CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Praktikos ataskaita

įvairių

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Praktikos ataskaita

Socialinis darbas yra daugialypė profesija. Jis reikalauja nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo: plėsti ir gilinti ˛inias, ugdyti įgūd˛ius ir remtis socialinio darbo vertybėmis. Todėl labai svarbu, kad socialiniai darbuotojai būtų įsitraukti į nuolatinio mokymosi proces¹ ir aktyviai jame dalyvautų. Tai skatina ne tik kintanti visuomenė, bet ir Lietuvos politinis kontekstas, kuris rodo, kad socialiniams darbuotojams būtina dirbti su skirtingų rasių, tautybės, am˛iaus, lyties ar orientacijos ˛monėmis.

Praktik¹ atlikau vieoje įstaigoje “Pagalbos centras“ .Besikeičiantis socialinis ,ekonomini, politinis gyvenimas įtakoja visas visuomenės gyvenimo sritis , keičia kiekvieno ˛mogaus gyvenim¹. Visuomenės narių tarpe irykėjo sudėtingos socialinės problemos: nedarbas, eimos institucijos irimas, skurdas , alkoholizmas, narkomanija, nusikalstamumas ir kt. Socialinės nesėkmės skaud˛iausiai palietė eimas, auginančias vaikus. Pirmiausia eimos nukentėjo dėl suma˛ėjusio u˛imtumo. Bedarbystė iaukė depresij¹ , probleminių eimų didėjim¹. Padaugėjo eimų, kurios neu˛tikrina normalaus vaiko auklėjimo.

“Pagalbos centras“ yra i dalininkų turto įsteigta, ribotos civilinės atsakomybės, ne pelno organizacija, vieasis juridinis asmuo-tenkinti vieuosius interesus, vykdant visuomenei nauding¹ veikl¹. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, Vieųjų įstaigų ir kitais įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais bei iais įstatais. Įstaiga įsteigta neribotam laikui.

Nuo 2002m. „Pagalbos centre“ veikia vaikų ir jaunimo dienos centras. Centr¹ lanko 32 vaikai 17 mergaičių ir 15 berniukų, nuo 7 iki 18 metų am˛iaus. Vaikai i socialiai remtinų ir soc. rizikos eimų. Daugelio vaikų tėvai vartoja alkoholį, linkź smurtauti, turintys psichologinių problemų, ko pasekoje kenčia vaikai. Todėl „Pagalbos centras“ įkūrė vaikų ir jaunimo u˛imtumo program¹. iai programai vadovauja vienas savanoris darbuotojas, turintis praktikos socialiniame darbe, kuriam padeda muzikos mokytoja, rankdarbių- dailės mokytoja. Mokslo metų laikotarpyje programa vyksta kasdien nuo 14:30val iki 17:30 val. Vasaros atostogų metu nuo 11:00val iki 15:00val Vaikai ir jaunimas suskirstyti i dvi am˛iaus grupes, viena nuo 7-14m. , kita14-18m.jaunesnio am˛iaus grupei daugiau laiko skiriama pamokų ruoai, bendravimui. Pagal galimybes dirbama su kiekvienu vaiku asmenikai, aptariamas vaiko elgesys mokykloje ir namie. Vaikai dienos centre klausosi muzikos , ˛aid˛ia, mokosi groti muzikos instrumentais, daro rankdarbius ,pieia. Visi yra maitinami pietumis. Vaikams yra ypač reikalinga psichologo pagalba . 14-18m. am˛iaus jaunimas lankantis dienos centr¹ turi problemų , nelanko mokyklos vartoja alkoholį, rūko .Siekiant ivengti problemų bendradarbiaujame su nepilnamečių inspekcija, vaikų teisių saugos tarnyba, mokyklomis, tėvais. Rengiami seminarai , kviečiami lektoriai, vykdomas prevencinis darbas. Mokoma jaunim¹ ugdyti pasitikėjimo , pilnavertikumo, atsakomybės jausmo. Vasaros metu organizuojamos stovyklos , ivykos. Artimai bendraujama su jaunimu i vedijos. Kadangi „Pagalbos centro“ įkūrėjas yra Lietuvos Jungtinė Metodistų Ba˛nyčia, bendraujama su kitomis krikčionikomis organizacijomis, vyksta į renginius, ekumeninius ˛ygius su kitų konfesijų jaunimu. Vaikų ir jaunimo dienos centras u˛tikrina, vykdo u˛imtumo ir socialinės prie˛iūros program¹.

