JAV ekonominė sistema

pasaulio gyventojų, ~7 pasaulio sausumos, ~15 viso pasaulio vario ir kadmio atsargų,

viso pasaulio anglies, švino, cinko, sidabro,  t.y. turtinga, apsirūpinusi šalis.

KULTŪRINIAI BRUOŽAI:

I.           Individualizmo filosofija („išlieka geriausias“, „kiekvienas savo laimės kalvis“, individualios laisvės saugojimas).

II.        Tautų lydymosi katilas: tautinis nehomogeniškumas:

III.     Sėkmės filosofija

Paslaugų sektoriaus augimo “-“:

padidina pajamų diferencijacij¹ visuomenėje;

lėtina ekonomikos augimo tempus (?)

padidintas įnašas į infliacij¹.

Paslaugų sektoriaus „+“: stabilizuojančiai veikia ekonomik¹, nes:

1) nėra perprodukcijos grėsmės

2) mažina nedarb¹ - ~15% dirbančiųjų paslaugų sektoriuje pajamos yra lanksčios („self-employed“, dirbantys pagal komisijinius, etc.)

3) valstybės sektorius (~17% JAV d/j) – atsparus ekonominiams sukrėtimams

ŪKIO ORGANIZACIJA:

Iki 19 a. pb. (1865) JAV vyravo smulkios įmonės, buvo beveik tobula konkurencija. Nebuvo tokio sektoriaus, kuriame > nei 10 produkcijos gamino Þ laisva konkurencija.

Po pilietinio karo prasideda staigūs koncentraciniai procesai – stambiojo biznio vystymasis.

1904m > nei 50 šakos- sektoriaus produkcijos kontroliuoja viena-dvi įmonė ( ne visuose sektoriuose, bet ~78 šakose)Þtoks monopolizacijos lygis gali trukdyti konkurencijai

Antimonopolinis reguliavimas:

1887m: geležinkelių tarifo viršutinė norma nustatoma ( savikaina + kapitalo gr¹ža)

1890m Šermano įstatymas: prieš prekybos monopolizacija ir kainų kartelius.

1914m Claytono aktai: draudžia konkurentų susivienijim¹, kainų diskriminacij¹, „pririšančiuosius“ kontraktus, kryžminius direktoratus.

Mega-monopolijų “-“:  lėtina technologinź pažang¹, mažina konkurencij¹, kelia

politinės įtakos pavojų, grźsia ES stabilumui.

Monopolijų privalumai: m¹sto ekonomija. Be to, egzistuoja  tarptautinė konkurencija, taip pat yra substitutų konkurencija. Egzistuoja monopolijų reguliavimas- pramoninė politika, reguliuojanti:

1) kokybės priežiūra; 2) protingos kainos; 3) pašalinama neteisėta vartotojų diskriminacija.

Monopolija – pati savaime nėra nei būtina, nei pakankama s¹lyga reguliavomui. Reguliuojamos tokios rinkos, ar sektoriai, kurių produkcijos vartojimo vartotojai negali atidėti, arba negali tokio vartojimo pakeisti substitutais. JAV vyksta valstybinis reguliavimas “ būtinų dalykų” : vaistai, vanduo, elektra, paštas. Reguliuoti galima per taip vad. teisingus kaštus, arba teisingas kainas, bet toks reguliavimas yra ribotas, nes neaiški s¹voka”teisingas”.

DARBO RINKA. Jai įtak¹ daro:

1) profs¹jungos, 2) valdžios intervencija į darbo rink¹, 3) diskriminacija.

PROFS„JUNGOS

darbo jėgos dabar yra p/s nariai (net ir didžiausio piko metu, apie 1954 m., tebuvo ~ 27

Tik 1930m p/s. legalizuotos ( iki tol - antitrestiniai įstatymai, prieškarteliniai susitarimai Þ negalimas susitarimas dėl darbo jėgos kainos

1932 m LaGuardia aktas: p/s turi teisź streikuoti, draudžiami ”lockaut‘ai”.

1935 m nacionalinių santykių aktas ( ko negalima daryti darbdaviams bei p/s)

1947 m. susivienijo dvi didžiausios profs¹jungos AFL -CIO, apėmė~ 80 visų p/s narių.

1954 m buvo 27 darbo jėgos profs¹jungose – tai didžiausias skaičius, 1990 m~ 20 , dabar ~12%. Daugiausiai įmonių – maži, šeimyniniai ar partneriniai verslai Þ nėra tikslo organizuotis į profs¹jungasÞ mažas proc profs¹jungose. Ten daugiau profesinės gildijos, o ne profesinės s¹jungos.

“Baltųjų apykaklių” daugėjimasÞ profesinių s¹jungų mažėjimas, nes profs¹jungos jiems mažai naudingos.

Profs¹jungų poveikis darbo rinkai

1) manoma, kad narystė profs¹jungose didina jų narių algas (~ 15 daugiau). Tų algų didinimas Þ kitų, ne narių, algų mažinimo s¹skaita Þ gaunasi tas pats.

2) Iškraipoma darbo jėgos kaina.

3) Manoma, kad leidžia greičiau rasti bendr¹ kalb¹ tarp darbuotojų ir darbdavių

4) Sumažina darbo jėgos tekamum¹

VALDŽIOS INTERVENCIJA

JAV valdžios intervencija į darbo rink¹ yra palyginus menka. Intervencija vykdoma vos keliais būdais:

I-           minimalios algos nustatymas.

II-        Bedarbių perkvalifikavimo, mokymo organizavimas.

III-      Antidiskriminaciniai aktai (affirmative action)

„Pozityvi diskriminacija“

Valdžios intervencija dar pasireiškia per antidiskriminacinius aktus: prieš diskriminacij¹ dėl lyties ir prieš rasinź diskriminacij¹.  “Affirmative action” – pozityvioji/palaikomoji diskriminacija.

FINANSINIS SEKTORIUS:

Iki 1863m (pilietinis karas) visiškai nereguliuojamas ( > 2.500 skirtingo pavyzdžio banknotų).

1863 –1864m nacionalinės bankininkystės įstatymas ( bankai netenka teisės spausdinti pinigus, tik nac. Banko status¹ turintys bankai, kuriems ši¹ teisź suteikia Valstybės iždo departamentas), Nac.Bankas vykdo ir monetarinė politika). Atsirado galimybė palengvinti atsiskaitymus(keisti pinigus, atlikti mokėjimus). Bet vieningos sistemos, suteikiančios centralizuoto atsiskaitymo bei užskaitymo paslaugas,  dar nėra.

1913m: įsteigiama FRS - federalinė rezervų sistema:

Taryboje 7 nariai, narius skiria prezidentas, pirmininkas skiriamas 14-ai metu.

………….12 apygardų bankai, 9nariai

(6 narius skiria apygardos bankai, 3-FRS taryba)

………. Apygardos bankai-nariai

Visi nac.bankai privalo būti tos sistemos nariais, o valstijų – nebūtinai.

FRS – rezervų ir kapitalo procentas nustatomi iš viršaus.

Iki 1947m tik 49 visų bankų priklausė FRS, 1980m – 42 bankų ir kitų finansų institucijų. Toks mažas ėmė trukdyti monetarinei politikai

1980m finansinių institucijų dereguliavimo aktas: kuris visas depozitus priimančias institucijas pajungė FRS sistemai. Dalyvavimas tapo privalomas, taip pat kaip ir apsidraudimas FDI(Federal Deposit Insurance). Federalinės rezervo paskolos automatiškai tampa prieinamos visiems nariams. Panaikintos indelių palūkanų “lubos”.