Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Olimpinės žaidynės Antikos laikais

įvairių



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

Olimpinės žaidynės Antikos laikais



Žymiausiomis sporto žaidynėmis Senovės Graikijoje buvo Olimpinės žaidynės. Apie jas žinoma daugiausiai, jos paliko gilų pėdsak¹ pasaulio istorijoje.

Olimpinių žaidinių kilmė aiškinima įvairiais mitais, legendomis ir padavimais. Pasak vienos legendos pirmuoju olimpinių žaidynių nugalėtojas buvo Pelopesas, kuris varžėsi su Pisos karaliumi Inomaosu. Tačiau faktiškai žaidinių tėvais laikomas Oksilosas (Oxylos) ir jo įpėdinis Ifitosas (Ifitos). Olimpinės žaidynės pradėtos rengti senovės graikų dievo Dzeuso garbei. Pasak kai kurių šaltinių, sportiniai renginiai vyko visoje Graikijoje, tai būdavo ir mažo lygio varžybos, ir vis¹ šalį apimantys turnyrai. Pirmosios minimos olimpinės žaidynės įvyko 776 m. pr. Kr., Olimpijos mieste. Manoma, kad olimpinės žaidynės galėjo vykti ir anksčiau, bet pirm¹ kart¹ jos minimos būtent šiais metais. Tada Olimpijos valdovas Ifitosas sudarė sutartį su Likorgu (Lycourgos), Spartos valdovu, ir Kleistenesu (Cleisthenes), Pisos valdovu. Šios sutarties tekstas skelbė, kad kol vyksta Olimpinės žaidynės visoje Graikijoje nutraukiami bet kokie kovos veiksmai, t.y. pasklebiama taika. Žaidynės buvo organizuojamos beveik 1200 metų, iki 393 m. po Kr. (kitų šaltinių duomenimis - 394 m. po Kr.), kai krikščioniškosios Romos imperijos valdovas Teodosijus I uždraudė visas pagonišk¹sias graikų tradicijas, tarp jų ir Olimpines žaidynes. T¹ jis padarė norėdamas graikus paversti katalikais Iš viso buvo surengta apie 300 (kai kas įvardyja ir tikslų skaičių - 293) žaidynių. Žaidynės buvo atnaujintos XIX a. pabaigoje, prancūzo barono Pjero de Coubertino ir graiko Dimitrioso Vikelaso pastangų dėka. Pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Graikijos sostinėje Atėnuose.

Pirmuoju olimpinių žaidinių, vykusių 776 m. pr. Kr. Olimpijoje, nugalėtoju buvo paskelbtas Korobusas iš Elio, antikinio miesto, išsidėsčiusio 52 km į šiaurź nuo Olimpijos. Jis nugalėjo ~ 200 m (tikslesniais duomenimis ~ 192 m) bėgimo rungtyje.

Olimpinės žaidynės vykdavo Olimpijos mieste, išsidėsčiusiame tarp Alfeoso ir Kladeoso upių, vakarinėje Peloponeso dalyje. Iš pradžių žaidynėms vykti užtekdavo ir paprastų miesto pajėgumų, tačiau su laiku didėjantis rungčių ir žiūrovų skaičius vertė imtis permainų. VI a. pr. Kr. buvo pradėta miesto rekonstrukcijos programa. Šios programos metu buvo pastatyta Dzeuso šventykla su aukso ir geležies statula, skirta šiam senovės graikų dievui. Tai buvo vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Visos bėgimo ir penkiakovės rungtys vykdavo pailgos formos stadione, vienu kraštu besiremiančiame į kalvos papėdź. Kiti jo kraštai buvo apjuosti pylimu. Žirgų varžybos vykdavo hipodrome. Visi varžybų žiūrovai netilpdavo ankštame stadione ar hipodrome. Dažniausiai jie susėsdavo ant kalvų, nes iš jų buvo galima puikiausiai stebėti sportininkų kov¹ slėnyje. Kaip ir šiais laikais, sportininkai būdavo raginami įvairiais šūksniais, varžybas lydėdavo muzika.

Žaidinėse galėjo dalyvauti toli gražu ne visi. Į varžybas kelias uždarytas buvo vergams, svetimšaliams (ne graikų tautybės žmonėms), moterims. Žaidynėse galėjo dalyvauti visi laisvieji helenai, tačiau ruošimasis varžyboms ir dalyvavimas jose reikalavo daug lėšų, o jų atsirasdavo tikrai ne pas kiekvien¹. Todėl žaidynėse dalyvaudavo tik pasiturintys žmonės. Į žaidynes griežtai buvo uždrausta įžengti moterims, nes jos vyko Dzeuso garbei, o įstatymai draudė silpnosios lyties atstovėms dalyvauti bet kokiose iškilmėse, skirtose šiam dievui. Išimtis buvo padaryta vieninteliai moteriai - Olimpijos Demetros šventyklos vyriausiajai žynei.

Olimpinių žaidynių dalyviai būdavo skirstomi į dvi grupes. Pirmoji grupė - vyrai, antroji - jaunuoliai. Pastariesiems atstovavo asmenys, kurių amžius būdavo 12-18 metų. Neretai vyrai bandydavo klastoti savo amžių ir apsimesti jaunesniais negu yra iš tikrųjų. Pastebėjus tai, jie būdavo baudžiami piniginėmis baudomis ir šalinami iš žaidynių.

Atletų apranga būdavo labai maža, o dažniausiai jos iš viso nebūdavo. Sportininkai rungtyniaudavo paprasčiausiai nuogi. Rūbai būdavo naudojami tik norint apsaugoti sportininkus nuo traumų.

Pradžioje olimpinės žaidynės trukdavo vos vien¹ dien¹, vykdavo tik viename stadione, o programa būdavo sudaryta vos iš vienos rungties. Tačiau su laiku žaidynių trukmė išaugo iki 5 dienų. Jos vykdavo vasar¹, liepos-rugpjūčio mėnesiais, kas ketverius metus. Laiko tarpas (4 metai) tarp olimpinių žaidinių būdavo vadinamas Olimpiada. Vasaros pradžioje visi atletai atvykdavo į Elio miest¹ ir mažiausiai mėnesį ruošdavosi žaidynėms: treniravosi ir pan. Taip pat jie turėjo gauti 10 šio miesto teisėjų leidim¹ dalyvauti žaidynėse. Šie teisėjai iš varžybų pašalindavo silpnus atletus, taip pat tuos, kurie buvo ne graikų tautybės, vergus, kriminalinius nusikaltėlius ir atrinkdavo labiausiai vertus kovoti žaidynėse. Iki žaidynių pradžios likus 2 dienoms olimpinių žaidynių dalyviai, jų treneriai ir teisėjai patraukdavo į 52 km kelionź Olimpijos link. Į žaidynių sostinź jie atvykdavo pirm¹j¹ renginių dien¹, kai nevyko jokie sportiniai renginiai. Taip pat į Olimpij¹ vežimais, raiti ar laivais atvykdavo dešimtys tūkstančių kitų graikų. Aplink Olimpij¹ išaugdavo didžiulis palapinių miestelis. Pirmoji diena būdavo skirta maldoms, aukoms, šventiniams renginiams ir žaidynių dalyvių, trenerių bei teisėjų olimpinės priesaikos davimui. Antroji diena prasidėdavo Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija hipodrome. Po to vykdavo žirgų ir kovų vežimų lenktynės. Vakarėjant atletai varžėsi penkiakovės rungtyse. Trečioji žaidynių diena visada būdavo mėnulio pilnaties fazės metu. Ji buvo religingiausia diena visos šventės metu. Ryte vykdavo didžiulės religinės apeigos ir didžioji procesija link Dzeuso aukuro, kur buvo paaukojama 100 galvijų. Likź galvijai būdavo sunaudojami po to vykdavusiame bankete. Popietės metu varžydavosi jaunuoliai. Bėgimo ir kontaktinės sporto šakos buvo rengiamos ketvirt¹j¹ dien¹, kuri pasibaigdavo bėgimo su šarvais rungtimi. Penktoji diena buvo skiriama nugalėtojų apdovanojimui, gyvulių aukojimui jų garbei ir išklimingam banketui. Po to buvo paskelbiama žaidynių pabaiga.

Olimpinės žaidynės neapsiribojo vien sportiniais ir religiniais renginiais. Jų metu vykdavo daug kitų konkursų ir pasirodymų. Savo kūryb¹ gausiai susirinkusiai publikai čia pristatinėdavo ir skaitydavo graikų poetai ir rašytojai. Teigiama, kad būtent Olimpinių žaidynių metu Herodotas pirm¹kart perskaitė savo veikal¹ 'Istorija'.