Įstaigos veiklos tikslai – pritraukti finansavim¹ i vietinių bei u˛sienio fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų siekiant elpti ir teikti nemokam¹ pagalb¹:

daugiavaikėms eimoms bei eimoms, gyvenančioms skurdo s¹lygomis;
eimoms, kurių trys kartos gyvena tame pačiame buste;
nalaičiams arba vaikams likusiems be tėvų globos;
globos namuose gyvenantiems vaikams;
vaikams, kurie yra inaudojami arba rizikos faktoriuje esantiems vaikams, ypatingai kaimuose gyvenantiems, turintiems ribotas socialines, psichologines vystimosi s¹lygas;
vaikams, turintiems specialių mokymosi poreikių, sukeltų vargingų ekonominių ir socialinių s¹lygų;
˛monėms su negalia, ligoniams, seneliams, vieniiems nedarbingiems asmenims;
moterims, kurios patiria psichologinį , fizinį ir moralinį inaudojim¹ ir smurt¹;
vienioms motinoms ir vieniiems tėvams;
asmenims bei eimos nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių, ekologinių katastrofų.

Įstaigos veiklos u˛daviniai: organizuoti bei teikti moralinź, socialinź, psichologinź ir kitoki¹ pagalb¹ vaikams bei jų eimoms; mokyti eimos narius bendrauti tarpusavyje; mokyti tėvus auklėti savo vaikus; bendrauti ir dalintis patirtimi su eimomis; u˛klasinių veiklos grupių organizavimas mokyklinio am˛iaus vaikams; alkoholio ir narkomanijos prevencijos grupių sudarymas, skiriant ypating¹ dėmesį vaikų, paauglių prevencijai; padėti vaikams bei paaugliams grį˛usiems i įkalinimo įstaigų; vienių tėvų ir vaikų paramos grupių sudarymas; kurti palankias mokymosi s¹lygas sutrikusio vystimosi vaikams; rengti ir vykdyti įvairias programas bei projektus, jose dalyvauti siekiant įgyvendinti įstaigos tikslus; bendradarbiauti su Lietuvos ir u˛sienio valstybių valstybinėmis įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis ir pavieniais asmenimis, skatinti juos įvairiais būdais remti Įstaigos veikl¹; bendradarbiauti su kitais ioje srityje dirbančiais Lietuvos ir u˛sienio fondais, kitomis labdaros ir paramos organizacijomis.

Įstaigoje ‚Pagalbos centras“ yra vykdomos ios programos:

* Kilimų audimo programa

Draugai i vedijos padovanojo audimo stakles. Moterys aud˛ia kilimus ir perduoda vedijoje, tuo prisideda prie centro ilaikymo.

* Rūbų skalbimo programa

Socialiai remtinos eimos gali isiskalbti rūbus , nes Bir˛uose ne visi ˛monės turi vandenį, kai vasara sausesnė , vandens nebūna ir uliniuose. Vaikai kurie lanko Dienos centr¹ taip pat skalbiasi savo rūbus.

* Namų slaugos programa

Trys slaugytojos globoja 15 ligonių, kurie negali vaikčioti. Tai be galo reikalinga programa, nes ˛monės negali ieiti i namų ir pasirūpinti savimi. Tai vienii, sergantys ˛monės, kuriems reikalinga visokeriopa pagalba. slaugytojos padeda jiems visuose slaugos, buities darbuose, aprūpina vaistais, higienos reikmenimis, maistu.

* „Kaimų eimų „ programa

yra vykdoma jau atunti metai. Tai pagalbos centro vienas i didesnių projektų. Globojamos 53 socialiai remtinos eimos. Kartu su rajono seniūnijomis sprend˛iame įvairias socialines problemas ,su kuriomis susiduria eimos.

Kart¹ į savaite “Pagalbos centre“ veikia du moterų dienos centrai. Trečiadieniais ir penktadieniais renkasi vir 30 Bir˛ų mieste gyvenančių moterų, kurios bendrauja, kartu dalyvauja įvairiose veiklose: savitarpio pagalbos ir pagalbos kitiems. Lanko ligonius, vienius ˛mones, lankosi globos namuose, daro įvairius rankdarbius, dalinasi receptais ir kt.

Dienos centras

Daugiau informacijos apie vaikų ir jaunimo dienos centr¹ vieojoje įstaigoje „Pagalbos centras“. Jo veikl¹, programas, u˛siėmimus. Vieoji įstaiga „Pagalbos centras“ vaikų dienos centro grupėje darbas vyksta su dviem tikslinėmis grupėmis: tėvais ir vaikais t.y. su visa vaiko aplinka reikalinga socialinių pokyčių. Programos atlieka kelis pagrindinius vaidmenis. Viena i jos funkcijų – kompensuoti iteklius bei sudaryti s¹lygas ,jais maksimaliai pasinaudoti vaikams kurie dėl finansinių , ˛monikųjų, socialinių , pedagoginių ar kitokių prie˛asčių to negalėjo padaryti. Kita funkcija – kai įstaiga neturi reikalingų iteklių vaiko poreikiams patenkinti – surinkti informacij¹ ir nukreipti kit¹ įstaig¹ , atliekant kontaktuojančio asmens vaidmenį.

Darbas su vaikais: 1. vaikų maitinimas, 2. vaikų u˛imtumas: įvairūs būreliai, pamokų ruoa , tvarkymasis, individualios konsultacijos, bendradarbiavimas. Tiek socialinio darbo, tiek konsultavimo procesuose socialiniai darbuotojai bendradarbiauja su įvairiomis organizacijomis , palaikomi ryiai telefonu. Pagrindiniai partneriai yra: mokyklos , vaikų teisių apsaugos tarnyba, policija , vaikų globos namai.

Vaikų ir jaunimo dienos centras 2008metais dalyvauja programoje „Pa˛ink save“. „Pagalbos centr¹“2008 metais lanko 27 vaikai, 15 i jų dalyvauja programoje „Pa˛ink save“. Tai prevencinė vaikų u˛imtumo programa. Vaikai ateina kasdien po pamokų , taip pat vasaros atostogų metu. Programa skirta vaikams i socialiai remtinų ir socialinės rizikos grupei priklausančių eimų. Vaikai „Pagalbos centre“ ruoia pamokas, veikia dailės, sporto, muzikos u˛siėmimai. Organizuojame turiningas mokom¹sias , vietimo ir poilsio ivykas, ekskursijas, vasaros stovyklas. Vaikai atitraukiami nuo ˛alingos aplinkos, įgauna higieninių įgūd˛ių mokosi, bendrauja, padeda vieni kitiems.

Veiksmų s¹raas kuris buvo suplanuotas visiems 2008metams“Pagalbos centre“:

(Apačioje pateikta lentelė.)

1. Veiksmų s¹raas	2. Mėnuo	3. Atsakingas vykdytojas
Organizuoti grupinź ir individuali¹ veikl¹ su vaikais ir jaunimu.	Visus 208metus.	Kristina Zemeliauskienė - vaikų ir jaunimo dienos centro vadovė.
1)suorganizuoti jaunimo susitikim¹ su Bir˛ų policijos komisariato nepilnamečių inspekcijos darbuotojais ir pravesti saugaus eismo konkurs¹.	2008m.sausio mėn.	Nijolė Brakienė „Pagalbos centro“ Koordinatorė
2)kartu su Bir˛ų miesto krikčionikomis jaunimo organizacijomis organizuoti Velykinź popietź.	2008m. kovo – baland˛io mėn.	JMB kunigas Raimondas Piečia
3)tźsiant bendradarbiavim¹ su V.į. “Vaiko u˛uovėja“ suorganizuoti susitikim¹ , paruoti meninź program¹.	2008m. kovo mėn.	Muzikos mokytoja Regina Baronienė
4) pravesti Kalėdinź vakaronź – susitikim¹ su partneriais, rėmėjais, ˛iniasklaida.	2008m. gruod˛io mėn.	Kristina Zemeliauskienė
5)suorganizuoti ivyk¹ į Pasvalio basein¹.	2008m. vasario mėn.	Kristina Zemeliauskienė
6) organizuoti turistinį ˛ygį – susitikim¹ su Bir˛ų rajono ukinių kaimo jaunimu.	2008m. rugsėjo mėn.	Kristina Zemeliauskienė
7)organizuoti vaikų maitinim¹ kart¹ per dien¹.	Visus 2008m.	Nijolė Brakienė
Sudaryti s¹lygas vaikų poilsiui vasaros stovyklose.	2008m. bir˛elis - rugpjūtis	Kristina Zemeliauskienė
Organizuoti eimų terapinź grupź	Per 2008m.	Regina ˇidonienė
1) suorganizuoti vaikų ir tėvų ivykas.	2008m. vasario mėn.	Regina ˇidonienė
2) vykdyti vietėjik¹ veikl¹, suteikiant vaikams ir jų eimos nariams reikalingų psichologinių , socialinių, pedagoginių ˛inių.	Per visus 2008 metus	Regina ˇidonienė

Rajono mokyklose dirba socialiniai pedagogai, psichologai, tačiau jie vieni nepajėgūs isprźsti visų problemų. Kartais jauni ˛monės nesugeba atsispirti neigiamai kitų bendraam˛ių įtakai ir pradeda vartoti alkoholį , narkotikus. Vaikams ir jaunimui reikalingos programos, kurios vykdomos „Pagalbos centre“ .

eimoms reikalinga moralinė psichologinė pagalba, nes kai kurie tėvai yra neįgalūs ir vieni nepajėgia tinkamai rūpintis vaikais. Dauguma tėvų yra bedarbiai, kenčia nuo depresijos.

Dauguma moterų kenčia nuo depresijos ir vienatvės, todėl dienos centrų moterys aktyviai dalyvauja „Pagalbos centro“ veikloje.

„Pagalbos centro“ veikloje taikomi grupinio ir individualaus darbo metodai tiek su vaikais ir jaunimu, tiek ir su eimomis. Programa svarbi ir reikalinga socialinių paslaugų teikimo socialinės rizikos eimoms ir kitose srityse.

Socialinio pedagogo pareigos:

Socialinis pedagogas siekia padėti vaikams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, mokykloje, racionaliau inaudoti visas teikiamas galimybes lavintis, mokytis ir audti savarankikais piliečiais. Socialinio pedagogo pareigos:

- įvertinti vaiko socialines problemas ir poreikius;

- pasirinkti efektyvius darbo metodus;

- planuoti ir dalyvauti socialinės pagalbos teikimo vaikui procese;

- informuoti mokyklos administracij¹, pedagogus, kitus specialistus apie probleminź situacij¹.

Socialinis pedagogas vertina ir padeda sprźsti problemas, susijusias su įvairiais vaikams kylančiais sunkumais, dirba su vaikais, priklausomais nuo alkoholio, narkotinių med˛iagų, patiriančiais seksualinį ar fizinį inaudojim¹, vykdo saviraikos ir saviaktualizacijos, mokymosi motyvacijos, lankomumo, u˛imtumo, emocinių ir elgesio problemų sprendimo prevencines programas.
Socialinis pedagogas padeda tėvams ar teisėtiems vaiko atstovams ugdyti savo vaik¹, suprasti jo socialinius ar psichologinius poreikius, jų tenkinimo svarb¹, bendradarbiauja su klasių auklėtojais, kitais pedagogais ir specialistais sprend˛iant vaikų socialines-pedagogines problemas.
Socialinis pedagogas atstovauja ir gina vaikų teises vietimo įstaigoje, teisėsaugos ir kitose institucijose.
Socialinis pedagogas kartu su klasių auklėtojais rūpinasi vaikų socialinių įgūd˛ių ugdymu, lanko vaikus jų namuose.

Ianalizuojami ir įvertinami dabartinės socialinių darbuotojų praktikų kvalifikacijos kėlimo sistemos privalumai ir trūkumai bei numatomi optimalūs ios sistemos tolesnio efektyvaus vystimosi kryptis.

iuo metu socialinį darb¹ dirba apie 5 tūkst. socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų. Nors kasmet socialinio darbo isilavinim¹ įgyja vidutinikai apie 500 profesionalių socialinių darbuotojų, socialinio darbuotojo profesinį isilavinim¹ turi tik apie 13 proc. visų socialinį darb¹ dirbančiųjų.

Siekiant socialinį darb¹ dirbantiesiems suteikti bazines profesines ˛inias, įvertinti esam¹ socialinio darbo būklź ir motyvuoti dirbančiuosius tolesniam tobulėjimui 1999-2003 m. vykdytas pirminis socialinių darbuotojų atestavimas. Įgyvendinant i¹ program¹ socialiniams darbuotojams - praktikams, neturintiems socialinio darbo isilavinimo, buvo organizuojami mokymo kursai bei suteikiamos kvalifikacinės kategorijos, atspindinčios jų profesinź kompetencij¹. Socialinių darbuotojų pirminį atestavim¹ numatoma baigti 2003 m. pabaigoje.

2003 m. ministerija pradėjo vykdyti SIDA Trust Fund projekt¹, skirt¹ socialinių darbuotojų praktikų mokymui ir metodinių centrų kūrimui. Įgyvendinant projekt¹ numatoma socialinių paslaugų įstaigų bazėje įkurti socialinio darbo metodinius centrus, kurie alia savo pagrindinių funkcijų – socialinių paslaugų teikimo, atliktų ir praktinio mokymo, inovacijų diegimo ir ibandymo bei gerosios patirties sklaidos kitiems panaaus pobūd˛io centrams bei juose dirbantiems socialiniams darbuotojams, funkcijas.

Socialinių darbuotojų praktikų pirminio atestavimo bei minėto SIDA Trust Fund projekto tźstinumui u˛tikrinti yra būtina numatyti socialinių darbuotojų kvalifikacinio tobulėjimo poreikius ir tuo remiantis sukurti socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo strategij¹ bei socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistem¹ reglamentuojančius teisės aktus.

Tyrimas atliktas atsi˛velgiant į iuo metu socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo srityje pastebimas ias problemas:

Socialinių darbuotojų praktikų 1999-2003 m. atestavimas buvo laikino pobūd˛io. Kvalifikacijos kėlimo sistemos tźstinumas kol kas nėra reglamentuotas.

Socialinių darbuotojų atestavimo metu socialinį darb¹ dirbantiesiems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, kurių praktinio pritaikomumo mechanizmas socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemoje kol kas nėra reglamentuotas.

Socialinių darbuotojų pirminio atestavimo metu vykdytų mokymo programų turinys buvo orientuotas į bendro pobūd˛io socialinių darbuotojų rengim¹. iandieninė situacija reikalauja atskirti atskiras sritis, kuriose yra dirbamas socialinis darbas, didinti socialinio darbo specializacijų skaičių.

Socialinių darbuotojų praktikų pirminis atestavimas buvo orientuotas į bazinių socialinio darbo ˛inių suteikim¹ tiems, kurie neturi reikiamo isilavinimo. Socialiniams darbuotojams, turintiems profesinį socialinio darbo isilavinim¹, galimybių tźsti savo tobulinim¹si nėra.

Didėjantis socialinių darbuotojų profesionalų ratas, kylanti socialinių darbuotojų praktikų profesinė kvalifikacija, pokyčiai socialinio darbo ir socialinių paslaugų srityje diktuoja būtinybź nustatyti naujus, kokybikai auktesnius reikalavimus socialiniams darbuotojams. 1998 metais ministrės įsakymu patvirtinti Socialinių darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai neatitinka ių dienų aktualijų.

Tyrime:

Įvertintos vykdyto pirminio socialinių darbuotojų praktikų atestavimo stipriosios ir silpnosios pusės.

Pateikti siūlymai dėl socialinio darbo metodinių centrų inkorporavimo į socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistem¹ ir pateikti siūlymai dėl jų veiklos tźstinumo u˛tikrinimo.

Pateiktos ivados dėl socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo poreikių, jiems keliamų kvalifikacinių reikalavimų. Ivados susietos su bendromis Europos alyse vyraujančiomis tendencijomis.

Pateikti siūlymai socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos plėtojimui susiejant su vykdytu pirminiu socialinių darbuotojų atestavimu bei socialinio darbo metodinių centrų steigimu.

Pateiktos ivados ir siūlymai dėl mokymo įstaigų, Socialinių darbuotojų rengimo centro, socialinių paslaugų įstaigų, apskričių virininkų administracijų bei savivaldybių funkcijų socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos struktūroje, pasiskirstymo.

SOCIALINIO DARBUOTOJO KOMPETENCIJA

R. L. Barkeris (1995) Socialinio darbo ˛odyne kompetencija vadina sugebėjim¹ atlikti darb¹ ar kit¹ įsipareigojim¹. Kompetencija socialiniame darbe apima visus susijusius edukacinius ir empirinius reikalavimus: rodytus gebėjimus per įvertinimo ar atestavimo egzamin¹, taip pat gebėjim¹ atlikti darbo u˛duotis ir, laikantis vertybių bei profesinio etikos kodekso, pasiekti socialinio darbo tikslus.

Kieran O’Hagan (1997) siūlo 6 bendras socialinio darbo u˛duotis, kurias, jos teigimu, galima vadinti kompetencijos sritimis: 1) bendravimas ir įsipareigojimas; 2) skatinimas ir įgalinimas; 3) įvertinimas ir planavimas; 4) intervencija ir paslaugų pasiūla; 5) darbas organizacijose; 6) profesinės kompetencijos ugdymas.

Autorė teigia, kad atliekant socialinį darb¹ ios kompetencijos atsiranda ir gali būti pagrįstos tik pritaikius ˇINIAS, VERTYBES ir ĮGŪDˇIUS. Socialinis darbuotojas, kuris savo darbe bandydamas bendrauti ir įsipareigoti kuriam nors klientui, turinčiam konkreči¹ problem¹, privalo remtis teorine literatūra ir tyrimais, iekoti naujų papildomų ˛inių apie klient¹ ir apie problem¹ (ˇINIOS); jis turi būti nuovokūs ir jautrus atsiradus etinių sunkumų (VERTYBĖS); be to turi pademonstruoti į˛valgum¹ ir pagrįstum¹ veikdamas (ĮGŪDˇIAI).

Tik praktine veikla, kuri grind˛iama vertybėmis, kuri tinkamai atliekama ir paremta ˛iniomis, kritine analize ir refleksija, yra laikoma kompetentinga. (Kieran O’Hagan, 1997).

ˇinios

ˇinios socialiniam darbuotojui yra tas svarbus pagrindas, kuris padeda kompetentingai atlikti savo pareigas. R. L. Barker Socialinio darbo ˛odyne (1995) teigia, kad ˛inių pagrindas socialiniame darbe yra sukauptos informacijos, mokslinių duomenų, vertybių ir įgūd˛ių bei to, kas jau yra ˛inoma, iekojimo, naudojimo ir vertinimo metodologijų visuma. ˇinių pagrindas sukuriamas i paties socialinio darbuotojo tyrimų, teorijų plėtojimo ir sistemiko svarbių fenomenų stebėjimo bei i tiesioginės ir netiesioginės kitų socialinių darbuotojų patirties. Jį taip pat sudaro i klientų ir kitų profesionalų gauta informacija ir bendros visos visuomenės ˛inios.

B. R.Comptonas ir B. Galaway (1999) mano, kad socialiniam darbuotojui, kuris yra tarpininkas tarp asmens ir jo aplinkos ir padeda klientui sprźsti įvairius sunkumus ir problemas, reikalingos trejopo pobūd˛io ˛inios: 1) ˛inios apie individo elgesį, adaptacijos būdus ir visk¹, kas susijź su adaptacija; 2) ˛inios apie situacij¹ – bendruomenź, jos institucijas, ir įvairius resursų stipus; 3) kompensacinio pobūd˛io ˛inios, kurios padėtų mums suprasti sandėrius tarp ˛monių ir aplinkos, kuri viena vertus skatina arba slopina augim¹, plėtr¹ ir ˛mogikojo potencialo realizavim¹, o kita vertus skatina arba slopina aplinkos gebėjim¹ paremti ˛mogikojo potencialo įvairovź.

Socialinio darbo tyrėjai skolinasi daug ˛inių i kitų socialinių mokslų. Kompetentingas darbas priklausys nuo teisės, socialinės politikos, filosofijos, sociologijos, socialinio administravimo, organizacinių strategijų ir procedūrų, įvairių teorinių ˛inių. Kieran O’Hagan (1997), pabrė˛dama įvairialypių socialinio darbo ˛inių svarb¹, taip pat akcentuoja ir būtinybź nuolat tikrinti visas ias ˛inias.

Socialiniai darbuotojai privalo plėsti savo ˛inias apie problemų sprendimo procesus, socialinio darbo vertinim¹ ir intervencij¹. Kaip teigia B. R. Compton ir B. Galaway (1999), plėsti, tikrinti ir perduoti ˛inias apie socialinio darbo patirtį yra pagrindinė kiekvieno socialinio darbuotojo pareiga. Remiantis Socialinio darbuotojo etikos kodeksu ˛inių plėtojimas tampa etine pareiga: “Socialinis darbuotojas nuolat kelia savo kvalifikacij¹, atnaujina ˛inias, profesikai tobulėja”.

Ypač ˛inių svarb¹ būtina ikelti esant dabartinei Lietuvos socialinio darbo situacijai, kai daugelis ˛monių, dirbančių socialinį darb¹, turi kitų sričių isilavinim¹ (medicinos, pedagogikos, tiksliųjų techninių mokslų) arba tai ˛monės, neturintys profesinio isilavinimo, taigi ˛monės negavź reikalingo socialinio darbo ˛inių pagrindo. iems ˛monėms ypač svarbu įgyti socialinio darbo ˛inių. Tačiau nereikėtų nuvertinti ir paneigti ių ˛monių pirmojo isilavinimo svarbos. Nors medicinos, pedagogikos, teisinės ar kitos jų turimos ˛inios nėra pagrindinės, jos gali būti labai svarbios ir padėti geriau atlikti kai kurias socialinio darbuotojo pareigas.

Vertybės

R. L. Barker (1995) teigimu vertybės – tai papročiai, elgesio standartai ir principai, kuriuos laiko pageidaujamais tam tikra kultūra, ˛monių grupė ar individas.

B. R. Compton ir B.Galaway (1999) vertybes vadina profesijos neįrodytais ir, matyt, neįrodomais įsitikinimais apie ˛mogaus prigimtį. ie įsitikinimai nurodo darbuotojo kasdienio darbo kryptį. Tačiau, pasak minėtų autorių, profesijos vertybės nėra universalios. Socialinio darbuotojo profesija apima gana platų kultūrinį kontekst¹, jos atstovai identifikuoja bei ikelia jau susiformavusias visuomenėje vertybines nuostatas. Kadangi mūsų visuomenėje egzistuoja daugybė vertybinių nuostatų, o kai kurios i jų kertasi ir prietarauja viena kitai, tai, socialiniam darbui pasirenkamos tos i jų, kurios padėtų praktinėje veikloje.

Bendravimas su klientu

„Pagalbos centre“ atliekant praktik¹ buvo padaryta apklausa, kurioje buvo apklausta vaikų ir jaunimo dienos centro lankytoja.

Mergaitė pateko į i¹ įstaiga , per vaikų teisių apsaugos tarnyba. Buvo ianalizuota mergaitės padėtis eimoje. Mergaitė yra i daugiavaikės eimos, bei eimos gyvenančios skurdo s¹lygomis.

Kaip ir minėjau mergaitė yra i daugiavaikės eimos bei eimos, gyvenančios skurdo s¹lygomis. Tėvai jos yra bedarbiai ,tėtis vartoja alkoholį, linkźs smurtauti, turi psichologinių problemų. Jos mama, moteris, kuri patiria psichologinį ,fizinį ir moralinį inaudojim¹ ir smurt¹ .Mergaitės broliai ir seserys taip pat lanko vaikų ir jaunimo dienos centr¹. Mergaitė labai pergyvena dėl savo eimos, jai ji yra pati svarbiausia ir nori , kad ateityje ji galėtų padėti savo eimai. Mergaitė yra labai aktyvi, mėgsta daug įvairiausių dalykų, visur nori dalyvauti, mokslai taip pat neblogai jai sekasi. Dalyvauja pradinių klasių olimpiadose. Labiausiai jai patinka skambinti pianinu. Muzikos mokykla lanko jau antri metai. Vaikams lankantiems vaikų ir jaunimo dienos centr¹ yra suteiktos galimybės lankyti muzikos mokykla. Taip pat popamokinėje veikloje ji u˛siima nėrimu, ketureilių kūrimu.

Pastebėjimų apie ypatingas elgesio apraikas, trukdančias vaikui įsilieti į soc. aplink¹ , nebuvo. Mergaitė yra dr¹si, mėgstanti bendrauti, ne tik su vaikais, bet ir su suaugusiais. Da˛nai sugalvoja naujų ,įvairių ˛aidimų, kurios su malonumu ˛aid˛ia visi vaikų ir jaunimo dienos centro lankytojai.

Mergaitė labai myli savo eim¹. Nori jai padėti ,nors ir yra per ma˛a. Bet ji supranta kas vyksta jos eimoje. Be galo myli savo mama ir brolius bei seseris. Ji labiausiai pergyvena dėl savo tėčio. Kad ir kaip jis elgtųsi ji vis tiek jį myli. Juk eima yra eima. Tėvai lieka tėvais ,kad ir kokie jie butu.

Vaikų ir jaunimo dienos centre daug dėmesio yra skirta klientams. Pagal galimybes yra atsi˛velgiama į kliento individualius poreikius. Vaikų u˛imtumas po pamokų, vaikus atitraukiant nuo neigiamo aplinkos poveikio( alkoholio, narkotikų ) . Mergaitė gali realizuoti savo svajonź skambinti pianinu, ko ji negalėtų padaryti nelankydama vaikų ir jaunimo dienos centro. Vaikams yra skirta daugiau u˛siėmimų, jie gali įsilieti į visuomenź, jos veikl¹ ir įvairius renginius. Vaikams yra sudarytos galimybės ,kasdien po pamokų , paruous namų darbus, vaikai dalyvauja įvairiose programose: edukacinėse, mokymo, saviraikos ,muzikos mokymo, dailės. Vaikams organizuojamos įvairios ekskursijos, ivykos ,˛ygiai ,stovyklos.

Soc. pedagogo pagalba klientui yra labiausiai reikalinga psichologinė. Svarbiausia yra tai, kad soc. pedagogas dirbtu ne tik klientui, bet kartu su juo. Kad galėtų kartu bendradarbiauti, kartu sprźsti problemas , kartu padaryti ivadas ir priimti tinkamus sprendimus.

Mergaitės gyvenime teigiami poslinkiai yra tokie, kad mergaitė yra atitraukiama nuo ˛alingo aplinkos poveikio( narkotikų ,alkoholio ) . Vaikų ir jaunimo dienos centre yra visada pavalgiusi, nereikia kźsti bado , kadangi čia besilankantys vaikai visada gauna pietus. Mergaitė yra įtraukiama į visuomenės gyvenim¹. Dalyvauja stovyklose, ekskursijose, ivykose. Gali lankyti muzikos mokykl¹. Kartu su „Pagalbos centro“ pagalba yra ugdomi dori vaikai. „Pagalbos centre“ yra vykdomos įvairiausios programos. Jau įvyko ios programos: vaikai mokinosi patys gaminti maist¹ „Maisto gaminimo programa“ ,;kūrė ketureilius ,po to juos deklamavo kitiems vaikams “Poezijos valandėlė“; kūrė rudeninį medį su lapais ant kurių buvo u˛rayti jų norai „Rudens medis“.

Būdama socialinė pedagogė vadovaučiausi iomis vertybinėmis nuostatomis: pagarba, atvirumu, tolerancija, unikalumu, vaiko kaip asmenybės vertinimu, nesmerkimu ir neteisimu, empatija ,priėmimu , konfidencialumu, pasitikėjimu .Kiekvienas ˛mogus yra vertas bes¹lygikos pagarbos, kiekvienas turi teisź į atvira ir nuoirdų bendravim¹, kiekvienas turi teisź turėti skirtingus įsitikinimus, vertybes, tautinź priklausomybź, kiekvienas yra savitas ir nepakartojamas, socialinis pedagogas neturi būti teisėjas, kiekvienas individas, grupė, bendruomenė turi tikėti, kad bus suprasti; kiekvienas individas turi teisź būti priimtas toks, koks yra, o ne toks, kokį nori jį matyti socialinis pedagogas; socialinis pedagogas neturi rodyti įtarumo ir nepasitikėjimo vaiku.

Savistabos analizė

Įstaigos „Pagalbos centras“ darbas yra nepriekaitingas. Įstaigoje dirba darbuotojai kurie imano savo darb¹ ,moka elgtis su klientais, visi darbuotojai yra labai aktyvus, organizuoti , supratingi, moka elgtis su vaikais , su jais bendrauti, ˛aisti ,vaikams suteiktos pačios geriausios s¹lygos. Jaukios patalpos kuriose įsteigtas „Pagalbos centras“, vaikučių darbai nėra numesti į ali, o pieinukai ar kitokie jų sukurti darbai yra pakabinti ant sienų, tarsi padarytos parodėlės. Ten yra daugybė gra˛ių ˛aisliukų kuriais vaikai gali ˛aisti. Vienas bendras stalas u˛ kurio visi susėda papietauti tarsi didelė ir darni eima.

Įstaigos globotiniai yra normalūs vaikai, jie niekuo nesiskiria nuo kitų vaikų. Jie nevaikto su suplyusiais ar nevariais rūbais ar murzini ir nenusiprausia. Jiems visos higienos s¹lygos yra suteiktos dienos centre. Kas liečia vaikų bendravim¹, tai galima kartais igirsti kokį keiksma˛odį netinkamoje vietoje .Bet jie būna tada sudrausminti .Juk vaikai grietai mokosi naujų ˛od˛ių. Jie dar kartais, kaip ir kiekvienas ˛mogus, gali turėti savo ideal¹ ir tarsi tapatintis su juo. Juk tas idealas ne visada būna labai geras ir dosnus. Be to nepamirkime , kad vaikai juk gyvena tokiose eimose, kuriose tikrai yra vartojami keiksma˛od˛iai ir smurtas. Pasak psichologų, iki penkerių metų vaiko psichika itin trapi ir pa˛eid˛iama, o pasvarstymai apie mintį sukelia pačių netikėčiausių asociacijų ir baimių. Tokių vaikų fantazija labai laki, o pasaulio dėsnių suvokimas dar nėra susiformavźs, taigi tai, kas gali paguosti ir nuraminti vyresnius vaikus, logiki paaikinimai ir argumentai, ma˛uosius ne visada įtikina. Neatsargiai itartas ˛odis gali tapti didelės baimės prie˛astimi. Bendraujant su vaikais yra svarbu tinkamai pasinaudoti įvairiomis bendravimo priemonėmis. Jų įvairovė, tikslingas pasirinkimas bendravim¹ daro įdomesnį, patrauklesnį, įtaigesnį bei leid˛ia pačias sudėtingiausias problemas isprźsti be konfliktų ir civilizuotai. Darbuotojams kur kas lengviau bendrauti su vaikais, kai jie isiugdo ekspresinius gebėjimus – galėjim¹ rykiai, įtaigiai parodyti savo veiksmus ir igyvenimus. Raikus ˛odis, atidus klausymasis, subtilus humoras, maikti replika, laiku pavartota mimika ar gestas bendravim¹ daro įtaigų ir paveikų.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1748
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Praktikos-ataskaita71848.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Praktikos-ataskaita71848.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/Praktikos-ataskaita71848.php">Praktikos ataskaita</a>

Praktikos ataskaita

įvairių

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: