CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Pa˛intinei plaukiojimo praktikai - Laivų energetinių įrenginių eksploatavimas

įvairių

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

UˇDUOTIS

Pa˛intinei plaukiojimo praktikai

Specialybė: Laivų energetinių įrenginių eksploatavimas

I. Laivo įranga

Laivo tipas – vilkikas „ TAK – 5 „ Plaukiojimo rajonas – uosto akvatorija

Talpa – 70 tonų Laivo ilgis – 24,22 m Laivo plotis – 8,8 m Laivo auktis – 9,5 m

Laivo gramzda – 4,8 m

1-vairinė; 2-triumas; 3-kajutė; 4-sandėlis; 5-mainų skyrius; 6-kajutė; 7-valgykla; 8-kajutė; 9-kambuzas; 10-duas; 11-WC

Vandens nepraleid˛iamų pertvarų bei denio idėstymas

Balastinė sistema

Balastinė sistema skirta vandens balasto priėmimui į cisternas, bei tolimesniam vandens perpumpavimui ir paalinimui u˛ borto. Juriniai laivai priima balastinius vandenis tam, kad gauti pakankamai gera stovum¹, grimzle.

Dugninio kingstono schema:

1 – kingstonas; 2 – oro vamzdis ( oro ileidimui); 3 – garo padavimo vamzdis; 4 – oro padavimo vamzdis; karto garo arba suspausto oro vamzdis ( skirtas priėmimo groteliu paildymui arba praputimui); 6 – grotelės; 7 – iorinė dugno apsiuva; 8 – vidinė dugno apsiuva.

Nusausinimo sistema

Nusausinimo sistema skirta kasdieniniam vandens paalinimui, susikaupiančiu apatinėse laivo korpuso dalyse. Nusausinimo sistemos pagalba ipumpuoja vandens likučius kurie pasilieka po balastinės bei priegaisrines sistemos darbo.

Nusausinimo sistema yra visuose laivuose nepriklausomai nuo jų paskirties ir plaukiojimo rajono. Jinai susideda i įsiurbimo vamzd˛io, priimtuvo ir imetimo vamzd˛io kurie turi negrį˛tamuosius vo˛tuvus. Priimtuvai turi apsauginius tinklelius ir montuojami tuose vietose kur vanduo daugiausiai susikaupia. Nusausinimo sistemos galuose montuojamos purvo filtrai, taip vadinami purvo dė˛ės. Apsauginiai tinkleliai ir purvo dė˛ės nepraleid˛ia purvo, skudurų ir dro˛lių į siurblius ir vamzdyn¹.

Priegaisrinė sistema

Priegaisrinė sistema skirta paduoti ugniai gesinančias med˛iagas (u˛bortinis vanduo, garai, putos ir. t.t.). Sistema susideda i priegaisrinių siurblių, kurie paduoda u˛bortinį vandenį į magistralinius vamzdynus. Prie vamzdyno galima prijungti langus kurių ilgis 10-20 m.

1–siurbliai; 2–vamzdynas; 3–flanai gesinimo ˛arnoms

Gelbėjimosi įrenginių bei priemonių idėstymas laive

2 – gelbėjimosi plaustai (10 ˛monių)

1 – pripučiamoji valtis (6 ˛monės)

2 – gelbėjimo ratai su apvietimo lempom

2 – paprasti gelbėjimo ratai

9 – gelbėjimosi liemenės

2 – komplektai ugninių signalų

4 – hidro kostiumai

2 - ˛ibintai

2 - kirviai

1 - sirena

1 - varpas

II. Pagrindiniai ir pagalbiniai VDV

Pagrindiniai VDV techniniai duomenys:

Tipas – vilkikas Galingumas – 2 660 kW Apsisukimų skaičius – 350 900 a.p.m. Cilindro diametras – 220 mm Stūmoklio eiga – 310 mm Cilindrų skaičius – 6

Santykinis kuro sunaudojimas – 0,16

Apskritiminė paskirstymo diagrama:

25⁰ VRT

23⁰25⁰ įsiurbimas

Įsiurbimo vo˛tuvas	Atsidaro
Įsiurbimo vo˛tuvas	U˛sidaro
Imetimo vo˛tuvas	Atsidaro
Imetimo vo˛tuvas	U˛sidaro
Įpurkimo kampas

imetimas

27⁰ 35⁰

ART

Mechaninio idėstymo planas mainų skyriuje

1 – du pagrindiniai varikliai (); 17 – du oro balionai; 30 – dvi hidro mainos; 16 – du kompresoriai; 38 – elektros skydas; 5 – du DG; 25 – garo katilas; 2 – du revers reduktoriai; 23 – (VDV tepimo alyvos tankai); 31(hidraulinės mainos alyvos cisterna).

Galingumo perdavimo būdas sraigtui.

1 – mova; 2 – reduktorius.

Sistemų schemos.truksta oro ir alyvos sis

Degalų sistema:

Degalų sistema laivuose turi u˛tikrinti kuro priėmim¹, saugojim¹, ivalym¹ (nuo vandens ir mechaninių priemaių) ir padavim¹ į pagrindinius o tai pat ir į pagalbinius variklius. Kartais degalai atlieka purktuvo auinimo funkcijas, galingiems VDV.

Degalų sistema sudaro cisternos, tankai (kuro saugojimui), siurbliai (kuro perpumpavimui ir padavimui), separatoriai, rupaus ir smulkaus valymo filtrai, aukto slėgio kuro siurblys, purktuvai, vamzdynai, o tai pat matavimo prietaisai ir automatika.

ia sistema sudaro:

Vienas kasdieninio ieikvojimo kuro tankas
Trys tankai esantys dvigubame dugne ( ME varikliams)
Du kuro perpilimo tankai
Vienas separatorius
Vienas kuro perpumpavimo siurblys
Vienas pagalbinis – avarinis (rankinis) siurblys
Vienas antrinio valymo filtras i rankines pompos puses
Du antrinio valymo filtrai prie ME kuro siurblius
Du ME kuro siurbliai
Du DG kuro siurbliai

ME – pagrindiniai varikliai

DG – dyzel generatoriai

ME ir DG turi kuro siurblius ir antrinio valymo filtrus. Tankuose yra įtaisyti tėkmės matuoklis. U˛pildant ME ir DG tankus, jie yra apsaugoti nuo perpildymo. Suveikus davikliui, kuras grį˛ta į kasdieninio ieikvojimo cisterna.

Rankine(avarine) pompa yra naudojama tada, kai nėra elektros energijos mainų skyriuje, esant tučiai kasdieninio ieikvojimo cisternai. Paleidimo mygtukas turi būti paspaustas daug kartu i eiles, tam, kad siurblys pradėtu dirbti.

Kuro separatorius gali būti naudojamas automatizuotame re˛ime AUTO arba valdomame (rankiniame) MANUAL. Dirbant automatiniame re˛ime, separatorius pradės dirbti, kai suma˛ėja kuro lygis tanke, o nustoja dirbti, kada pasiekia virutinį lygį. Įsijungus separatoriui, visada įsijungia kontroline lempute, kuri prietaisų skydelyje mums parodo, kad separatorius dirba ir atvirkčiai.

Alyvos sistema

Čia pavaizduota VDV alyvos cirkuliacinės tepimo sistema. Alyva priimama nuo denio per filtr¹ 6 į atsarginź cistern¹ 7, i kur savo tėkme papuola į dvi cirkuliacines cisternas 12. I cirkuliacinių cisternų per filtrus 1 tepal¹ gali priimti cirkuliaciniai siurbliai 2 ir per tinklinius filtrus 3, magnetinį filtr¹ 4 ir tepalo auintuv¹ 5 paduoda jį į pagrindinio variklio 8 tepimo sistem¹. I variklio karterio tepalas nubėga į cirkuliacines cisternas 12.

Siurblys 10, separatorius11 paduoda alyv¹ i cisternų 12 per pakaitintuv¹ 9 į separatorių 11. Separatoriaus antras siurblys siurbia vari¹ alyv¹ arba atgal į cirkuliacines cisternas 12, arba į atsarginź cistern¹ 7. Cirkuliacinės sistemos papildymas alyva vykdomas savaime (i cisternos 7 alyva teka savo tėkme), o ipumpavimas ir perpumpavimas cirkuliacinės alyvos vykdomas cirkuliacinių siurblių pagalba. Tai pat galimas rezervinis alyvos perpumpavimas separatoriaus siurbliu.

Auinimo sistema

Ne visa iluma isiskirianti degant degalams virsta mechaniniu darbu. Dalis ilumos ieina su imetamomis dujomis, dalis kaitina variklio detales. Kad detalės neperkaistų ir būtų pastovios temperatūros, jos yra auinamos. Dalį ilumos sugeria alyva, o did˛iausia dalį (25-30%) – auinimo vanduo.

Cilindrų galvutės, cilindrų blokas ir imetimo kolektoriai auinami vandeniu, stūmokliai - vandeniu arba alyva, purktuvai degalais, alyva arba vandeniu.

Principinė gėlo vandenio kontūro schema cilindrų ir dujų turbo kompresorių (DTK) sistema susideda i cirkuliacinių siurblių 5, isiplėtimo cisternos 13, auintuvų 4, įjungtu lygiagrečiai, apsauginiu vo˛tuvo 3, valdomu termodavikliu, vandens kolektorių 7 ir 1. Siurbliai paduoda vandenį į kolektorių 7, i kur jis patenka į cilindrų ir korpusų 8 DTK auinim¹ ir ieina į kolektorių 1. Vandenį, ieinanti i variklio ir korpusu DTK, galima praleisti per auintuvus arba praleisti dalį vandens per saugu vo˛tuv¹ 3 į siurblių priėmimo ertme, palaikant tam tikr¹ temperatūr¹ visose VDV darbo re˛imuose. Vamzdis 10 sujungia siurblių priėmimo ertmes su isiplėtimo cistern¹, aprūpindamas reikaling¹ patvank¹. Oras ir garai kartu su vandeniu nuvedami i VDV ir DTK auinimo ertmių per vamzd˛ius 15 į isiplėtimo cistern¹.

Vamzdis 12 skirtas vandenio papildymui sistemoje. Per vamzdį 11, kuriame yra ˛iūros stiklas, vanduo i isiplėtimo cisternos perpildymo atveju perpilamas į tarpdugninį. Oras ir garai paalinami i sistemos į atmosfer¹ per vamzdį 14.

Oro sistema:

Kokybikam degiojo miinio sudarymui reikalingas oras. Kol jis papuola į cilindr¹ turi praeiti kelet¹ elementų: oro filtr¹, turbin¹, auintuv¹,įleidimo kolektorių ir cilindras.

Paleidimo sistema:

Suspausto oro paleidimo sistema susideda i ių elementų: i kompresorių, suspausto oro balionų, aukto slėgio vamzd˛ių, pagrindinio u˛vedimo vo˛tuvo, oro paskirstytojas ir cilindrų paleidimo vo˛tuvų. Variklio u˛vedimui naudojamos dvi pagrindinės schemos: su pneumatikai valdomu ir automatiniu cilindrų paleidimo vo˛tuvų atidarimų. Su valdomais vo˛tuvais schema pavaizduota brė˛inyje 2 pilname komplekte – nuo kompresoriaus iki paleidimo vo˛tuvų.

Paleidimo schema suspaustu oru su pneumatikai valdomais paleidimo vo˛tuvais.

Ant kiekvienos cilindro galvutės randasi paleidimo vo˛tuvas 16, kuris valdomas paleidimo skland˛iu 11, skland˛iai (jų skaičius priklauso nuo paleidimo vo˛tuvų skaičiaus) dirba nuo kumtelių 10, kurie randasi ant paskirstymo veleno 9, kad geriau veiktu u˛vedimo sistema su suspaustu oro balionu 7 manevro metu (variklio u˛vedimas, pervedimas į darb¹ nuo kuro, sustojimas) skirtas pagrindinis u˛vedimo vo˛tuvas 19. iais vo˛tuvais valdo valdymo sklandis 2, suritas su paleidimo rankenėle 1.

Oro kompresorius 8. su elektros pavara įsiurbia or¹ i atmosferos, suspaud˛ia jį ir paduoda į balion¹. Suspausto oro slėgis kontroliuojamas manometru 6. Prie variklio u˛vedim¹ atidaromas vo˛tuvas 5 ir oras patenk¹ į pagrindinį paleidimo vo˛tuv¹, o po magistrale į valdymo sklandį, kuris randasi padėtyje “Stop”, u˛ima apatinź padėtį, jungdamas savyje magistralź 3 ir 18. Taip pagrindinis paleidimo vo˛tuvas gaunasi i viraus apkrautas ir glotnai prispaustas savo lizde.

Aukto spaudimo kuro siurblio ir purktuvo eskizai

Purktuvas skirtas degalams įpurkti į degimo kamer¹ ir jų laeliams tolygiai paskirstyti kameros ertmėje. Purktuvai būna su mechaniniu, arba su hidrauliniu u˛darymu.

Mūsų ASKS yra plun˛erinio (sklandinio), blokinio tipo su mechanine pavara. ito ASKS kuro kiekio reguliavimas atliekamas padavimo pabaigoje. Plun˛eris turi spec. ipjov¹ ir sukiojant jį aplink aį krumpliaratinės pavaros pagalba reguliuojamas įpurkimo kiekis.

Aukto spaudimo, daugiaskylis purktuvas su mechaniniu u˛darymu, kai padavimo kanalas u˛daromas adatos dėka. Pagal konstrukcija sudėtinis, nes purktuko antgalis yra atskira detalė

prijungimo antgalis

filtras

tuceris

purktuko prispaudėjas

varinė tarpinė

korpusas

varinė tarpinė

Purktuvo antgalis su

kalibruotomis skylutėmis

Konkrečias motoristų pareigas nusako laivo savininko patvirtintos pareigybės instrukcijos, jo ir laivo kapitono potvarkiai ir įsakymai.

Motoristas turi gebėti pri˛iūrėti pagrindinius ir pagalbinius variklius ir mechanizmus, gelbėjimo valčių ir avarinį variklį, garo katilus, vairo main¹, laivo gervių mechaninź dalį, priegaisrines, kuro, alyvos, sausinimo ir balasto sistemas.

Turi vykdyti: variklių, pagalbinių mechanizmų ir sistemų remontinius darbus pagal vyriausių mechanikų ir mechanikų nurodymus. Dalyvauja budėjimuose su atitinkamai patvirtintu grafiku.

Motoristas budėtojas privalo atvykti į budėjim¹ 10 min. iki jo prad˛ios.

I priduodančio budėtojo pamain¹ privalo gauti smulki¹ informacij¹ apie variklių, pagalbinių mechanizmų ir sistemų re˛imus, apie pastebėtus gedimus ir jų paalinimus, apie gautus nurodymus ir jų įvykdym¹. Priimant budėjim¹ mainų skyriuje turi būti vara ir tvarka.

Priimdamas pamain¹ motoristas budėtojas privalo ap˛iūrėti visus dirbančius variklius ir mechanizmus, susipa˛inti su prietaisų parodymais, o po to praneti mechanikui budėtojui apie variklių, pagalbinių mechanizmų ir sistemų stovį, o tai pat pastebėtus trūkumus ir nesklandumus.

Motoristas budėtojas vis¹ budėjimo laik¹ privalo būti mainų skyriuje, vykdyti budėtojų mechanikų nurodymus. Apie pastebėtus gedimus ir trūkumus nedelsiant praneti mechanikui budėtojui.

1) apeiti visus dirbančius mechanizmus ir liečiant jų detales rankomis patikrinti temperatūr¹ nepa˛eid˛iant darbo saugos taisyklių. 2) rankiniu būdu tepalinės pagalba tepti besisukančius, besitrinančius mazgus neturinčius priverstinio tepimo. 3) kontroliuoti apkrovos paskirstym¹ tarp cilindrų. 4) kontroliuoti matavimo prietaisų parodymus. 5) kontroliuoti gėlo vandens lygį isiplėtimo bake, kuro ir alyvos lygius. 6) nuolat įsiklausyti į variklius ir mechanizmų darbo sukeliam¹ triukm¹ ir vibracij¹. Atsiradus paaliniam triukmui arba vibracijai nedelsiant surasti viet¹ ir nustatyti prie˛astį, o po to paalinti. Draud˛iama eksploatuoti variklį kritinių apsukų zonose, kurios yra pa˛ymėtos ant tachometro skalės raudonu sektoriumi. ia zonas reikia praeiti greitai. 7) nuolat kontroliuoti variklį aptarnaujančių sistemų darb¹: a) auinimo sistema – temperatūrų skirtumas tarp įeinančio į variklį auinimo vandens ir ieinančio turi būti 7–10 C temperatūros. Auinimo vandens gėlo kontūro slėgis turi būti didesnis u˛ u˛bortės kontūro slėgį, dėl to kad, jis nepakliūtų į gėl¹ kontūr¹. Periodikai, nerečiau kaip du kartus per mėnesį laboratorijos pagalba itirti gėlo vandens kokybź (chloridų kiekį, vandens kietum¹, specialių priemaių kiekį). b) tepimo sistema – būtina periodikai kontroliuoti u˛duotus slėgio ir temperatūros parametrus, o tai pat alyvos lygį vonioje arba cisternoje. Jeigu alyvos lygis ma˛ėja, tai reikia, kad nesandari sistema arba isineiojź ˛iedai. Jeigu alyvos lygis didėja, gali būti, kad vanduo arba kuras papuola į alyv¹. Vanduo arba kuras alyvoje yra nustatomas pagal spalv¹ ir klampum¹. Alyvos slėgis aldytuve turi būti didesnis u˛ u˛bortės vandens slėgį, kad sūrus vanduo nepatektų į alyv¹. Alyvos slėgio skirtumas iki filtro ir po filtro turi būti apie 1 atm. Padidėjźs slėgio skirtumas rodo, kad filtrai yra u˛sinei¹. c) kuro sistemos prie˛iūra – periodikai kontroliuoti kuro lygį eikvojimo cisternoje, nuleidinėti nuosėdas. Periodikai valyti filtrus. Kontroliuoti kuro aparatūros darb¹. Nuolat separuoti kur¹. d ) pripūtimo ir paleidimo sistemų prie˛iūra – periodikai rankos prisilietimu kontroliuoti paleidimo sistemų vamzdynų temperatūr¹. Kylanti temperatūra rodo, kad paleidimo vo˛tuvai praleid˛ia dujas. Oro balionai nuolatos turi būti pripildyti oro. Periodikai prapūsti oro balionus. Temperatūra oro pripūtimo sistemoje po aldytuvo turi būti 2–4 C temperatūros auktesnė u˛ vandens garų ore kondensacijos temperatūr¹. e) veleno linijos prie˛iūra – kontroliuoti alyvos lygį guoliuose, alyvos auinim¹. Guolio temperatūra turi būti neauktesnė kaip 60 C temperatūros. Kontroliuoti deidvudo guolių ir rieboklių tepim¹. Alyvos lygį deidvudo tepimo sistemoje.

Degalų ir alyvos filtravimas ir separavimas.

Separatorių tipai naudojami laive

Degalų sistemos filtravim¹ sudaro nusodinimo cisternos, separatoriai, rupaus ir smulkaus valymo filtrai. Degalai, prie patenkant į cilindr¹, praeina ilg¹ keli¹, kol jie bus atitinkamai paruoti. Į degalus įvedamos įvairios chemines priemaios, atskiriamas vanduo ir mechanines priemaios. Laivuose kuras yra valomas trim būdais tai yra nusistovėjimas, separavimas ir filtravimas.

Nusistovėjimas – tai pradinis kuro ivalymo metodas nusodinimo būdu, kai kuras 18–24 valandas yra laikomas nusistovėjimo cisternose. Vanduo ir nusistovėjźs purvas ileid˛iamas pro vo˛tuv¹, kuris randasi cisternos apatinėje dalyje. Jos tūris turi būti kaip įmanoma didesnis, kad geriau nusistovėtu kuras. Naudoti nusistovėjim¹ nėra prasmes, nes gera kuro ivalym¹ u˛tikrina separacija ir filtracija. Reikia da˛nai valyti nusistovėjimo cisternas, nors tokiems darbams sugaiome daug laiko. Tas laiko praradimas labai pasiteisina, nes mes ˛ymiai ma˛iau sugaiime laiko separuojant ir filtruojant kur¹. Gaunasi ˛ymiai kokybikesnis kuro separavimas..

Separavimas – tai labai efektyvus kuro ivalymas nuo vandens ir mechaninių priemaių. Separavimas paalina i kuro visas metalines daleles, didesnes kaip 2-3mkm, suma˛inti vandens kiekį iki 0,2 %. iuolaikiniuose laivuose separuojamas bet kokios rūies kuras. Geras kuro separavimas labai suma˛ina kuro aparatūros isidėvėjim¹.

Miinio trys komponentai pradėjo isiskirti, veikiant sunkio jėgai (nusistovėjimas). Mechanines priemaios 4 nusileido į pači¹ apači¹, kuras 2 kyla į virų, o vanduo 3 pasiliko per vidurį. Cisterna б sukasi dideliu greičiu, kartu sukasi ir cisternos tūris, kuri veikia icentrines jėgos. Veikiant icentrinėms jėgoms, mechanines priemaios 4, kurios io atveju yra sunkiausios, u˛ima toliausia vieta nuo sukimosi centro, o kuras 2 kuris yra lengviausias, u˛ima arčiausia vieta prie sukimosi centro. Tarp jų susidaro vandens sluoksnis 3.Jeigu per vamzdyn¹ 1 pastoviai tiekti miinį, tai pastoviai bus gaunamas ir varus kuras. Siekiant suma˛inti atstum¹, kurį praeina sunkios daleles, kaip jos atskiriamos nuo lengvųjų dalelių, barabanose miinį suskirsto į sluoksnius konusinių diskų pagalba. Atstumas tarp kurių 1-5 mm. Konusiniai diskai sukasi kartu su barabanu. Kuro plonose sluoksniuose, kurie randasi tarp poros konusinių diskų, randasi vanduo ir mechanines priemaios. Icentrine jėga stengiasi kuo toliau jos numesti sukimosi aies at˛vilgiu. Vanduo leid˛iasi ˛emyn kaip parodyta rodyklėmis 2. Kuras, kaip lengvesnis komponentas, stengiasi u˛imti kuo auktesne viet¹ ir būti kuo arčiau sukimosi aies ir pro diskų tarpus į virų, kaip parodyta rodyklėmis 1. Kuras, ivalymui, tiekiamas pro kiaurymės 3. Linija y-y tai linija kur atsiskiria vanduo nuo degalų. Vykstant procesui mechanines priemaios rinksis kameroje 4. Vanduo per kanal¹ 5 paalinamas i separatoriaus, o mechanines priemaios lieka viduj. Separatoriai gali būti savaime isivalantys ir neisivalantys. Savaime isivalantys – purvas paalinamas automatikai, veikiant icentrinėm jėgom, veikiant separatoriui atsidarius barabanui. Neisivalantys – yra valomi rankiniu būdu. Reikia sustabdyti ir iardyti separatorių.

Separatoriai gali dirbti dvejose re˛imuose:

Purifikacija

Klarifikacija

Purifikacija – re˛imas kai kure randasi daugiau vandens negu mechaninių priemaių, o klarifikacija–atvirkčiai. į re˛im¹ galime keisti virutines plokteles pagalba, pačiame separatoriaus barabane. Separatorių barabanai firmos ,, WESTFALIA ”galintys dirbti purifikacijos ir klarifikacijos re˛imuose yra parodyti 50 paveiksle. Purifikatorius turi paskirstytoja A, pro kuri yra paduodamas neivalytas kuras į diskus pro kiaurymės 1 ir 3. Kai separatorius dirba klarifikacijos re˛imu, jis paleid˛iamas būdamas sausu. Pasiekus tam tinkamus apsisukimus, jis palaipsniui yra pripildomas kuru. Prie pradedant dirbti Purifikacijos re˛imu, separatorius pripildomas vandeniu, kuris paildomas iki kuro temperatūros. Separuojamo kuro kokybe priklauso nuo reguliavimo aibos vidinio skersmens didumo, todėl kiekvienam separatoriui yra skirti keli komplektai reguliavimo aibomis, kurie parenkami, priklausomai nuo kuro tankio, vandens kiekio. Esant dideliam tarpui, kuras ieina kartu su vandeniu. Jeigu per ma˛as, tai dalis vandens ieina su kuru. Tik teisingai parinkus reguliavimo aib¹, vanduo pilnai atsiskiria nuo separuojamo kuro. Laive naudojamas separatorius firmos ,,WESTFALIA” pavaizduotas paveiksle(modelis: OSA 20-02-066).

1. Nevaraus kuro padavimas

2.Negrį˛tamas vo˛tuvas

3.Filtras

4.Siurblys

5.Įleidimo vo˛tuvas

6.Garo paildytojas

7.Automatinis temperatūros daviklis

8.Garo padavimas

9.Apsauginis vo˛tuvas

10.Iėjimo kanalas

11.Kondensato ileidimas

12.Nuleidimo sklandis

13.Vandens nuleidimas

14.Manometras

15.Slėgio matuoklis

16.Termometras

17.Separatorius

18.Negrį˛tamas vo˛tuvas su u˛sukimu

19.Svaraus kuro iėjimas

20.Vandens prijungimas

21.Operuojamojo vandens iėjimas

22.Vandens iėjimas

23.Purvo iėjimas

24.Ijungimo vo˛tuvas vandeniui kontroliuoti

25.Slėgio matuoklis vandeniui

26.alto vandens padavimas

27Elektros valdymo skydas

28.Vandens garo paildytojas

29. Gervė

Filtravimas – yra reikalingas,kadangi separacija neu˛tikrina visik¹ kuro ivalym¹ nuo mechaninių priemaių. Smulkios dalelytes 0,001- 0,01mm yra neatskiriamos separacijos metu. Filtrai būna rupaus ir smulkaus valymo. Smulkaus valymo filtrai montuojami prie ASKS. Filtrai yra sudvigubinti t.y. dirba re˛ime stand by (vienas dirba, kitas yra automatiniame re˛ime). Vienam filtrui u˛sikimus perjungiame į kit¹, jie turi perjungimo svirtį. Apie filtro u˛sikimim¹ mums signalizuoja manometras.

Geras kuro filtravimas ˛ymiai prailgina kuro aparatūros eksploatacijos laik¹. Todėl mes turime labai atid˛iai atkreipti į tai

dėmesį: savalaikiai tikrinti, plauti arba keisti filtrus.

Čia pavaizduotas sudvigubintas rupaus valymo filtras, sudarytas i dvejų pi˛inių korpusų, kuriose įmontuoti filtravimo elementai 8. Stiklines 5 reguliuoja kuro praėjim¹. Prie filtravimo elemento i viraus ir apačios prijungtas tinklelis.Filtravimo diskai tvirtinami ver˛les 3 pagalba. Korpuso dugne 1 yra nuleidimo kranas 7. Dangtelyje 2 yra orinis kranas 4. Filtrai valdomi kranu 6 pagalba. Da˛niausiai jis yra trijų padėčių (dirba pirmas arba antras filtrai, trečioji-abu).

Kad papildomai ivalyti kur¹, kuri tiekia ASKS į purktuv¹, yra montuojami aukto spaudimo plyiniai filtrai. Toks filtras tvirtinasi purktuvo tuceryje. Filtras yra ivalomas kas 400-500 variklio darbo valandų.

Ir jau tik tada kuras patenka į purktuv¹, kuris įpurkia degalus į degimo kamera.

Variklio paleidimo metu draud˛iama būti prie resiverio nuleid˛iančiojo vo˛tuvo (kad būtų ivengta nudegimų), o tai pat ant virutinių grotelių (ties cilindrų galvutėmis). Apie paleidim¹ praneama sutartiniu garsiniu signalu.

Paleid˛iant variklį draud˛iama būti:

2.1. prie resiverio nuleid˛iamųjų vo˛tuvų;

2.2. prie cilindrų ir karterio apsauginių vo˛tuvų;

2.3. ant virutinių grotelių (ties cilindrų galvutėmis);

2.4. arčiau kaip per 1,5 m iki indikatorinių kranų (paleidimo oro tiekimo antgalių ir imetimo kolektoriaus).

3. Varikliui dirbant draud˛iama:

3.1. rankiniu būdu pumpuoti kur¹ į cilindrus;

3.2. valyti naftos produktus nuo variklio tose vietose, kur yra judančios dalys (indikatorinės pavaros, dujų paskirstymo mechanizmai, imetimo ir įsiurbimo vo˛tuvai ir t.t.);

3.3 derinti variklio mazgus ir reguliuoti tarpus.

4. Matomose vietose prie kiekvieno variklio turi būti u˛raai, draud˛iantys atidaryti karto karterio liukus tik nustojus dirbti varikliui. Karterį galima atidaryti praėjus 10-20 minučių nuo variklio sustabdymo (tam turi įtakos variklio konstrukcijos ypatumai bei karterio ventiliacijos intensyvumas). Karteriai, kurių dangčių masė didesnė nei 20 kg ir neturi mechanizuotos pavaros, turi būti atidaromi ir u˛daromi ne ma˛iau dviejų ˛monių.

5. Kad būtų ivengta pavojingos sprogios kuro garų koncentracijos susikaupimo oro vamzdynuose, jie valomi garais arba specialiomis plovimo priemonėmis, po to prapučiami kelis kartus suspaustu oru eksploatavimo instrukcijoje nustatytais laiko intervalais.

Draud˛iama valyti surinktus vamzdynus ideginimo būdu.

6. Oro balionai turi būti saugomi nuo pa˛eidimų. Balionų pastatymas, paruoimas eksploatavimui, laikymas, ap˛iūra ir hidrauliniai bandymai atliekami vadovaujantis laivų klasifikacinės bendrovės taisyklėmis.

Nedelsiant turi būti alinami nutekėjimai ir pralaidumai kuro armatūroje, vamzdynuose ir skysto kuro saugyklose. Iekant purktukinių vamzdelių įtrūkimų varikliui dirbant, draud˛iama liesti vamzdelius rankomis. Prie demontuojant purktukus, reikia atidaryti indikatorinį kran¹ ir nuleisti slėgį i cilindro.

Dirbant varikliui draud˛iama keisti arba remontuoti purktuvus.

8. Sustabd˛ius variklį, prie leid˛iant aptarnaujančiam personalui įeiti ir ap˛iūrėti arba remontuoti karterį, reikia imtis tokių priemonių, kad būtų ivengta iki darbų pabaigos variklio paties u˛sivedimo galimybė:

8.1. paleidimo magistralėje u˛daryti u˛sklend˛iam¹jį vo˛tuv¹ ir i vamzd˛ių ileisti or¹;

8.2. prie kuro siurblių u˛darytu kuro vamzdynų vo˛tuvus;

8.3. pajungti veleno pasukimo įrenginį;

8.4. atidaryti cilindrų galvučių indikatorinius kranus.

8.5. Ant variklio valdymo pulto ir veleno pasukimo įrenginio pakabinami perspėjamieji ˛enklai „NEJUNGTI – DIRBA ˇMONĖS“.

8.6. Dviejų velenų įrang¹ turinčiuose laivuose, prie paleid˛iant vien¹ i variklių, būtina u˛ver˛ti ir u˛tvirtinti nedirbančio variklio veleno stabdį ir perspėti dirbančius ˛mones.

9. Dviejų velenų konstrukcijos laive esant būtinybei sustabdyti vien¹ i variklių (ap˛iūrai arba kokio nors gedimo sistemoje paalinimui), darbai variklio karteryje gali būti pradėti tik u˛ver˛us sustabdyto variklio veleno stabdį ir būtinai patikrinus stabd˛io patikimum¹ bei prisilaikant taisyklių 8 punkto reikalavimų

Dviems varikliams dirbant bendram velenui per hidromov¹, jeigu reikia anksčiau nurodytus darbus, vienas i variklių atjungiamas nuo hidromovos, veleno pasukimo įrenginys įjungiamas, o ant variklio įjungimo prietaisų u˛kabinamas draud˛iamasis ˛enklas „NEJUNGTI – DIRBA ˇMONĖS“.

10. Darbinių cilindrų indikavimo metu prapučiant indikatorinius kranus, reikia būti nuoalėje nuo dujų srauto ir mūvėti pirtines.

11. Pagrindinių ir pagalbinių variklių purktuvai ipresuojami tik specialiai tam paruotose vietose. Draud˛iama nuimti apsauginius dangčius arba ekranus nuo ių įtaisų.

12. Prie įjungiant veleno prasukimo įrenginį pagrindinio variklio prasukimui, būtina įsitikinti ar karteryje ir arti judančių variklio dalių nėra ˛monių.

Prie variklio valdymo įtaisų tvirtinamas u˛raas, perspėjantis apie tai, kad veleno pasukimo įrenginys įjungtas arba ijungtas.

13. Lipant į cilindro cilindr¹ matavimams ar kitiems darbams atlikti, būtina naudotis tam tikslui pagamintais trapais. Valant prapūtimo ir imetimo langus prapūtimo ir imetimo resiveriuose, draud˛iama ikiti rankas per iuos langus.

Varikliuose su vo˛tuviniu praputimu per variklio galvučių ertmes leid˛iama atlikti tik pirminź cilindrų ertmių ap˛iūr¹.

Imontavus cilindrų galvutes, variklio cilindrų ertmės patikimai u˛daromos mediniais skydais.

VDV pasitaikź defektai ir jų remonto būdai, prie˛astys

1.Tepimo sistemos galimi gedimai jų prie˛astys ir jų paalinimo būdai.

a) u˛terti alyvos filtrai – padidėjźs alyvos slėgis prie filtrus, o po filtrų ma˛as. Reikia perjungti sistem¹ į kit¹ filtr¹ ir ivalyti u˛tert¹jį. b) suplyo alyvos filtro filtruojantis elementas – nėra slėgio skirtumo tarp manometrų prie filtr¹ ir po filtro. Reikia perjungti sistem¹ į lygiagretų filtr¹ ir pakeisti suplyusįjį filtruojantį element¹. c) į sistem¹ papuolė oras – prapumpuoti sistem¹ perpumpavimo siurbliu. Gali tuo atveju nebūti slėgio arba jis trūkčioti. Perpumpuoti reikia tol, kol i kanalo pradės tekėti vari alyva be oro burbuliukų. d) alyvos siurblys nepaduoda alyvos arba slėgis alyvos nepakankamas – prie˛astys: per ma˛as alyvos lygis karteryje; papuolė oras į sistem¹; nesandarus slėgimo vamzdynas; u˛tertas alyvos siurblio priimamasis filtras arba pats vamzdynas; netolygiai atreguliuotas redukcinis vo˛tuvas; idilo siurblio krumpliaračiai; iteka alyva pro alkūninio veleno sklendes (dangteliai – reikia perpresuoti); iteka alyva pro nesandarumus stūmoklio auinimo sistemoje; neteisingai sustatytos tarpinės vamzd˛ių sujungimų vietose. e) labai didelis alyvos sunaudojimas: nesandarumai vamzdynuose; nesandarumai alyvos auintuve; bloga kompresija cilindre; blogai sudėti alyviniai ˛iedai. i) didėja alyvos lygis karteryje: papuola kuras arba vanduo į tepimo sistem¹.

2. VDV maitinimo sistemos galimi gedimai, prie˛astys ir paalinimo būdai.

Dirbant VDV blogai įsipurkia kuras arba teka purktukai. Tai įvyksta dėl ių prie˛asčių: sulau˛yta spyruoklė; pakibusi adata; prie purktuko korpuso konuso nesandariai prigula adata; purktuko korpuso arba tūtos antgalio ipurkiamo kuro skylučių padidėjimas; sandarumo pa˛eidimas tarp purktuko korpuso ir adatos.

Dėl ių trūkumų suprastėja miinys, padidėja kuro sueikvojimas, ma˛ėja variklio galingumas. Da˛niausiai lū˛ta nekokybikos ir neteisingai surinktos spyruoklės. Iėjus spyruoklei i rikiuotės pakimba adata ir teka kuras. Adatos pakimba ir dėl kietų dalelių, kurios papuola į adatos ir adatos kreipiamosios tarp¹. Kuro tekėjimas nustatomas pagal imetamųjų dujų temperatūr¹ ir spalv¹. Adatos pakibimas nustatomas įkaitus aukto slėgio vamzdeliui. U˛sikimus purktuvo tūtos skylutėms aukto slėgio vamzdelyje padidėja slėgis ir jis įkaista, kadangi didelio slėgio siurblys toliau slegia kur¹ į purktuk¹. Gali netgi lū˛ti siurblio plun˛eris arba įtrūksta aukto slėgio vamzdelis. Tūtos skylučių u˛sikimimas veikia kuro ipurkimo kokybź. Tai nustatome pagal imetamųjų dujų temperatūr¹ ir atsiradus dūminimui. Didelio slėgio siurblių plun˛erių pakibimas veikia variklio apsisukimus. Kadangi isijungia kuro padavimas. Tai nustatome pagal kuro pulsavim¹ aukto slėgio vamzdynuose ir pagal imetamųjų dujų temperatūr¹. Kuro siurblyje eksploatacijos procese labiausiai idyla plun˛eris ir įvorė, įsiurbimo ir slėgimo vo˛tuvai. Sulau˛ytas spyruokles keičiame, pakibus adatai arba plun˛eriui juos pritriname ir sutepame alyva. Nesandarumai paalinami pritrinant adat¹ prie adatos kreipiamosios, plun˛erį su įvore. Sandarumo atstatymui purktuke adata da˛nai chromuojama arba perkomplektuojamos detalės.

III. Pagalbiniai mechanizmai ir garo katilas

Laivo pavadinimas	TAK - 5
*Priegaisrinis - balastinis siurblys*	HEINRICH BEHRENS
Tipas	STN 60 A
Veikimo principas	icentrinis
Galios perdavimas	13 Kw
a.p.m.	2960.
Skaičius laive
Pavaros būdas	elek. Variklis
Debitas	45 m / h
Slėgis	6 bar.
Vieta laive	mainų skyrius
Eksploatavimo pozicija	stand by

*Kuro perpumpavimo siurblys*	WESTFALIA
Tipas	AT51 AS
Veikimo principas	krumpleratinis
Galios perdavimas	11.5 Kw
a.p.m.	2960.
Pavaros būdas	elek. Variklis
Debitas	36 m /h
Slėgis	3,5 bar.
Vieta laive	mainų skyrius
Eksploatavimo pozicija	stand by

*VDV sutepimo siurblys*	HOKLA
Tipas	AS 14-25AT
Veikimo principas	krumpleratinis
Galios perdavimas	8.5 Kw
a.p.m.
Skaičius laive	elek. Variklis
Pavaros būdas	21 m /h
Debitas	3,5 bar.
Slėgis	mainų skyrius
Vieta laive	stand by
Eksploatavimo pozicija

*VDV auinimo siurblys*	PLEIGER
Tipas	362MC
Veikimo principas	icentrinis
Galios perdavimas	16 Kw
a.p.m.	2900.
Skaičius laive
Pavaros būdas	elek. Variklis
Debitas	60 m / h
Slėgis	4 bar.
Vieta laive	mainų skyrius
Eksploatavimo pozicija	stand by

Pagalbinio katilo automatinis reguliavimas

Automatinis katilo reguliavimas — tai procesas, kai ekonomikas re˛imas palaikomas, ˛mogui nedalyvaujant. Kad katilas normaliai dirbtų, reikia palaikyti nustatyta vandens lygį, garo slėgį ir temperatūr¹, taip pat reikiam¹ kuro bei oro santykį. Automatinio reguliavimo u˛daviniai yra ie: 1) palaikyti nustatytus reguliuojamus dyd˛ius kai apkrovanusistovėjusi; 2) perjungti i vienokios apkrovos į kitoki¹; 3) palengvinti personalo darb¹; 4) pailginti katilo tarnavimo laik¹, palaikant pakuroje pastovi¹ temperatūr¹.

Pagrindiniai reguliuojami pagalbinių garo katilų dyd˛iai yra garo slėgis ir vandens lygis katile. Reikiamas garo slėgis ir vandens lygis palaikomas, reguliuojant kuro ir vandens tiekim¹ į katil¹.

Pagalbinių katilų darbui pri˛iūrėti paprastai nebūna budinčių darbininkų, dėl to automatinio reguliavimo, signalizacijos ir apsaugos aparatūra turi būti patikima, gerai dirbti ir ilgai tarnauti.

Katilas paleid˛iamas, prie tai automatikai ivėdinus pakur¹. Automatikai palaikomi įvairūs darbo re˛imai, o katilas sustabdomas i distancinio valdymo pulto. Katilo reguliavimui ir distanciniam valdymui naudojamos elektrinės, elektrornechaninės ir elektrohidraulinės sistemos.

Inagrinėsime pagalbinio katilo elektromechanine reguliavimo sistem¹. Sistema palaiko tam tikr¹ garo slėgį ir vandens lygį katile.

Degimas automatikai reguliuojamas pastoviai dirbančiu ventiliatoriumi 11 ir budinčiu degikliu 14. Sistemoje yra apsauginiai ir signaliniai įrenginiai, kurie katil¹ automatikai ijungia, suma˛ėjus vandens lygiui iki minimalaus, padidėjus garo slėgiui iki did˛iausios leistinos ribos, nutrukus oro tiekimui ir u˛gesus degiklio 14 liepsnai.

Garo slėgiui suma˛ėjus iki nustatytos tam tikros reikmės, manometrinė relė 4 atidaro elektromagnetinį degalų vo˛tuv¹ 19, pagrindinį degiklį 15 ir elektromagnetinį oro sklandį 13. Slėgiui padidėjus iki nustatytos didesnės reikmės, manometrinė relė ijungia elektromagnetinį vo˛tuv¹ ir oro sklandį, kartu isijungia ir pagrindinis degiklis.

Slėgiui pakilus iki galutinės leistinos ribos, manometrinė relė 5 nepriklausomai nuo manometrinės relės 4 nutraukia degalų tiekim¹ į degiklį, kartu įjungdama garo ir viesos signalizacij¹ Relė 3 nutraukia degim¹ pakuroje, įjungia garso ir viesos signalus ir ijungia ventiliatorių, kai tiekiamo į pakur¹ oro slėgis pasidaro ma˛esnis u˛ leistin¹jį.

Ar yra pakuroje fakelas, kontroliuoja fotovar˛a, kuri, suma˛ėjus fakelui, per elektros schemas paveikia elektromagnetinius degalų vo˛tuvus 19, 20 ir oro sklandį 13. Degalų ir oro tiekimas nutrūksta. Kartu įsijungia garso ir viesos signalizacija.

Suma˛ėjus vandens lygiui katile, relė 3 paleid˛ia vandens tiekimo siurblį 10, o pasiekus normalų lygį, siurblį ijungia. Vandens lygiui nukritus ˛emiau leistino, relė 3 degimo pakuroje nutraukia degim¹ ir įjungia garso bei viesos signalizacij¹.

Vandens lygio ir apsaugos relė 3 virutine ertme tiesiogiai jungiasi su katilo 6 vandens ertme, o apatine ertme — su kondensacijos indu 7, kuris sumontuotas aukčiau vidutinio darbinio katilo vandens lygio. Kondensacijos indo dugne pritvirtintas vamzdis, isikiźs į vidų. Indas viruje sujungtas su katilo garo ertme, apačioje – su apatine relės ertme. Patekźs į kondensacijos ind¹, garas kondensuojasi ir inde vandens lygis vis¹ laik¹ būna pastovus. Vadinasi, relės 3 membran¹ veikia vandens stulpų slėgio skirtumas tarp pastovaus vandens lygio kondensacijos inde ir kintamo lygio katile.

Vandens lygis vandens tiekimo bake 1 palaikomas plūdiniu reguliatoriumi 9, kuris sujungtas su gėlo vandens hidrofora.

Darbų sauga aptarnaujant garo katilus

1. Nuo pagrindinio denio valdomi pagrindinių ir pagalbinių ijungiančiųjų, o tai pat greitai u˛sidarančių kuro vo˛tuvų u˛darymo įrenginiai turi būti tvarkingi ir visada paruoti darbui.

Katilų apsauginių vo˛tuvų avarinio atidarymo pavaros turi būti tvarkingos ir visada paruotos darbui.

2. Po kiekvieno garo tiekimo tikrinamas apsauginių vo˛tuvų ir jų rankinio valdymo veikimas. Ugnis pakurose gesinama, jeigu bent vienas i apsauginių vo˛tuvų neveikia. Vo˛tuvo gedim¹ paalinus, ugnis vėl u˛kuriama.

2.1. Katiluose esančio vandens lygis tikrinamas vandens lygį rodančių stiklų ir bandomųjų kranelių (jeigu vandens lygis matavimo stikluose nekinta) pagalba.

2.2. Neleid˛iama naudotis vandens matavimo stiklais be apsauginių gaubtų ir be ma˛iausi¹ ir did˛iausi¹ vandens lygį katiluose nurodančių at˛ymų.

2.3. Sugedus vienam i vandens matavimo prietaisų, katilas negali dirbti ilgiau kaip 20 minučių. Sugedus dviems vandens matavimo prietaisams, katilo darbas nedelsiant sustabdomas ir praneama budinčiajam mechanikui.

2.4. Nelikus vandens, katilo darbas nedelsiant nutraukiamas.

3. Prie u˛degant mazutu kūrenamų katilų pakurų purktuvus, būtina patikrinti, ar pakuroje ir dujotakiuose nėra paalinių daiktų; tai pat patikrinti purktukų įrenginį, įsitikinti ar nėra kuro nutekėjimų ir ar pakuroje nėra mazuto.

Patikrinti ar u˛daryti virutinio ir apatinio prapūtimo vo˛tuvus, pagrindinio stabdymo vo˛tuv¹, paskirstymo dė˛učių vo˛tuvus, o tai pat vandens matavimo stiklų kranus.

4. Prie u˛degant neautomatizuotų katilų purktukus, būtina gerai ivedinti (ne trumpiau kaip 3 minutes) pakur¹, kad būtų paalintas galimas susikaupusių sprogių dujų miinys.

Vedinant pakur¹ atidaromas skl¹stis (esantis natūraliai traukai) arba įjungiamas ventiliatorius (esant įputimui).

5. U˛degant purktuk¹ (kai nėra automatinio u˛degimo įrenginio) reikia naudotis fakelu, pritvirtintu ant metalinio, ne trumpesnio kaip 1 m strypo; fakelas gesinamas specialiame prie pakuros esančiame vamzdyje.

6. Purktuvo u˛degimo metu katilinės mainistas turi stovėti alia lango, į kurį įstatomas fakelas, ˛aliais da˛ais pa˛ymėtoje denio dalyje, ir ne˛iūrėti į pakur¹.

Į pakur¹ įvedamas fakelas ir, praėjus ne ma˛iau kaip 10 sekund˛ių, atidaromas kuro vo˛tuvas. Katilo su automatiniu degimo valdymu purktuvui u˛gesinus, jei per 5 sekundes nepavyksta pakartotinai jo u˛degti, būtina tuojau pat rankiniu būdu u˛daryti kuro padavim¹.

Jeigu fakelas u˛gźsta purktukui neu˛sidegus, nedelsiant turi būti u˛daromas kuro padavimo vo˛tuvas. Pakartotinai purktuvas gali būti u˛degamas tik i pakuros paalinus isipylusį kur¹ ir ne trumpiau kaip 3 minutes vėdinus dūmtraukį ir pakur¹. ios pertraukos metu purktuvas yra iimamas ir patikrinamas purktukas ir antgalis.

Draud˛iama u˛degti purktuvus nuo įkaitintos pakuros.

Draud˛iama tiek padidinti, tiek suma˛inti nustatyt¹ darbinį mazuto slėgį magistralėje prie purktuvus.

Susidarant garams dar altame mazutu kūrenamame katile, reikia atid˛iai stebėti, kad mazutas sudegtų visikai ir nesikauptų pakuroje.

7. Prie pradedant katilui dirbti, vandens lygis neturi viryti darbinio lygio, nes vanduo gali patekti į garo vamzdynus.

Jungiant katil¹ į magistralź, skiriamasis vo˛tuvas turi būti atidaromas lėtai: pirmiausia atidaromas truputį, kad magistralėje 3-5 minutes garas būtų prapučiamas per nuleidimo vo˛tuv¹; po 5-10 minučių, priklausomai nuo magistralės ilgio, vo˛tuvas lėtai atidaromas iki visiko slėgių suvienodinimo katile ir magistralėje.

Įjungti katil¹ bendram darbui su kitais jau veikiančiais katilais leid˛iama tik tada, kai garo slėgis įjungiamame katile 50-100 kPa bus didesnis u˛ slėgį magistralėje. Prie įjungiant pagrindinį garo vamzdyn¹, neturi iankstinės paildymo sistemos, katilo u˛sklend˛iamasis vo˛tuvas atidaromas lėtai, stebint garo vamzdyno būklź ir įilim¹ (greitai atidarant dėl hidraulinių smūgių gali įvykti vamzdynų sprogimas).

8. Stebint katilo pakuroje degimo proces¹, reikia u˛sidėti mėlynus akinius. Nepatariama ilgai laikyti atidarytas pakuros ap˛iūros angas (esant dideliems temperatūrų pokyčiams, stiklai gali suskilti). Grie˛tai draud˛iama naudotis ap˛iūros angomis su įskilusiais stiklais.

9. Elektros purktuvo kuro tiekimo tūtas galima valyti tik visikai sustabd˛ius purktuv¹.

10. Budintysis mechanikas pastoviai privalo stebėti vandens lygį katile ir neleisti lygiui nukristi iki pavojingos ribos.

U˛virus vandeniui katile, būtina suma˛inti mainos apsisukimų skaičių ir atidaryti prapūtimo vo˛tuvus. Tuo pačiu būtina imtis reikiamų priemonių virinimui sustabdyti.

Jeigu katile vandens lygis suma˛ėjo tiek, kad lygio nebesimato, o i apatinio vandens matavimo krano eina sausas garas, nedelsiant būtina nutraukti katilo maitinim¹, u˛gesinti pakur¹ ir sustabdyti oro tiekim¹ į j¹, atjungti katil¹ nuo garo magistralės ir leisti katilui atvėsti.

11. Sustabdant katil¹ ap˛iūrai arba remonto darbams jo viduje, bet kitiems katilams dirbant, būtina sustabdyt¹ katil¹ patikimai atskirti nuo veikiančiųjų. Tuo tikslu statomos plieninės aklės tarp flanų, jungiančių visus katilo garo ir vandens vamzdynus.

Katilai gali būti atidaromi tik vadovaujant atsakingam u˛ jų būklź mechanikui. Landos ir angos atidaromos įsitikinus, kad katile nėra slėgio ir karto vandens (dėl ko i anksto atidaromi atitinkami vo˛tuvai ir kranai).

Reikia įsitikinti, kad i jo katilo ileidus vandenį nesusidarė vakuumas, net jeigu ir buvo atidaryti oro kranai vakuumui paalinti. Tuo tikslu a dalies atsukamos landų dangčių ver˛lės ir pasiekus atmosferinį slėgį – nuimami virutiniai landų dangčiai.

12. Prie leisdamas ˛monėms ap˛iūrėti katilo vidų, vyresnysis mechanikas turi įsitikinti, kad:

12.1. neveikiančio katilo visos garo, vandens ir kuro magistralės patikimai atjungtos nuo veikiančių katilų magistralių;

12.2. katilas gerai ivedintas, jame nėra kenksmingų dujų, garų ir mazuto sankaupų.

13. Prie pradedant darbus katilo pakurose, būtina prad˛ioje u˛daryti dūmtraukio skl¹stį, arba, jei sustabdomi visi katilai, u˛dėti u˛valkal¹ ant dūmtraukio virutinės dalies, kad nesusidarytų skersvėjai.

Dirbti leid˛iama, jei temperatūra ne auktesnė kaip 35 C. Esant auktesnei temperatūrai (bet ne daugiau kaip 50 C), iimtinais atvejais leid˛iama tik ap˛iūrėti katil¹ ibūnant jame ne ilgiau kaip 15 minučių. Ap˛iūrintysis asmuo privalo dėvėti ilumai nelaid˛i¹ aprang¹, o alia katilo privalo būti stebėtojas, pasiruoźs suteikti pagalb¹ dirbančiajam.

Pakartotiniems darbams katile atlikti darbininkas gali dirbti tik pailsėjźs 10 minučių patalpoje su normalia temperatūra.

14. Katilo įrenginiams sugedus, budintysis mechanikas privalo ikviesti vyresnįjį mechanik¹ ir imtis visų priemonių gedimams likviduoti.

Tais atvejais, kai sugedus garo sistemai ar trūkus vamzd˛iams į mainų ir katilų skyrių patenka didelis garo kiekis, būtina nedelsiant atjungti pa˛eist¹ garo magistralės dalį arba sustabdyti mechanizm¹ ir įjungti ventiliacij¹, atidaryti angas. Apsaugai nuo garo srovės būtina naudotis visomis esamomis priemonėmis ( lentomis, asbesto lapais ir kt.).

Kai garo kiekis toks, kad būti patalpoje neįmanoma, reikia pereiti į apatines aikteles ir ilipti į virų per avarinź sraigto veleno acht¹ arba per kit¹ avarinį iėjim¹.

Jokiu būdu negalima ieiti i garu u˛pildytos patalpos per achtomis neapsaugotus iėjimus, nes galima nusideginti.

Pasitaikantys pagalbinių mechanizmų defektai, jų prie˛astys ir remonto būdai:

Stūmoklinių siurblių gedimai:

1. Siurblys nepumpuoja skysčio.

1.1. neatidarytos sklendės siurbimo, slėgimo linijose;

1.2. nevarūs filtrai, kingstonai;

1.3. skysčio lygis nukrito ˛emiau siurbimo vamzd˛io

1.4. atidarytas vo˛tuvas i patalpos kurioje nėra susikaupusio skysčio;

1.5. po vo˛tuvais pateko paaliniai daiktai.

2. Siurblys dirba neivystydamas projektinių parametrų

2.1. siurbimo ir slėgimo linijose nepilnai atidarytos sklendės;

2.2. nevarūs filtrai, kingstonai;

2.3. blogai sureguliuotas apsauginis vo˛tuvas;

2.4. isidėvėjź siurblio darbiniai organai.

Sraigtinių siurblių naumo suma˛ėjimo prie˛astys

1. nesandarumai riebokliuose ir siurbimo linijoje;

2. sraigto, rotoriaus isidėvėjimas;

3. neteisingas apsauginio vo˛tuvo sureguliavimas;

4. ma˛as arba didelis skysčio klampumas.

Icentrinių siurblių gedimai:

1. Siurblys naudoja maksimalų galingum¹.

1.1. neisvertos ainės jėgos poveikis;

1.2. u˛tertos skysčio praėjimo ertmės siurblio korpuse;

1.3. padidintas perpumpuojamo skysčio klampumas;

1.4. nėra tepimo guoliuose, u˛ver˛tas rieboklis;

1.5. siurblys paleistas nesilaikantis eksploatacijos taisyklių, siurblio ir pavaros variklio aių nesutapimo atvejis.

2. Siurblys nepaduoda skysčio.

2.1. neu˛pildytas siurblio korpusas ir siurbimo linija perpumpuojamu skysčiu;

2.2. siurblys pastatytas per auktai;

2.3. dideli pasiprieinimai siurbimo linijoje;

2.4. u˛dara sklendė siurbimo linijoje;

2.5. siurblio darbinė charakteristika neatitinka vamzdyno charakteristikos;

2.6. aukta perpumpuojamo skysčio temperatūra.

3. Nepakankamas siurblio naumas.

3.1. u˛terti filtrai, kingstonas;

3.2. nesandarumai siurbimo linijoje;

3.3. u˛tertos skysčio praėjimo angos siurblio korpuse;

3.4. isidėvėjź siurblio darbinio rato elementai;

3.5. siurblio darbinė charakteristika neatitinka vamzdyno charakteristikos.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 5457
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Paintinei-plaukiojimo-praktika61784.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Paintinei-plaukiojimo-praktika61784.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Paintinei-plaukiojimo-praktika61784.php">Pa˛intinei plaukiojimo praktikai - Laivų energetinių įrenginių eksploatavimas</a>

Pa˛intinei plaukiojimo praktikai - Laivų energetinių įrenginių eksploatavimas

įvairių

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: