Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

EMIGRACIJOS PROBLEMA LIETUVOJE

ekonomika



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

EMIGRACIJOS PROBLEMA LIETUVOJE



ĮVADAS

Lietuvai gerai pažįstamas reiškinys – emigracija vėl ima kelti rūpestį. Per pastaruosius penkiolika metų iš šalies išvyko apie 300 tūkst. gyventojų. Lietuvos įstojimas į Europos S¹jung¹ (ES) 2004 metais, atrodo, tik suaktyvino ši¹ problem¹. Ir ji gali aktualėti dar labiau. Ši tema mane sudomino nes šiuo metu yra ypač svarbi, todėl manau, kad ir valdžia šiai problemai sprźsti turėtų skirti daugiau laiko ir lėšų.

O Kas gi yra emigracija? Emigracija - žmonių persikėlimas iš Tėvynės į kitas šalis nuolatiniam gyvenimui. Emigrantas - išeivis, asmuo, persikėlźs gyventi į kit¹ šalį. Dažnos emigracijos priežastys - politinės ir ekonominės, tačiau taip pat emigruojama suradus antr¹ pusź kitoje šalyje.

Kas gi yra emigrantas? Žodynai apibūdina emigrant¹ kaip žmogų, kuris atvyksta į kit¹ šalį ieškodamas geresnio gyvenimo. Jei geresnis gyvenimas suvokiamas kaip gardesnis k¹snis, gražesnis drabužis, naujesnis automobilis, didesnis namas, saugesnė vaikų ateitis – tai dažnai įgyvendinamas dalykas. Tačiau jei gyvenimo pilnatvei reikia ir profesinės veiklos tźstinumo (kuri, beje, svarbi išlaikant aplinkinių pagarb¹ bei pagarb¹ sau pačiam), svetimoje šalyje pasiekti gali būti nelengva [3.].

Šio tyrimo tikslas - atskleisti pagrindines emigravimo priežastis ir numatyti iškilusios problemos sprendimo būdus.

Tyrimo uždaviniai:

1. Aptarti pagrindines priežastis, kurios skatina emigracij¹.

2. Nustatyti kur dažniausiai žmonės emigruoja.

3. Apžvelgti kokie žmonės dažniausiai emigruoja.

4. Išanalizuoti su kokiomis problemomis susiduria žmonės išvykź svetur.

Emigracij¹ įtakojantys veiksniai

Kas gi skatina emigracij¹? Žmonės ieško geresnio gyvenimo, nei gali pasiūlyti buvusių ir dabartinių valdininkų gobšumo bei nekompetentingumo alinama Lietuva. Ieškoma šalies, kur norinčiam dirbti yra darbo vietų.

Vos ne vienintelė priežastis, genanti lietuvius iš Lietuvos, yra noras dirbti ir užsidirbti. Todėl sveiko proto ir moralės požiūriu kiekvienam iš tų žmonių galima tik pritarti. Lietuvoje vyksta esminis ekonominės sistemos pertvarkymas. Be to, paprasto, menkai kvalifikuoto darbo atlyginimai Lietuvoje suteikia tik skurdų gyvenim¹. Tai liudija ir skaičiai.

Statistiniai duomenys apie emigrantus

2005 m. iš Lietuvos emigravo 8 tūkst. moterų ir 7,6 tūkst. vyrų. Dėl emigracijos daugiausia prarandama darbingo amžiaus jaunimo. Pernai emigrantų tarpe penktadalį sudarė 25–29 metų amžiaus gyventojai, 20–24 metų amžiaus – 16,3 procento, 30–34 metų amžiaus – 12,9 procento ir 35–39 metų amžiaus – 8,8 procento, o 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai – tik 2,9 procento.

Pernai šalyje vidutiniškai 1000–iui gyventojų teko 4,6 emigranto. Daugiausiai emigravo skaičiuojant 1000–iui gyventojų iš Visagino (16,3), Palangos miesto (10,5), Akmenės rajono (8,5), Klaipėdos miesto (8,4) savivaldybių, o mažiausiai – iš Rietavo (0,6), Molėtų rajono (1,0), Kalvarijos (1,3), Širvintų rajono (1,5) savivaldybių.

2005 m. iš Lietuvos emigravo 15,6 tūkst. žmonių. Daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į Jungtinź Karalystź (4,2 tūkst.), Airij¹ (2,1 tūkst.), JAV (2,0 tūkst.), Vokietij¹ (1,5 tūkst.), Rusijos Federacij¹ (1,1 tūkst.), Ispanij¹ (0,8 tūkst.) [4.].

Su kokiomis problemomis susiduria žmonės išvykź svetur

Norint pritapti prie kitokio gyvenimo būdo, naujos šalies papročių, reikia daug energijos ir laiko. Jauniems žmonėms ar sukūrusiems šeim¹ su tos šalies piliečiu adaptuotis lengviau ir tai pavyksta greičiau, nei tiems, kurie atvyko su šeima. Ar pavyks tźsti profesinź karjer¹ svečioje šalyje, priklauso nuo jos kalbos mokėjimo, amžiaus ir darbo kvalifikacijos.

Daugeliui žmonių, kuriems sunku pragyventi savo šalyje, užsienio šalis atrodo kaip Pažadėtoji žemė. Savame krašte jie ateities nemato. Dauguma lietuvių atvyksta į kit¹ šalį su viltimis ir patirtimi. Susikurti materialinź bazź, atvykus į kit¹ šalį pavyksta gana greitai – per kelerius metus, tačiau tźsti savo profesinį gyvenim¹ pasiseka nedaugeliui. Patyrź emigranto dali¹, dauguma supranta, kad su profesine karjera teks atsisveikinti galbūt visam laikui. Lietuvoje jie buvo mokytojai, inžinieriai, architektai, bet svetur jie dirba valytojais, statybų darbininkais, sodų, aplinkos prižiūrėtojais…

Kliūtis - kalba

Užsienio kalbas dabartinis jaunimas perkanda gana greitai, bet vyresniems tai sukelia nemažai problemų. Jie turim¹ tos kalbos žodyn¹ išplečia taip, kad galėtų susikalbėti., tačiau pasiekti kalbos lygį, reikaling¹ profesinei karjerai, reikia žymiai daugiau laiko ir energijos, negu naujasis emigrantas gali sau leisti. Pagrindinis atvykėlio tikslas yra prasigyventi ir aprūpinti vaikus. Jie dirba sunkų fizinį darb¹ neskaičiuodami valandų. Po tokios darbo dienos dauguma neturi sveikatos studijuoti ar laiko eiti į kalbos kursus. Turėdami laisv¹ minutź jie stengiasi praleisti su vaikais ar pabendrauti su tautiečiais

Reikalauja darbo patirties

Lietuvos aukštosios mokyklos paruošia neblogus specialistus, tačiau jų žinios ir patyrimas dažnai neatitinka kitos šalies darbo rinkos poreikių. Nors kai kuriems specialistams tereikia išlaikyti egzaminus, kad gautų darbo leidim¹ (licencij¹), tai nėra labai lengva emigrantui, kurio finansai riboti, o anglų kalbos žinios - tik patenkinamos. Technologinės pažangos tarp šalies į kuri¹ jis vyksta ir Lietuvos skirtumai gali taip pat apriboti lietuvio specialisto darbo pasirinkimo galimybes [5.].

Išsiskyrimas su šeima

Nemažiau svarbi problema- šeimos išsiskyrimas. Išvykź svetur dažnai emigrantai labia ilgai nemato savo šeimos. Ir tai dažnai juos varo į neviltį.

Emigracijos padariniai

Emigracija iš nedarbo alinamos šalies pradžioje nekelia daug nuostolių. Didelė dalis išvykusiųjų yra žmonės, negalėjź rasti darbo, taigi ir gauti pajamų čia, Lietuvoje. Kaip pasakytų ekonomistas, pasidaro geriau ir jiems, ir valstybei – jie ima pelnytis duon¹, o valstybė atsikrato rūpesčio remti ir prižiūrėti juos, bedarbius ir dykinėjančius, socialinių tarnybų ir policijos pastangomis bei lėšomis.

Tačiau kai emigracija tampa didelė, ji ima veikti vis¹ šalį – jos ekonomik¹, jos gyventojų struktūr¹ ir jos ateitį. Pirma, išvyksta beveik vien tik darbingi žmonės. Lietuvoje šiuo metu dirba apie 65 proc. darbingų žmonių, o iš išvykstančiųjų įsidarbina kiekvienas. Iš dalies dėl to šiandien Lietuvoje vienam senatvės pensininkui tenkanči¹ pensij¹ kas mėnesį „sudeda“ savo įmokomis vos 1,7 dirbančiojo. Kaip tada gali didėti pensijos?

Antra, dauguma išvykstančiųjų – jaunimas. Dėl to šalyje mažėja gimstamumas – kūdikių Lietuvoje dabar gimsta beveik perpus mažiau nei prieš 16-17 metų. 2050 metais mūsų bus jau beveik milijonu mažiau nei 1989 m. Tiesa, pagrindinė gimstamumo mažėjimo priežastis - ne emigracija. Jis mažėja daugumoje Vakarų ir ypač Rytų Europos šalių. 

Trečia, išvyksta dažniausiai valingesni, energingesni, ambicingesni, tie, kuriems negana to, k¹ jie gauna čia, ir kurie nebijo rizikuoti. Dar blogiau – narystė ES skatina ne vien provincijos miestų ir miestelių, kaimo jaunimo emigracij¹. Aukštos kvalifikacijos žmonės irgi priima sprendimus siekti profesinės karjeros svetur. Nors šis srautas dar labai nedidelis, jis plėsis.

Anketa

Gerbiamieji respondentai,

Šiuo metu VPU Socialinių mokslų neakivaizdinių studijų studentai atlieka žmonių apklaus¹. Mes norime išsiaiškinti Jūsų požiūrį ar yra emigracijos problema Lietuvoje. Jei Jūs sutinkate mums padėti, prašome užpildyti ši¹ anket¹. Anketa anoniminė. Surinkti duomenys bus panaudoti tik statistinei analizei, o nuo Jūsų atsakymų nuoširdumo priklausys tiriamos problemos įvertinimas ir išvadų pagrįstumas.

Iš pateiktų atsakymų išsirinkite Jums tinkamiausi¹ ir juos pažymėkite.

1.Kaip Jūs manote ar egzistuoja emigracijos problema Lietuvoje?

  • Taip
  • Ne
  • Nežinau

2.Ar Jūs pats buvote išvykźs į užsienį uždarbiauti?

  • Taip
  • Ne

3. Jei buvote, tai kiek laiko ten dirbote?

  • Mažiau nei 3 mėn.
  • 3 mėn. - 6 mėn.
  • 7 mėn. – 9 mėn.
  • 10 mėn. – 1 metai
  • Daugiau nei  metus

4. Jei buvote, tai kokioje šalyje (jei ne vien¹ karta, ne vienoje šalyje, žymėkite daugiau nei vien¹ atsakyma)

  • Norvegija
  • Anglija
  • Airija
  • Vokietija
  • Ispanija
  • JAV
  • Prancuzija
  • Belgija
  • Olandija
  • Italija
  • Švedija
  • Kita (įrašykite)_________________

5. Dėl kokių priežasčių vykote dirbti į užsienį? (Galimi keli atsakymai)

  • Pinigų
  • Patirties
  • Nuotikių
  • Noro pamatyti pasaulį

6. Jei buvote padirbėti, tai ar patiko darbas, gyvenimo s¹lygos?

  • Taip, patiko
  • Galėjo būti ir geriau
  • Ne, nepatiko

7. Ar ketinate vėl artimiausiu metu vykti į užsienį dirbti?

  • Taip, ketinu
  • Ne, neketinu
  • Dar nesu apsisprendźs (-usi)

8. Jei dar nebuvote išvykźs padirbėtį į užsienį, ar ketinate, tai artimiausiu metu padaryti?

  • Taip, ketinu
  • Ne, neketinu
  • Nežinau ar vyksiu

9. K¹ manote apie lietuvių įvaizdį įvairiose užsienio šalyse?

  • Manau jis neigiamas
  • Manau jis teigiamas
  • Neturiu nuomonės

10. Kaip Jūs manote, kokie žmonės dažniausiai išvyksta dirbti į užsienį? (Galimi keli atsakymai)

  • Kurie turi aukšt¹jį universitetinį išsilavinim¹
  • Kurie baigė vidurinź mokykl¹
  • Kurie baigź profesines mokyklas

11. Kas, Jūsų manymu, yra labiausiai atsakingas už šiuolaikinės emigracijos iš Lietuvos mastus?

  • Darbdaviai, kurie nenori kelti atlyginimų
  • Patys emigruojantys lietuviai – jie neturi atsakomybės už savo šalį ir tik ieško lengvesnio kelio užsidirbti
  • Kita (įrašykite) __________ ______ ____ ___________

12. Kokie pagrindiniai veiksniai, Jūsų manymu, sulaiko lietuvius nuo dar didesnės emigracijos bangos? (Galimi keli atsakymai)

  • Geras darbas ir uždarbis Lietuvoje
  • Asmeniniai ryšiai, socialinė ir kultūrinė aplinka (šeima, bendravimo ratas)
  • Tikėjimas, kad ir Lietuvoje netrukus reikalai pagerės
  • Užsienio kalbos nemokėjimas

13. Kas turėtų pasikeisti Lietuvoje, kad Jūs asmeniškai negalvotumėte apie emigracij¹?

  • Turėtų padidėti darbo užmokestis Lietuvoje
  • Lietuvos viešas gyvenimas (politinės sistemos, valstybinių institucijų, darbdavių veikla) iš esmės pagerėtų
  • Susiraščiau darb¹

14. Kas turėtų pasikeisti Lietuvoje, kad Jūs (Jūsų artimieji, pažįstami) grįžtumėte į tėvynź?

  • Grįšiu, kai Lietuvoje bus palankesnės gyvenimo s¹lygos eiliniam žmogui
  • Grįšiu, kai uždirbsiu pakankamai pinigų tolesniam gyvenimui
  • Negalvoju grįšti

15. Jūsų išsilavinimas

  • Vidurinis
  • Aukštesnysis
  • Aukštasis
  • Kita (įrašykite) __________ ______ ____ _____

16. Jūsų profesija

Įrašykite __________ ______ ____ __________

17. Jūsų lytis

Vyras

Moteris

18. Koks Jūsų amžius?

Įrašykite _________

Dėkojame

Bendra tyrimo charakteristika

Tyrimo metu buvo naudojama anketa, kuri¹ pildė 18-40 metų žmonės. Anketinės apklauso metu surinkta informacija apie tai k¹ žmonės mano apie emigracij¹ Lietuvoje. Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad emigracija išties labai svarbi problema mūsų visuomenėje. Iš pateiktų atsakymų galime teigti, kad dauguma respondentų buvo išvykź į užsienį padirbėti ir artimiausiu metu planuoja vėl ten vykti. Populiariausia šalis buvo pasirinkta Airija. Dauguma respondentų teigė, kad nevažiuotų į užsienį dirbti jeigu gerokai padidėtų darbo užmokestis Lietuvoje. Dažniausiai migracij¹ skatina ekonominiai socialiniai veiksniai, geresnės karjeros galimybės. Todėl būtina kad, valdžia imtųsi priemonių tai sustabdyti.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1157
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved