CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Olimpinės ˛aidynės Antikos laikais

įvairių

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Olimpinės ˛aidynės Antikos laikais

ˇymiausiomis sporto ˛aidynėmis Senovės Graikijoje buvo Olimpinės ˛aidynės. Apie jas ˛inoma daugiausiai, jos paliko gilų pėdsak¹ pasaulio istorijoje.

Olimpinių ˛aidinių kilmė aikinima įvairiais mitais, legendomis ir padavimais. Pasak vienos legendos pirmuoju olimpinių ˛aidynių nugalėtojas buvo Pelopesas, kuris var˛ėsi su Pisos karaliumi Inomaosu. Tačiau faktikai ˛aidinių tėvais laikomas Oksilosas (Oxylos) ir jo įpėdinis Ifitosas (Ifitos). Olimpinės ˛aidynės pradėtos rengti senovės graikų dievo Dzeuso garbei. Pasak kai kurių altinių, sportiniai renginiai vyko visoje Graikijoje, tai būdavo ir ma˛o lygio var˛ybos, ir vis¹ alį apimantys turnyrai. Pirmosios minimos olimpinės ˛aidynės įvyko 776 m. pr. Kr., Olimpijos mieste. Manoma, kad olimpinės ˛aidynės galėjo vykti ir anksčiau, bet pirm¹ kart¹ jos minimos būtent iais metais. Tada Olimpijos valdovas Ifitosas sudarė sutartį su Likorgu (Lycourgos), Spartos valdovu, ir Kleistenesu (Cleisthenes), Pisos valdovu. ios sutarties tekstas skelbė, kad kol vyksta Olimpinės ˛aidynės visoje Graikijoje nutraukiami bet kokie kovos veiksmai, t.y. pasklebiama taika. ˇaidynės buvo organizuojamos beveik 1200 metų, iki 393 m. po Kr. (kitų altinių duomenimis - 394 m. po Kr.), kai krikčionikosios Romos imperijos valdovas Teodosijus I u˛draudė visas pagonik¹sias graikų tradicijas, tarp jų ir Olimpines ˛aidynes. T¹ jis padarė norėdamas graikus paversti katalikais I viso buvo surengta apie 300 (kai kas įvardyja ir tikslų skaičių - 293) ˛aidynių. ˇaidynės buvo atnaujintos XIX a. pabaigoje, prancūzo barono Pjero de Coubertino ir graiko Dimitrioso Vikelaso pastangų dėka. Pirmosios iuolaikinės olimpinės ˛aidynės įvyko 1896 m. Graikijos sostinėje Atėnuose.

Pirmuoju olimpinių ˛aidinių, vykusių 776 m. pr. Kr. Olimpijoje, nugalėtoju buvo paskelbtas Korobusas i Elio, antikinio miesto, isidėsčiusio 52 km į iaurź nuo Olimpijos. Jis nugalėjo ~ 200 m (tikslesniais duomenimis ~ 192 m) bėgimo rungtyje.

Olimpinės ˛aidynės vykdavo Olimpijos mieste, isidėsčiusiame tarp Alfeoso ir Kladeoso upių, vakarinėje Peloponeso dalyje. I prad˛ių ˛aidynėms vykti u˛tekdavo ir paprastų miesto pajėgumų, tačiau su laiku didėjantis rungčių ir ˛iūrovų skaičius vertė imtis permainų. VI a. pr. Kr. buvo pradėta miesto rekonstrukcijos programa. ios programos metu buvo pastatyta Dzeuso ventykla su aukso ir gele˛ies statula, skirta iam senovės graikų dievui. Tai buvo vienas i septynių pasaulio stebuklų. Visos bėgimo ir penkiakovės rungtys vykdavo pailgos formos stadione, vienu kratu besiremiančiame į kalvos papėdź. Kiti jo kratai buvo apjuosti pylimu. ˇirgų var˛ybos vykdavo hipodrome. Visi var˛ybų ˛iūrovai netilpdavo anktame stadione ar hipodrome. Da˛niausiai jie susėsdavo ant kalvų, nes i jų buvo galima puikiausiai stebėti sportininkų kov¹ slėnyje. Kaip ir iais laikais, sportininkai būdavo raginami įvairiais ūksniais, var˛ybas lydėdavo muzika.

ˇaidinėse galėjo dalyvauti toli gra˛u ne visi. Į var˛ybas kelias u˛darytas buvo vergams, svetimaliams (ne graikų tautybės ˛monėms), moterims. ˇaidynėse galėjo dalyvauti visi laisvieji helenai, tačiau ruoimasis var˛yboms ir dalyvavimas jose reikalavo daug lėų, o jų atsirasdavo tikrai ne pas kiekvien¹. Todėl ˛aidynėse dalyvaudavo tik pasiturintys ˛monės. Į ˛aidynes grie˛tai buvo u˛drausta į˛engti moterims, nes jos vyko Dzeuso garbei, o įstatymai draudė silpnosios lyties atstovėms dalyvauti bet kokiose ikilmėse, skirtose iam dievui. Iimtis buvo padaryta vieninteliai moteriai - Olimpijos Demetros ventyklos vyriausiajai ˛ynei.

Olimpinių ˛aidynių dalyviai būdavo skirstomi į dvi grupes. Pirmoji grupė - vyrai, antroji - jaunuoliai. Pastariesiems atstovavo asmenys, kurių am˛ius būdavo 12-18 metų. Neretai vyrai bandydavo klastoti savo am˛ių ir apsimesti jaunesniais negu yra i tikrųjų. Pastebėjus tai, jie būdavo baud˛iami piniginėmis baudomis ir alinami i ˛aidynių.

Atletų apranga būdavo labai ma˛a, o da˛niausiai jos i viso nebūdavo. Sportininkai rungtyniaudavo paprasčiausiai nuogi. Rūbai būdavo naudojami tik norint apsaugoti sportininkus nuo traumų.

Prad˛ioje olimpinės ˛aidynės trukdavo vos vien¹ dien¹, vykdavo tik viename stadione, o programa būdavo sudaryta vos i vienos rungties. Tačiau su laiku ˛aidynių trukmė iaugo iki 5 dienų. Jos vykdavo vasar¹, liepos-rugpjūčio mėnesiais, kas ketverius metus. Laiko tarpas (4 metai) tarp olimpinių ˛aidinių būdavo vadinamas Olimpiada. Vasaros prad˛ioje visi atletai atvykdavo į Elio miest¹ ir ma˛iausiai mėnesį ruodavosi ˛aidynėms: treniravosi ir pan. Taip pat jie turėjo gauti 10 io miesto teisėjų leidim¹ dalyvauti ˛aidynėse. ie teisėjai i var˛ybų paalindavo silpnus atletus, taip pat tuos, kurie buvo ne graikų tautybės, vergus, kriminalinius nusikaltėlius ir atrinkdavo labiausiai vertus kovoti ˛aidynėse. Iki ˛aidynių prad˛ios likus 2 dienoms olimpinių ˛aidynių dalyviai, jų treneriai ir teisėjai patraukdavo į 52 km kelionź Olimpijos link. Į ˛aidynių sostinź jie atvykdavo pirm¹j¹ renginių dien¹, kai nevyko jokie sportiniai renginiai. Taip pat į Olimpij¹ ve˛imais, raiti ar laivais atvykdavo deimtys tūkstančių kitų graikų. Aplink Olimpij¹ iaugdavo did˛iulis palapinių miestelis. Pirmoji diena būdavo skirta maldoms, aukoms, ventiniams renginiams ir ˛aidynių dalyvių, trenerių bei teisėjų olimpinės priesaikos davimui. Antroji diena prasidėdavo Olimpinių ˛aidynių atidarymo ceremonija hipodrome. Po to vykdavo ˛irgų ir kovų ve˛imų lenktynės. Vakarėjant atletai var˛ėsi penkiakovės rungtyse. Trečioji ˛aidynių diena visada būdavo mėnulio pilnaties fazės metu. Ji buvo religingiausia diena visos ventės metu. Ryte vykdavo did˛iulės religinės apeigos ir did˛ioji procesija link Dzeuso aukuro, kur buvo paaukojama 100 galvijų. Likź galvijai būdavo sunaudojami po to vykdavusiame bankete. Popietės metu var˛ydavosi jaunuoliai. Bėgimo ir kontaktinės sporto akos buvo rengiamos ketvirt¹j¹ dien¹, kuri pasibaigdavo bėgimo su arvais rungtimi. Penktoji diena buvo skiriama nugalėtojų apdovanojimui, gyvulių aukojimui jų garbei ir iklimingam banketui. Po to buvo paskelbiama ˛aidynių pabaiga.

Olimpinės ˛aidynės neapsiribojo vien sportiniais ir religiniais renginiais. Jų metu vykdavo daug kitų konkursų ir pasirodymų. Savo kūryb¹ gausiai susirinkusiai publikai čia pristatinėdavo ir skaitydavo graikų poetai ir raytojai. Teigiama, kad būtent Olimpinių ˛aidynių metu Herodotas pirm¹kart perskaitė savo veikal¹ 'Istorija'.

ˇaidynių nugalėtojai buvo apdovanojami alyvų akelėmis. Nugalėtojas buvo vienas kiekvienoje rungtyje, u˛ 2-¹j¹ ir 3-i¹j¹ vietas atletai prizų negaudavo. Da˛nai nugalėtojams būdavo pastatoma statula ventame Olimpijos rajone. Nugalėti ˛aidynose būdavo didelė garbė tiek pačiam atletui, tiek ir jo eimai, bei miesto, kuriam atstovavo sportininkas, gyventojams. Savo tautiečiams laimėtojai tapdavo vos ne dievybėmis, ventais ˛monėmis. Nugalėtojai da˛nai būdavo įam˛inami senovės graikų poetų poemose ir odėse, gimtieji miestai pastatydavo dar vien¹ statul¹ savo herojams, jiems būdavo suteikiamas nemokamas maitinimas iki gyvos galvos, jie būdavo paskatinami ir materialiai, suteikiant būst¹, pinigus ir pan. Būti olimpiniais čempionais norėdavo daugelis, bet tik retam pasisekdavo savo svajonź įgyvendinti. Daugelis atletų buvo profesionalai, jie kovai ruodavosi nuo pat ma˛ų dienų. VI a. pr. Kr. buvo pradėtos steigti gimnazijos, kur patyrź treneriai ugdydavo naujus atletus ir ruodavo juos var˛yboms. Treneriais neretai dirbdavo ir buvź olimpiniai čempionai, kurie patirtimi dalindavosi su naujais talentais. Būsimiems olimpinių ˛aidinių dalyviams būdavo ugdoma nugalėtojo dvasia, jų tikslas turėjo būti pergalė, tik pergalė. Dabartinis ūkis 'Svarbiausia dalyvauti', to meto atletams sukeltų juok¹. Dalyvavimas ˛aidynėse nereikė nieko, pralaimėjusieji u˛sitraukdavo gėd¹ ilgam laiko tarpui. Atletai taip pat buvo perkami ir parduodami tarp miestų. Tai tik dar kart¹ parodo, kad olimpinių ˛aidinių dalyviai buvo toli gra˛u ne mėgėjai, o tikri profesionalai.

ˇaidynės da˛nai nebuvo persismelkusios draugikumo ir santarvės tarp atletų dvasia taip, kaip yra dabar. Tai neretai buvo tik dar viena kovos iraika tarp visos Graikijos miestų, kaip ir karas, teroras ir pan. Visi miestai nutraukdavo karinius veiksmus ir susirinkdavo Olimpijoje, kad įrodytų savo miestų jėg¹ per atletų pergales. Daug sportininkų ˛aidynių metu ˛ūdavo ir dauguma ių mirčių būdavo neatsitiktinės. Visos olimpinės rungtys buvo naudojamos ruoiant kareivius kovoms, taigi ir olimpiadoje būdavo neretai demonstruojamas pačių kareivių pasiruoimas kovai.

