CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

MORALĖ IR ETIKA

įvairių

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

1. MORALĖ IR ETIKA

Etika, neetika, moralu, amoralu

Kasdienėje kalboje s¹vokos “etika” ir “moralu” (“neetika”, “amoralu”) da˛niausiai yra vartojamos pakaitomis,

nediferencijuojant; kalbame apie moralų ar etik¹ asmenį ar veiksm¹. Kita vertus, da˛nai kalbame apie etikos kodeksus,

tačiau tik retkarčiais u˛simename apie moralės kodeksus. Kai kas s¹vokas moralu, nemoralu taiko tik seksualumo sričiai

(pavyzd˛iui: pornografija, obscenikumo standartai: pornografija demoralizuoja visuomenź), o etika, neetika taiko

aptarinėdami verslo ir profesinių bendruomenių elgesį savo narių bei savo klientūrų at˛vilgiu (pavyzd˛iui: verslo projektų

vagystės). Taigi, pirma isiaikinkime, k¹ ios s¹vokos reikia ir koks yra judviejų ryys.

“Etika” yra kilźs i graikiko ˛od˛io ethos, reikiančio asmens įprotį, papratim¹, charakterį, būd¹. “Moralė” yra kilźs i

loyniko moralis, reikiančio papročius ar manieras. Taigi, etimologiniu po˛iūriu, etika galioja individualaus asmens ar

atskirų asmenų charakterio sričiai, o moralė – ˛monių tarpusavio santykių sričiai. Tačiau filosofijoje etikos s¹voka

vartojama specifinei tyrimo sričiai reikti – tai yra moralės sričiai, kuri nagrinėja ˛mogaus elgesį ir ˛mogik¹sias vertybes.

Kaip mes turėtume elgtis ir kaip neturėtume elgtis? Kas yra gėris ir kas yra blogis? Filosofai iuos ir panaius klausimus

vadina vertybiniais (aksiologiniais) arba moralės klausimais, kuriuos skiria nuo klausimų apie tikrovź ir pa˛inimo klausimų.

Moralė yra principų ar elgesio taisyklių, kuriomis mes vadovaujamės ir kurios priklauso visuomenės konvencijų sričiai,

visuma. Moralės sričiai priklauso įsitikinimai bei nuomonės apie ger¹ ir blog¹ elgesį. ie įsitikinimai yra ireikiami

vartojant tokias s¹vokas kaip “gera”, “bloga”, “dorybinga”, “pagirtina”, “teisinga”, “ydinga”, “peiktina”, “smerktina”, ir

pan. Be abejo, moralė negali būti apribota filosofiniais kontekstais. Viena vertus, moralės dalykai vaidina tam tikr¹

vaidmenį ir turi tam tikr¹ pagrindim¹ ir kitose su pasaulė˛iūros formavimu susijusiose visuomenės gyvenimo srityse –

religijoje, teisėje, ekonomikoje, politikoje ir net etiketo srityje. Antra vertus, moralė yra “socialinis reikinys”, o etika ar

moralės filosofija nagrinėja moralės prigimtį bei funkcijas. Moralės taisyklės nėra sau pakankamos ir reikalauja

pagrindimo, kuris tik ir suteikia joms reikmingum¹. Ir būtent is pagrindimas ir yra filosofinės etikos u˛davinys. Kodėl

mes turėtume elgtis vienaip arba kitaip? Kaip turėtume gyventi? Ko turėtume norėti? Kuo turėtume labiausiai d˛iaugtis?

Dėl ko verta stengtis? Ir pan. Atsakymas į iuos klausimus mums turi nuviesti prie˛astis, dėl kurių turėtume laikytis

moralės principų ar taisyklių. Atsakyti į juos galime ir nestudijavź filosofijos, tačiau daugelis mūsų moralinių įsitikinimų

nėra nei nuoseklūs, nei pakankamai aikūs, nei gerai iplėtoti. (Programiniu po˛iūriu) moralės filosofija kaip tik ir siekia

iplėtoti iuos principus bei pateikti toki¹ ˛mogaus gyvenimo tikslų vizij¹, kuri leistų jam gyventi su tokiu aikumu bei

pasitikėjimu, su kokiu savo ilg¹ gyvenim¹ nugyveno Sokratas, ar bent jau suteikti mums tvirtesnių argumentų savo

moralinius įsitikinimus pagrįsti. Tačiau i tiesų viskas yra ne taip paprasta. Dauguma gyvenimikų situacijų, reikalaujančių

mūsų etinio apsisprendimo ar įvertinimo, yra labai nevienareikmės. Viena vertus, tam tikromis aplinkybėmis gali kirstis

keletas moralės principų (čia mes susiduriame su preferencijos problema), o, antra vertus, jie gali būti įvairiai taikomi,

įvairiai traktuojami, jiems gali būti suteikiamas skirtingas pagrindimas.

Taigi, kurie moralės principai yra svarbiausi ir kada jų taikymas yra pateisinamas, yra sudėtingi etikos klausimai.

Visi kada nors tyrinėjź moralės kilmź (prigimtį) m¹stytojai aikino konstravo savo pa˛iūrų sistem¹ remdamiesi

tam tikra formule, i kurios ivesdavo turinį. Pavyzd˛iui, vieni apibrė˛ė moralź kaip socialinės grupės elgesio kod¹. Tokios

moralės sampratos turinį jie ivesdavo tyrinėdami įvairių grupių elgesio kodus. Kiti apibrė˛ia moralź kaip dispozicij¹ ir

elgesio kod¹, kurio turėtų laikytis visi racionalūs asmenys. Norint ivesti ios moralės “formulės” turinį, reikia nustatyti

kokia turėtų būti visų racionalių asmenų moralinė dispozicija ir elgesio kodas, ir pan.

Atsi˛velgdamas į formalų moralės aspekt¹, filosofas B. Gertas moralź vadina “vie¹ja sistema” (t.y. institucija),

kuri nuo kitų vieųjų sistemų skiriasi tuo, kad ji liečia visus racionalius asmenis. Moralės buvimas vie¹ja sistema reikia,

jog ji liečia tuos ˛monių elgesio aspektus, kurie turi poveikį kitiems ˛monėms. Vadinasi, moralės sistema turi

formuluoti tam tikrus gėrio standartus. Vis dėlto, norint sukonstruoti isamų moralės apibrė˛im¹, formalių moralės bruo˛ų

nepakanka. Moralė, be to, turi turėti ir tam tikr¹ turinį. Taigi, reikia iplėsti jos apibrė˛im¹. Moralė yra visus racionalius

asmenis liečianti (saistanti) vieoji sistema, vadovaujanti tiems jų elgesio aspektams, kurie turi kokį nors poveikį kitiems

˛monėms ir kurios tikslas yra blogio minimizavimas (gėrio standartai) ir kurios branduolį sudaro moralės taisyklės. Jei,

kaip aikina autorius, visus racionalius asmenis saistanti vieoji sistema nedisponuoja iuo turiniu, tuomet net jei ji yra

pagrįsta, jos pagrindimas negalės būti laikomas moralės pagrindimu. Tik vieosios sistemos, kurios branduolį sudaro

moralės taisyklės, pagrindimas gali būti laikomas moralės pagrindimu. Nors visuotinio konsenso k¹ reikėtų laikyti moralės

taisyklėmis, nėra, tačiau, matyt, niekas nepaneigtų, kad tokie reikalavimai kaip “ne˛udyk”, “nevok”, “nemeluok” yra

moralės taisyklės. Svarbiausias moralės filosofijos u˛davinys yra moralės taisyklių analizė, siekiant įsitikinti ar jos

sudaro visus racionalius asmenis saistančios vieosios sistemos branduolį, ir tuomet nustatyti, ar ta vieoji sistema

yra tokia, kad visi nealiki racionalūs asmenys reikalautų jos laikytis. Jei taip nėra, tuomet nagrinėjama (visuotinė)

moralės samprata negali būti pagrįsta, o tai būtų pagrindas laikytis etinio reliatyvizmo, nihilizmo ar skepticizmo filosofinės

pozicijos. Jei ignoruotume i¹ esminź moralės tyrimo dalį (moralės taisyklių analizź), tai kaip galėtume atskirti moralź nuo

kitų elgesio kodų (etiketo, teisės)? Juk tik ˛inodami moralės taisyklių turinį galime nusprźsti, kokį elgesio kod¹ galima

priskirti moralės sričiai, ir kokie sprendiniai yra moralės sprendiniai.

