Valstybės valdžios institucijų sistema

Valstybės valdžios institucijų sistema

Valstybės institucijos sąvoka ir pagrindiniai požymiai

Valstybės funkcijas padeda įgyvendinti valstybės institucijų sistema (valstybės aparatas);

Valstybės valdžios institucija yra valstybės įgaliota institucija vykdyti jos užduotis ir funkcijas, jas vykdyti griežtai valstybės nustatyta tvarka. Valstybės valdžios institucijos statusą lemia: 1. Konstitucinis institucijos statusas; 2. Formavimo specifika; 3. Įgaliojimų apimtys; 4. Santykių tarp institucijų ir visuomenės pobūdis.

Valstybės valdžios įgaliojimai pasižymi tik jiems būdingais požymiais: 1. Tokios institucijos priimti sprendimai yra privalomi visiems piliečiams, pareigūnams ir organizacijoms, kuriems jie skirti. 2. Priimto sprendimo vykdymas yra garantuojamas materialiniu aspektu. 3. Priimto sprendimo vykdymas garantuojamas kitokiais metodais ir būdais (įtikinimu, visuomeniniu poveikuu, valstybės prievarta). Valstybės valdžios inst., vykdydamos joms pavestas funkcijas, taiko ne vieną aspektą, o jų visumą,

Valstybės instituciją apibūdina tokie požymiai: 1) tai įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas organizacinis vienetas; 2) jis įgyvendina tam tikras valstybės funkcijas; 3) veikia valstybės vardu ar jos pave­dimu; 4) turi valdžios įgaliojimus; 5) veikia pagal įstatymo nustaty­tą kompetenciją.

Vienas iš svarbiausių principų - atstovujamosios demokratijos. Jis numato, kad įstatymų leidžiamoji institucija yra renkama tiesiogiai, todėl išreiškia tautos valią. Parlamentai yra renkami absoliučioje daugumoje pasaulio valstybių (JAV. DB, Vok ir kt.). Tačiau įstatymų vykdomąsias ir teismines inst.dažniausiai skiria kitos valstybonės valdžios grandys.

Valdžių padalijimo principas. Jo pagrindas yra “stabdžių ir atsvarų” mechanizmas. Juo siekiama subalansuoti įgaliojimus tarp skirtingų valstybės valdžios inst.taip, kad nė viena negalėtų dominuoti.

Valstybės valdžios nepartiškumo principas, kuriuo ribojamos galimybės tam tikriems pareigūnams dalyvauti politinių judėjimų ar partijų veikloje.

Teisėtumo principas pasireiškia tuo, jog visos valstybinio valdymo institucijos įgaliotieji asmenys privalo laikytis K-jos ir įstatymų.

Viešumo ir atvirumo principas pasireiškia tuo, kad VVI turi viešai informuoti visuomenę apie savo veiklą ir sprendimus, taip pat ir tuo, kad piliečiai turi teisę kritikuoti VVI veiklą.

Kai kuriose valstybėse yra taikomas federalizmo principas, kuriuo yra atskiriami federacijos VVI ir jos subjektų įgaliojimai.

Priklausomai nuo valstybės formos, KT moksle yra skiriamos tokios VVI:

valstybės aukščiausiosios ir vietos valdžios institucijos šalyse su unitarine valstybės sandaros forma (Pranc.-P-tas, parlamentas, V-bė yra aukšč,VVI,o departamentų prefektai ir prefektūros-vietų VVI);

federacijos ir jos subjektų VVI valstybėse su federacine valstybės sandaros forma (VFR Federalinis P-tas, Federalinis Kancleris, Federalinė V-bė, parlamentas yra federacinės VVI, o žemių VVI federacijos subjektų).

Pagal valdžių padalijimo principą VVI sistemoje veikia įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji ir teisminės inst. Įstatymų leidžiamoji institucija priima įstatymus, aukšč.teisinę galią turinčias normas, reguliuojančias svarbiausias visuomeninių santykių sritis. Ji renkama tiesioginiuose ir lygiuose rinkimuose. Pasaulyje jos vadinamos nevienodai (JAV-Kongresas, Ispanija-Kortesai, DB-Parlamentas; L-je-Seimas). Parlamentų struktūra ir narių skaičius yra skirtingi. Dažniausiai juos sudaro vieneri ar dveji rūmai, labai retai-treji.

Vykdomoji institucija realizuoja valstybės valdžią organizuodama ir garantuodama įstatymų vykdymą. Aukšč.vykdomosios valdžios inst.yra v-bė. Jos paskyrimo būdą lemia valdymo formos, politinės ir istorinės valstybės tradicijos. Priklausomai nuo kriterijų, pagal kuriuos išskiriama VVI, vykdomosioms institucijosm galėtų būti priskirtos ir ministerijos bei kitos centrinės administracijos įstaigos, realizuojančios skirtingų valstybinio gyvenimo sričių valdymą, organizuojančios įstatymų ir kt.norminių aktų vykdymą.

Teisminės inst.realizuoja teisminę valdžią, kuri yra nepriklausoma ir savarankiška. Teisminės inst.yra teismai. Egzistuoja keletas teisminių inst.formų. Daugumoje englosaksų teisinės sistemos šalių egzistuoja vieninga teismų sistema su vieninteliu aukšč.teismu. Romanų-germanų teisės sistemos valstybėse dažniausiai nėra vieningos teismų sistemos (administracinės ir bendrosios kompetencijos teismų sistemos). Bendrosios kompetencijos teismams priklauso baudž., civ., darbo ir pan.bylos. Administraciniai teismai sprendžia pil.bei valstybės inst.ginčus valdymo klausimais. Konstituciniai teismai užima ypatingą vietą. Jie sprendžia įstatymų atitikimo k-jai problemą, kai kuriose valstybėse jie turi ir kitokių funkcijų. Aukšč.teisminės inst.-aukščiausieji teismai, konstituciniai teismai. Teismai gali būti formuojami skirtingais būdais. Jie gali būti skiriami ar renkami (dažniausiai skiriami).

Valstybės vadovas yra ypatinga inst.VVI sistemoje. Tai asmuo užimantis aukšč.padėtį VVI sistemoje ir atstovaujantis valstybę vidaus ir užsienio santykiuose.Labiausiai paplitęs prezidento ir monarcho institutas.Monarchas valstybės vadovo postą užima griežtai numatytu sosto paveldėjimo būdu. Prezidentas yra tiesiogiai ar netiesiogiai renkamas ribotam laikotarpiui.

Be išvardytų VVI, šių inst.grupei gali būti priskirtos kontroliuojančios, priežiūrą vykdančios inst.(Ispanija-prokuratūra; Italija-finansinės kontrolės inst.).

LR VVI sistema.Išskirdami VVI L-je vadovaujamasi koncepcija, jog šias inst.apibūdina du požymiai:a.įgaliojimai veikti valstybės vardu; b)valdingi įgaliojimai. VVI LR gali būti pilietis arba pil.kolektyvas, kuris formuojamas valstybės nustatyta tvarka ir naudojasi valdingais įgaliojimais vykdyti jam valstybės pavestas funkcijas. LR VVI sudaro P-tas (valstybės vadovas-vykdomoji valdžia), S-mas (įstatymų leidžiamoji valdžia), V-bė (vykdomoji valdžia), Valstybės kontrolė, Konstitucinis teismas, Aukšč.teismas, kiti teismai, prokuratūra.