Žaidynių nugalėtojai buvo apdovanojami alyvų šakelėmis. Nugalėtojas buvo vienas kiekvienoje rungtyje, už 2-¹j¹ ir 3-i¹j¹ vietas atletai prizų negaudavo. Dažnai nugalėtojams būdavo pastatoma statula šventame Olimpijos rajone. Nugalėti žaidynose būdavo didelė garbė tiek pačiam atletui, tiek ir jo šeimai, bei miesto, kuriam atstovavo sportininkas, gyventojams. Savo tautiečiams laimėtojai tapdavo vos ne dievybėmis, šventais žmonėmis. Nugalėtojai dažnai būdavo įamžinami senovės graikų poetų poemose ir odėse, gimtieji miestai pastatydavo dar vien¹ statul¹ savo herojams, jiems būdavo suteikiamas nemokamas maitinimas iki gyvos galvos, jie būdavo paskatinami ir materialiai, suteikiant būst¹, pinigus ir pan. Būti olimpiniais čempionais norėdavo daugelis, bet tik retam pasisekdavo savo svajonź įgyvendinti. Daugelis atletų buvo profesionalai, jie kovai ruošdavosi nuo pat mažų dienų. VI a. pr. Kr. buvo pradėtos steigti gimnazijos, kur patyrź treneriai ugdydavo naujus atletus ir ruošdavo juos varžyboms. Treneriais neretai dirbdavo ir buvź olimpiniai čempionai, kurie patirtimi dalindavosi su naujais talentais. Būsimiems olimpinių žaidinių dalyviams būdavo ugdoma nugalėtojo dvasia, jų tikslas turėjo būti pergalė, tik pergalė. Dabartinis šūkis 'Svarbiausia dalyvauti', to meto atletams sukeltų juok¹. Dalyvavimas žaidynėse nereiškė nieko, pralaimėjusieji užsitraukdavo gėd¹ ilgam laiko tarpui. Atletai taip pat buvo perkami ir parduodami tarp miestų. Tai tik dar kart¹ parodo, kad olimpinių žaidinių dalyviai buvo toli gražu ne mėgėjai, o tikri profesionalai.

Žaidynės dažnai nebuvo persismelkusios draugiškumo ir santarvės tarp atletų dvasia taip, kaip yra dabar. Tai neretai buvo tik dar viena kovos išraiška tarp visos Graikijos miestų, kaip ir karas, teroras ir pan. Visi miestai nutraukdavo karinius veiksmus ir susirinkdavo Olimpijoje, kad įrodytų savo miestų jėg¹ per atletų pergales. Daug sportininkų žaidynių metu žūdavo ir dauguma šių mirčių būdavo neatsitiktinės. Visos olimpinės rungtys buvo naudojamos ruošiant kareivius kovoms, taigi ir olimpiadoje būdavo neretai demonstruojamas pačių kareivių pasiruošimas kovai.

Skelbiami ir tokie faktai, kad pergalės žaidynėse buvo perkamos ir parduodamos. Kalbama ir apie teisėjų korupcij¹. Tai liudija apie paplitusi kyšininkavim¹. Taigi, pergalź galbūt buvo galima nusipirkti ir už pinigus

Olimpinių žaidynių rungtys. Pirmosiose žaidynėse atletai varžėsi tik vienoje rungtyje - 200 metrų bėgime. Po penkiasdešimties metų buvo įvesta antroji rungtis - 400 m bėgimas. Su laiku buvo įtraukiama vis daugiau ir daugiau rungčių. Galiausiai nusistovėjo šios olimpinės sporto šakos: bėgimas, penkiakovė (susidedanti iš šuolio į tolį, disko ir ieties metimo, 200 m bėgimo ir imtynių rungčių), imtynės, kumštynės (boksas), žirgų lentynės ir pankratijos (senovės graikų kovų menas). Ši lentelė detaliau pavaizduoja kada į Olimpinių žaidinių program¹ buvo įtrauktos atitinkamos sporto šakos ir konkursai:

Metai pr. Kr.

Rungtis

200 m bėgimas

400 m bėgimas

4800 m bėgimas

Penkiakovė

Imtynės

Kumštynės

Keturių žirgų kovos vežimų lenktynės

Pankratijos

Jojimas

Jaunuolių 200 m bėgimas

Jaunuolių imtynės

Jaunuolių penkiakovė (tais pačiais metais rungties atsisakyta)

Jaunuolių kumštynės

Bėgimas su šarvais

Mulų vežimų lenktynės (tais pačiais metais rungties atsisakyta)

Lenktynės jūroje (tais pačiais metais rungties atsisakyta)