Apskritai, iandien tarp filosofų vyrauja nuomonė, kad negalima pateikti ka˛kokio vieno isamaus moralės

apibrė˛imo, nes ji turi pernelyg daug reikmių, ar, mūsų kalba tariant, – yra pernelyg daug kriterijų, kuriais remiantis galima

sprendinius ar veiksmus klasifikuoti kaip moralius. Tačiau i ivada nereikia, kad drauge paėmus minėti kriterijai negali

tapti pakankama moralės s¹lyga.

2. ETINIŲ SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS ORGANIZACIJOJE

Kadangi ˛mogikųjų iteklių vertingumas paprastai pasireikia vartotojo poreikių tenkinimu pateikiant kuo

kokybikesnź produkcij¹, organizacija turi pa˛inti savo vartotojo lūkesčius. Tam, kad organizacijos darbuotojas pa˛intų

vartotoj¹, jis turi bendrauti su juo. Komunikabiliam asmeniui tai – malonum¹ teikiantis darbas. Tačiau tam, kad

bendravimas būtų naudingas ir organizacijai, reikalingi tam tikri įgaliojimai darbuotojui bendradarbiauti su vartotoju,

derėtis, patvirtinti sutartis. Todėl organizacijos sėkmei labai svarbu, kad joje vyrautų įgaliojimų delegavimo programos. O

tai jau savaime yra etika praktika, kadangi delegavimo principas remiasi pagarba, darbuotojų ir vadovų tarpusavio

pasitikėjimu. Be to, delegavimo procedūra reikalauja ne tik pasitikėjimo i deleguojančiojo, bet ir įpareigojimus

priimančiojo asmens sutikimo. Tokios programos įgalina darbuotojus savarankikai priimti sprendimus. Patikėdama jiems

u˛duotis, organizacija parodo, kad ji vertina savo dirbančiuosius, pasitiki jų ˛iniomis bei gebėjimais. ˇinoma, įgaliojimų

delegavimas visų pirma remiasi deleguojamojo gebėjimais realizuoti u˛duotis – tai vertina organizacijos vadybininkai bei

patys bendradarbiai.

Delegavimo principas plačiai taikomas pilietinėse visuomenėse, kur individas laikomas did˛iausia vertybe, į jį

˛iūrima pozityviai, pasitikima jo gera valia. Tokio individo nereikia nuolat kontroliuoti, kadangi jis pakliūna į aplink¹, kur

jam nenaudinga apvilti rodom¹ pasitikėjim¹. Su pasitikėjimu kartu atsiranda ir lojalumas organizacijai. Itikus krizėms

tokie darbuotojai gali greičiau mobilizuotis ir prisitaikyti prie pokyčių.

Lietuvoje praktiniu po˛iūriu valdymo demokratizavimas dar da˛nai siejamas su anarchija. Ir dėl labai aikių

prie˛asčių. Taikant i¹ procedūr¹ pagal vertikalių santykių modelį – tokį, koks nuo seno yra pas mus – decentralizacija

niekada nepasiteisins (o gal?) mūsų organizacijose. Instrumentikai nekeisdami socialistinės praeities suformuotų įpročių,

m¹stymo stereotipų, laukdami kol natūraliai susiformuos atsakomybė u˛ atliekam¹ darb¹, patikėt¹ įrang¹, galime taip ir

neatsikratyti pas¹monėje glūdinčio svetimumo organizacijai. Todėl ir kalbos apie identifikavim¹si su organizacija,

komandinį m¹stym¹ bei darb¹ tokiu atveju atrodys utopinės bei juokingos.

Kai nėra pasitikėjimo, partneriko po˛iūrio tarp organizacijos suinteresuotųjų – tiek vidinių, tiek iorinių –

decentralizavimas i tiesų gali sukelti chaos¹, darbuotojų savivaliavim¹, darbo brok¹. To baiminasi ias teorijas praktikoje

diegti bijantys vadybininkai. Juk jei eilinis darbuotojas apskritai neturi teisės isakyti savo nuomonź, yra verčiamas

tenkintis ma˛u, neteisingu atsi˛velgiant į jo atlikt¹ darb¹, o da˛nai dar ir vėluojančiu atlyginimu, jis jaučiasi nesaugus.

Socialinis nesaugumas suteikia galimybź pasiteisinti eikvojant organizacines lėas saviems tikslams – ka˛kada populiariam,

bet iki dabar vis dar neinykusiam “neimui”. Jis determinuoja bejėgikum¹, pesimistines nuotaikas. Taip nerealizuojamas

ne tik ˛mogikasis potencialas, bet racionaliai nenaudojami ir kiti itekliai, taigi auga darbo s¹naudos.

Be to, atlyginimas nėra vienintelis veiksnys, galintis motyvuoti sėkmingesnį veiklos vykdym¹ ir pridėtinės vertės

kūrim¹ vartotojui. Tai, kad darbdavys piktnaud˛iauja savo galia, da˛nai yra stipresnis demotyvatorius nei ma˛as

atlyginimas. Dar blogiau yra tai, kad vieajame diskurse vadovo piktnaud˛iavimas galia yra toleruojamas, kadangi

hierarchinis valdymas suvokiamas kaip geriausias. Pavyzd˛iui, neribot¹ virininko gali¹, vertikalių santykių įsitvirtinim¹

vadyboje demonstruoja vieno straipsnio pavadinimas: “Nedarysiu! Pavesiu pavaldiniui…”. Čia u˛mirtamas delegavimo

principas: tas, kuriam deleguojama u˛duotis, turi sutikti j¹ priimti. Tačiau u˛duotis skiriama ne pagal vadovo simpatijas ar

antipatijas, o remiantis darbo funkcijomis ir joms suteikta atsakomybe. Kai vadovas sau leid˛ia “pamesti” u˛duotį

‘pavaldiniui”, kada jis tik u˛sinori, neįvertinźs to “pavaldinio” galimybių, skyrźs per ma˛us iteklius u˛duočiai atlikti,

rezultatai nėra optimalūs.

Toks vadovo elgesys tiesiog ˛emina darbuotoj¹, verčia jį jaustis nesaugiai – jis pasijunta nevertinamas. Taigi

atsiranda prieikumas darbdaviui, susvyruoja pasitikėjimas juo. Psichologiniu po˛iūriu tai – stiprus demotyvatorius.

Tokiais atvejais, kai vadovas elgesį grind˛ia savo galia, o ne logika, racionaliais samprotavimas, darbo tikslais,

universaliomis taisyklėmis arba pagarba kitam asmeniui, negali atsirasti ir tikras delegavimas. Tad ir apie pridėtinės vertės

kūrim¹ vartotojui belieka tik pasvajoti – darbuotojas neturi jokio akstino maksimaliai inaudoti savo galimybes kompanijos

labui.

3. DEMASKAVIMAS, SKUNDIMAS – KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA

Aptikź nekokybiko darbo, apsileidimo ar piktnaud˛iavimo atvejų, keliančių grėsmź pačios organizacijos

galutiniams tikslams ir apskritai visuomenės interesui, informatoriai pavojų skelbia pirmiausia pačios tos organizacijos,

kurioje dirba, viduje. Tačiau informavimas yra labai rizikingas, nes kelia grėsmź tiems, apie kuriuos praneama (jie

demaskuojami, įskund˛iami); kita vertus, ir patys “praneėjai” gali rizikuoti savo darbo vieta ar karjera.

Tai ypač opi, moralės po˛iūriu “karti” ir nevienareikmė problema. Su kelių lygmenų moraliniais konfliktais

susiduria bet kuris, svarstantysis, ar jam prabilti apie susirūpinim¹ keliantį aplaidum¹, piktnaud˛iavim¹, rimtus darbo

drausmės pa˛eidimus, pavojų kelianči¹ rizik¹ ir pan. Moralės subjektui tenka nusprźsti, ar i tiesų, esant analogikoms

aplinkybėms, nuolat vyksta negatyvūs reikiniai, ar kyla didelė grėsmė ir kas atsakingas u˛ aplaidum¹, piktnaud˛iavim¹ bei

nedisciplinuotum¹; be to, iam subjektui taip pat reikalinga numatyti, ar informavimas i tikrųjų turės naudos organizacijai,

ar is pavojingas sau ˛ygdarbis bus atliktas visuomenės labui ir kaip pasisakymas paspartins pokyčius į ger¹. Individo

pasirinkim¹ da˛nai apsunkina netikrumas, faktų stoka, abejonės. Būsimieji informatoriai susiduria su konfliktu tarp

prisitaikymo ir “galvos kiimo kilpon”. Informatoriui tenka apsisprźsti, kuriai i savo pareigų atiduoti pirmenybź: pasirinkti

pareig¹ visuomenei ar savo kolegoms bei institucijai, kurioje pats dirba.

Skundimas yra moraliai leistinas, jei:

1. Firma savo produktu ar veikla padarys didelź ˛al¹ visuomenei ar asmenims, vartojantiems jos produkcij¹.

2. Jei darbuotojas aptinka reali¹ ir didelź grėsmź gaminio vartotojui ar visuomenei, jis turėtų praneti apie tai

savo tiesioginiam virininkui ir jam ireikti savo moralinį susirūpinim¹. Kol to nepadarys, skundimas nėra

visikai pateisinamas.

3. Jei tiesioginis virininkas nesiima efektyvių priemonių dėl pareikto susirūpinimo ar skundo, darbuotojas turi

ibandyti visas vidines procedūras ar galimybes organizacijos viduje. Paprastai tai reikia klausimo

pateikim¹ hierarchiniais laiptais iki pat viraus.

Skundimas kaip moraliai įpareigojantis:

1. Demaskuotojas turi turėti arba turi dokumentais pagrįst¹ įrodym¹, kuris įtikintų bealik¹ stebėtoj¹, kad jo

po˛iūris į situacij¹ yra teisingas ir kad firmos produktas ar veikla kelia didelį pavojų visuomenei ar produkto

vartotojams.

2. Darbuotojas turi turėti svarių argumentų tikėti, kad vieas demaskavimas duos laukiamus rezultatus. ansas,

kad pasiseks, turi būti vertas tos rizikos ar pavojaus, į kurį stato save skundėjas.

Klausimai, kuriuos reikėtų apsvarstyti prie skund˛iant:

1. Įsitikinkite, ar situacija tikrai tokia, kad reikia skųsti. Asmuo turėtų įsitikinti, ar yra padaryta nelegalių ar

amoralių veiksmų, kurie kenkia kitiems; ar situacija nėra tokia, kad bus atskleisti asmeniniai dalykai,

dalykinės firmos paslaptys ir pan.

2. Inagrinėkite savo motyvus. Motyvų analizė padės isiaikinti, ar tikrai situacija įgalioja skųsti.

3. Patikrinkite ir patvirtinkite savo informacij¹ dokumentais. Kai kada renkant papildom¹ informacij¹, tenka

pasinaudoti nelegaliais būdais, nes ne visada lengva gauti j¹ legaliais. Todėl skundėjas turi įsitikinti, ar ioje

situacijoje daroma ˛ala yra tokia didelė, kad pateisina jo rizik¹. Nelegaliai gaudami informacij¹, mes

nusi˛engiame moralei, nes ji reikalauja, kad paklustume įstatymui. Kartu itaip gaudamas informacij¹,

skundėjas gali būti kontratakuojamas ir apkaltintas. Apskritai nelegalių metodų reikėtų vengti, nebent daroma

˛ala tikrai didelė.

4. Apibrė˛kite, kokio tipo ˛ala yra daroma ir kam apie tai turėtų būti praneta. Tiksliai nustatźs, kokia blogybė

yra daroma, skundėjas galės nusprźsti, kokios rūies įrodymus reikia įsigyti ir kartu, k¹ reikia informuoti.

5. Tinkamai paraykite pareikim¹. Pareikimas turi būti paraytas labai konkrečiai, remiantis faktine med˛iaga,

tiksliai apibrė˛iant amoralios veiklos tip¹, kam ir kaip daroma ˛ala.

6. Apsiribokite faktais. Skundėjas turėtų susikoncentruoti tik ties demaskavimu, vengti minėti vardus, “drabstytis

purvais”, nors ir manytų, kad atskiri organizacijos asmenys yra atsakingi u˛ it¹ 0.4(s)-5.8˛al¹. Tai padės skundėjui

suma˛inti galimo kerto pavojų, o visa kita isiaikins tyrimo institucijos.

7. Nusprźskite, ar skundimas turėtų būti vidinis ar iorinis. Skundėjas turi susipa˛inti su visais vidiniais

organizacijos kanalais, kuriais jis galėtų praneti apie neteisėt¹ veikl¹. Įsigyti informacijos apie tai, kaip buvo

˛iūrima į asmenis, kurie anksčiau pasinaudojo iais kanalais ir kaip buvo sprend˛iamos pranetos problemos,

Jei su ˛monėmis, informavusiais apie ˛alos darym¹, buvo elgiamasi s¹˛iningai ir klaidos buvo itaisytos,

reikėtų naudotis vidiniais kanalais.

8. Nusprźskite, ar skundimas turėtų būti atviras, ar anoniminis. Tai grynai asmeninis sprendimas. Jei skundėjas

nutaria skųsti anonimikai, jis turėtų nusprźsti, ar anonimikumas turi būti visikas, ar dalinis. Kartais

anonimikum¹ labai sunku ilaikyti, todėl skundėjas turi numatyti, kaip jis pasielgs, jei iaikės jo asmenybė.

9. Nusprźskite, ar reikia skųsti tuoj pat. Kartais skundėjui patartina prie skundim¹ pakeisti darbo viet¹. Tai

padeda jam apsisaugoti nuo atleidimo i darbo su neigiamomis rekomendacijomis. Tačiau darbo pakeitimas

neturėti būti alternatyva skundimui. Jei darbuotojas ˛ino apie neleistinus veiksmus ir skundimas yra kaip

moralinis įsipareigojimas, kad jie būtų sustabdyti, jis nėra atleid˛iamas nuo io įsipareigojimo.

10. Įsitikinkite, kad laikotės reikalavimų, pranedami apie nedor¹ veikl¹. Skundėjas privalo laikytis reikalavimų,

nustatytų jo organizacijoje ar iorinėse organizacijose, priklausomai nuo skundimo tipo, t.y. kad nebūtų

pa˛eisti senaties terminai, įvairios procedūros.

11. Pasikonsultuokite su teisininku. Kiekviename skundimo etape patartina konsultuotis su teisininku. Jis gali

paaikinti, ar nedoru elgesiu nusi˛engiama įstatymui, kokiais dokumentais remiantis galima tai patvirtinti, ar

pats skundėjas nenusi˛engia įstatymams, k¹ reiktų informuoti apie darom¹ ˛al¹, ar ataskaitos paraytos

teisingai ir tiksliai, kaip apsisaugoti nuo kerto. Jei nėra galimybių konsultuotis su teisininku, reikėtų pasitarti

su atitinkama visuomenine organizacija.

4. ORGANIZACIJOS ETIKOS KODEKSAS

Tarpusavio santykių valdymo procese kultūros taisyklių formavimas ypač būtinas iandien, kai mes formuojame

laisvos rinkos ekonomik¹, kur didelź reikmź turi ne fondai, paskyros ir įsakymai, o ˛monių tarpusavio santykių, profesinės

ir valdymo etikos normos.

Etikos kodeksas organizacijoje skirtas:

Apibrė˛ti priimtas veiklos normas.

U˛tikrinti auktus praktikos standartus.

Profesionalumui įvertinti.

Etikos kodekso tikslai:

Informavimas.

vietimas.

Drausminimas.

Normatyvinis (apibrė˛ti, verbalizuoti taisykles)

Instrumentinis (isprźsti problem¹, dilem¹).

Apsauginis (apsaugoti nuo konfliktinių situacijų ir neetiko elgesio).

Atskirose alyse akcentuojami skirtingi etikos kodekso elementai. Kiekviena kodekso funkcija ir elementai turi

būti diegiami sistemikai. Etikos kodekso efektyvumas priklauso nuo to, ar jis bus įgyvendintas, suprastas ir pastoviai

taikomas. Etikos kodeksas skatina ger¹ elgesį, u˛kerta keli¹ korupcijai ir blogam elgesiui. Etikos kodeksai yra priemonė

prie korupcij¹, piktnaud˛iavim¹ tarnybine padėtimi, iteklių eikvojim¹, kyininkavim¹, nepotizm¹, prievart¹.

Dauguma mūsų įsitikinź, kad jie puikiai elgiasi , yra mandagūs ˛monės. Galų gale jie visi buvo auklėti, taigi gali

suprasti, kaip reikia gerai ir tinkamai elgtis draugijoje. Pvz., prie stalo. Dauguma vidurio Europos gyventojų sugeba

daugma˛ vikriai manipuliuoti peiliu ir akute. Jie nesiremia alkūnėmis į stal¹ ir valgydami sriub¹ nesiurbia. Jie ˛ino, kad

draugijoje nemandagu gerti litrais ampan¹, o atsiraugėti po gerų vaiių mūsų platumose nuo Liuterio laikų jau irgi

nebeleid˛iama. Bet ar u˛tenka ių pagrindinių ˛inių norintiems kopti karjeros laiptais? Ar netrūksta elgesio sistemos, jei

norite tvirtai ˛engti visuomeniniu – profesiniu parketu? Be gerų manierų iandien kopti profesijos laiptais beveik

neįmanoma. Kalbame ne tik apie ˛inojim¹, kada ir kaip reikia elgtis pagal taisykles, bet ir apie tai, kad tas taisykles privalu

įgyvendinti kaip savaime suprantam¹ dalyk¹. Manierų galima imokti ir paversti jas savo asmenybės dalimi. Tai savotikas

medis, i kurio “pjaustomos” nuostabiausios karjeros.

iandien¹, kai į ger¹ darb¹ kartais pretenduoja 250 norinčiųjų, turinčių pakankam¹ kvalifikacij¹, kiti kriterijai

lemia, kas gaus viet¹, o kas – ne. Var˛ybas da˛nai lemia simpatijos veiksnys. Svarbiausia, kad ˛ie˛irba – kaip ir pirmojo

pasimatymo metu – peroka, koks paliekamas įspūdis ir tuo pačiu padedamas profesinės sėkmės kertinis akmuo. Ko

iandien nori personalo skyrių vadovai, - tai nusimanančių ir ˛avingų pretendentų (pretendenčių), pasitikinčių savimi ir

malonios ivaizdos. Tačiau svarbiausias dalykas – kad ˛monės būtų harmoningi, gerai jaustųsi fizikai ir tai galėtų visiems

parodyti.

Ne vienas atsidus – tokie dideli reikalavimai! Tačiau tai, ko reikalaujama, i tikrųjų labai lengva pasiekti.

Nepatartina nenatūraliai elgtis, - reikia ne dirbtinių asmenų, o asmenybių:

˛monių, kurie ˛ino, kad jie veikia kitus, tačiau nėra ipuikź,

˛monių, kurie turi charakterį ir kurio neslepia darbe,

˛monių, kurie teigiamai naudoja gyvenimik¹ patirtį darbe.

Tam tikri asmens charakterio bruo˛ai yra nuo ma˛umės “u˛programuoti”. Kiekvienas ˛mogus turi gerų ir blogų

savybių, kurios gyvenime ir kaupiant patirtį stiprėja arba silpnėja. Be to, charakterio bruo˛ai – vertinimo dalykas ir,

priklausomai nuo profesinės veiklos srities, gali būti interpretuojami kaip teigiami arba neigiami. Smalsumas tarp

˛urnalistų yra labai vertinama savybė, tuo tarpu bankininkas, troktantis visk¹ ˛inoti, tik be reikalo isiskirs. Plepūs tipai turi

paklaus¹ visose pardavimo ir konsultacijų sferose, tačiau ten, kur reikia pasitikėjimo ir mokėjimo laikyti paslaptį, pvz., pas

gydytoj¹, plepūs netinka. Kūrybingi ˛monės, drįstantys turėti neįprastų idėjų, iekomi reklamos srityje, tačiau visikai

netinkami ˛inyboje, turinčioje grie˛tas taisykles. Aiku, kiekvienas iekosi profesijos, labiausiai atitinkančios jo privalumus.

Bet joks ˛mogus, juo labiau dirbantis, nėra atskira sala. Kiekvienas savo darbo vietoje susitinka su kitais ˛monėmis

– virininkais, kolegomis ir klientais. Tačiau bendras darbas ir dalijimasis gyvenimu gali funkcionuoti tik tuomet, kai

atsi˛velgiama į tam tikras bendro gyvenimo ˛aidimo taisykles. Tinkamas tonas, susijźs su tam tikromis elgesio normomis,

sukuria atmosfer¹, kai įmanoma maloniai bendrauti. Tas, kuris dėl savo charakterio ypatybių sunkiai prisitaiko prie tam

tikrų taisyklių, apsunkina kitiems gyvenim¹ ir kartais jį daro ivis neįmanom¹. Mandagumas, kai laikomasi tam tikrų

elgesio taisyklių, beveik automatikai tarp kolegų sukuria maloni¹ distancij¹, leid˛ianči¹ kasdieniniame bendravime apsieti

“be emocijų”. itaip protingai duodamas kelias daugeliui ˛mogikų bendravimo problemų. Antra vertus, tam tikras elgesys

nėra vienos krypties eismas, kur kiti tave priima taip, kaip tu elgiesi.

Korektikas elgesys tik tuomet veikia kitus, kai ir jūs pats įsitikinźs savo elgesio korektikumu. Manieros turi

derėti prie asmenybės, o ne būti plaktos grietinėlės auktas, u˛krėstas ant torto. Tikras menas geras manieras padaryti savo

asmenybės dalimi. Jeigu jums pasiseks, labai greitai isiugdysite pojūtį tinkamiems ˛od˛iams tinkamu laiku.

Asmenybė i ma˛ų dalelyčių susideda į individualų ir nepakartojam¹ derinį. ˇavesį ir charakterio savybes

atsineame u˛gimdami. Prie jų prisideda gyvenimika patirtis, kuri¹ kaupiame gyvenimo bėgyje. I ių trijų komponentų ir

susideda mūsų asmenybė. Gyvenimika patirtis – ka˛kas, k¹ mes įgyjame kas dien¹, nepriklausomai nuo to, ar mums

atuoneri, ar atuoniasdeimt metų. Ji keičia mus ir lemia mūsų tolesnį tobulėjim¹.

Panaudojant etikos kodeksus kaip strateginės vadybos (makro ir mikro mastu) instrumentus yra įmanoma ugdyti

bei humanizuoti įvairias verslo – dalykinės – socialinės veiklos sferas. Etika u˛pildo tas spragas, kuriose nepajėgia veikti

teisinės priemonės, ir tai tampa svariu garantu normaliai visuomenės evoliucijai plėtoti. Etikos veiklos vystym¹ s¹lygojo

ikilźs atrus poreikis tvarkos (pirmiausiai – trokimo ilikti iaugus civilizacijos galimybėms), kuri pagaliau įgalintų

visapusikai vertingo, kokybiko gyvenimo si(si)kūrim¹.

Etikos mokymo u˛davinys koncentruojamas į s¹monės (savimonės) formavim¹, kai asmens intelektas vystomas iki

tokio lygio, kol ˛mogus supranta (suvokia, pajunta) kit¹ bei egzistuojančias objektyvias etines dilemas; todėl siekiama, kad

individas susipa˛intų su elgesio dėsningumais, jų prie˛astiniais ryiais, dorovinių santykių modeliais, elgesio terapijos

galimybėmis ir pajėgtų pats savarankikai priimti sprendimus. Verslo etika, besikoncentruojanti į dalykinio gyvenimo

praktik¹, plėtojanti deskriptyvųjį etikos diskurs¹ – tai daugumai mentalikai svetima, nedoktrininė etika, todėl iandien

supa˛indinimas su jos paradigma reikalauja alutinės informacijos, specialių aikinimų, istorinių bei teorinių ekskursų,

multidisciplininių traktuotių, papildomo nagrinėjamų problemų detalizavimo. Tik tai padeda „tirpdyti kietus rieutėlius“ –

tradicionalizmo stereotipus, paskatina susim¹styti, kritikai pa˛velgti į save ir aplink¹, atrasti sau dorovines problemas ten,

kur jų anksčiau „nematyta“ ir tokiu būdu pagaliau tapti savarankiku moralės subjektu – autonomika, m¹stančia, sava

galva sprend˛iančia bei atsakingai veikiančia asmenybe.

5. BENDRADARBIAVIMO IR BENDRAVIMO ETIKETAS, PROTOKOLAS, DARBO ATMOSFERA IR

PROFESINĖ KASDIENYBĖ

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 855
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/MORAL-IR-ETIKA95326.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/MORAL-IR-ETIKA95326.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/MORAL-IR-ETIKA95326.php">MORALĖ IR ETIKA</a>

MORALĖ IR ETIKA

įvairių

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: