PAVELDĖJIMAS PAGAL ĮSTATYM„

PAVELDĖJIMAS PAGAL ĮSTATYM„

1. PAVELDĖJIMAS PAGAL ĮSTATYM„. JURIDINIAI FAKTAI, KURIEMS ESANT PAVELDIMA PAGAL ĮSTATYM„

Paveldima pagal įstatym¹ tada, kai:

palikėjas nebuvo sudarźs testamento;

palikėjo testamentas pripažintas negaliojančiu;

testamentiniai įpėdiniai negali paveldėti, nes yra CK 5.6 straipsnyje nurodytos aplinkybės;

įpėdinis pagal testament¹ mirė prieš atsirandant palikimui, o antras įpėdinis nepaskirtas.

Jeigu yra testamentas, paveldima pagal įstatym¹ – tada ir tiek, kiek nepalikta testamentu. Gali būti, kad testamentu palikta tik dalis turto, dalis testamento pripažinta negaliojančiu ir pan. Tokiais atvejais įpėdiniai pagal įstatym¹ paveldi t¹ turto dalį, kuri lieka testamentu nepakeista, arba dėl kurios testatorius paveldimas negali būti įgyvendintas.

2. ĮPĖDINIAI PAGAL ĮSTATYM„

Paveldint pagal įstatym¹, įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

pirmos eilės – palikėjo vaikai (išlaikant ir įvaikius) ir palikėjo vaikai, gimź po jo mirties;

antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;

trečios eilės – palikėjo seneliai ir iš tėvo, ir iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;

ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės ir iš tėvo, ir iš motinos pusės;

penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sunėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);

šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

CK nustato, kad aukštesnės eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatym¹ tik kai:

nėra žemesnės eilės įpėdinių;

žemesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba atsisakė;

iš visų žemesnės eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Visi vienos eilės įpėdiniai paveldi lygiomis dalimis.

VAIKAIČIŲ IR PROVAIKAIČIŲ TEISĖ PAVELDĖTI

Vaikaičiai ir provaikaičiai gali paveldėti pagal įstatym¹ dviem būdais:

kartu su pirmosios arba antrosios eilės įpėdiniais pagal įstatym¹, kaip savo tėvų atstovai;

kaip tiesioginiai įpėdiniai. Vaikaičiai yra antros eilės, o provaikaičiai – trečios eilės įpėdiniai pagal įstatym¹.

Vaikaičiai gali paveldėti kartu su pirmosios eilės įpėdiniais atstovavimo teise, jeigu jų tėvai yra mirź ir dėl to negali paveldėti. Paveldėdami atstovavimo teise, vaikaičiai turi teisź į toki¹ palikimo dalį, į koki¹ turėjo teisź jų mirźs tėvas (motina). Mirusiam palikėjo vaikui turėjusi tekti dalis atitenka jo vaikams (palikėjo vaikaičiams) lygiomis dalimis.

Palikėjo provaikaičiai paveldi atstovavimo teise kartu su antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvźs įpėdiniu (palikėjo vaikaičio). Jie, kaip ir vaikaičiai, paveldi t¹ dalį, kuri būtų priklaususi mirusiam jų tėvui arba motinai paveldint pagal įstatym¹

Paveldėjimas atstovavimo teise galimas tik esant paveldėjimui pagal įstatym¹. Asmenims. kurie atsisakė palikimo, negali būti atstovaujama.

Vaikaičiai paveldi tiesiogiai, kaip antros eilės įpėdiniai, nesant nė vieno pirmos eilės įpėdinio. Provaikaičiai paveldi kaip trečios eilės įpėdiniai, jeigu nėra vaikaičių.

Paveldėjimo atstovavimo teise institutas žinomas ir kitose šalyse, tačiau kai kur skiriasi asmenys, kuriems gali būti atstovaujama.

4. SUTUOKTINIŲ PAVELDĖJIMO TEISĖ

CK 5.13 straipsnis nustato speciali¹ sutuoktinių paveldėjimo tvark¹. Pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisė priklauso nuo to, ar yra pirmos ir antros eilės įpėdinių. Jeigu jų yra, sutuoktinis paveldi kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, jis turi teisź pagal įstatym¹ į ¼ palikimo, jeigu pirmos eilės įpėdinių ne daugiau kaip trys. Kai pirmos eilės palikėjo įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.

Jeigu palikėjo mirties momentu nėra pirmos eilės įpėdinių, tai sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais. Šiuo atveju, nepriklausomai nuo antros eilės įpėdinių skaičiaus, sutuoktinis paveldės pusź palikimo.

Jeigu nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldės vis¹ palikim¹. Šiuo atveju palikėjo trečios, ketvirtos, penktos arba šeštos eilės įpėdiniai nebus šaukiami paveldėti.

Sutuoktinis yra asmuo, kuris buvo sudarźs santuok¹ su palikėju įstatymų nustatyta tvarka.

Santuokos sudarym¹ patvirtina santuokos akto įrašas ir jo pagrindu išduotas santuokos liudijimas. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalį valstybė pripažįsta bažnytinź (konfesinź) santuok¹. Tokia santuoka sukelia tokius pačius teisinius padarinius, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu:

j¹ sudarant nebuvo pažeisti įstatymai,

ji buvo sudaryta pagal valstybės pripažintos religinės organizacijos vidaus (kanonu)teisės nustatyt¹ procedūr¹ ir

jeigu ji įtraukta į apskait¹ civilinės metrikacijos įstaigoje.

Nutraukus santuok¹, buvź sutuoktiniai nepaveldi vienas po kito mirties. Santuoka nutraukiama teismo sprendimu. Santuokos nutraukimas įsigalioja nuo teismo sprendimo j¹ nutraukti įsiteisėjimo dienos. Ck 5.7 straipsnyje nustatytais atvejais sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatym¹ dar iki santuokos nutraukimo momento.

5. NAMŲ APSTATYMO IR APYVOKOS REIKMENŲ PAVELDĖJIMAS

Įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys

pereina įpėdiniams pagal įstatym¹, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.