Dviejų žirgų kovos vežimų lenktynės

Trimitininkų konkursas

Oratorių konkursas

Keturių kumeliukų kovos vežimų lenktynės

Jojimas kumeliuku

Jaunulių pankratijos

Kumštynės. Antikinės kumštynės (arba, paprasčiau tariant - boksas) turėjo gerokai mažiau taisyklių nei dabartinės. Kova nebuvo skirstoma į raundus, buvo kaunamasi tol kol vienas kovotojų netekdavo s¹monės ar pripažindavo savo paralaimėjim¹. Savo oponent¹ buvo galima mušti net tada, kai jis gulėdavo ant žemės. Smūgiuoti buvo galima tik į galv¹ ir veid¹. Kovotojai nebuvo skirstomi į svorio kategorijas, buvo tik vyrų ir jaunuolių grupės, dvikovų oponentai buvo parenkami atsitiktine tvarka. Vietoje dabar dėvimų boksininkų pirštinių kovotojai buvo tik odiniais diržais apsijuosź rankas ir riešus, paliekant pirštus laisvus. Platas buvo pasišaipźs iš kovotojų, pavadinźs juos 'kaimiečiais sudaužytomis ausimis'.

Žirgų lenktynės. Žirgų lenktynės buvo dvejų rūšių: kovos vežimų, tempiamų žirgų, varžybos ir kova tarp žirgais jojančių žokėjų. Kovos vežimų lenktynės sudarė 12 ratų hipodromu (~ 14,4 km), jojimo varžybose dalyvaujantis žokėjai turėdavo įveikti 6 hipodromo ratus (~ 7,7 km). Žokėjai ant žirgų sėdėdavo be balno. Žirgų lenktynės reikalavo labai didelių investicijų, todėl visi nugalėtojų laurai atitekdavo žirgo (-ų) savininkui, o ne važnyčiotojui ar žokėjui. Kovos vežimų lenktynės buvo nepaprastai pavojingos - vežimai skriedavo pašėlusiu greičiu, neretai jie apvirsdavo ir sulūždavo, to pasekoje važnyčiotojai patirdavo sunkias traumas ar net žūdavo. Sakoma, kad vienose lenktynėse kovos nebaigė 8 iš 10 jose dalyvavusių vežimų.

Pankratijos - tai imtynių ir kumštynių derinys, graikų nacionalinis kovos menas. Šios varžybos buvo laikomos gražiausiomis programoje. Atletai susikibdavo stovėdami, stengdavosi išversti priešinink¹ iš kojų. Buvo leidžiama ne tik grumtis, bet ir išsukinėti rankas ir kojas bei smaugti priešinink¹. Buvo draudžiama mušti per akis, draskyti pirštais burn¹ ir kandžiotis. Atletai kovų metų neretai susižeisdavo.

Penkiakovė. Šias varžybas sudarė penkios rungtys: disko ir ieties metimas, šuolis į tolį, bėgimas ir imtynės. Senovės graikų mėtomas diskas buvo pagamintas iš akmens, geležies, bronzos ar švino ir turėjo skraidančios lėkštės form¹, jo dydis ir svoris buvo nepastovūs. Metama ietis buvo dydžio sulyg žmogaus ūgiu, pagaminta iš medžio, jos galas buvo nusmailintas arba užmautas metaliniu antgaliu, turėjo dirželį pritvirtint¹ ties ieties svorio centru, skirt¹ metiko rankai. Šuolininkai į tolį naudodavo specialius švino ar geležies svarmenis, kurie turėjo pailginti jų nuskriet¹ atstum¹. Taip pat atletai susirungdavo bėgimo ir imtynių rungtyse. Manoma, kad visos penkiakovės nugalėtojas išaiškėdavo būtent imtynių rungtyje, ji būdavusi lemiama.

Bėgimas. Ši rungtis - seniausia olimpinėse žaidynėse. 200 m bėgimo rungtis buvo vienintelė pirmosiose olimpinėse žaidynėse. Bėgikai bėgdavo vis¹ stadiono ilgį. Kai kuriais duomenimis tikslus stadiono ilgis buvo 192 m. Vėliau įvesta dar viena bėgimo rungtis. Buvo bėgama nuo vieno stadiono takelio galo iki kito ir atgal - viso 384 m. Taip pat atsirado ir ilgų nuotolių bėgimas. Atletai bėgo nuo 7 iki 24 stadiono takelių ilgių, t.y. nuo 1344 m iki 4608 m). Atletai, pradėdavź bėgti per anksti, buvo baudžiami vytine. Be paprastų bėgimo rungčių buvo rengiamos ir lenktynės su šarvais, t.y. bėgimas su šalmu ir skydu. Buvo bėgamos 384 m ir 768 m distancijos. Šios lenktynės buvo labai naudingos ruošiant graikų kareivius kovos veiksmams.

Imtynės. Šioje rungtyje, kaip ir dabartiniais laikais, kovotojai stengėsi pargriauti vienas kit¹. Trys pargriovimai buvo būtini pasiekti pergalei. Buvo draudžiama kandžiotis ir laikyti priešinink¹ 'žemiau juostos'. Tarp leidžiamų veiksmų buvo ir priešininko pirštų laužymas ir pan.

Sportiniai renginiai vyko ne tik Olimpijos mieste, bet ir kitose Graikijos vietose. Savas žaidynes rengė ir Nemėjos miestas, Delfai, Delo sala, Istmoja, Aleksandrijoje, Niceforijoje, Heraklėjoje. Daugumoje šių žaidynių būdavo kovojama dėl piniginių prizų, kai kurios jų būdavo rengiamos įvairių dievų garbei. Su laiku žaidynės išsigimė. Graikams patekus į Romos imperijos priespaud¹ renginiuose jau dalyvavo pagrinde vergai ir gladiatoriai. Sportas tapo surežisuotu spektakliu, paprasčiausiu reginiu, viskas buvo rengiama imperatoriaus garbei. IV a. pabaigoje žaidynės buvo nustotos rengti.

Olimpinės žaidynės (ir visos kitos sporto žaidynės) buvo dalis tos didžiulės heleninės kultūros. Didelė dalis. Jos sutraukdavo visos graikijos dėmesį lygiai taip pat kaip ir dabartinės žaidynės sutraukia viso pasaulio dėmesį. Jos priversdavo užmiršti karus ir prisiminti graikų vertintas žmogišk¹sias vertybes - atletiškum¹, kovingum¹ ir pan. Jose būt¹ ir blogų dalykų (profesionalumas, kyšininkavimas, rasizmas, meilikavimas publikai), tačiau geri juos su kaupu atsvėrė. Jos iki šventųjų lygio galėjo iškelti vos ne eilinį žmogų (tiesa, jis turėjo būti bent šiek tiek pasiturintis), kai tuo tarpu kitose srityse tai pasiekti galėdavo tik vienas kitas. Žaidynės padėjo ugdyti ne vienos graikų tautos kartos atletiškum¹, įskiepijo juose nora siekti kažko. Jos sustiprino graikų socialinį ir religinį gyvenim¹. Juk ne veltui jos buvo atgaivintos ir vyksta šiais laikais.

Praėjusio amžiaus pabaigoje Olimpinės žaidynės buvo atgaivintos. 1896 m. jos įvyko Atėnuose, nuo to laiko jos vykdavo kas ketveri metai. Sportas užleisdavo savo viet¹ tik karams. 2004 m. žaidynės vėl sugrįš į Atėnus, į Graikij¹, žaidynių tėvynź. Tačiau šiandieninės olimpinės žaidynės beveik neprimena tų, vykusių prieš 2000 metų Liko tik tos pačios sporto šakos, ta pati olimpinė ugnis ir beveik nieko daugiau. Garsinami ne miestų vardai, o valstybių ir žemynų. Pasikeitė idealai, renginio prasmė. Olimpija dabar glaudžia tik olimpinź ugnį, kuria uždegtas olimpinis fakelas kiekvien¹kart keliauja į vis nauj¹ žaidinių sostinź

Šaltinių s¹rašas:

1. F.Krovkinas. 'Senovės istorija. Vadovėlis VI klasei'. Kaunas, 'Šviesa', 1992.

2. G.Goderis. 'Senovės istorijos dėstymas'. Kaunas, 'Šviesa', 1979.

3. E.Bakonis. 'Senovės civilizacijų istorija'. Kaunas, 'Šviesa', 1992.

4. 'Ancient Sports': https://www.perseus.tufts.edu/Olympics/, 2000 12 09.

5. 'Importance of Olympic Games': https://www.fhw.gr/projects/olympics/classical/importance.html, 2000 12 09.

6. 'Olympiad': https://www.fhw.gr/projects/olympics/classical/olympiad.html, 2000 12 09.

7. 'Athens 2004: The Ancient Olympic Games': https://www.greece-info.net/deucalion/olympic.html, 2000 12 09.

8. 'Helenic Ministry of Culture: The Olympic Games': https://www.culture.gr/2/21/211/21107a/og/games.html, 2000 12 09.

Panaudotos Michaelo Bennetto, Bostono, Harvardo, Tampos, Pensilvanijos universitetų muziejų ir pateiktųjų šaltinių nuotraukos.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 7485
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved