymas metodų, užtikrinančių tinkam¹ gaminio krovim¹, sandėliavim¹, atpažinim¹, pakavim¹, konservavim¹, pristatym¹ ir sumontavim¹ darbo vietoje; - techninės pagalbos parduotam gaminiui montuoti ir prižiūrėti užtikrinimas; - duomenų apie eksploatacines gaminio savybes ir patikimum¹ rinkimas; - vartotojų apklausos ir rinkos tyrimai; - duomenų apie vartotojų atsiliepimus, rinkos tyrimus ir eksploatacines gaminio savybes naudojimas naujam arba patobulintam gaminio modeliui kurti.

Kokybės užtikrinimo sistema apima visas gaminio gyvavimo ciklo stadijas.

6 Nacionalinė kokybės programa

6.1Nacionalinės kokybės politikos tikslai

Nac. kokybės politika siekiama šių pagrindinių tikslų: 1) vystyti infrastruktūr¹, kuri padėtų ūkio subjektams tapti konkurencingesne pasaulinėje ir vidaus rinkoje. 2) sudaryti teisines ir ekonomines s¹lygas ūkio subjektams siekti aukštos kokybės. 3) suformuoti nauj¹ požiūrį į kokybź. Šių tikslų pirmiausiai siekiama tokiais būdais: 1) įgyvendinant naujausius kokybės vadybos metodus, skatinant ūkio subjektus įgyvendinti kokybės valdymo sistemos pagal ISO 9000 standartus. 2) nustatant privalomuosius su ES direktyvomis suderintus reikalavimus produktams, kurie gali būti kenksmingi, pavojingi žm ir žalingi aplinkai. 3) tobulinant rinkos kokybės požiūrius: standartizacijos, metrologijos bei suderinti tai su ES atitinkamomis sitemomis. 4) Sukuriant ir įgyvendinant visuose Lt ūkio sektoriuose aukštos kokybės produktus gaminančių ūkio subjektų ekonominio ir socialinio skatinimų sistem¹. 5) skatinant mokslinius taikomuosius darbus, adaptuojant išsivysčiusių šalių naujausius kokybės valdymo metodus. 6) informuojant visuomenź kokybės siekimo būdų. 7) rengiant bei nekvalifikuojant specialistų kokybės vadybos problemoms sprźsti.

Nacionalinės kokybės politikos įgyvendinimo principai

1. papildymo ir plėtros principas. Nacionalinės programa parengta ir įgyvendinama atsižvelgiant į tai kas Lt jau nuveikta šioje srityje. Tokiu būdu siekiama sukurti viening¹ kompetenting¹ politinź ir efekting¹ infrastruktūr¹ kokybės siekiamoms problemoms sprźsti. 2. socialinis principas. Įgyvendinant nac kokybės politik¹ kuriamos tokios ekonominės ir socialinės s¹lygos, kad bet kokios darbinės veiklos aukščiausios kokybės siekimas taptų nacionaliniu Lt piliečio bruožu ir patriotiškumo požiūrio.   Kompleksiškumo principas. Nacionalinė kokybės programa stengiamasi apimti visus svarbiausios infrastruktūros būtinos kokybės lygiui pasiekti elementus, institucijos bei efektyvios veiklos metodus. 4. konceptualumo. N. k. p. remiasi Europoje ir pasaulyje priimtais kokybės užtikrinimo koncepcijomis būdais ir metodais, tobulinant nacionalinź standartizacijos metrologijos, kokybės priežiūros it įvertinimo sistem¹, įkuriant audito tarnyb¹, įgyvendinant tarptautinius kokybės valdymo ISO 9000 serijos standartus, bei atliekant organizacinį k.v. sistemų sertifikavim¹. 5. nuoseklumo atskiras nac.k. politikos įgyvendinimo etapais išskiriamos tuo laiku svarbiausios priemonės be kurių neįmanomi įgyvendinimo žingsniai.. tos priemonės kiekvienais metais konkretizuojamos ir sudaromi nac. k. programos metiniai ir perspektyviniai priemonių planai. 6. tarptautinio pripažinimo principas kokybės politikos įgyvendinimu siekiama įgyti pasitikėjim¹ pasaulinėje rinkoje.

6.2Nacionalinės gamybos programos funkcijų schema

 

1. Nacionalinės kokybės programos valdymas. 2. Produktų kokybės valstybės reglamentavimas ir rinkos priežiūra.   Standartizacija metrologija ir atitikties įvertinimas. 4. ekonominis ir socialinis kokybės skatinimas. 5. Ūkio subjektų veikla siekiant kokybės. 6. Mokymasis naujų kokybės vadybos metodų adaptavimas, visuomenės informavimas.7. Pasiekimų įvertinimas. 8. Nacionalinės kokybės politikos įgyvendinimas.

