Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE





BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

LR Prezidentas

teisė

+ Font mai mare | - Font mai mic







DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

 LR Prezidentas

          Valstybei reikia atsakingo asmens, užtikrinančio konstitucinę tvarką, garantuojančio valstybinės valdžios tęstinumą ir stabilumą, aukščiausiu lygiu atstovaujančio tarptautiniams santykiams. Tokias funkcijas vykdo valstybės vadovas, turintis pakankamų įgaliojimų bendradarbiaujant su įstatymų leidžiamąja, vykdomąja bei teisminėmis valdžiomis.



Respublikos Prezidento rinkimai.

        Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai 5 metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.24 Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam yra ne mažiau kaip 40 metų ir jis gali būti renkamas Seimo nariu.Tas pats asmuo Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kartus iš eilės. Teisę rinkti Prezidentą turi Lietuvos piliečiai ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, pripažinti neveiksniais. Bet kokie tiesioginiai ir netiesioginiai piliečių rinkimų apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, tikėjimo- draudžiami. Kiekvienas Lietuvos pilietis rinkimuose turi vieną balsą. Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Valstybės institucijos ir rinkimų komisijos Prezidento rinkimus rengia ir vykdo viešai. Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, rinkimų rezultatus. Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė. Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:

Vyriausioji rinkimų komisija;

Miesto, rojono rinkimų komisija;

Apylinkių rinkimų komisija;

Rinkimų komisijų nariai negali būti kandidatais į Prezidentus ar kandidato patikėtiniais.

       

         Pretendentais būti kandidatais į Prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys.Taip pat pretendentus gali kelti, remti politinės partijos ir politinės organizacijos. Pretendentas būti kandidatu į Prezidentus ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai. Jeigu pretendentą būti kandidatu iškėlė politinės partijos ir politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat pateikiamas raštu. Taip pat yra pateikiami pretendento pilietybę bei asmenybę patvirtinantys dokumentai ir sumokamas 5 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatas.25 Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į Prezidentus, privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20000 rinkėjų parašų. Taip pat pretendentas turi pateikti pajamų bei turto deklaracijos pagrindinių duomenų įrašą, patvirtintą valstybinės mokesčių inspekcijos. Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais į Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo išduoda šiems asmenims kandidato į Prezidentus pažymėjimą.Nuo oficialaus kandidatų į Prezidentus sąrašo paskelbimo dienos prasideda Prezidento rinkimų kampanija.Asmuo, įregistruotas kandidatu į Prezidentus, turi teisę turėti patikėtinius.Kandidatas pateikia patikėtinių sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai.Kandidato į Prezidentus patikėtinis turi teisę kandidato pavedimu jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais, visuomenės informavimo priemonėse ir pan. Kandidatas į Prezidentus gali bet kada atšaukti savo patikėtinį. Politinės partijos ir politinės organizacijos, piliečiai ir kandidatai į Prezidentus rinkimų agitaciją gali pradėti nuo tos dienos, kai prasideda Prezidento rinkimų kampanija.Rinkimų agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir būdais, kurie nepažeidžia įstatymų.Rinkimų kampanijos pradžią paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija.Rinkimų kampanijos metu valstybės institucijų pareigūnams, taip pat valstybinių masinės informacijos priemonių darbuotojams draudžiama naudojantis tarnybinėmis pareigomis bet kokia forma vykdyti rinkimų agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią.

         Miestų, rajonų rinkimų komisijos visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių, rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus, užantspauduoja ir ne vėliau kaip per 36 valandas po rinkimų pabaigos perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų rezultatų nustatymą gali pradėti tik po to, kai gauna visų miestų ir rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus.Vyriausioji rinkimų komisija pagal miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus diplomatinėse atstovybėse nustato:

Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičių

Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių

Negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių

Galiojančių rinkimų biulenių skaičių

Už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių

         Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad šiurkštūs pažeidimai, padaryti balsavimo metu, ar dokumentų suklastojimas turėjo lemiamos įtakos Prezidento rinkimų rezultatams, gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais. Išrinktu laikomas tas kandidatas į Prezidentus, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.Jeigu pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, po 2 savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų pirmame rate.Šiuo atveju išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.Galutinius Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas po rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.26

        Po Prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 valandas išrinktam Prezidentui įteikia Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą.Išrinktas Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Prezidento kadencijai, po to, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams-Seimo nariams, prisiekia Tautai.27

Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:

1)      pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;

2)      įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;

3)      Respublikos Prezidentas atsistatydina iš pareigų;

4)      Miršta;

5)      Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka;

6)      Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų.

Prezidento įgaliojimai užsienio politikos srityje



Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Vyriusybės teikimų Prezidentas skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus. Be to, šalies vadovas pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti.

Prezidentas ir Seimas

          Šalies Konstitucijoje įtvirtinta Respublikos ir Seimo galių subalansavimo sistema. Respublikos Prezidentas ir Seimas kai kuriuos klausimus sprendžia suderintai. Ypač ryškiai ši “svertų ir atsverų” sistema pasireiškia įstatymų leidybos procedūroje, formuojant Vyriausybę bei skiriant kitus pareigūnus.

Naujai išrinktas Seimas į pirmąjį renkasi Prezidento kviečiamas.

          Konstitucijoje nustatytais atvejais (ginkluoto užpuolimo atveju, įvedant karo padėtį ir skelbiant mobilizaciją arba įvedant nepaprastąją padėtį) tarp Seimo sesijų Prezidentas šaukia neeilinę Seimo sesiją.

          Pirmalaikius Seimo rinkimus Respublikos Prezidentas gali paskelbti dviem atvejais:

1)      Jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė programai;

2)      Vyriausybės siūlymu, Jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalakių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 – mėnesiai.

Prezidentas ir  Vyriausybė

          Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Ministrą Pirminiką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį. Ministro Pirmininko teikimu Prezidentas skiria ir atleidžia ministrus. Lietuvos Respublikos ministrai yra atskingi Seimui, Respublios Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.

          Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Minstro Pirmininko pareigas, kol nebus sudaryta nauja Vyriausybė. Prezidentas tai pat priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas,kol bus paskirtas naujas ministras. Išrinkus naują Seimą Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei gražinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą.

          Kol nėra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo preigų, Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dienų laikui Minstro Pirmininko teikimų paveda vienam iš ministrų jį pavaduoti, o kai tokio teikimo nėra Prezidentas vienam iš ministrų paveda pavaduoti Minstrą Pirmininką.

          Tarp Seimo sesijų Prezidentas esant reikalui sprendžia, ar leisti patraukti Ministrą  Pirmininką ar ministrą baudžiamojon atsakomybėn, duoda leidimą juos suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę.

Prezidento įgaliojimai įstatymų leidybos srityje

Įstatymus Lietuvos Respublikoje leidžia Seimas.

Respublikos Prezidentas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime. Be Prezidento šią teisę turi Seimo nariai, Vyriausybė, taip pat 50 tūkstančių piliečių (rinkėjų).

Seimo priimti įstatymai įsigalioja tik po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas (jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena).

          Po įteikiamu Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti Leituvos Respublikos įstatymo tekstu Seimo statute nustatyta tvarka yra įrašas su Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo parašu apie Seimo priimto įstatymo autentiškumą.

          Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie įteikiami Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti, registruojami specialioje knygoje, kurioje vėliau nurodoma jų pasirašymo bei paskelbimo data arba pažymima apie jų grąžinimą Seimui pakartotinai svarstyti.

          Lietuvos Respublikos įstatymo teksto pabaigoje prieš Respublikos Prezidento parašą įrašoma: “Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą”

          Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti.

          Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto įstatymo Respublikos Prezidentas negrąžina ir nepasirašo, toks įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Prezidento grąžintą įstatymą Seimas gali iš naujo svarstyti ir priimti.

          Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip 1/2, o už konstitucinį įstatymą ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių. Tokius įstatymus Prezidentas privalo ne vėliau kaip per tris dienas pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti.

          Priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo pasirašo Respublikos Prezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia. Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, šis įstatymas įsipareigoja, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.

Prezidento teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą

          Respublikos Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės aktų sutikimo su konstitucija ir įstatymais (dėl Seimo priimtų įstatymų sutikimo su Konstitucija Prezidentas kreiptis negali). Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, toks aktas negali būti taikomas nuo oficialaus sprendimo paskelbimo dienos.

          Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Seimo narių rinkimus, taip pat dėl tarptautinių sutarčių.

Prezidento įgaliojimai skiriant teisėjus

          Lietuvos Rspublikos teismų sistemą sudaro apylinkių ir apygardų teismai, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat specializuotas Ūkinis teismas. Skiriant ir atleidžiant šių teismų teisėjus vienaip ar kitaip dalyvauja Respublikos Prezidentas.

Respublikos Prezidentas teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o pas kyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkus iš paskirtų teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

Prezidentas skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas. Teisėjų kandidatūras Prezidentui teisingumo ministras.




Apylinkių, apygardų ir specializuoto teismo teisėjus bei pirmininkus skiria jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas.

 Įstatymo numatytais atvejais Prezidentas atleidžia arba teikia Seimui atleisti teisėjus.

Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija – Teisėjų taryba.

 Respublikos Prezidentas įstatymo nustatytais atvejais nustato arba teikia Seimui nustatyti teisėjų skaičių teismuose, tvirtina teisėjų valdžios simbolių etalonus, pažymėjimų pavyzdžius.

Lietuvos Konstitucija bei kiti įstatymai įtvirtina teisminės valdžios savarankiškumą ir teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.

Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.

          Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Taigi Respublikos Prezidentas negali daryti įtakos sprendimams konkrečiose bylose, nors piliečiai dažnai kreipiasi į šalies vadovą su skundais dėl teismuose priimtų sprendimų.

          Ypatingą vietą valstybės institucijų sistemoje užima Konstitucinis Teismas. Šis Teismas sprendžia ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

          Prezidentas teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą.

Prezidento įgaliojimai krašto apsaugos srityje

          Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Jis skiria kariuomenės vadą, suteikia pirminius ir aukščiausius karinius laipsnius.

          Prezidentas vadovauja Valstybės gynimo tarybai, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Sprendimus dėl mobilizacijos, karo padėties, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir sprendimą gintis nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos Prezidentas.

          Taikos metu Prezidentas tvirtina kariuomenės dislokavimo vietas ir manevravimo teritorines ribas; sprendimas dėl kariuomenės dalinių perkelimo į kitą dislokavimo vietą savo dekretu turi teisę priimti Respublikos Prezidentas. Tik šalies vadovas savo dekretu gali įsakyti krašto apsaugos ministrui suformuoti karių padalinius valstybės sienų apsaugai.

Nepaprastosios padėties įvedimas

          Jeigu Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Jos trukmė – iki šešių mėnesių.

          Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos Prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą.

Prezidento įgaliojimai skiriant ir atleidžiant valstybės pareigūnus

          Be jau minėtų valstybės pareigūnų (Ministro Pirmininko, ministrų, teisėjų, diplomatinių atstovų užsienio šalyse) Konstitucija ir įstatymai Prezidentui suteikia įgaliojimus skiriant ir atleidžiant šiuos valstybės pareigūnus: Prezidentas teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais. Seimo pritarimu Prezidentas skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą; pastaruojo teikimu skiria ir atleidžia saugumo tarnybos vadovo pavaduotojus.

Pilietybės klausimai

          Respublikos Prezidentas suteikia šalies pilietybę, tenkina asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo ar grąžinimo, gali suteikti šalies pilietybę išimties tvarka.

          Lietuvos pilietybės klausimams preliminariai svarstyti Prezidentas sudaro pilietybės reikalų komisiją ir tvirtina pilietybės klausimų nagrinėjimo šioje komisijoje taisykles. Pilietybės reikalų komisija teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus patenkinti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, o atsisakiusi rekomenduoti suteikti pilietybę – pareiškėjui apie tai praneša raštu, nurodydama atsisakymo motyvus. Lietuvos pilietybės suteikimo, jos atsisakymo, gražinimo, pilietybės netekimo, taip pat akto dėl pilietybės suteikimo pripažinimo negaliojančiu, klausimus sprendžia Respublikos Prezidentas ir dėl to leidžia dekretus. Prezidento dekretus dėl pilietybės teikimo pasirašo ir Vidaus reikalų ministras.

Malonė

          Respublikos Prezidentas teikia malonę nuteistiesiems. Malonė paprastai teikiama pagal pačių nuteistųjų prašymus. Svarstomi malonės prašymai tų asmenų, kuriuos yra nuteisę Lietuvos Respublikos teismai, taip pat tų Lietuvos piliečių, kuriuos nuteisė kitų valstybių teismai ir kurie atlieka bausmę Lietuvoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenumato kitko. Nuteistųjų malonės prašymus dėl jų teikia Malonės komisiją, kurios posėdžiams vadovauja Respublikos Prezidentas. Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Respublikos kanceliarijos vadovas, Lietuvos Respublikos policijos kapelionas Lietuvos kalinių globos draugijos atstovas.

          Malonė nuteistiesiems teikiama šiais būdais:

1)      mirties bausmę pakeičiant laisvės atėmimu;

2)      visiškai arba iš dalies atleidžiant tiek nuo pagridinės, tiek nuo papildomosios bausmės;

3)      neatbūtą laisvės atėmimo dalį pakeičiant švelnesne bausme.

Molonė nuteistiesiems teikiama Respublikos Prezidento dekretais.

Valstybės apdavanojimai

          Respublikos Prezidentas skiria valstybinius apdovanojimus. Valstybiniai apdovanojimai – ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai – skiriami taikos ir karo metu nusipelniusiems asmenims pagerinti bei Lietuvos piliečiams skatintiatsidėjus dirbti Lietuvos valstybės ir visuomenės gerovei.

Kitos Prezidento Teisės

          Prezidentui, kaip valstybės vadovui, valstybiniame radijuje ir televizijoje suteikiamas laikas pasisakyti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais. Esant neatidėliotinam reikalui, Respublikos Prezidentui turi būti suteikiamas laikas, nenumatytas radijo ir televizijos programose.



Respublikos Prezidentui, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo susitikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausymo dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku. Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos įgaliojimų.

Lietuvos Respublikos Prezidento aktai, jų teisinė galia.

          Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus. Dekretai registruojami Prezidento dekretų knygoje ir jiems suteikiamas atitinkamas eilės numeris. Prezidento dekretai nustatyta tvarka skelbiami “Valstybės žiniose”, laikraščiuose, per radiją ir televiziją. Dekretai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu dekretuose nenurodyta kita jų įsigaliojimo data. Respublikos Prezidento dekretus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais taip pat pasirašo:

1)      dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie Tarptautinių organizacijų skyrimo ir atšaukimo – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

2)      dėl aukščiausių diplomatinių rangų ir specialių vardų teikimo – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras;

3)      dėl aukščiausių karinių laipsnių suteikimo – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;

4)      dėl nepaprastosios padėties skelbimo – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;

5)      dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo –Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.

Respublikos Prezidentas savo rezidencijos, jį aptarnaujančių padalinių struktūros, etatų ir vidaus darbo organizavimo klausimais leidžia potvarkius.

