AKCINĖ BENDROVĖ (AB)

Akcinė bendrovė (AB)

Norint užsiimti veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, patartina steigti ribotos civilinės atsakomybės privatų juridinį asmenį — akcinź bendrovź (AB) arba uždar¹j¹ akcinź bendrovź (UAB), t. y. įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu ir neatsako akcininkų turtu. Kiekvienas akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovź, tiksliau už kurį įsigijo bendrovės akcijų.

AB yra įmonė, kurios nuosavybė (kapitalas) padalyta į dalis vadinamas akcijomis. Akcinį kapital¹ sudaro kapitalo suma, kuri gaunama pardavus akcijas. Įsigijź akcijų žmonės tampa bendrovės bendrasavininkiais ir jie turi teisź dalyvauti AB valdyme. Bendrovės akcinis kapitalas negali būti išdalintas akcininkams, nebent likviduojant bendrovź. Todėl atskiras akcininkas negali reikalauti iš bendrovės savo dalies, jis gali tik parduoti akcijas kitiems asmenims. AB ir UAB veikia pagal LR akcinių bendrovių įstatym¹, kuris nustato šių įmonių steigimo tvark¹ ir kapitalo formavimo būd¹, reikalavimus steigėjams ir akcininkams, valdymo ir kontrolės organus. Be to, bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Bendrovės steigėjai gali būti fiziniai bei juridiniai asmenys.

Akcijos (kaip nuosavybės popieriai) skirtingai cirkuliuoja rinkoje. Vienų bendrovių savininkai nusprendžia, kad šiais nuosavybės popieriais gali būti laisvai prekiaujama, o kiti laikosi nuostatos, kad akcijos neturėtų būti parduodamos bet kam ir savininkai turėtų, kiek tai leidžia įstatymai, kontroliuoti nuosavybės formavimo proces¹ bei turėti pirmenybź įsigyjant kurio nors savininko perleidžiamas akcijas. Pirmosios įmonės yra AB (atvirosios), antrosios – UAB.

AB įstatinis kapitalas (įstatinis reiškia, kad toks kapitalo dydis užfiksuotas bendrovės įstatuose, kurie turi būti registruojami atitinkamose institucijose) negali būti mažesnis kaip 150000 Lt, o UAB – nemažesnis kaip 10000 litų. Be to, UAB turi būti mažiau kaip 250 akcininkų.

Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė — AB ir UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto. Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų.

Pagrindinis teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi bendrovė savo veikloje, yra jos įstatai. Įstatuose turi būti nurodyta:

bendrovės pavadinimas, teisinė forma (AB ar UAB), buveinė (adresas);

bendrovės veiklos tikslai ir ūkinės veiklos pobūdis (gaminamos produkcijos, atliekamų darbų, teikiamų paslaugų rūšys);

bendrovės įstatinio kapitalo dydis;

akcijų skaičius, taip pat jų skaičius pagal klases, jų nominali vertė ir suteikiamos teisės;

visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo šaukimo tvarka;

kiti bendrovės valdymo organai, jų kompetencija, šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka;

bendrovės pranešimų skelbimo tvarka ir kt.

Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojim¹ nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.

LR akcinių bendrovių įstatyme nurodytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės.

Akcininkai turi šias turtines teises:

gauti bendrovės pelno dalį (dividend¹);

gauti likviduojamos bendrovės turto dalį (kuri lieka atsiskaičius su kreditoriais);

nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų;

pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendžia ši¹ teisź visiems akcininkams atšaukti;

palikti testamentu visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn;

perleisti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn (UAB ši teisė ribojama).

Akcininkai turi šias neturtines teises:

dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

gauti informacij¹ apie bendrovės ūkinź veikl¹ ir kt.

AB privalumai yra šie:

galimybė sukaupti didelį kapital¹. Bendrovės gali surinkti lėšų plėtrai, parduodamos papildomai išleidžiamas akcijas arba skolindamosi pinigų, platindamos obligacijas. Tai leidžia šioms įmonėms iš karto įsitraukti į konkurencinź kov¹;

ribota akcininkų turtinė atsakomybė. AB savininkai rizikuoja tik ta suma, koki¹ jie sumokėjo pirkdami akcijas. Jų asmeniniam turtui pavojus negresia, jeigu AB bankrutuoja. Kitaip tariant AB turtas atskirtas nuo akcininkų asmeninio turto, nes kreditoriai gali pateikti ieškinį bendrovei kaip juridiniam asmeniui, bet ne bendrovės savininkams kaip privatiems asmenims;

profesionalus valdymas. Turėdamos didesnį pradinį kapital¹, taip pat galėdamos greičiau didinti savo turt¹ dėl efektyvesnės veiklos, šios įmonės paprastai sugeba pritraukti geriausius atitinkamų veiklos sričių specialistus. Tai joms pavyksta ne tik dėl didesnių atlyginimų, kuriuos pajėgia mokėti, bet ir dėl to, kad šiose kolektyvinės nuosavybės formos įmonėse samdomi darbuotojai jaučiasi saugiau, nes mažiau priklauso nuo atskirų savininkų valios.

AB privalumai paprastai nusveria jų trūkumus. Tačiau norint visapusiškai įvertinti ši¹ verslo organizavimo form¹, būtina žinoti ir jos trūkumus:

steigti šios nuosavybės formos įmones yra daug sudėtingiau nei individualias įmones ar ūkines bendrijas;

kontrolinį akcijų paket¹ turintys akcininkai gali diktuoti savo vali¹ kitiems;

savininkai negali naudotis bendrovės pelnu kol jis nepaskirstytas;

stambių AB trūkumas tas, kad jos riboja aktyvi¹ konkurencij¹, skatina monopolizavim¹ ekonomikoje. Apskritai, AB vaidmuo prieštaringas:

jos sudaro s¹lygas efektyviam ūkininkavimui, padeda gauti ekonomij¹ dėl verslo masto atskiroje įmonėje ir geriau tenkinti pirkėjų poreikius;

silpnindamos konkurencij¹, jos mažina verslo efektyvum¹, riboja geresnio vartotojų poreikių tenkinimo galimybes.