Pagrindiniai Tarptautinės teisės

Pagrindiniai Tarptautinės teisės

principai

Jėgos ir grasinimo nenaudojimas;

Tarptautinių ginčų taikaus sureguliavimo principas;

nesikišimas į kitų valstybių vidaus reikalus;

laisvanoriškas tautų apsisprendimas;

valstybių suverenios lygybės;

bendradarbiavimas;

s¹žiningo tarptautinio įsipareigojimo laikymasis;

žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių;

sienų neliečiamumo;

teritorijos vientisumo;

nusiginklavimo.

TARPTAUTINIŲ GINČŲ TAIKAUS SUREGULIAVIMO PRINCIPAS

Tarptautinėje teisėje ir anksčiau buvo normų, numatančių ginčų, kylančių tarp valstybių sureguliavim¹. 1907 m. 44 valstybių Hagos konferencijoje buvo priimta konvencija “Dėl tarptautinių ginčų taikaus sprendimo”.

Ginčų taikaus sureguliavimo principas susijźs su jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principu ir reiškia valstybių pareig¹ ginčus tarp savźs sprźsti taikiomis priemonėmis siekian, kad nebūtų keliama grėsmė tarptautinei taikai bei saugumui ir teisingumui.

Tarptautinės teisės doktrinoje dauguma autorių palaiko tarptautinio teisingumo teismo pateikt¹ ginčo difinicij¹:

Ginčas – tai nesutarimas fakto ar teisės normos atžvilgiu, kai konfliktas tarp šalių interesų, tarp situacijos teisinio įvertinimo.

Dar ginčai skirstomi į: juridinius ir politinius.

NESIKIŠIMO Į KITŲ VALSTYBIŲ VIDAUS REIKALUS PRINCIPAS

Šis principas buvo paskelbtas Prancūzijos buržuazinės revoliucijos dokumentuose. Nepaisant valstybių savitarpio santykių, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai, individualiai ir kolektyviai kištis į vidaus ir užsienio reikalus, priklausančius kitos valstybės vidaus kompetencijai. Šis draudimas apima gimkluot¹ kišim¹si, grasinim¹ tokiu įsikišimu, politinius, ekonominius ar kitus prievartos aktus, kuriais siekiama priversti tarnauti savo interesams įgyvendinim¹ kitos valstybės teisių būdingų jos suverenumui ir tokių būdu garantuoti bet kokius pranašumus, tiesioginės ir netiesioginės pagalbos teikim¹ teroristinei ar ardomajai veiklai, kuria siekiama nuversti smurtu kitos valstybės režim¹.

Kištis į kitos valstybės reikalus neturi teisės ir tarptautinės organizacijos.

TAUTŲ LYGIATEISIŠKUMO IR APSISPRENDIMO

PRINCIPAS

Šio principo idėjos buvo skelbiamos pagrindinių buržuazinių revoliucijų, vykusių XVII – XVIII a., dokumentuose. Šio principo turinį sudaro visų tautų teisė laisvai, be kišimosi iš kitur, nustatyti savo faktinį status¹, vystyti ekonomik¹, kultur¹. Kiekviena valstybė turi gerbti šį teisź, bendrais ir pavieniais veiksmais prisidėti prie tautų lygiateisiškumo ir apsisprendimo principo įgyvendinimo. Tautų apsisprendimo teisės įgyvendinimo būdai yra suverenios ir nepriklausomos valstybės sukūrimas, laisvas prisijungimas prie nepriklausomos valstybės, susijungimas su ja arba kurio nors kito tautos laisvai pasirinkto politinio statuso nustatymas. Kiekviena valstybė turi susilaikyti nuo prievartinių veiksmų, tukdančių tautoms įgyvendinti jų teisź į apsisprendim¹, laisvź ir nepriklausomybź. 

VALSTYBIŲ SUVERENIOS LYGYBĖS PRINCIPAS

Šis principas susideda iš dviejų dalių: valstybinio suvereniteto ir lygiateisiškumo. Valstybinis suverenitetas reiškia valstybių nepriklausomybź užsienio ir vidaus reikaluose, teisź, savarankiškai nustatinėti savo veikimo būd¹ tarptautiniuose santykiuose ir visuomeninź bei politinź santvark¹ valstybės viduje. Suverenumas yra neatskiriama kiekvienos valstybės savybė. Jis egzistuoja nepriklausomai nuo tarptautinės teisės, bet juo remdamosi valstybės dalyvauja tarptautiniuose santykiuose ir kuria tarptautinės teisės normas.

Kiekvienos valstybės suverenumui būdingi šie elementai:

Teisė į juridinź lygybź, vienodas su kitais teises ir pareigas; teisź į teritorinį vientisum¹; laisvė į teritorinį vientisum¹; laisvė ir politinė nepriklausomybė; teisė laisvai pasirinkti ir ugdyti savo politines, socialines, ekonomines bei kultūrines sistemas; teisė įvesti savo įstatymus ir administracines taisykles; teisė priklausyti ar nepiklausyti tarptautinėms organizacijoms; teisė dalyvauti ar nedalyvauti dvišalėse arba daugiašalėse sutartyse, s¹junginėse sutartyse, būti neutraliu; teisė savo nuožiūra užmegzti ir palaikyti santykius su kitomis valstybėmis.

VALSTYBI BENDRADARBIAVIMO PRINCIPAS

Pagal JTO įstatų 1 str. organizacijos tikslai palaikyti tarptautinź taik¹ ir saugum¹, vystyti draugiškus santykius tarp tautų, įgyvendinti tarptautinį bendradarbiavim¹ sprendžiant ekonominio, socialinio, kultūrinio ir humunitarinio pobūdžio tarptautines problemas. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, svarbų vaidmenį vaidina valstybių bendradarbiavimo principas.

Pagrindinė bendradarbiavimo sritis – tarptautinės taikos ir saugumo palaikymas, žmogaus teisių apsauga, visų formų rasinės ir religinės diskriminacijos panaikinimas, tarptautinių saqntykių vystymas ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, teisinėje ir prekybos srityse pagal suverenios lygybės ir nesikišimo princip¹.

S„ŽININGO ĮSIPAREIGOJIMŲ PAGAL TARPTAUTINŹ TEISŹ VYKDYMO PRINCIPAS

Be s¹žiningo valstybių įsipareigojimų pagal tarptautinź teisź vykdymo negali egzistuoti ir pati tarptautinė teisė. Todėl šis principas yra vienas iš seniausių tarptautinės teisės principų. Atsirado kaip paprotinės teisės norma „pacta sunt servanda“. Šio principo turinys: kiekviena valstybė privalo s¹žiningai vykdyti įsipareigojimus, priimtus pagal JTO įstatus, įsipareigojimus, kylančius iš visuotinai pripažintų TT normų ir principų, prievoles pagal tarptautines sutartis. Šis principas įtvirtintas 1969 m. Vienos konvencijoje.

ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ PRINCIPAS

Pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių s¹rašas pateikiamas 1948 m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje bei 1966 m. paktuose dėl žmogaus teisių.

Valstybės įsipareigojo gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant minties, s¹žinės, religijos, įsitikinimų laisvź, nepaisant rasės, lyties, kalbos ir religijos. Valstybės, kuriose yra tautinių mažumų, gerbs joms priklausančių asmenų teisź į lygybź prieš įstatymus, teisź į galimybź faktiškai naudotis žmogaus teisėmis ir laisvėmis.

Pagal žmogaus teisių ir laisvių gerbimo princip¹, visos valstybės privalo bendradarbiauti šioje srityje, ypač tuo atveju, kai teisių ir laisvių pažeidimai sukelia pavojų tarptautinei taikai ir saugumui.

SIENŲ NELIEČIAMUMO

Jis glaudžiai susijźs su jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principu. Valstybės laiko neliečiamas viena kitos sienas, kaip ir visų valstybių Europoje sienas ir todėl jos dabar ir ateityje vengs bet kokių pasikėsinimų į tas sienas.

TERITORIJOS VIENTISUMO

Siejamas su jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo ir valstybių suverenios lygybės principu. Į valstybių teritorinį vientisum¹ draudžiama kėsintis jėga arba grasinant j¹ panaudoti.

NUSIGINKLAVIMO PRINCIPAS

Nusiginklavimo principas plačiau buvo suformuluotas JTO įvairiose rezoliucijose. Šio principo turinį sudaro valstybių pareiga tarpusavio derybomis, pasirašant tarptautines sutartis, siekti nusiginklavimo, ieškoti būdų šiai problemai išsprźsti, vykdyti pasirašomas sutartis dėl nusiginklavimo.