Siekiant sparčiau integruotis į ES ekonominź erdvź, būtina: 1) geriau koordinuoti valstybinį kokybės reglamentavim¹ derinant jį su ES direktyvomis; 2) tobulinti rinkos kokybės priežiūros sistem¹. Siekiant tarptautinio jos pripažinimo; 3) vykdyti subalansuot¹ valstybinį rėmim¹.

6.3Nacionalinės kokybės programos valdymo struktūra Nacionalinės kokybės programos įgyvendinim¹ koordinuoja kokybės ir standartizacijos taryba (KST). KST remia, o ne administruoja nuolatinį kokybės gerinim¹ visose visuotinės veiklos srityse.

KST pagr. funkcijos: 1. Nuo nacionalinės kokybės programos vykdymo priklausys ūkio plėtros sėkmė, nes kokybės gerinimo problemos lyginant su kitomis yra išskirtinės. 2. Nuo pasiektos kokybės pažangos visuose ūkio sektoriuose pirmiausiai priklausantys eksporto apimtys ir Lietuvos integravimasis į ES sparta.

KST koordinuoja strateginius Nacionalinės kokybės programos vykdymo klausymus. Šios tarybos pagr.f-jos: 1) formuoti nacionalinź kokybės ir standartizacijos politik¹; 2) analizuoti, koordinuoti ir koreguoti Nacionalinės kokybės programos eig¹; 3) aprobuoti metinius ir perspektyvinius programos įgyvendinimo planų ir tvarkyti kokybės fond¹; 4) sprźsti svarbiausius programos vykdymo klausymus. KST pirmininkas renkamas iš LR vyriausybės narių. Šios tarybos sudėtis: kokybės ir standartizacijos taryba sudaroma pertvarkius ir papildžius standartizacijos taryb¹. Į j¹ įeina visų ministerijų ir svarbesnių žinybų vadovai arba jų pavaduotojai; žymiausi kokybės vadybos specialistai iš mokslo ir mokymo įstaigų, pramonininkų konfederacijos ir verslininkų asociacijos atstovai. Lietuvos standartizacijos departamento ir Liet. valstybinės kokybės inspekcijos vadovai. KST veikl¹ reglamentuoja valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos teikimu LR patvirtinti nuostatai.KST komisijos: Nacionalinės kokybės programai įgyvendinti bei kokybės ir standartizacijos tarybos funkcijoms vykdyti sudaromos šios specializuotos komisijos: 1) mokslo, mokymo ir propagavimo; 2) produktų kokybės valstybinio reglamentavimo ir rinkos priežiūros komisija; 3) standartizacijos 4) metrologijos; 5) atitikties įvertinimo; 6) kokybės skatinimo.Valstybės inspekcijos ir priežiūros tarnybos: 1) Valstybinė kokybės inspekcija; 2) Valstybinė radijo dažnių tarnyba; 3) Statybos ir urbanistikos ministerijos valstybinė statybos inspekcija; 4) Apskričių valdytojų administracijos valstybinės priežiūros tarnybos; 5) Valstybinė tiltų inspekcija; 6) Respublikinė valstybinė veiklos inspekcija; 7) Augalų apsaugos stotis; 8) Nacionalinė veterinarijos laboratorija; 9) Miestų ir rajonų veterinarijos sanitarinės stotys; 10) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba; 11) Valstybinė vaistų kokybės kontrolės tarnyba; 12) Valstybinė sėklos inspekcija; 13) Valstybinė augalų karantino inspekcija; 14) Valstybinė visuotinės sveikatos priežiūros tarnyba; 15) Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba; 16) Ne maisto kontrolės tarnyba.

Kokybės fondas: jis steigiamas LR įstatymais numatyta tvarka Nacionalinės kokybės programos darbams bei naujoms iniciatyvoms kokybės siekimo srityje įgyvendinti. Fondo tarybos veikl¹, fondo lėšas bei jų naudojim¹ ir tvarkym¹ reglamentuoja kokybės fondo nuostatai, kuriuos tvirtina LR vyriausybė. Fondo lėšos formuojamos iš šių šaltinių: biudžeto lėšos, fizinių ir juridinių asmenų įnašai, palūkanos gaunamos už laikinai laisvų fondo lėšų laikymo terminuotų indėlių s¹skaitose arba už nupirktus valstybės vertybinius popierius ir kt. Nacionalinės kokybės užtikrinimo sistema: 1)Lietuvos standartizacijos departamentas; 2) ministerijos; 3) produktų bandymų laboratorijų sertifikavimo įstaigų ir inspekcijų akreditavimas; 4) matavimo priemonių įteisinimas; 5) normatyvinių dokumentų rengimas ir privalomų įteisinimas; 6) kokybės mokymas ir konsultavimas; 7) produktų bandymai ir sertifikavimas; 8) kokybės priežiūra ir kontrolė; 9) LR standartizacijos departamento akreditacijos skyrius; 10) teritoriniai valstybiniai metrologijos centrai; 11) standartizacijos technikos komitetai: 12) aukštosios mokyklos ir jų specializuoti profesinio tobulinimo centrai; 13) valstybinės bandymų laboratorijos; 14) valstybinės inspekcijos ir priežiūros tarnybos; 15) valstybinės visuomeninės sveikatos centras; 16) valstybinės sertifikavimo įstaigos; 17) Lietuvos prekių ekspertizės asociacija; 18) LR Codex Alimentasrisų komisija; 19) privačios bandymų laboratorijos ir privačios įstaigos.

Siekiant sparčiau integruotis į ES ekonominź erdvź, būtina 1) geriau koordinuoti valstybinį kokybės reglamentavim¹ derinant jį su ES direktyvomis; 2) tobulinti rinkos kokybės priežiūros sistem¹. Siekiant tarptautinio jos pripažinimo; 3) vykdyti subalansuot¹ valstybinį rėmim¹.

6.4. Nacionalinės kokybės politikos ir programos sudarymo ir įgyvendinimo būtinybė

Europos kokybės politikoje kokybė traktuojama plači¹ja šio žodžio prasme, o ne vien tik kaip įv kokybės kontrolės metodų ir kokybės standartų panaudojimų rezultatas. Naujų technologijų ir naujų vadybos metodų naudojimas yra ne tiek ekonominės konkurencijos kiek firmų išlikimo klausimas. Konkurencija išveda valstybes į pirmaujančių valdymo gretas nes kokybės vadyba reiškia ilgalaikį planavim¹ ir yra universali priemonė siekti vartotojų poreikių patenkinimų bet kurioje veiklos srityje. Kokybės gerinimas yra nenutrūkstantis procesas, jis gali vykti tik esant apibrėžtom s¹lygom. Nacionalinės kokybės programos pagrindinis tikslas sukurti šias s¹lygas. Pajutusios didžiulź konkurencij¹ pasaulinėje rinkoje žymiausios JAV firmos „IBM“, „General Motors“, ieškojo būdų produkcijos kokybei ir gamybos efektyvumui gerinti. Jos pasinaudojo žymiausių kokybės specialistų metodais. vieno specialisto iš Švedijos nuomonė ta, kad įm gyvena kokybės stadijas: miego, prabudimo, ieškojimų ir brandos. Miego stadijoje kompanijos nejaučia jokios grėsmės rinkoje, jos gauna pakankamas pajamas ir todėl nesijaudina dėl savo veiklos kokybės gerinimo. Amerikos ir Europos firmų iki 8 deš buvo miego stadijoje, kol patyrė krizź dėl Japonijos konkurencijos dėl žemos produkcijos kokybės. Ieškojimo stadija vakaruose vyksta jau dabar. Kompanijos ieško būdų savo veiklos kokybei gerinti. Brandos stadij¹ pasiekė dar nedaugelis vakarų šalių firmų. Svarbiausias brandos stadijos bruožas yra tai, kad tobulos veiklos dėka pasiekiamas nuolatinis ir visiškas klientų pasitenkinimas. Tai suprantama kaip natūrali verslo savybė. Siekdamos kokybės brandos stadijos Europos valstybės savo kokybės politik¹ grindžia naujausiomis kokybės vadybos koncepcijomis. Vartotojai nori turėti aukštos kokybės gaminius ir paslaugas. Kokybė yra laukiamas kiekvieno žm gyvenimo atributas. Ji turi tapti kiekvieno ūkio subjekto, o ypač gamybos veiklos dalimi nuo projektavimo iki aptarnavimo. Bet kuris ūkio subjektas norėdamas laimėti konkurencinź kov¹, turi nuolat tobulėti jei ne sparčiau tai bent tokiais tempais kaip konkurentai, todėl būtina nustatyti didelius reikalavimus ir siekti aukštos darbo kokybės. Suformuoti toki¹ organizacinź struktūr¹, kad vadovai ir visi darbuotojai jaustų nuolatinį nor¹ atlikti savo darb¹ geriau nei iki šiol. Tobulėjimo ribų reikia siekti nuolat, siekti informuojant ir šviečiant visuomenź nuolat gerinant darbuotojų kvalifikacij¹, gerinant gamyb¹ ir darbo procesus, tobulinant valdymo struktūr¹ ir metodus ir pan. Jei nepakeisime požiūrio į kokybź, neskatinsime siekti aukštesnės kokybės negalėsime pakilti iš ekonominio nuosmukio todėl norėdami harmoningai integruoti į Europ¹ visų pirma privalome parengti toki¹ valstybės politik¹ ir program¹ jai įgyvendinti, kuri atitiktų Europos bendrijos kokybės politikos nuostatas, naujausias kokybės vadybos koncepcijas ir priemones.