CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

ATSAKOMYBĖ Uˇ ˇALĄ, PADARYTĄ KLAIDINANČIA REKLAMA

teisė

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

ATSAKOMYBĖ Uˇ ˇALĄ, PADARYTĄ KLAIDINANČIA REKLAMA

Prievolės dėl atlyginimo ˛alos, padarytos klaidinančia reklama, subjektai: reklamos vartotojas, davėjas, gamintojas, tarpininkas, skleidėjas.

Atsakomybės u˛ ˛alą, padarytą klaidinančia reklama, pagrindai. Klaidinančios reklamos sąvoka. Reikalavimai skleid˛iamai informacijai, jos pateikimui.

Reklamos davėjo civilinės atsakomybės skirtumas nuo reklamos gamintojo, tarpininko ir skleidėjo atsakomybės.

Specialūs vartotojų teisių gynimo būdai.

io specialaus delikto paskirtis u˛tikrinti, kad būtų apgintos pa˛eistos teisės specifinėje srityje – informacijos apie parduodamas prekes ir paslaugas teikime. I vienos pusės tuo ginama vartotojų teisė gauti tinkamą informaciją apie parduodamus daiktus, produktus, gaminius ar suteikiamas paslaugas, antra vertus, siekiama u˛tikrinti rinkos dalyvių są˛iningumą konkuruojant. Turtinė atsakomybė taikoma tuomet, kai nesą˛iningai skleid˛iama ir naudojama tam tikra informacijos dalis (reklama) padaro ˛alos. Skirtumas nuo atsakomybės dėl nekokybikomis paslaugomis ar produkcija padarytos ˛alos atlyginimo, yra tai, kad klaidinančia reklama gali būti padaroma ˛alos nepriklausomai nuo prekių kokybės reikalavimų pa˛eidimų. Atsakomybė atsiranda ne dėl prekių ar paslaugų kokybės, o dėl to, kad ikraipoma informacija apie prekę ar paslaugą, teikiamą vartotojui, ir ikraipymas nesą˛iningai palenkia vartoti tą produktą ar paslaugas. Dėl to vartotojas ir rinkos dalyviai gali patirti ˛ala ar kilti nuostolių.

Prievolės subjektas – kreditorius – yra asmuo, kuriam padaryta ˛ala dėl klaidinančios reklamos poveikio. Tai gali būti:

prekės vartotojas,

komercinės veiklos dalyvis,

Kreditoriumi yra prekės vartotojas, kuriam dėl klaidinančios ˛alos apie gaminį (paslaugą) atsirado ˛ala, nesą˛iningu informavimu palenkiant jį vartojimui ar prekių, paslaugų įsigijimui. Tai gali būti tiesioginis reklamos vartotojas, kuriam skirta reklama (platinama specialiai jam) arba netiesioginis reklaminės informacijos vartotojas, kurį faktikai reklama pasiekia (platinama neapibrė˛tam ratui ir skaičiui ˛monių).

Kreditoriumi yra komercinės veiklos dalyvis, kuriam dėl klaidinančios reklamos padaromi nuostoliai, kaip nesą˛iningos konkurencijos pasekmė. Jis gali sutapti su prekės vartotoju, kaip kreditoriumi, gali nesutapti. Jam nuostoliai gali atsirasti tiesiogiai ir netiesiogiai. ˇala dėl klaidinančio reklamos poveikio daroma, pavyzd˛iui, tuomet, kai vieno gamintojo prekės ir paslaugos netinkamai gretinamos (lyginamos) su kito konkurencinės veiklos dalyvio prekėmis ar paslaugomis (Civilinio kodekso 6.301 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Ji gali atsirasti netiesiogiai – todėl, kad klaidinanti reklama ikreips rinkoje dalyvaujančių vartotojų ekonominį elgesį – palenks juos vartoti tam tikras prekes ar paslaugas, kurios i tikrųjų nėra tokios kokybės ir atitikties, kaip deklaruojama, todėl vartotojo pasirinkimas nėra laisvas. Suklaidinti vartotojai nuo nesą˛iningai pateiktos reklamos nukenčia tiesiogiai, o kiti konkurencinės veiklos dalyviai, platinantys tokias pat prekes – netiesiogiai.

Prievolės subjektas – skolininkas – yra reklamos, kaip informacijos, skleidimo dalyvis, veikiantis nesą˛iningai (ne pagal įstatymus). Tai gali būti:

reklamos davėjas,

reklamos gamintojas,

reklamos skleidėjas,

reklamos tarpininkas.

Reklamos davėjas yra asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (u˛sakoma, gaminama, skleid˛iama) reklama. Reklamos davėjas pats gali vykdyti keletą funkcijų ir tokiu būdu apsieiti be tarpininko, skleidėjo ar gamintojo paslaugų. Reklamos davėjas, tokiu atveju, bus ir gamintoju, skleidėju, o apsieis be tarpininko. Reklamos davėjas paprastai yra prekes realizuojantis asmuo. Tai gali būti jų gamintojas ar importuotojas paslaugų teikėjas. Visais atvejais reklamos davėjas yra asmuo, kuris ne tik u˛sako informaciją apie realizacijai skirtą produkciją ar paslaugas, bet ir jas teikia. Asmuo, veikiantis reklamos skleidimo procese kaip reklamos u˛sakovas, bet neteikiantis prekių ar paslaugų, yra reklamos davėjo tarpininkas. Prekių ar paslaugų realizavimas (pardavimas) yra būtinas reklamos davėjo po˛ymis. Reklamos davėjas kelia reikalavimus apie prekes pateikiamai informacijai – nustato prekių ratą, asortimentą, apie kurį teikti informaciją, nustato reikalavimus informacijai apie prekes; pateikia reikiamus faktinius duomenis reklaminei informacijai paruoti; suderina informaciją apie prekes (paslaugas), tikrina, ar jo reikalavimus atitinka u˛sakymo dėl reklamos vykdymas ir įvykdo sutartinius įsipareigojimus toliau einantiems reklamos proceso dalyviams. Reklamos davėjo vaidmuo yra pagrindinis, nes jis turi visą informaciją apie siekiamas parduoti prekes ar paslaugas, jo interesais ir naudai skleid˛iama informacija apie prekes ir skatinamas pirkimas.

Reklamos gamintojas yra reklaminės informacijos gamybos paslaugas teikiantis asmuo. Paprastai tai reklamos gamybos agentūros, bet gali būti ir bet kurie kiti asmenys, faktikai pagaminę reklamos priemonę (informacijos apie prekę (paslaugą) perteikimo vaizdinę, grafinę, garsinę ar kitokią priemonę).

Reklamos skleidėjas – tai bet kokiomis informacijos perteikimo priemonėmis reklamą skleid˛iantis asmuo. Reklamos skleidėjas platina informaciją apie prekes (paslaugas) konkrečiam ar neapibrė˛tam ratui ˛monių ne savo interesais, o reklamos davėjo interesais. Skleisdamas informaciją is asmuo vykdo savarankiką ūkinę veiklą, nes informacijos skleidimas sudaro jo ūkinės veiklos esmę (pvz., laikračių, ˛urnalų leidyba), o skleisdamas reklamą, t.y. informaciją apie prekes (paslaugas) su skatinimu pirkti, jis veikia ir kaip reklamos skleidėjas. Jei reklaminė informacija liečia jo paties prekes, tai jis sutampa su reklamos davėju (tuo pat metu gali sutapti ir su jos gamintoju).

Reklamos tarpininkas – tai asmuo, tarpininkaujantis u˛sakant reklamos skleidimo arba reklamos gamybos ir skleidimo paslaugas.

ie asmenys reklamos procese gali dalyvauti visi arba ne, sutapti arba ne.

ˇALOS ATLYGINIMO PRIEVOLĖS PAGRINDAI

ˇalos, padarytos klaidinančia reklama, atlyginimo prievolė atsiranda bendraisiais pagrindais, t.y. esant ˛alai, neteisėtiems veiksmams, kaltei, prie˛astiniam ryiui tarp neteisėtų veiksmų ir ˛alos.

