Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE





BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Valstybė

teisė

+ Font mai mare | - Font mai mic







DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

Valstybė

“Valstybės” sąvoka yra daugiareikšmė, vis dėlto galima išskirti du svarbiausius požiūrius:



1.      vieni valstybėje regi visuomenę, kolektyvinio gyvenimo būdą, tam tikrą žmonių bendruomenės būties būdą;

2.      kitiems valstybė apsiriboja vienu iš jos elementų-valdžia, prievartos ar priverstinio bendradarbiavimo aparatu.

Valstybės apibrėžimas negali apimti visų valstybei būdingų požymių. Jame turi atsispindėti tik svarbiausi, esminiai požymiai. Dar vienas valstybės apibrėžimas:Valstybė yra visos visuomenės politinė organizacija, užtikrinanti jos vienybę ir vientisumą, tvarkanti visuomenės reikalus, suverenia viešąja valdžia suteikianti teisei bendrai privalomą reikšmę, garantuojanti piliečių teises, laisves, teisėtumą ir teisėtvarką. Toks apibrėžimas apima keletą elementų:

1.      valstybė suprantama kaip visos visuomenės politinė organizacija;

2.      valstybės paskirtis-tvarkyti visuomenės reikalus, užtikrinti visuomenės vienybę ir vientisumą;

3.      valstybė savo suverenia galia teisei suteikia privalomą reikšmę;

4.      valstybė turi garantuoti piliečių teises ir laisves, taip pat užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.

Pirminis, elementariausias valstybės apibrėžimas būtų, valstybė-organinė trijų elementų (tautos, teritorijos, valstybinės valdžios) visuma.

Tauta-pirminis valstybės elementas. Jei nėra su valstybe susijusios žmonių bendrijos, nebus ir valstybės. Sąvoka”tauta” vartojama apibūdinti žmonių, susietų materialiniais, dvasiniais ryšiais bendriją, kurios narius saisto ne tik priklausymas vienai politinei struktūrai-valstybei, bet ir sąmoningas noras gyventi kartu. Apibrėžiant tautą kaip tam tikrą bendruomenę, naudojamasi įvairiais kriterijais. Skiriami du požiūriai: 1.būdingas vokiečių autoriams, tauat apibūdinama kaip objektyvių elementų (geografinių, religinių, rasinių ir kt.)visuma; 2.pagal prancūzų autorius, tautos fenomeną lemia subjektyvūs veiksnaia, t.y.žmonių noras gyventi kartu, noras priklausyti tai pačiai bendrijai. Reikia skirti pilietinę tautą nuo etninės tautos. Pilietinė tauta nuolat kuria savo valstybę. Jos negalima apibrėžti rasiniais, etninės kilmės, papročių ar lingvistiniais kriterijais. Bendra valstybė, bendra istorija, bendras gyvenimas praeityje, dabar ir ateityje- pilietinė tautą formuojantys pagrindai. Tuo tarpu etninė tauta, t.y.istoriškai susiformavusi tam tikra bendruomenė, kurią sieja bendra kilmė, kalba, papročiai, teritorija, istorija, kultūra, bendras gyvenimas. L-vos K-je yra įtvirtinta pilietinės lietuvių tautos-L-vos valstybės kūrėjos-samprata.K-je išdėstyta konstitucinė perėjimo iš etninės tautos į pilietinę tautą koncepcija.

Teritorija - dar vienas pirminis valstybės elementas. Valstybės teritorija-tai tam tikra žemės rutulio dalis, kurioje įgyvendinama valstybės valdžia. Valstybės teritorijoje galioja valstybės priimtos teisės normos, joje taikomi valstybės institucijų priimti sprendimai, kurie prireikus užtikrinami valstybės prievarta.Teisiniu požiūriu visai nesvarbu didelė ar maža valstybės teritorija. Nėra taisyklių, kurios fiksuotų būtiną minimalią žemės rutulio erdvę, kurioje galėtų funkcionuoti valstybė. Visos valstybės saugo savo teritoriją, ją gina, numato įvairias, taip pat ir konstitucines, jos apsaugos garantijas. Šio struktūrinio elemento svarbą atskleidžia tokie principai, kaip valstybės teritorinė viršenybė ir valstybės vientisumas, valstybės sienų neliečiamumas ir kt.Su valstybės teritorija sietinas ir valstybės sandaros konstitucinio teisinio instituto turinys.LR K-je yra tokios nuostatos: teritorijos vientisumas ir nedalomumas į jokius valstybinius darinius; Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsintųsi į L-vos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vietisumą, konstitucinę santvarką, nustatyta, kad valstybės sienos gali būti keičiamos rik TS, kai ją ratifikuoja 4/5 visų S-mo narių. Valstybės siena apibrėžia teritoriją, kurioje valstybė vykdo aukščiausią suverenią galią. Valstybės sienos riboja valstybės sausumos teritoriją, vidaus vandenis, teritorinę jūrą, žemės gelmes ir oro erdvę virš jų.. Paprastai valstybės siena nustatoma TS, kurias pasirašyti ir teikti S-mui ratifikuoti yra P-to prerogatyva.



Valstybės valdžia. Valdžia-socialinis reiškinys, būdingas kiekvienai žmonių bendrijai, kurioje vieni asmenys vadovauja kitiems, o pastarieji paklūsta pirmųjų nurodymams. Valdžia-gebėjimas valdyti, duoti nurodymus, priversti paklusti savo valiai. Teisinėje literatūroje valstybės valdžia apibūdinama kaip viešoji valdžia. Viešoji valdžia-tai ne tik valstybės inst.įgyvendinama valdžia, bet ir savivaldos inst.valdžia.Valstybės valdžia įgyvendinama visos visuomenės vardu, nors valstybė nesutampa su visuomene. Valstybės vardu valdžią įgyvendina valstybės valdžios inst.ir įstaigos, pareigūnai.Valstybės valdžia turi tam tikrų požymių.Ji visuomenėje yra viršiausia; tai visą visuomenę apimanti valdžia. Tai politinio pobūdžio valdžia, tai teritorinė valdžia, kurią įgyvendina speicalios valstybės valdžios inst.; ši valdžia susijusi su teise; valstybės valdžios sprendimai prireikus užtikrinami valstybės prievarta.Pirmiausia reikėtų pažymėti valstybės valdžios viršenybę. Ji reiškia, kad tik valstybės valdžia gali nustatyti visai visuomenei privalomas taisykles ir sprendimus, kurių jokia visuomenės grupė, asmuo ar organizacija negali panaikinti. Su valstybės valdžios viršenybe sietinas ir valstybės valdžios visuotinis pobūdis, t.y.valstybė atstovauja visai visuomenei, ji įgyvendinama visoje valstybės teritorijoje, visų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu. Valstybės valdžia politinė valdžia:vieni autoriai teigia, kad valstybinė valdžia-viena iš politinės valdžios raiškos formų, nes politinę valdžią įgyvendina ne tik valstybė, bet ir kitos visuomenės politinės sistemos grandys. Kiti teigia, kad savokos valstybės valdžia ir politinė valdžia yra tapačios, nes viešoji valdžia sietina su valstybe ir įgyvendinama tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant valstybei. Valstybės valdžia-institucionalizuota valdžia. Ją įgyvendina tam tikros valstybės valdžios institucijos. Dar vieną valstybės valdžios savybę atskleidžia jos santykis su teise. Valstybei būdinga visuotinai privalomų elgesio taisyklių kūrimo galia. Dar vienas bruožas-galimybė, užtikrinant valstybės priimtus sprendimus, naudoti valstybės prievartą.Tik valstybės taikomos prievartos priemonės, laikantis tam tikrų teisėje nustatytų sąlygų, yra teisėtos.

Valstybės teisinės savybės

1.      valstybė yra ypatingas juridinis asmuo;

2.      valstybei būdingas suverenitetas.

Valstybė – ypatingas darinys, nesutampantis su asmenimis, tiesiogiai veikiančiais valstybės vardu. Todėl reikia naudoti juridinio asmens koncepciją.

Pasinaudojus valstybės – juridinio asmens kategorija, galima paaiškinti kai kuriuos valstybės statuso aspektus. Pirma, valstybės negalima tapatinti su valdančiaisiais. Valstybė – visos visuomenės, ne valdančiųjų, organizacija. Antra, svarbiausi valstybės pareigūnai savo pareigas atlieka tik todėl, kad nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti vykdyti tam tikras pareigas. Trečia, šie asmenys veikia ne savo vardu, bet kaip tam tikra valstybės valdžios institucija ar pareigūnas. Ketvirta, valstybei priklausantis turtas nėra valdančiųjų turtas. Jis naudojamas įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis tenkinant visos visuomenės interesus. Juridinio asmens statusas sudaro sąlygas valstybei valdyti savo turtą, imti paskolas, sudaryti turtinio pobūdžio sutartis.

Valstybės pareigūnai – neamžini, o valstybė išlieka.

Valstybės suverenitetas –tai jos nepriklausomybė, jos valdžios viršenybė, jos savarankiškumas sprendžiant valstybės vidaus reikalus ir santykiuose su kitomis valstybėmis.Suvereniteto valstybei niekas nesuteikia, ši savybė atsiranda su pačia valstybe, jo netekus, valstybė yra nebe valstybė. Valstybė yra tautos kūrinys, kad kiekvienos valdžios šaltinis yra tauta. Taigi susiduriame su dviem sąvokomis: valstybės suverenitetas ir tautos suverenitetas.Tautos suv.reiškia, kad šalyje suverenios valdžios subjektas yra tauta.LR K-je įtvirtinta, kad suverenitetas priklauso Tautai, niekas negali varžyti ar riboti Tautos suv., savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Taigi tautos suv.-tai tautos savarankiškas apsisprendimas, kaip jai gyventi. Gali atrodyti, kad teiginiai , jog valstybė yra suvereni ir tauta yra suvereni-nesuderinami. Tačiau jei tauta yra suverenas, tai jai priklausančias suverenias galias ji išreiškia valstybėje. Valstybės suverenitetas susijęs su tautos suv. Tauta yra suvereni, jei valstybė išreiškia jos piliečių valią, siekius ir interesus, jei šalyje funkcionuoja demokratinės struktūros, jei pripažįstama, kad valstybės valdžios šaltinis-tauta. Valstybės suv.apibūdinti yra svarbūs vidinis ir išorinis suv.aspektai. Vidinis-parodo, kad valstybės valdžia nepriklauso nuo kurios nors kitos valdžios šalies viduje. Šalies viduje valstybės valdžios viršenybė reiškia, kad valstybės valdingos galios-universalios, kad valstybės sprendimams privalo paklusti visi jos gyventojai, joje veikiančios organizacijos, susivienijimai. Tik valstybė savo žinioje turi ypatingas poveikio priemones, kurių jokia kita visuomenės institucija neturi. Kalbant apie valstybės suv.ribas, reikia pažymėti, kad valstybė yra saistoma teisės ir jokiu būdu negali peržengti prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių. Išorinis aspektas, t.y.valstybės santykiuose su kitomis valstbėmis.Valstybė savo reikalus tvarko savarankiškai. Atskirų, nepriklausomų valstybių santykiai remiasi sutartiniais pagrindais, sutartimis.Valstybės suv.tartp.santykiuose susiduria su kitų valstybių suv.Tarptautinėje teisėje visos valstybės yra lygios.Valstybės suv.ribas išoriniu aspektu žymi kitos valstybės suv-tas. Suv.turinio suvokimas šiuo metu keičiasi. Šalies vidaus gyvenime valstybės valdžia negali nepaisyti visuotinai pripažintų žmogaus teisių standartų. Tarpt.santykių srityje “griežto” valstybės suv.koncenpciją ardo priklausymas tarp.organizacijoms. Europinė integarcija-vėl naujas iššūkis tradicinei valstybės suv.sampratai.




Valstybės funkcijos traktuojamos kaip tam tikrų valstybės uždavinių, tikslų įgyvendinimas.Pagal veiklos tikslus valstybės vykdo tokias funkcijas: palaiko viešąją tvarką, saugo valstybės sienas, organizuoja švietimą, sveikatos apsaugą, susisiekimą, tvarko šalies ūkį, rūpinasi socialinių problemų sprendimu. Tokį valstybės funkcijų klasifikavimą reikėtų laikyti politiniu-sociologiniu.Šiuo aspektu suvokiant valstybės funkc., galima jas grupuoti į vidines ir išorines. Vidinės f-tai valstybės vidaus veikla, sprendžiant ekonominius, socialinius, politinius klausimus, o išorinės f.-valstybės veikla santykiuose su kt.valstybėmis ar tartp.organizacijomis. Pagal f.taikymo sritis galima skirti politines, ekonomines, kultūrines ir kt.f.Valstybės f.klasifikavimas gali būti ir teisiniu aspektu. Šiuo atveju valstybės veiklos kryptys išskiriamos atsižvelgiant į tai, kokie teisiniu požiūriu skirtingi veiksmai yra atliekami. Šiuo aspektu skiriamos 3 pagrindinės funkcijos:

1.                         įstatymų leidyba (ji yra bendro pobūdžio visiems privalomų elgesio taisyklių nustatymas įstatymu, ja siekiama atitinkamai sureguliuoti svarbiausius visuomeninius santykius);

2.                         įstatymų vykdymas (ji apima įstatymų vykdymo užtikrinimą, įstatymų taikymą panaudojant tam tikras priemones. Vykdomoji veikla susijusi su įvairių vykdomosios valdžios aktų, kuriuose detalizuojamos įstatymuose nustatytos taisyklės, numatomos konkrečios jų įgyvendinimo priemonės, priėmimu);

3.                         teisingumo įgyvendinimas (apima ir ginčų sprendimą, ir baudž.bylų nagrinėjimą, ir nuosprendžių priėmimą).

Valstybės institutas LR K-je.LR K-je sąvoka valstybė vartojama dažnai.Štai jau K-jos preambulėje kalbama apie valstybę. Šios sąvokos vartojimo kontekstas atskleidžia žodžio valstybė vartojimo tam tikrus socialinio reiškinio apsketus: valstybė-tai istorinė visos tautos organizacija, valstybė-žmogaus ir tautos gyvavimo forma, taip pat ir “šalies” sinonimas, valstybė-tam tikra valstybinio gyvenimo kokybė, būvis, tam tikrų teisės principų išraiška, vals-piliečių valios reiškėja, visų piliečių bendra organizacija, taip pat tęstinis, po priverstinių okupacijų atgimstantis reiškinys. K-je įtvirtinta L valstybės nepriklausomybė. Nepriklausoma L valstybė garantuoja tautos raidą, leidžia L pil.jaustis lygiaverčiais su kitų valstybių pil. L-va-demokratinė valstybė, .t.yšalies reikalai tvarkomi piliečių valia. Demokratija-iš tautos kylanti valstybės valdžia. K-je įtvirtinta, kad L valstybę kuria Tauta, kad suverenitetas priklauso tautai, tauta aukš.suverenią galią vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus atstovus. K-jos normos gana detaliai atskliedžia valdymo būdą. Respublika-L valstybės valdymo forma. K-je nustatyta, kad valstybės valdžią vykdo S-mas, P-tas ir Vyriausybė, Teismas, kad valdžios galias riboja K-ja, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. K-je numatyta, kad L valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma į jokius valstybinius darinius, sienos gali būti keičiamos tik LR TS, kai ją ratifikuoja 4/5 visų S narių.K-je įtvirtintos žmogaus teisės ir laisvės-žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. K-je įtvirtinti pilietybės pagrindi, joje nustatyta, kad draudžiama išduoti LR pil.kitai valstybei, jei LR TS nenustato kitaip.K-je numatyti valstybei keliami uždaviniai: Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę; valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvas ir t.t.K-je įtvirtinti valstybės ir bažn.santykiai, valstybės valdžios inst.organizacijos ir veiklos pagrindai, finansai ir valstybės biudžetas, valstybės kontrolė, užsienio politika ir valstybės gynimas, vietos savivalda ir valdymas. K-je nustatyti valstybinė kalta-lietuviu, valstybiniai simboliai:valstybinės vėliavos spalvos-geltona, žalia, raudona; valstybės herbas-baltas Vytis raudoname fone; valstybės himnas-V.Kudirkos”Tautiška giesmė”,valstybės sostinė-Vilnius.








Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 578
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site