CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

VADOVAVIMAS (KOMANDAVIMAS)

įvairių

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

VADOVAVIMAS (KOMANDAVIMAS)

1. Vadovavimo stiliai

Vald˛ia organizacine prasme - tai galia paveikti ˛monių veikl¹ ir elgesį norima linkme. Vald˛ios santykis visuomet esti bent tarp dviejų ˛monių: vienas i jų įsako, o kitas privalo paklusti ir vykdyti paliepimus.

Kokie yra vald˛ios altiniai, t.y. kodėl pavaldiniai paklūsta vadovams ir vykdo jų nurodymus?

Formali, arba teisėta, vald˛ia. J¹ suteikia vadovo pareigos.
Vadovai turi teisź apdovanoti darbuotojus u˛ pasiekimus darbe arba
nubausti u˛ pareigų nevykdym¹. Jie gali kontroliuoti informacij¹, skirstyti
iteklius, formuoti organizacijos politik¹, paruoti nuostatus bei taisykles ir
Lt.

Asmeninė (pavyzd˛io) vald˛ia, autoritetas. Vadovo asmeninės
savybės, elgesys, pa˛iūros gali kelti pagarb¹, daryti teigiam¹ įspūdį
pavaldiniams. Tai labai svarbus vald˛ios altinis, nes pavaldiniai noriai
bendrauja su tokiu vadovu, stengiasi jam padėti, nekyla pasiprieinimas
vadovo paliepimams ir t.t.

Eksperto (kompetencijos) vald˛ia. Vadovo galia paveikti
pavaldinius padidėja, jeigu jis yra kompetentingas, turi analitinių
sugebėjimų, būtinų sudėtingoms organizacijos problemoms sprźsti, didelź
darbo patirtį. ios vadovo savybės ugdo pavaldinių pasitikėjim¹.

Vald˛ia, pagrįsta atlygiu. Pirmiausia tai materialinis atlygis, t.y.
visos imokos, gautos u˛ darb¹. Pagrindinė i jų - darbo u˛mokestis.
Premijos taip pat yra materialinio atlygio forma, tiesiogiai susijusi su
darbuotojo darbo kokybe arba visos įmonės finansine sėkme. Tačiau
vadovas gali pasirinkti ir kitas materialinio atlygio formas - pakelti j
auktesnes pareigas, suteikti galimybź toliau mokytis, pagirti, duoti
atsakingesnių u˛duočių ir pan. Kaip atlygis susijźs su vald˛ia? Vald˛ia,
paremta atlygiu, daro įtak¹ per teigiamus stimulus. Vienas i geriausių
būdų daryti įtak¹ - pa˛adėti geresnį atlygį. Darbuotojai tam nesiprieina,
nes mainais u˛ vadovo norų įvykdym¹ gaus atlygį. Tačiau tokia vald˛ia bus
stipri ir veiksminga, kai vadovai teisingai supras, kokio atlygio laukia
darbuotojai. Praktikai tai sunku įgyvendinti, nes sunku nustatyti, kas
laikoma atlygiu, be to, itekliai visada yra riboti.

Vald˛ia, pagrįsta prievarta. Vadovo pareigos organizacijoje
suteikia jam daug galimybių sustiprinti vald˛i¹ pavaldiniams panaudojant
Prievart¹ ir baimź. Darbuotojai, kurių poreikiai įgyvendinami

organizacijoje, tiki, kad vadovas gali sukliudyti iuos poreikius patenkinti, todėl jie stengiasi vykdyti vadovo nurodymus ir itaip ivengti nuobaudų. Baimė ir prievarta daro poveikį ne tik vykdytojams, bet ir vadovams, pvz., darbuotojai, grasindami streikais, gali daryti įtak¹ vadovo sprendimams.

Vadovavimo teorijos ir stiliai. Priversti ˛mogų paklusti galima įvairiai, todėl ir vadovavimo stilių yra daug. Valdymo stilius - tai ˛monių santykių visuma įstaigoje, įmonėje. Jį formuoja vadovo vertybių sistema, pavaldinio lūkesčiai (t.y. ko jis tikisi i vadovo) ir esama situacija (problemos pobūdis ir svarbumas). Metodologinis pagrindas, paaikinantis, kaip formuojasi vadovavimo stilius, yra D.McGregoro X ir Y teorijos.