ˇala gali būti padaroma juridinio ar fizinio asmens turtui ar asmenybei, taip pat gali būti pakenkti turtiniai asmens interesai, kurie vertintini kaip nuostoliai. Ji gali pasireikti materialaus ar nematerialaus pobūd˛io pakenkimais dėl klaidinančios reklamos skatinimo įsigyti ir vartoti tam tikras prekes.prekių vartojimo (naudojimosi paslaugomis). kurios pateiktos klaidinančios informacija apie prekę (paslaugą) skatina pirkti ir vartoti prekes (naudotis paslaugomis), kurios sukelia ˛alą. ˇala gali atsirasti dėl nekokybikų prekių (paslaugų) paskatinimo pirkti, arba dėl paskatinimo pirkti leid˛iamų parduoti prekių ar realizuoti paslaugų, tačiau, nusi˛engiant są˛iningo informavimo reikalavimams – neinformuojant vartotojo apie visas savybes, skatinant pirkti prekes ar naudotis paslaugomis, kurių vartojimas turi rizikos ar gali turėti neigiamų pasekmių vartotojui. Dėl to jis gali netekti turto, gali įsigyti ˛ymiai ma˛esnės vertės turto, negu yra i tikrųjų, gali būti pakenkta jo sveikatai (dėl rūkymo, kai neįspėjama apie jo ˛alą) ir pan.

Be to, kad atlyginama klaidinančia reklama padaryta turtinė ˛ala, i dalies gali būti atlyginama ir neturtinė ˛ala. Klaidinančia reklama gali būti padaryta turtinė ir neturtinė ˛ala. Turtinės ˛alos atlyginimas numatomas, o neturtinė ˛ala gali būti atlyginama tuomet, jei ji dėl klaidinančios reklamos padaryta nusikaltimu, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).

Neteisėti veiksmai pasireikia tuo, kad atsakomybės subjektai – reklamos proceso dalyviai – pa˛eid˛ia informacijos vartotojo teises į teisingą, isamią ir visapusiką informaciją apie gaminį (paslaugas, produkciją). Reklama yra klaidinanti, jeigu ji dėl neteisingumo, neisamumo ar bet kaip kitaip įskaitant informacijos pateikimo formą ir būdą, klaidina arba gali klaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia ir dėl savo klaidinančio pobūd˛io gali paveikti reklamos vartotojų ekonominį elgesį arba kuri dėl ių prie˛asčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.Reklamos vatotojo apisprendimą pirkti tam tikras prekes (turtą, daiktus, gaminius), naudotis paslaugomis lemia ne tikrosios daiktų ar paslaugų savybės, o ikreipta informacija apie jas. Veiksmų neteisėtumo kriterijus yra reklamos klaidinantis pobūdis.

KLAIDINANČIOS REKLAMOS SĄVOKA

Klaidinanti reklama yra bet kokios formos ir bet kokiomis perdavimo priemonėmis skleid˛iama su ūkine komercine, finansine ir profesine veikla susijusi informacija, kuria siekiama skatinti prekių ar paslaugų, įskaitant nekilnojamuosius daiktus, teises ir pareigas, pardavimą (teikimą), kai ji bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina ar gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kai dėl jos klaidinančio pobūd˛io atsirado ˛alos.

Klaidinančios reklamos po˛ymiai:

tai yra įstatyme apibrė˛tų rūių informacija,

ji skleid˛iama konkrečiu tikslu,

daro ar gali daryti neigiamą poveikį,

dėl klaidinančio pobūd˛io atsiranda ˛alos.

Informacija yra ˛inios ar faktiniai duomenys apie prekes, daiktus ar paslaugas. Paprastai tai būna teiginiai ar duomenys apie daiktų savybes (gebėjimas paalinti visų rūių dėmes, gydomasis poveikis nuo tam tikrų ligų, įtaka atsikratant ˛alingų įpročių ir kt.). Ar tokios savybės i tikrųjų egzistuoja, gali būti patikrinta ir įrodyta jas esant, arba ne. Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba klaidinančia reklama dėl duomenų neteisingumo pripa˛ino skelbtą informaciją apie medienos dro˛lių ploktes, kai buvo nurodoma, jog jos tinka fasadams, atsparios oro sąlygų įtakai (drėgmei, alčiui). Patikrinimo metu ios savybės nebuvo nustatytos (Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 13/b). Nėra informacija prekių ar paslaugų apibūdinimas subjektyviais kriterijais, todėl kad kiekvienas asmuo gali turėti skirtingą nuomonę ir objektyviai neįmanoma nuomonės patikrinti ar nuneigti. Pavyzd˛iui, prekių apibūdinimas kaip iuolaikinio dizaino, nepriekaitingos ivaizdos, patrauklių formų, efektyvaus veikimo, yra subjektyvus gaminio įvertinimas ar savo veiklos gyrimas, bet ne informacija, sudaranti reklamos turinį. Reklaminė informacija turi būti susijusi su ūkine komercine, finansine ar profesine veikla. Klaidinančios informacijos skleidimas, kai ˛inios ir duomenys susiję su kitų rūių veikla, nesudaro io delikto sudėties.

Informacija pripa˛įstama reklamine, jeigu ji skleid˛iama turint tikslą skatinti prekių (daiktų) pardavimą ar paslaugų (teikimą). Kai tam tikri duomenys pristatomi kaip informacinė med˛iaga, reikia analizuoti pagal visas informacijos pateikimo aplinkybes, ar informavimo tikslas yra vienintelis. Įmonės, įstaigos ikaboje yra pateikiama glausta informacija apie įmonę. Lankstinukuose apie įmonę gali būti kelių rūių informacija, pavyzd˛iui, apie įmonę, apie jos gaminamą produkciją ir lyginamoji med˛iaga su kitų gamintojų produkcija. Pagal visas pateiktas ˛inias reikia spręsti, kuri informacija pateikta tik informavimo tikslu, o kuri su tikslu skatinti pardavimą. Reklamos po˛ymiui nustatyti teikiamai informacijai turi būti būdingas pirkimo skatinimas - siekimas paveikti informacijos vartotojo ekonominį elgesį, kad jis ne tik su˛inotų apie prekes, daiktus, gaminius, paslaugas, bet norint formuoti informacijos vartotojui palankesnę nuomonę apie prekes, daiktus, veiklą, produktus ar galinius, palenkiant juos įsigyti daiktus ar paslaugas dėl jų kitokių ar naujų vartojamųjų savybių, kainos ar kitais pagrindais.

Vienas i informacijos, kuri pripa˛įstama reklama, po˛ymių yra atpa˛įstamumas. Reklaminė informacija turi būti pateikiama taip, kad ją būtų galima iskirti i viso informacijos srauto. Atsakomybės u˛ klaidinančią informaciją taikymui neturi reikmės, ar ių reikalavimų buvo laikytasi. Kelti klausimą, ar tai yra reklama, ar ji klaidina, ar ji padarė ˛alą, galima nepriklausomai nuo to, kaip ir kokiu būdu skatinanti pirkimą informacija buvo paskleista. Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba pripa˛ino klaidinančios reklamos faktus dėl informacijos, paskleistos įmonių lankstinukuose, reklaminiame lape, reklaminiame ˛urnale-kataloge, dienratyje, ant gaminio pakuotės.

Neigiamas informacijos poveikis pasireikia tuo, kad vartotojo apsisprendimas pirkti prekes ar paslaugas formuojamas nesą˛iningai, nesuteikiant jam visos ir teisingos informacijos, reikalingos laisvam apsisprendimui dėl reikalingumo įsigyti ar vartoti tam tikras prekes ar paslaugas.

Ar informacija apie prekes (paslaugas) klaidinanti, sprend˛iama pagal tokius kriterijus:

ar informacija teisinga;

ar informacija visapusika;

ar jos pateikimo aplinkybės neikraipo duomenų teisingumo ir visapusikumo.

Reikalavimas informacijos apie prekes (paslaugas) teisingumui.

Reklamoje skelbiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali jų teisingumo pagrįsti reklamos skelbimo metu, atsi˛velgiant į konkrečias duomenų skleidimo aplinkybes (Civilinio kodekso 6.301 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jis reikia, kad reklamoje paskleisti teiginiai jų skleidimo metu turi atitikti tikrosioms prekių ir paslaugų savybėms. Tai faktinių duomenų apie gaminį (prekę, produkciją, nekilnojamąjį turtą ir kt.) atitinkamas tiesai. i informacija turi būti susijusi ne tik su daiktų vartojamosiomis savybėmis, bet ir jų pagaminimo sąlygomis ir aplinkybėmis, kokybės reikalavimais ir jų laikymusi, įgijimo ir vartojimo sąlygomis, teisinga lyginamoji informacija su analogikomis prekėmis ar paslaugomis. Informacijos neteisingumas gali būti susijęs su reklamos davėju ar kitais asmenimis, su kuriais siejama informacija gali labiau paveikti eilinį reklamos vartotoją ir nulemtų jo pasirinkimą pirkti ir vartoti gaminį (Civilinio kodekso 6.301 straipsnio 2 ir 3 dalys). Faktiniai duomenys yra vertinami kaip neatitinkantys tikrovės, jeigu informacijos teikėjas nepateikė įrodymų apie jų tikrumą arba teismas pateiktus duomenis pripa˛ino nepakankamais. Klaidinančia reklama dėl duomenų neteisingumo pripa˛inta informacija apie arbatą, kaip padedančią suliesėti ar reguliariai vartojant galinčią padėti suliesėti, taip pat tokie teiginiai: “preparatas “Super Line double Action” yra unikalus lieknėjimo metodas, kuris padės netekti vidutinikai 4-10 kilogramų per mėnesį”, “liemuo susiaurės keliais centimetrais”, “inyks riebalų “klostės” ant klubų ir launų”, “bus patobulinta figūra be valios pastangų, be sporto ir specialios dietos”, “prarasti kilogramai jau nebegrį” (Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 11/b, 2001 m. gegu˛ės 18 d. nutarimas Nr. 7/b). Patikrinimo metu ios savybės nebuvo nustatytos. Reikalavimai informacijos tikslumui gali priklausyti nuo to, kokiu būdu parduodamos prekės. Kai reklamuojama prekyba pagal katalogus ar patu, tai prekių apraymas turi labiau atitikti prekių savybes, kadangi vartotojo apsisprendimas vyksta iimtinai tik pateikiamos raytinės ar vaizdinės informacijos pagrindu. Informacija turi būti maksimaliai tiksli, atspindėti tas daikto savybes ir vertybes, kurias jis turi, nes ap˛iūros būdu negali pats įsitikinti, kiek jo nepatenkins nukrypimas nuo deklaruojamų savybių.

Reikalavimas informacijos visapusikumui.

Reklamos skleid˛iama informacija yra nevisapusika, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurią paskelbti atsi˛velgiant į kitą toje reklamoje esančią informaciją būtina, kad nebūtų suklaidinti reklamos vartotojai (Civilinio kodekso 6.301 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Visapusikumas reikia, kad reklamos vartotojui turi būti pateikiami, o ne nutylimi, jo apsisprendimui aktualūs duomenys. Jis liečia tą informacijos dalį, kuri konkrečių prekių (paslaugų) skatinimo pirkti atveju yra būtina vartotojui pateikti.

Būtinumas gali būti numatytas įstatymo ar kito teisės akto, gamintojo, arba protingumo po˛iūriu taip vertintinas konkrečiu atveju. Alkoholio kontrolės įstatymas numato, kad ant iorinių alkoholio reklamos priemonių turi būti įspėjamasis tekstas apie ˛alingą alkoholio poveikį sveikatai (30 straipsnis). Tabako kontrolės įstatymas riboja tabako gaminių reklamą, nurodydamas, kokie duomenys apie tabako gaminius gali būti pateikiami jų pardavimo vietose, taip pat įpareigoja skelbti atitinkamo turinio u˛raus apie ˛alingą tabako poveikį (11 straipsnis), todėl į galimybę teikti isamią informaciją konkrečių prekių reklamos atveju turi būti atsi˛velgiama. Tačiau tai yra bendrojo pobūd˛io informacija apie prekę.

Reklaminės informacijos visapusikumas suprantamas kaip konkretus visapusikumas, tai yra aktualios informacijos tinkamas pateikimas, atsi˛velgiant į konkrečiu atveju skleid˛iamą informaciją, kuri skatina pirkimą ar vartojimą. Tai nereikia, kad apie gaminį turi būti pateikta apskritai isami informacija. Ji turi būti isami tų aspektų po˛iūriu, kurie pasirinkti kaip pardavimą skatinantys veiksniai. Informacija turi būti visa apie tas savybes ar sąlygas, kurios pristatomos konkrečioje reklaminėje informacijoje, kaip patrauklus pardavimą skatinantis faktorius. Jis turi būti pateiktas maksimaliai isamiai. Pavyzd˛iui, jeigu reklaminiuose lankstinukuose apie keleivių ve˛imą taksi ypač akcentuojama ˛ema paslaugos kaina, kuri nurodoma konkrečiais įkainiais, tai paslaugų pardavimo skatinimo veiksnys yra būtent kaina. Vadinasi, visame reklaminiame tekste turi būti visapusikai atspindėti faktoriai, kurie turi įtakos galutinei paslaugos kainai. Reklaminėje skrajutėje pa˛ymima, kad deklaruojamoji kaina taikoma nuo antrojo kilometro. Kliento apsisprendimui, ar u˛sisakyti ios taksi bendrovės paslaugą, turi reikmės, kiek kainuoja pirmasis kilometras, ar yra ir koks įsėdimo mokestis. Tuo tarpu kaina u˛ pirmąjį kilometrą nutylima, nors ji yra apie 3 kartus didesnė u˛ deklaruojamąjį pigų tarifą. Duomenų apie įlaipinimo mokestį nėra. Tokia reklaminė informacija gali būti pripa˛inta klaidinančia dėl jos neisamumo, nes nesuteikia vartotojui visos būtinos informacijos. Vartotojas i reklaminio teksto tikisi pigios paslaugos, bet jos negaus.

Konkurencijos taryba įpareigojo įmonę nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą reklaminiame lankstinuke apie Namų medicinos enciklopediją ir įpareigojo ateityje skleid˛iant informaciją apie į leidinį nurodyti vartotojams galutinę visikai sukomplektuoto leidinio kainą ir jo įsigijimo terminus (Lietuvos respublikos Konkurencijos tarybos 2001 m. kovo 28 d. nutarimas Nr. 5/b). iuo atveju klaidinanti reklama buvo pripa˛inta klaidinančia vartotojus dėl jos neisamumo, nes nebuvo pateikta visa informacija, būtina vartotojui sprendimui dėl prenumeratos priimti.

Reklamos visapusikumas pa˛eid˛iamas neveikimu, nevykdant teisinės pareigos veikti atitinkamu būdu - teikti atitinkamo turinio faktinius duomenis apie konkrečius prekių (paslaugų) pardavimo aspektus ar savybes, kurie skatina pirkimą ar vartojimą.

Reikalavimai dėl informacijos pateikimo formų ir būdų.

Reklamos pateikimo būdas ir forma, kaip klaidinančios reklamos elementai yra tokie, kad jos vartotojai gali suvokti reklamoje esantį numanomą klaidinantį teiginį (Civilinio kodekso 6.301 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Reikalavimai informacijos pateikimo būdui ir formai nurodo faktinius duomenis pateikti taip, kad informacijos tikrumas ir isamumas dėl pasirinktų pateikimo metodų nenukentėtų ir neklaidintų reklamos vartotojo, netrukdytų jam susidarytų objektyvaus vaizdo apie perkamą prekę (paslaugą), jos savybes, įsigijimo sąlygas ir kitas esmines aplinkybes, susijusias su įsigijimu ir vartojimu. Reklamos vartotojui i to, kaip pateikta informacija, turi susidaryti nuomonė, kad skleid˛iama informacija yra teisinga, visapusika. Jo priimami sprendimai dėl pirkimo yra tokie, kokie būtų priimami eilinio reklamos vartotojo.

Iekovas turi įrodyti suklaidinimo faktą ar galėjimą suklaidinti, o reklamos teiginių teisingumą turi įrodyti atsakovas. Dėl tokio apsisprendimo vartotojas gali nepateisinti savo lūkesčių, nes negaus daikto su tomis vartojamosiomis savybėmis, kurių pageidavo, jam suteiktos paslaugos neatitiks toms, kurių jis tikėjosi. Tai gali sukelti neigiamas pasekmes vartotojui (pavyzd˛iui, jis apsispręs vartoti kaip visikai nekenksmingą tam tikrą produktą, nes nebus pateikta informacija apie riziką, susijusią su produkto vartojimu). Klaidinga informacija ikreips rinką, darys nuostolius kitiems jos dalyviams, nes gali ma˛inti pirkimus i tų asmenų, kurie tiekia į rinką tokios pat kokybės daiktus ir juos pristato reklaminėje informacijoje savo pirkėjui są˛iningai – informuodamas apie objektyvias daiktų, prekių ar paslaugų savybes ir jų vartojimo riziką ar pasekmes.

Neteisėti veiksmai pasireikia aktyviais veiksmais (tiesiogiai pateikiant neteisingą teiginį, pasirenkant konkrečius informacijos pateikimo būdus ar metodus, kurie ikraipo faktinius duomenis, netinkamai lyginant kelių gamintojų gaminius ar paslaugas) arba neveikimu (neteikiant visapusikos informacijos, neįvykdant įstatymo ar gamintojo reikalavimų dėl informacijos visapusikumo).

Kaltė kaip atsakomybės sąlyga yra reikalinga. Ji gali pasireikti kaip tyčia ar neatsargumas. Asmuo laikomas kaltu, jeigu yra įrodytas jo neteisėtas elgesys, susijęs su ˛ala. Kaltumas pasireikia nesugebėjimu konkrečioje situacijoje elgtis taip, kad ˛alos nebūtų padaryta ar būtų ivengta.

REKLAMINĖS VEIKLOS SUBJEKTŲ ATSAKOMYBĖS SKIRTUMAI

Reklamos davėjas turi iskirtinę padėtį reklamos teikimo procese. Tai sąlygoja jo didesnę atsakomybę, negu kitų reklaminės veiklos dalyvių – gamintojo, tarpininko ar skleidėjo. Reklamos davėjas turi visą informaciją apie parduodamas prekes ar paslaugas. Jo kaltė pasireikia kaip paprastas ar didelis neatsargumas arba tyčia (Civilinio kodekso 6.302 straipsnio 2 dalis). Informacijos davėjas (reklamos davėjas) turi įrodyti visos informacijos apie prekę (produktą) po˛iūriu, kad jis elgėsi taip, jog klaidinimo būtų ivengta.

Reklamos gamintojas, tarpininkas ir platintojas turi įrodyti savo faktinį są˛iningumą, kad jie teisingai perteikė tą informaciją apie prekes, turtą, gaminį, produkciją ar paslaugas, kuri jiems buvo suteikta, ir kurios protingai galima i jų tikėtis, reklamuojant konkrečias prekes (paslaugas), ir kad jie protingai naudojo turėtos informacijos paskleidimui jos turinio neikraipančius būdus ir formas.

Reklamos gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas atsako dėl klaidinančia reklama atsiradusios ˛alos tik tuomet, kai jų kaltė pasireikia tyčia ar dideliu neatsargumu. ių asmenų kaltė, kaip pagrindas atsakomybei, yra tokiomis sąlygomis:

jeigu jie ˛inojo ar turėjo ˛inoti, kad reklama yra klaidinanti. Tai reikia, kad gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas dirbo su informacija apie prekes (paslaugas), suvokdamas, jog ji objektyviai neatitinka teisingumo reikalavimų, nėra visapusika, o pateikiama taip, kad reklamos vartotojo ekonominis elgesys ikreipiamas, ar kitu nesą˛iningu būdu reklamos vartotojas skatinamas pirkti tam tikrą prekę ar vartoti atitinkamas paslaugas;

reklamos vartotojai klaidinami ne dėl reklamos davėjo, o dėl gamintojo, tarpininko ar skleidėjo veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą. Tai atvejai, kai reklamos gamintojai, tarpininkai ar skleidėjai, veikdami 1) pa˛eid˛ia sutarties su reklamos davėju nurodymus ar 2) pagal sutartį su reklamos davėju gali veikti savo nuo˛iūra ir atlieka vartotojus klaidinančius veiksmus, elgdamiesi toje situacijoje neprotingai. iuo atveju spręstina, ar jie turi pakankamai informacijos ar nurodymų, ar juos vykdo, ar juos ignoruoja. Pavyzd˛iui, buvo nustatyta, kad importuotojas A. L. individuali įmonė reklamavo “Grapes marc” kapsules ir skelbė duomenis, kurie neatitiko gamintojo instrukcijoje jam pateiktai informacijai apie į gaminį (Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2000 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 14/b).

reklamos gamintojo, tarpininko ar skleidėjo atsakomybė u˛ svetimą kaltę – kai jie neįrodo, kas yra reklamos davėjas ar reklamos gamintojas. Kaltės forma iuo atveju nesvarbu.

Prie˛astinis ryys tarp ˛alos ir neteisėtų veiksmų gali būti tiesioginis ar netiesioginis. Tiesioginis prie˛astinis ryys yra tuo atveju, kai neteisėti veiksmai – klaidinančios informacijos skleidimas betarpikai sukelia ˛alą. Pasekmes turi sukelti vartojama informacija, o ne perkamos paslaugos (prekės). Jei dėl klaidinančios informacijos apie prekę reklamos vartotojui, kuris yra ir prekių (paslaugų) vartotojas, padaryta ˛ala, tai turi būti nustatyta ar yra prie˛astinis ryys tarp apsisprendimo pirkti būtent ias prekes (paslaugas) ir reklamos, ar is ryys teisikai reikmingas, o ne atsitiktinis, tik faktikai egzistuojantis, bet nesąlygojantis ar nelemiantis ˛alos.

Įstatymas numato specialius asmenų teisių gynimo būdus, kurie gali būti taikomi:

1) kaip laikinoji apsaugos priemonė (Civilinio proceso kodekso 155 straipsnis);

2) kaip prevencinis iekinys (Civilinio kodekso 6.255 straipsnis);

3) kaip pa˛eistos teisės gynimo būdas (Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 8 punktas).

Teismas, nagrinėjantis ˛alos atlyginimo bylą, gali:

u˛drausti atsakovams toliau skleisti klaidinančią reklamą;

u˛drausti skleisti parengtą, bet dar nepaskleistą klaidinančią reklamą;

įpareigoti klaidinančią reklamą vieai ir adekvačiai paneigti.

Reikalavimai u˛drausti toliau skleisti ar skleisti dar nepaskleistą klaidinančią reklamą gali būti pareikti prevenciniu iekiniu.. Motyvuodamas, kad egzistuoja realus pavojus, jog ateityje jam gali būti padaryta ˛alos, t.y., kad klaidinančia reklama sukeliamas tikras ˛alos padarymo ateityje pavojus, suinteresuotas asmuo gali prayti sustabdyti ar apriboti reklamos proceso dalyvių veiklą. Teismo atsisakymas tenkinti prevencinį iekinį neatima teisės reikalauti dėl klaidinančios reklamos patirtos ˛alos.

Jei klaidinanti reklama pasireiktų nesą˛iningu prekių ar paslaugų gretinimu (lyginimu), tai tokio turinio klaidinančios reklamos paneigimas i esmės reiktų padarytos klaidinančia reklama neturtinės ˛alos (prekės ar paslaugų menkinimu padaryto gero firmos vardo juodinimo) atlyginimą. Klaidinančios reklamos paneigimas vertintinas kaip įstatymo nustatytas specialus civilinių teisių gynimo būdas (Civilinio kodekso 1.138 straipsnis). Jis gali būti taikomas greta su turtinės ˛alos atlyginimu.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 780
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/ATSAKOMYB-U-AL-PADARYT-KLAIDIN63616.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/ATSAKOMYB-U-AL-PADARYT-KLAIDIN63616.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/ATSAKOMYB-U-AL-PADARYT-KLAIDIN63616.php">ATSAKOMYBĖ Uˇ ˇALĄ, PADARYTĄ KLAIDINANČIA REKLAMA</a>

ATSAKOMYBĖ Uˇ ˇALĄ, PADARYTĄ KLAIDINANČIA REKLAMA

teisė

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: