ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS ANALIZĖ

ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS ANALIZĖ

1 ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS VERTINIMAS LIETUVOJE

2002-2003 m. LLRI atlikto neapskaitomos ekonomikos tyrimo duomenimis, neapskaitoma ekonomika 2002 m. sudarė 21 proc. šalies BVP. Šis rodiklis bus dar tikslinimas, kai LLRI turės galutinis duomenis. Ankstesniais – 1995 - 2001 m. - tyrimai rodė, kad neapskaitomos ekonomikos dalis tuo laikotarpiu svyravo nuo 19 proc. iki 23 proc. šalies BVP [6, p. 3]. Plačiai žinomų Italijos statistikos instituto specialistų, kurie kaip ekspertai prisidėjo prie vykdomojo tyrimo, vertinimu, jų šalyje neapskaitoma ekonomika tais pačiais metais buvo keliais procentais mažesnė. Tikėtina, kad toki¹ padėtį mūsų šalyje lemia nemažėjanti mokesčių našta.

2 paveikslas NEAPSKAITOMA EKONOMIKA LIETUVOJE 2001-2004

Įgyvendinant nacionalinės PHARE  projekt¹, Lietuvos statistikos specialistai ir įvairių sričių ekspertai kartu su Italijos Statistikos instituto ekspertais nagrinėjo tam tikras neapskaitomos ekonomikos sritis: nedeklaruojamas įmonių pajamas, užimtum¹ ir darbo apmokėjim¹, mažmeninź prekyb¹ ir paslaugų sfer¹. Taip pat buvo vertinama veiklos rūšių pridėtinės vertės apimtis.

1 lentelė

Tyrimu nustatyta nedeklaruojamų pajamų dalis 2002 m. pagal ekonominės veiklos rūšis

Tyrimo duomenimis nefinansinių įmonių sektoriuje vidutiniškai nedeklaruojama apie 14,3 proc. pajamų. Nedeklaruojamų pajamų dalis svyruoja nuo 1,8 proc. energetikos iki 50,0 proc. žuvininkystės, 35,6 proc. miškininkystės, 32,9 proc. asmeninių paslaugų, 25,2 proc. tekstilės, 17,8 proc. leidybos, 15,4 proc. baldų gamybos veikloje. Šie vertinimai remiasi Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų apklausa ir oficialiosios statistikos duomenų šaltiniais.

Apklausų automobilių turgavietėse ir ekspertinių vertinimų rezultatai parodė, jog 2002 metais neapskaityta apyvartos dalis siekė nuo 20 iki 30 proc. (apie 50 mln. Lt.).

2002 m. valstybinėse gydymo įstaigose darbuotojai neoficialiai galėjo uždirbti apie 59 mln. Lt, o švietimo sistemos specialistų neoficialiai suteiktos korepetitorių paslaugos įvertintos 27 mln. Lt. Šie vertinimai gauti naudojantis moksleivių ir gyventojų apklausomis ir specialių tarnybų suteikta informacija.

Tyrimas aprėpė ir nelegalias veiklos rūšis. Jų sukuriama bendroji pridėtinė vertė sudarytų apie 0,9 procento 2002 m. šalies BVP. Tačiau siekiant BVP palyginamumo tarptautiniu mastu nelegalių veiklos rūšių sukuriama pridėtinė vertė į BVP apimtį neįskaičiuojama. Remiantis Policijos departamento, Valstybės mokesčių inspekcijos, Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Muitinės departamento, Valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos, AIDS centro, Vilniaus narkologijos centro , visuomeninių organizacijų pateikta informacija ir žiniasklaida, buvo analizuojamos ir vertinamos tokios nelegalios veiklos rūšys: nelegali alkoholio gamyba ir pardavimas, narkotinių medžiagų gamyba ir pardavimas, seksualinės paslaugos, vogtų automobilių pardavimas, nelegali audio, vaizdo ir kitų įrašų bei kompiuterinių žaidimų kopijų gamyba ir platinimas [10, p. 9].

Statistikos departamento duomenimis per pastaruosius 12 metų, 224.500 asmenų migravo iš Lietuvos. Tyrimais yra įvertinta, kad užsienyje dirba 200.000 lietuvių, daugiausiai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Jungtinėse Karalystėse, Airijoje ir Vokietijoje. Iš jų 57 proc. dirba ES šalyse. Asmenys dirbantys užsienyje nelegaliai daugiausiai yra jaunimas, su mokyklos ir retai aukštuoju išsilavinimu [7, p. 11].

Dar reiktų nepamiršti, kad egzistuoja neapskaitoma užsienio prekyba, kuri sudaro dalį šešėlinės ekonomikos. Pagrindinės nedeklaruojamųjų arba klaidingai deklaruojamų prekybos srautų (siejamų beveik su visomis neapskaitomos ekonomikos veiklos rūšimis) priežastys - siekimas išvengti muitų, akcizo, PVM mokesčių bei kitokių rinkliavų, produktų standartų ir įvairių procedūrų laikymosi. Taip pat neapskaitomos ekonomikos dalį didina ir neskaidri bei nestabili apskaitos sistema, kintantys informacijos rinkimo bei apskaitos metodai, neefektyvus informacijos valdymas muitinėse.

2 LIETUVOS ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS APIMTIES PALYGINIMAS SU KAIKURIOMIS KITOMIS ŠALIMIS

Tarptautinio valiutos fondo duomenimis pasaulinį BVP 2003 metais sudarė 39 trilijonai JAV dolerių, tuo tarpu šešėlinė ekonomika – ne mažiau kaip 8 trilijonus JAV dolerių [3, p. 19]. Taigi pasaulinės šešėlinės ekonomikos dydis prilygsta visai JAV ekonomikai, kurios BVP yra didžiausias pasaulyje.

2 lentelė

Neapskaitomos ekonomikos dalis BVP EBPO šalyse ir Lietuvoje (procentais)

Šaltinis: Staat und Wirtschaft in Hessen.- Monatsheft, HSL

Lyginant su kitomis šalimis Lietuvoje šešėlinė ekonomika nėra labai didelė. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalimis) vertinimais, kaip nurodo šaltinis, neapskaitomos ekonomikos lygis EBPO šalyse vidutiniškai siekia 16,4 proc. BVP, tai yra 2,5 proc. Mažiau negu Lietuvoje. Yra šalių, kur neapskaitomos ekonomikos dalis vertinama iki 50 proc. Ir daugiau tų šalių BVP. Tarp tokių įvardinama Gruzija (66 proc.), Ukraina (51 proc.), Baltarusija (47 proc.).Žemiausias lygis yra JAV, Šveicarijoje ir Austrijoje.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didžiausias vidutinis šešėlinės ekonomikos dydis buvo besivystančiose šalyse 35-40%, pereinamuojo laikotarpio 6alyse  35%, o mažiausiai-EBPO šalyse 18%.

Šešėlinės ekonomikos dydis

EBPO šalyse 2002/2003 metais

Apibendrinant galima teigti, kad oficialiai neapskaitom¹ ekonomik¹ reikia nuolat stebėti ir vertinti. Tik reguliarūs vertinimai leistų daryti išvadas apie neapskaitomos ekonomikos vystymosi sritis, m¹st¹ ir tendencijas.

IŠVADOS

Šešėlinź ekonomik¹ ekspertai apibrėžia kaip veiksmus, duodančius pelno, tačiau dėl įvairių priežasčių nedeklaruojamus ir neatspindimus statistikoje. Ji neigiamai veikia finansus, darbo jėgos rink¹ ir valstybės pajamų paskirstym¹, mažiau surenkama mokesčių, nukenčia ir s¹žiningai dirbančios įmonės. Kiekvienas naujas draudimas ar ribojimas išplečia neapskaitomos ekonomikos erdvź, taigi potencialiai ir jos konkrečius mastus ir formas. Neapskaitomos ekonomikos egzistavimo apimtys priklauso nuo ekonominių santykių pobūdžio, politinės ir ekonominės būklės, gyventojų užimtumo, pragyvenimo lygio, apskaitos organizavimo, o taip pat nuo bendros kultūros ir tvarkos.

Šešėlinź ekonomik¹ itin skatina mokesčių ir jų administravimo sistemos fiskalinės politikos spragos ir prieštaringumas, ūkinės finansinės veiklos įstatymų netobulumas.

Lietuva pagal šešėlinź ekonomik¹ pirmauja Europoje. Dėl atlyginimų vokeliuose ir nuslėptų mokesčių šalies biudžetas kasmet netenka pusantro milijardo litų.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2003 metais šešėlinės ekonomikos apimtys Lietuvoje beveik nepakito nuo 2002 metų, kai ji sudarė apie 18,9 proc. BVP.

2002 metais pramonėje buvo nuslėpta maždaug 2 mlrd. litų vertės produkcijos, prekyboje – apie 2,9 mlrd. Litų, statybų sektoriuje – apie 1,5 mlrd. litų, viešbučiuose ir restoranuose – 133 mln. litų. Pagal šešėlinės ekonomikos mastus atskiruose sektoriuose pirmauja žuvininkystė – daugiau nei 50 procentų visos pridėtinės vertės yra neapskaitoma [5].

Neregistruotų samdomų darbuotojų dalis Lietuvoje siekia maždaug 10 procentų, o daugiausia nelegalių darbuotojų dirba žemės ūkyje, statybose, viešbučiuose, restoranuose.

2003 metais šešėlinės ekonomikos augimui įtakos turėjo ekonomikos augimas. Makroekonominė situacija buvo labai gera – infliacijos nebuvo, BVP augo, nedarbas mažėjo. Nerimauti nebuvo dėl ko.

Vis dėl to teigima, kad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje iš esmės nėra didesnė, nei vidutiniškai išsivysčiusiose Vakarų valstybėse. Pavyzdžiui, skelbiama, kad Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Belgijoje šešėlinė ekonomika viršija 20 proc. BVP. JAV ir Šveicarijoje nesiekia 10 proc. BVP.

Maždaug penktadalis Europos darbuotojų gali dirbti šešėliniame versle. Jų dalis atskirose šalyse nėra vienoda – nuo 1,5-2 iki 18-20 procentų. Nedeklaruojamas darbas labiausiai paplitźs statybos sektoriuje, žemės ūkyje bei viešbučiuose ir maitinimo įstaigose.

Skurdžiausiose šalyse šešėlinė ekonomika būna didžiausia. Pajamos būna nepakankamos, ir bandoma įvairiais būdais prisidurti.

Šešėlinė ekonomika nors ir priklauso nuo mokesčių dydžio bei įvairų biurokratinių apribojimų, skirtingose šalyse vis dėl to yra skirtingas, nors jose mokesčiai panašūs. Priežastis – nevienodas valstybės institucijų efektyvumas, kurį pakankamai gerai atspindi korupcijos lygis šalyje.

Deja, surinkti tiksli¹ informacij¹ apie šešėlinź veikl¹ ir šešėlinź darbo rink¹ yra
sudėtinga, kadangi asmenys dirbantys šešėlyje nenori būti identifikuoti. Mokslininkai tiriantys
šešėlinź ekonomik¹ dažnai gauna skirtingus rezultatus, nes skiriasi vertinimo metodai, tyrimų
apimtys ir kt.