          Visi Prezidento leidžiami aktai turi  poįstatyminio norminio akto galią.

Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Prezidento garbę ir orumą gina Lietuvos Respublikos įstatymai. Įstatymai numato atsakomybę už viešą Respublikos Prezidento įžeidimą arba šmeižimą.

Respublikos Prezdentas turi vėliavą – valstybės vadovo simbolį. Prezidento vėliava – pumpurinis audeklas, kurio abiejose puėse centre vaizduojamas Lietuvos valstybės herbas, iš dešinės laikomas grifo, iš kairė – vienaragio. Respublikos Prezidento vėliavos pločio ir ilgio santykis – 1:1,2. Vėliava ir jos atvaizdas visada turi atitikti Respublikos Prezidento vėliavos spalvų etaloninį atvaizdą, kurį Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Prezidento vėliava iškeliama virš Respublikos Prezidento rezidencijos, kai Vilniuje arba vasaros rezidencijos buvimo vietoje yra Prezidentas. Vėliava taip pat iškeliama laivuose ir ant kitų transporto priemonių, kur yra Respublikos Prezidentas.

Respublikos Prezidentas naudojasi apvaliu antspaudu, dokumentų blankais su Lietuvos valstybės herbu. Antspaude yra įrašyta “Lietuvos Respublikos Prezidentas”.

          Respublikos Prezidentas turi rezidenciją, kurioje yra Prezidento darbo, reprezidencijos gyvenamosios patalpos, taip pat jį aptarnaujančių pareigūnų darbo patalpos. Prezidento įgaliojimų laikui su jį aptarnaujančių padalinių pareigūnais sudaroma terminuota darbo sutartis. Respublikos Prezidento įgaliojimams nutrūkus, visais atvejais jį aptarnaujantys pareigūnai atsistatydina. Respublikos Vadovas savo rezidencijos, jį aptarnaujančių padalinių struktūros, etapų ir viduas darbo organizavimo klausimais leidžia potvarkius.

          Prezidento kanceliarijoje ir kituose padaliniuose sukaupta medžiaga yra Tautos ir Lietuvos valstybės istorijos ypatinga sudėtinė dalis bei nacionalinis turtas.

 

Nustatytas toks Respublikos Prezidento valstybinis aprūpinimas ir aptarnavimas:

darbo užmokestis – 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

rezidencija Vilniuje ir vasaros rezidencija, taip pat tarnybinis butas Vilniuje;

specialios paskirties lėktuvas ir 2 automobiliai;

apsauga, kuria rūpinasi specialiosios paskirties tarnyba;

atstovavimo išlaidos šalies viduje ir lankantis užsienio valstybėse – pagal tarptautinę diplomatinę praktiką atsiskaitinai ir 25 procentai Respublikos Prezidento mėnesio darbo užmokesčio neatsiskaitinai.

Respublikos Prezidentui įteiktos dovanos, kurias jis gavo oficialių vizitų metu užsienio valstybėse, taip pat dovanos, kurias jam įteikė užsienio valstybių atstovai oficialių vizitų metu lietuvoje, yra valstybės turtas saugomas Prezidento rezidencijoje. Šios dovanos nustatyta tvarka gali būti perduodamos saugoti muziejams, o ypač vertingos – Lietuvos bankui. Tokia pat tvarka taikoma ir tada, kai Respublikos Prezidentui dovanos įteikiamos kaip valstybės vadovui Lietuvoje.

Išėjusiam iš valstybės tarnybos Respublikos Prezidentui iki gyvos galvos:

nustatoma 50 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio pensija per mėnesį;

suteikiama poilsiavietė su aptarnavimu, tai pat apsauga ir transportas. Aptarnaujančių asmenų skaičių, apsaugos ir transporto priemonių kiekį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Respublikos Prezidento vardas juo buvusiam asmeniui išlieka iki gyvos galvos.

Respublikos Prezidentai laidojami valstybės lėšomis.










Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 710
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site