Jeigu vadovas pritaria X teorijos teiginiams, organizacijoje formuojasi autokratinis valdymo stilius, o jeigu vadovas yra Y teorijos alininkas, tuomet jis pavaldiniams duoda u˛duotis, o sprendimo būdus leid˛ia pasirinkti jiems patiems. Tai demokratinis valdymo stilius.

D.Mc Gregoro teorijų pagrindu devintojo deimtmečio prad˛ioje (1981m.) W.G.Ouchis pateikė tris valdymo teorijas : amerikietik¹j¹ (A), japonik¹j¹ (J) ir modifikuot¹ amerikietik¹j¹ (Z). Pagal ias teorijas gerokai skiriasi po˛iūriai į įmonės darbuotojus.

A teorijos pagrindinės nuostatos : trumpalaikė tarnyba, individualus sprendimų priėmimas, individuali atsakomybė, greitas darbo įvertinimas ir paauktinimas, tikslus kontrolės mechanizmas, specializuota karjera ('laiptai'), į darbuotoj¹ ˛iūrima kaip į tarnautoj¹.

J teorija : tarnyba iki pensijos, kolektyvinis sprendimų priėmimas, kolektyvinė atsakomybė, lėtas darbo įvertinimas ir paauktinimas, neaikus kontrolės mechanizmas, nespecializuota karjera ('laiptai'), į darbuotoj¹ ˛iūrima kaip į asmenį.

Z teorija : ilgalaikė tarnyba, kolektyvinis sprendimų priėmimas, individuali atsakomybė, lėtas įvertinimas ir paauktinimas, neformali kontrolė su apibrė˛tais vertinimais, vidutinikai specializuota karjera, didelis dėmesys darbuotojo interesams, įskaitant eim¹. Z teorija akcentuoja siekim¹ sukurti efektyviai dirbanči¹ darbo grupź, kurioje vadovas yra vienas i grupės narių, todėl i teorija paaikina, kaip formuojasi liberalus vadovavimo stilius.

B.Tannebaumas ir V.midtas valdymo stilius skirsto net į 7 grupes (1 lentelė).

Da˛niausiai vadovavimo stilius nusakomas K.Levino s¹vokomis: autokratinis, demokratinis ir liberalus stilius. 2 lentelėje matote skiriamuosius ių vadovavimo stilių bruo˛us.

Sakėme, kad vadovavimo stilius priklauso ne tik nuo vadovo, bet 'r nuo pavaldinių.

1. lentelė

Valdymo stiliai pagal nurodymų pobūdį

Direktyvinis (instrukcijų)				Integruotas stilius
Vadovo autokratija
					Pavaldinio laisvė

Pats nu- sprend˛ia ir pranea pavaldi- niams	'Įpera', 'parduo- da' paval- diniams	Pateikia idėjas ir klausia kiekvieno darbuotojo nuomones, o paskui nuspren- d˛ia pats	Pateikia sprendim¹, bet sako. kad, jei reikės, ji pakeis	Pateikia problem¹, surenka pasiūly- mus ir pats nuspren- d˛ia	Nustato darbuoto- jams vei- kimo ribas ir leid˛ia jiems veikti tose ribose	Duoda u˛- duotį, o kaip j¹ at- likti, palie- ka nu- sprźsti pa- tiems dar- buotojams

P.Hersey ir K.BIanchardas parengė vien¹ i lyderystės teorijų, kuri¹ jie pavadino 'gyvenimo ciklo'' teorija. Pagal i¹ teorij¹ vadovavimo stilius priklauso ir nuo pavaldinių brandumo. Brandumas čia reikia ne am˛iaus kategorij¹, o atskirų asmenų ar grupių sugebėjim¹ atsakyti u˛ savo elgesį, sugebėjim¹ siekti numatytų tikslų, taip pat patirtį sprend˛iant patikėtus u˛davinius. P.Hersey ir K.BIanchardas brandum¹ laiko ne pastovia asmens ar grupės savybe, o greičiau konkrečios situacijos charakteristika. Kitaip tariant, priklausomai nuo u˛duoties atskiri vykdytojai ar jų grupės pasirodo es¹ nevienodo 'brandumo''. Dėl ios prie˛asties vadovas taip pat gali ir turi keisti savo elgesį, prisitaikydamas prie darbuotojo ar grupės elgesio.

Kaip matyti 2 paveiksle, 'gyvenimo ciklo' teorija numato 4 vadovavimo stilius : nurodymų, idėjų 'pardavimo', dalyvavimo ir delegavimo.

stilius. Vadovas daug dėmesio skiria u˛duočių įvykdymui ir ma˛ai
˛monių santykiams. Tai instrukcijų, nurodymų stilius. Jis taikomas
pavaldiniams, kurių brandumas ma˛as (Ml). is stilius visikai
pateisinamas, kai pavaldiniai nenori arba negali atsakyti u˛ konkrečios
u˛duoties įvykdym¹ : jiems reikia instrukcijų ir grie˛tos kontrolės.

stilius. Vadovas pakankamai daug dėmesio skiria u˛duotims ir
darbuotojų santykiams. Pavaldiniai norėtų dirbti savarankikai ir atsakyti
u˛ atlikt¹ darb¹, tačiau negali, nes jų brandumas vidutinikas. Todėl
vadovas, įvertindamas darbuotojų pastangas, 'parduoda' savo idėjas
pavaldiniams ir taip juos skatina.

2 lentelė

Vadovavimo stilių pobūdis

Stiliaus pobūdis	Vadovavimo stilius
	Autokratinis	Demokratinis	Liberalus
Sprendimų priėmimo būdai	Visas problemas sprend˛ia pats	Prie priimdamas sprendim¹, tariasi su pavaldiniais	Sprendim¹ priima kolegialiai arba jo laukia i vadovų, jeigu pats yra vidutinės grandies vadovas
Paliepimų pateikimas pavaldiniams	Įsako, komanduoja	Siūlo, prao	Prao, įkalbinėja
Atsakomybės pasidalijimas	Pats imasi atsakomybės arba perleid˛ia j¹ pavaldiniams	Atsakomybź paskirsto sulig deleguotais įgaliojimais	Neprisiima atsakomybės
Po˛iūris j iniciatyv¹	Iniciatyv¹ da˛niausiai u˛gniau˛ia	Skatina, panaudoja bendrų interesų labui	Iniciatyv¹ perleid˛ia pavaldiniams
Po˛iūris j personalo parinkim¹	Bijo kvalifikuotų darbuotojų, stengiasi jų atsikratyti	Parenka protingus darbuotojus	Darbuotojų atrankos pats nevykdo
Po˛iūris j savo ˛inių trūkum¹	Visk¹ ˛ino - visk¹ moka	Teigiamai reaguoja į konstruktyvi¹ kritik¹, nuolat kelia savo kvalifikacij¹	Nuolat kelia savo kvalifikacij¹ ir skatina tai daryti savo pavaldinius
Bendravimo stilius	Stengiasi ilaikyti distancij¹, bendrauja nenoriai	Draugikas, mėgstantis bendrauti	Bendrauja su pavaldiniais tik jų iniciatyva
Santykių su pavaldiniais pobūdis	Priklauso nuo nuotaikos	Elgesys stabilus, nuolatinė savikontrolė	'Minktas', nepriekabus, sutariamas
Po˛iūris į disciplin¹	Yra grie˛tos drausmės alininkas	Būdingas diferencijuotas po˛iūris į pavaldinių elgesį	Reikalauja formalios drausmės
Po˛iūris į moralinio poveikio pavaldiniams priemones	Mano, kad nuobauda yra geriausias stimuliavimo metodas	Teigiamo skatinimo priemones taiko nuolat	Elgiasi taip pat kaip ir demokratas

S3 stilius. Vadovo stilių atitinka auktas pavaldinių brandumo laipsnis.
ioje situacijoje pavaldiniai gali, bet ne visada nori atsakyti u˛ u˛duoties
įvykdym¹. Vadovas gali paskatinti darbuotojus jiems padėdamas, o ne
primesdamas nurodymus. I esmės vadovas ir pavaldiniai kartu priima
sprendimus; tai bendradarbiavimo (dalyvavimo) stilius.

S4 stilius. ioje situacijoje pavaldiniai yra kompetentingi savarankikai
sprźsti u˛davinius ir atsakyti u˛ rezultatus. Be to, jie pareikia nor¹
prisiimti atsakomybź. Vadovas leid˛ia pavaldiniams veikti savarankikai,
t.y. perleid˛ia jiems teises ir Įgaliojimus.

Taigi 'gyvenimo ciklo' teorija rekomenduoja lankstų, adaptacinį vadovavimo stilių. Tačiau ji turi trūkumų :

nėra metodų brandumui nustatyti:

supaprastintas stilių skirstymas į grupes;

neaiku, ar praktikai vadovai gali būti tokie lankstūs, kokie turėtų
būti pagal modelį.

Vykdytojų brandumas

2 pav. P.Hersey'aus ir K.Blanchardo vadovavimo stiliaus priklausomybė nuo darbuotojų brandumo

Valdymo stiliaus elementai

Valdymo stilius susideda i paliepimų, stimulų, argumentų.

Pirmiausia, kad pavaldiniai pradėtų veikti, vadovas turi duoti paliepim¹. Organizacijų teoretikai linkź iskirti u˛duotis, kai nurodomas tik galutinis veiklos tikslas, ir instrukcijas, kai nurodomas ir tikslo pasiekimo būdas. Taigi paliepim¹ gali sudaryti tik u˛duotis arba u˛duotis ir instrukcija.

Kartais manoma, kad pakanka pavaldiniui pateikti tik instrukcij¹, o tikslų nurodyti nebūtina. I esmės tai klaidinga nuomonė, nes net tiksliausios instrukcijos negali numatyti visų galimų atvejų. Taigi u˛duotys turi būti ne per daug bendros ir ne per detalios. Praktika rodo, kad da˛niau u˛duotys būna nekonkrečios, nes vadovas, įsigilinźs į savo problem¹, pamirta, kad pavaldiniai gali ne˛inoti daugelio reikalingų detalių. Jie paprastai geriau imano savo siauresnź sritį negu vadovas. U˛duočių detalumas priklauso nuo darbuotojo kvalifikacijos ir įstaigos dyd˛io (kuo didesnė įstaiga, tuo u˛duotys turi būti detalesnės).

Paliepimai skiriasi savo grie˛tumo laipsniu. Grie˛čiausi paliepimai yra įsakymai, kurie liepia grie˛tai laikytis nurodytų taisyklių. Įsakymuose yra nurodomi ir vykdymo terminai (prad˛ios ir pabaigos). Jei prad˛ios terminas nenurodytas, lai įsakymas įsigalioja nuo paskelbimo momento.

Negrie˛ti paliepimai - tai nurodymai. Jie nurodo tik tiksl¹, apytikslį veikimo būd¹.

Ma˛iausiai grie˛ti yra patarimai. Pavaldinys gali pasirinkti ir tiksl¹, ir veikimo būd¹.

Kalbant apie paliepimų grie˛tumo laipsnį, ne tiek svarbu pateikimo forma ar stilius, kiek tai, kad pavaldinys skirtų paliepimus nuo patarimu, nes neįvykd˛ius virininko patarimo gali laukti bausmė.

Ne visi paliepimai yra įvykdomi. Da˛niausiai pasiteisinama, kad ioje situacijoje to padaryti negalima. Perasi ivada, kad vadovas, prie duodamas paliepim¹, turėtų įsitikinti, ar pavaldinys gali jį įvykdyti. Da˛nai paliepimai neįvykdomi, nes jų pavaldinys gauna tiek, kad visų ir neatsimena.

Antrasis būtinas valdymo stiliaus elementas yra stimulai (paskata veikti, postūmis). Paprastai nagrinėjami ioriniai stimulai, t.y. tokie, kurie priklauso nuo vadovo. Stimulai gali būti prievartiniai, kai pavaldinys, neįvykdźs paliepimo, turės nuostolių, ir pa˛adiniai, kai įvykd˛ius paliepim¹, nauda bus didesnė ir virys įdėtas pastangas.

Trečiasis valdymo stiliaus elementas - argumentai (arba įtikinėjimas). Argumentai būna racionalūs ir emociniai. Pirmieji nukreipti į prot¹, antrieji - į jausmus. Emocinių argumentų laikymas priklauso tik nuo

vadovo įgimto talento. Jie taikomi gana plačiai ir efektyviai, jei, ˛inoma, nėra grind˛iami melu.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1202
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/VADOVAVIMAS-KOMANDAVIMAS12613.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/VADOVAVIMAS-KOMANDAVIMAS12613.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/VADOVAVIMAS-KOMANDAVIMAS12613.php">VADOVAVIMAS (KOMANDAVIMAS)</a>

VADOVAVIMAS (KOMANDAVIMAS)

įvairių

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: