ŪKINĖ BENDRIJA

Ūkinė bendrija

Tai visiškos turtinės atsakomybės įmonė. Šias įmones jungtinės veiklos sutartimi tam tikrai ūkinei veiklai gali steigti keli fiziniai ar juridiniai asmenys. Šių kelių fizinių ar juridinių asmenų turtas yra sujungiamas į bendr¹ dalinź nuosavybź (tai reiškia, kad iš anksto yra žinoma kiekvieno nario bendrosios nuosavybės dalis). Kaip ir individuali įmonė, ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Ūkinių bendrijų steigim¹, valdym¹, veikl¹, pertvarkym¹, pabaig¹, šių įmonių dalyvių teises ir pareigas reglamentuoja LR ūkinių bendrijų įstatymas.

Ūkinės bendrijos skirstomos į tikr¹sias ūkines bendrijas (TŪB) ir komanditines ūkines bendrijas (KŪB). TŪB yra įmonė, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai. TŪB turi būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt tikrųjų narių. Kai prievolėms užtikrinti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai už bendrijos veiklos padarinius atsako solidariai visu savo turtu. 

KŪB susideda iš tikrųjų narių ir komanditorių.  KŪB turi būti ne mažiau kaip trys dalyviai (du tikrieji nariai ir vienas komanditorius) ir ne daugiau kaip dvidešimt dalyvių. KŪB tikrųjų narių padėtis niekuo nesiskiria nuo TŪB narių padėties. Tuo tarpu komanditoriai už bendrijos veiklos padarinius atsako tik tam tikra, įnešta į bendrij¹, turto dalimi. Todėl komanditoriai gerokai mažiau rizikuoja, bet jų įtaka tvarkant įmonės reikalus yra daug mažesnė.

Bendrijos tikraisiais nariais negali būti kitų bendrijų tikrieji nariai, individualių įmonių savininkai, valstybė, savivaldybės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, biudžetinės įstaigos, taip pat ūkinės bendrijos ir individualios įmonės.

Pagal LR ūkinių bendrijų įstatym¹ bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtinės veiklos sutartis. Sudaryt¹ sutartį pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys, ji tvirtinama notariškai.

Sutartyje turi būti numatyta:

bendrijos pavadinimas, teisinė forma (TŪB ar KŪB), buveinė;

bendrijos veiklos tikslai;

tikrųjų narių duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė);

bendrijos steigėjų įnašai, jų įnešimo tvarka ir terminai. Jeigu įnašas nepiniginis, turi būti nurodyta jo vertė;

tikrųjų narų atsakomybė už įsipareigojimų nevykdym¹;

tikrojo nario teisių perleidimo kitam asmeniui tvarka, naujų tikrųjų narių priėmimo tvarka;

atsiskaitymo su tikraisiais nariais, kurių narystė bendrijoje pasibaigė, tvarka;

bendrijos kasoje esančių pinigų kaip avansu išmokamo pelno paėmimo tikrųjų narių asmeniniams poreikiams tvarka;

bendrijos veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas.

KŪB jungtinės veiklos sutartyje be nurodytų s¹lygų, turi būti nustatyta asmenų tapimo komanditoriais tvarka.

Bendrijos reikalus tvarko ir sprendimus visais bendrijos veiklos klausimais priima bendrijos tikrieji nariai. Sprendimai priimami visų tikrųjų narių bendru sutarimu. Bendrijos jungtinės veiklos sutartyje gali būti numatyta, kad sprendimai priimami tikrųjų narių balsų dauguma. Kiekvienas tikrasis narys, įgyvendindamas priimtus sprendimus, turi teisź veikti bendrijos vardu, jeigu bendrijos jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu bendrijos vardu turi teisź veikti tik visi tikrieji nariai kartu, sandorius pasirašo visi tikrieji nariai, o kai yra kitų tikrųjų narių rašytinis įgaliojimas sudaryti sandorius, juos gali pasirašyti vienas tikrasis narys.

Pasibaigus bendrijos finansiniams metams, iš bendrijos veiklos gautas pelnas paskirstomas visų tikrųjų narių sprendimu. Šis sprendimas priimamas tikrųjų narių bendru sutarimu. TŪB pelno dalis, skirta tikriesiems nariams, paskirstoma kiekvienam tikrajam nariui proporcingai jo įnašo dydžiui (jeigu bendrijos jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip). KŪB pelno dalis, skirta dalyviams, pirmiausia paskirstoma komanditoriams komanditorių sutartyse nustatytomis s¹lygomis. Likusi suma paskirstoma tikriesiems nariams proporcingai jų įnašų dydžiui, jeigu bendrijos jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip.

Yra šie ŪB pranašumai, palyginus su kitomis verslo organizavimo formomis:

panašiai kaip ir individualias įmones ŪB lengva įsteigti, nebent reikia šiek tiek daugiau laiko būsimiesiems partneriams susitarti;

dėl didesnio ŪB narių skaičiaus (lyginant su individualia įmone) gali bendradarbiauti ir dalyvauti valdyme skirtingo profesinio pasirengimo specialistai;

galimybė sujungti atskirų bendrijos narių kapitalus, todėl susidaro palankesnės s¹lygos (lyginant su individualia įmone) plėsti veiklos mast¹. Tai ypač pasakytina apie narius komanditorius, kurie dažniausiai dr¹siai investuoja savo turt¹, nes rizikuoja tik į įmonź įdėt¹ja dalimi;

tokioms įmonėms bankai gerokai lengviau nei individualioms suteikia paskolas, nes asmenų, rizikuojančių prarasti turt¹ dėl negr¹žintų paskolų, yra daugiau;

Tačiau ŪB turi kai kurių trūkumų, jose iškyla problemos, nebūdingos individualioms įmonėms. ŪB trūkumai yra šie:

visiems bendrijos nariams dalyvaujant valdyme galimos skirtingos nuomonės bei interesai. Tokiu atveju ŪB valdymas gali būti neoperatyvus ir nepakankamai efektyvus;

didelė savininkų tarpusavio priklausomybė pasireiškia ir tuo, kad jie priversti kolegialiai atsakyti už kiekvieno iš jų priimtus su įmonės veikla susijusius sprendimus. Jei verslas žlunga, kreditoriai gali išreikalauti apmokėti skolas iš visų ar bet kurio vieno bendrijos nario. Tam būtų panaudotas narių asmeninis turtas;

nors ŪB finansiniai ištekliai viršija individualios įmonės išteklius, tačiau jų gali neužtekti tam, kad būtų plečiama pelninga veikla;

neribota turtinė atsakomybė.