Skelbiami ir tokie faktai, kad pergalės ˛aidynėse buvo perkamos ir parduodamos. Kalbama ir apie teisėjų korupcij¹. Tai liudija apie paplitusi kyininkavim¹. Taigi, pergalź galbūt buvo galima nusipirkti ir u˛ pinigus

Olimpinių ˛aidynių rungtys. Pirmosiose ˛aidynėse atletai var˛ėsi tik vienoje rungtyje - 200 metrų bėgime. Po penkiasdeimties metų buvo įvesta antroji rungtis - 400 m bėgimas. Su laiku buvo įtraukiama vis daugiau ir daugiau rungčių. Galiausiai nusistovėjo ios olimpinės sporto akos: bėgimas, penkiakovė (susidedanti i uolio į tolį, disko ir ieties metimo, 200 m bėgimo ir imtynių rungčių), imtynės, kumtynės (boksas), ˛irgų lentynės ir pankratijos (senovės graikų kovų menas). i lentelė detaliau pavaizduoja kada į Olimpinių ˛aidinių program¹ buvo įtrauktos atitinkamos sporto akos ir konkursai:

Metai pr. Kr.	Rungtis
	200 m bėgimas
	400 m bėgimas
	4800 m bėgimas
	Penkiakovė
	Imtynės
	Kumtynės
	Keturių ˛irgų kovos ve˛imų lenktynės
	Pankratijos
	Jojimas
	Jaunuolių 200 m bėgimas
	Jaunuolių imtynės
	Jaunuolių penkiakovė (tais pačiais metais rungties atsisakyta)
	Jaunuolių kumtynės
	Bėgimas su arvais
	Mulų ve˛imų lenktynės (tais pačiais metais rungties atsisakyta)
	Lenktynės jūroje (tais pačiais metais rungties atsisakyta)
	Dviejų ˛irgų kovos ve˛imų lenktynės
	Trimitininkų konkursas
	Oratorių konkursas
	Keturių kumeliukų kovos ve˛imų lenktynės
	Jojimas kumeliuku
	Jaunulių pankratijos

Kumtynės. Antikinės kumtynės (arba, paprasčiau tariant - boksas) turėjo gerokai ma˛iau taisyklių nei dabartinės. Kova nebuvo skirstoma į raundus, buvo kaunamasi tol kol vienas kovotojų netekdavo s¹monės ar pripa˛indavo savo paralaimėjim¹. Savo oponent¹ buvo galima muti net tada, kai jis gulėdavo ant ˛emės. Smūgiuoti buvo galima tik į galv¹ ir veid¹. Kovotojai nebuvo skirstomi į svorio kategorijas, buvo tik vyrų ir jaunuolių grupės, dvikovų oponentai buvo parenkami atsitiktine tvarka. Vietoje dabar dėvimų boksininkų pirtinių kovotojai buvo tik odiniais dir˛ais apsijuosź rankas ir rieus, paliekant pirtus laisvus. Platas buvo pasiaipźs i kovotojų, pavadinźs juos 'kaimiečiais sudau˛ytomis ausimis'.

ˇirgų lenktynės. ˇirgų lenktynės buvo dvejų rūių: kovos ve˛imų, tempiamų ˛irgų, var˛ybos ir kova tarp ˛irgais jojančių ˛okėjų. Kovos ve˛imų lenktynės sudarė 12 ratų hipodromu (~ 14,4 km), jojimo var˛ybose dalyvaujantis ˛okėjai turėdavo įveikti 6 hipodromo ratus (~ 7,7 km). ˇokėjai ant ˛irgų sėdėdavo be balno. ˇirgų lenktynės reikalavo labai didelių investicijų, todėl visi nugalėtojų laurai atitekdavo ˛irgo (-ų) savininkui, o ne va˛nyčiotojui ar ˛okėjui. Kovos ve˛imų lenktynės buvo nepaprastai pavojingos - ve˛imai skriedavo paėlusiu greičiu, neretai jie apvirsdavo ir sulū˛davo, to pasekoje va˛nyčiotojai patirdavo sunkias traumas ar net ˛ūdavo. Sakoma, kad vienose lenktynėse kovos nebaigė 8 i 10 jose dalyvavusių ve˛imų.

Pankratijos - tai imtynių ir kumtynių derinys, graikų nacionalinis kovos menas. ios var˛ybos buvo laikomos gra˛iausiomis programoje. Atletai susikibdavo stovėdami, stengdavosi iversti prieinink¹ i kojų. Buvo leid˛iama ne tik grumtis, bet ir isukinėti rankas ir kojas bei smaugti prieinink¹. Buvo draud˛iama muti per akis, draskyti pirtais burn¹ ir kand˛iotis. Atletai kovų metų neretai susi˛eisdavo.

Penkiakovė. ias var˛ybas sudarė penkios rungtys: disko ir ieties metimas, uolis į tolį, bėgimas ir imtynės. Senovės graikų mėtomas diskas buvo pagamintas i akmens, gele˛ies, bronzos ar vino ir turėjo skraidančios lėktės form¹, jo dydis ir svoris buvo nepastovūs. Metama ietis buvo dyd˛io sulyg ˛mogaus ūgiu, pagaminta i med˛io, jos galas buvo nusmailintas arba u˛mautas metaliniu antgaliu, turėjo dir˛elį pritvirtint¹ ties ieties svorio centru, skirt¹ metiko rankai. uolininkai į tolį naudodavo specialius vino ar gele˛ies svarmenis, kurie turėjo pailginti jų nuskriet¹ atstum¹. Taip pat atletai susirungdavo bėgimo ir imtynių rungtyse. Manoma, kad visos penkiakovės nugalėtojas iaikėdavo būtent imtynių rungtyje, ji būdavusi lemiama.

Bėgimas. i rungtis - seniausia olimpinėse ˛aidynėse. 200 m bėgimo rungtis buvo vienintelė pirmosiose olimpinėse ˛aidynėse. Bėgikai bėgdavo vis¹ stadiono ilgį. Kai kuriais duomenimis tikslus stadiono ilgis buvo 192 m. Vėliau įvesta dar viena bėgimo rungtis. Buvo bėgama nuo vieno stadiono takelio galo iki kito ir atgal - viso 384 m. Taip pat atsirado ir ilgų nuotolių bėgimas. Atletai bėgo nuo 7 iki 24 stadiono takelių ilgių, t.y. nuo 1344 m iki 4608 m). Atletai, pradėdavź bėgti per anksti, buvo baud˛iami vytine. Be paprastų bėgimo rungčių buvo rengiamos ir lenktynės su arvais, t.y. bėgimas su almu ir skydu. Buvo bėgamos 384 m ir 768 m distancijos. ios lenktynės buvo labai naudingos ruoiant graikų kareivius kovos veiksmams.

Imtynės. ioje rungtyje, kaip ir dabartiniais laikais, kovotojai stengėsi pargriauti vienas kit¹. Trys pargriovimai buvo būtini pasiekti pergalei. Buvo draud˛iama kand˛iotis ir laikyti prieinink¹ '˛emiau juostos'. Tarp leid˛iamų veiksmų buvo ir prieininko pirtų lau˛ymas ir pan.

Sportiniai renginiai vyko ne tik Olimpijos mieste, bet ir kitose Graikijos vietose. Savas ˛aidynes rengė ir Nemėjos miestas, Delfai, Delo sala, Istmoja, Aleksandrijoje, Niceforijoje, Heraklėjoje. Daugumoje ių ˛aidynių būdavo kovojama dėl piniginių prizų, kai kurios jų būdavo rengiamos įvairių dievų garbei. Su laiku ˛aidynės isigimė. Graikams patekus į Romos imperijos priespaud¹ renginiuose jau dalyvavo pagrinde vergai ir gladiatoriai. Sportas tapo sure˛isuotu spektakliu, paprasčiausiu reginiu, viskas buvo rengiama imperatoriaus garbei. IV a. pabaigoje ˛aidynės buvo nustotos rengti.

Olimpinės ˛aidynės (ir visos kitos sporto ˛aidynės) buvo dalis tos did˛iulės heleninės kultūros. Didelė dalis. Jos sutraukdavo visos graikijos dėmesį lygiai taip pat kaip ir dabartinės ˛aidynės sutraukia viso pasaulio dėmesį. Jos priversdavo u˛mirti karus ir prisiminti graikų vertintas ˛mogik¹sias vertybes - atletikum¹, kovingum¹ ir pan. Jose būt¹ ir blogų dalykų (profesionalumas, kyininkavimas, rasizmas, meilikavimas publikai), tačiau geri juos su kaupu atsvėrė. Jos iki ventųjų lygio galėjo ikelti vos ne eilinį ˛mogų (tiesa, jis turėjo būti bent iek tiek pasiturintis), kai tuo tarpu kitose srityse tai pasiekti galėdavo tik vienas kitas. ˇaidynės padėjo ugdyti ne vienos graikų tautos kartos atletikum¹, įskiepijo juose nora siekti ka˛ko. Jos sustiprino graikų socialinį ir religinį gyvenim¹. Juk ne veltui jos buvo atgaivintos ir vyksta iais laikais.

Praėjusio am˛iaus pabaigoje Olimpinės ˛aidynės buvo atgaivintos. 1896 m. jos įvyko Atėnuose, nuo to laiko jos vykdavo kas ketveri metai. Sportas u˛leisdavo savo viet¹ tik karams. 2004 m. ˛aidynės vėl sugrį į Atėnus, į Graikij¹, ˛aidynių tėvynź. Tačiau iandieninės olimpinės ˛aidynės beveik neprimena tų, vykusių prie 2000 metų Liko tik tos pačios sporto akos, ta pati olimpinė ugnis ir beveik nieko daugiau. Garsinami ne miestų vardai, o valstybių ir ˛emynų. Pasikeitė idealai, renginio prasmė. Olimpija dabar glaud˛ia tik olimpinź ugnį, kuria u˛degtas olimpinis fakelas kiekvien¹kart keliauja į vis nauj¹ ˛aidinių sostinź

altinių s¹raas:

1. F.Krovkinas. 'Senovės istorija. Vadovėlis VI klasei'. Kaunas, 'viesa', 1992.

2. G.Goderis. 'Senovės istorijos dėstymas'. Kaunas, 'viesa', 1979.

3. E.Bakonis. 'Senovės civilizacijų istorija'. Kaunas, 'viesa', 1992.

4. 'Ancient Sports': https://www.perseus.tufts.edu/Olympics/, 2000 12 09.

5. 'Importance of Olympic Games': https://www.fhw.gr/projects/olympics/classical/importance.html, 2000 12 09.

6. 'Olympiad': https://www.fhw.gr/projects/olympics/classical/olympiad.html, 2000 12 09.

7. 'Athens 2004: The Ancient Olympic Games': https://www.greece-info.net/deucalion/olympic.html, 2000 12 09.

8. 'Helenic Ministry of Culture: The Olympic Games': https://www.culture.gr/2/21/211/21107a/og/games.html, 2000 12 09.

Panaudotos Michaelo Bennetto, Bostono, Harvardo, Tampos, Pensilvanijos universitetų muziejų ir pateiktųjų altinių nuotraukos.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 7485
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Olimpins-aidyns-Antikos-laikai13986.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Olimpins-aidyns-Antikos-laikai13986.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Olimpins-aidyns-Antikos-laikai13986.php">Olimpinės ˛aidynės Antikos laikais</a>

Olimpinės ˛aidynės Antikos laikais

įvairių

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: