CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

LAISVOS DARBO JĖGOS JUDĖJIMAS ES - Ekonomikos teorijos kursinis darbas

ekonomika

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

KAUNOKOLEGIJA

EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETAS

ĮSTAIGŲ IR ĮMONIŲ ADMINISTRAVIMO KATEDRA

LAISVOS DARBO JĖGOS JUDĖJIMAS ES

Ekonomikos teorijos kursinis darbas

ĮVADAS

iuo metu Europos S¹jungoje yra 26 valstybės: Austrija, Lenkija, Latvija, Belgija, Bulgarija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, vedija, Jungtinė Karalystė, o ios valstybės dar tik siekia tapti ES narėmis: Kroatija, Turkija, Makedonija, Kiekvienoje valstybėje vyrauja migracijos tendencijos tik vienose valstybėse migracija kasmet didėja o kitose lieka stabili. Migrantus vilioja didesni atlyginimai ir geresnis gyvenimo lygis.

Lietuva jau ketvirti metai kaip ES narė kartu su kitomis valstybėmis jos ekonomika sparčiai vystosi. Bet nėra to gero kas neieitų į bloga. Lietuvoje ilg¹ laik¹ buvo didelių problemų dėl alies nedarbo lygio augimo taip pat prie ios problemos dar prisidėjo nelegali gyventojų emigracija į u˛sienio valstybes. Kai 2004 m. Lietuva įstojo į ES, nedarbo lygis ėmė ma˛ėti, o gyventojų emigracija su kiekvienais metais tik didėjo. Kas blogiausia – kad emigruoja jauni, darbingo am˛iaus ˛monės, juos įtakoja nepalankios socialinės ir ekonominės gyvenimo s¹lygos. iuo metu į ES valstybes ivyksta vis daugiau jaunų, k¹ tik kvalifikacij¹ įgijusių, ˛monių todėl alies darbo rinkai ima trūkti kvalifikuotos darbo jėgos, tik dėl ios prie˛asties į alį pama˛u ima plūsti pigi darbo jėga i Kinijos, Japonijos, Azijos alių.

Darbo tikslas – ianalizuoti laisvos darbo jėgos judėjim¹ į ES

Darbo u˛daviniai:

isiaikinti darbo jėgos pasiūl¹ ir paklaus¹;
ianalizuoti gyventojų migracij¹;
ianalizuoti gyventojų emigracij¹ į Airij¹, Did˛i¹j¹ Britanij¹, Norvegij¹ ir kt.
ianalizuoti kiek Lietuvos piliečių įdarbinta u˛sienio įmonėse;
ianalizuoti trečiųjų alių darb¹ Lietuvoje;
ianalizuoti apie nelegalų darb¹ ES;

7. pateikti pavyzd˛ių apie darbo u˛mokestį.

1. Darbo jėga

Darbo jėgos pasiūla

ˇmonės dirba skatinami įvairių motyvų: norėdami pripa˛inimo, siekdami gauti pajamų, patirti bendradarbiavimo su kolegomis d˛iaugsm¹ ir t.t.. Siekimas bei gebėjimas dirbti tam tikr¹ laik¹, esant įvairiems darbo u˛mokesčio lygiams yra darbo pasiūla. Nors darbo rinka nėra tapati prekių rinkai, pasiūlos dėsningumų bendrumas yra akivaizdus. Kuo tam tikros profesijos darbuotojų darbo u˛mokestis didesnis, tuo daugiau ˛monių linkź pasirinkti i¹ profesij¹, tuo daugiau valandų per dien¹ jie pasirengź skirti darbui. Konkrečiomis ekonomikos s¹lygomis siūlomo darbo kiekį rinkoje ireikia aktyviai iekantys darbo, įregistruoti ir neįregistruoti darbo bir˛oje bedarbiai.

Darbo jėgos paklausa

Rinkoje darbo paklausa formuojasi priklausomai nuo technologikai apibrė˛to darbo kiekio, reikalingo įmonėje, kad atliktų u˛sakymus, ir nuo darbo u˛mokesčio lygio. Jei įmonės gaminamoms prekėms reikia 5 darbininkų, ji tikrai nesamdys 10. bet jei darbo u˛mokestis padidės, įmonė stengsis įdiegti gamybos technologij¹, kuriai pakaktų 3 ar 4 darbininkų.

2. Laisvas Asmenų judėjimas

lentelė

Valstybė	Numatomi pereina-mieji laikotar-piai	alių pozicijos

Airija		Darbo rinka atvira visoms ES narėms
Jungtinė Karalystė (Did˛ioji Britanija)		Darbo rinka atvira. Naujų valstybių narių piliečiai per 30 dienų nuo įsidarbinimo turi registruotis
vedija		Darbo rinka atvira, visoms ES narėms
Graikija		Darbo rinka - atvira. Naujoms ES valstybėms tik po 2 m.
Islandija		Islandijos Parlamentas nutarė nuo 2006 m. gegu˛ės 1 d. nebetaikyti pereinamųjų priemonių Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Slovėnijos ir Slovakijos piliečiams, todėl dabar jie galės atvykti į Islandij¹ ir įsidarbinti be jokio specialaus darbo leidimo. Darbo rinka LR piliečiams - atvira.
Italija		Dabar naujųjų ES valstybių narių piliečiai gali laisvai patekti į Italijos darbo rink¹.
Portugalija		Reikia turėti leidim¹.
Suomija		ES ir EEE valstybių narių piliečiams, norintiems dirbti Suomijoje, darbo leidimo nereikia
SUVELNINTI APRIBOJIMAI
Danija		alyje būti galima 6 mėn. Poto reikia leidimo.
Norvegija		Iduoda leidim¹ dirbti. Saugo savo alį nuo imigracijos.
Nyderlandai (Olandija)		Laisva darbo rinka ES piliečiams.
GRIEˇTESNI PEREINAMIEJI LAIKOTARPIAI
Austrija		Skelbia, kad ribos darbo rink¹. Vyriausybės siūlyme numatoma, kad naujų ES narių at˛vilgiu nebus taikoma kvota.
Belgija		Skelbia, kad ribos darbo rink¹.
Lichtenteinas		Numato riboti naujų valstybių narių darbuotojų patekim¹ į darbo rink¹.
Liuksemburgas		Numato riboti naujų valstybių narių darbuotojų patekim¹ į darbo rink¹.
Prancūzija		Numato riboti naujų valstybių narių darbuotojų patekim¹ į darbo rink¹ 2 metus su galimybe tam tikrose srityse pratźsti dar 3 metams.
Vokietija		Numato riboti naujų valstybių narių darbuotojų patekim¹ į darbo rink¹ dėl sunkios padėties savo darbo rinkoje.

3. Gyventojų migracija

Viena i Europos Bendrijos steigimo sutarties suteikiamų laisvių – laisvas darbuotojų judėjimas. Lietuvos piliečiai, kartu būdami ir ES piliečiais, gali laisvai pasirinkti savo darbo ir gyvenam¹j¹ viet¹. Pa˛ymėtina, kad Lietuvai įstojus į ES, senųjų ES valstybių nustatyti pereinamieji terminai, ribojantys darbo jėgos patekim¹ į senųjų ES alių-narių darbo rinkas, artėja prie pabaigos. Iki 2007 m. lapkričio 1 d. i 15 senųjų ES alių-narių patekim¹ į jų darbo rinkas jau nustojo riboti 10 valstybių (Jungtinė Karalystė, Airija, vedija, Ispanija, Suomija, Graikija, Portugalija, Olandija, Liuksemburgas).Emigracijos mastai rodo, jog Lietuvos piliečiai aktyviai naudojasi teise laisvai judėti ES ribose.

Migracij¹ bei mobilum¹ ES viduje sunkino ir įvairūs barjerai, susijź su skirtingu teisiniu reglamentavimu tarp ES alių-narių mokesčių, socialinių garantijų, vietimo sistemų ir kitose srityse. Atlikta ES darbo rinkos politikos analizė parodė, kad minėtieji barjerai yra laipsnikai ma˛inami, kuriant bendras kvalifikacijų pripa˛inimo, socialinių garantijų u˛tikrinimo, dvigubo apmokestinimo ivengimo sistemas. Taigi Lietuvos, Latvijos, Lenkijos valstybės susiduria su kitų ES alių, galinčių pasiūlyti geresnes ekonomines bei socialines s¹lygas joje gyvenantiems asmenims, konkurencija. Egzistuojant teisei laisvai judėti, vienintelė priemonė kovoti su emigracijos mastais yra kurti toki¹ ekonominź ir socialinź aplink¹, kuri tenkintų alies gyventojų poreikius.

Sparčiai emigruojant Lietuvos, Lenkijos, Latvijos gyventojams, alyse susiduriama su darbo jėgos trūkumu. Pavyzd˛iui Lietuvoje darbo jėgos trūkumo problemai sprźsti darbdaviai taip pat vis intensyviau pradeda naudotis atvykusių i trečiųjų (ne ES) alių darbo jėga. Kol kas Lietuvoje ie mastai nėra dideli, tačiau, kaip parodė tyrimo rezultatai, darbdaviai yra linkź sprźsti darbo jėgos trūkumo problem¹ atsive˛tine darbo jėga. Todėl būtina i anksto numatyti tikėtinus pokyčius, kad būtų galima tinkamai sureguliuoti migracijos srautus ir ivengti neigiamo poveikio alies ekonominei ir socialinei aplinkai tiek dėl imigracijos, tiek dėl emigracijos.

Tarptautinė migracija*

2 lentelė

Imigravo	Emigravo	Migracijos saldo	1000 gyventojų
Imigravo	Emigravo	Migracijos saldo	imigrantų	emigrantų	migracijos saldo

_{altini: statistikos
departamento prie LR Vyriausybės.}

Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.
^** Iankstiniai duomenys.

4. Darbo jėgos judėjimas ekonomikai stipriose ES alyse

Airija

Airijoje gyvenantys tautiečiai ne tik u˛pildo laisvas darbo vietas, bet ir tampa kai kurių paslaugų teikėjų, prekybininkų pajamų altiniu. Lietuvos trispalvės, įdarbinimo agentūrose ir kitose bendrovėse lietuvių kalba pateikiama informacija, alyje pagaminti maisto produktai, lietuvių kalbos mokyklos - tai ne kurio nors Lietuvos miesto vaizdas. Kai kuriais skaičiavimais, kas dvideimtas Dublino gyventojas - lietuvis. Tai ne i pirto lau˛ti skaičiai. Vietos verslininkai, regis, suprato, kad lietuviai atvyko ne tik dirbti, bet ir leisti pinigus. Prie beveik visų miesto centre stovinčių taksofonų nurodomi Lietuvos ir atskirų alies miestų kodai, ant interneto kavinių langų kabo skelbimai su Lietuvos vėliavomis, o įdarbinimo agentūrose lietuvių kalba vartojama da˛niau nei anglų. Iki iol Dubline yra daug laisvų darbo vietų, kurios vietinių nedomina. Tačiau tokius darbus mielai dirba lietuviai, lenkai, rečiau latviai”. Vir įdarbinimo agentūros durų kapo ne did˛iųjų Europos alių, bet Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Lenkijos vėliavos. Trispalvių Airijoje yra ir daugiau. Jos plevėsuoja ant did˛iausių alies prekybos centrų stogų, prie lietuvikų parduotuvių ir net kai kuriuose baruose. Čia gyvenantys lietuviai nesiskund˛ia gaunamu atlyginimu ir prasitaria, jog į Lietuv¹ grį˛tų tik aplankyti giminaičių. Airija puiki alis Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos, Latvijos ir Čekijos gyventojams čia jie sudaro beveik pusź i visų 300 tūkst. ˛monių, pradėjusių dirbti ir gyventi Airijoje praėjusiais metais
U˛sienio migrantai dirba įvairiausiose pramonės sferose - nuo gamyklų ir ˛emės ūkio sektoriaus iki nuosavo verslo. Kaip skelbia oficialūs duomenys, Lenkijos gyventojų skaičius Airijoje siekia 63 tūkst. tuo tarpu Lietuvos piliečių - 24 tūkst. Tačiau tikrieji skaičiai yra daug didesni, nes ne visi yra u˛pildź gyventojų suraymo formas.

4.2. Jungtinė Karalystė.

Būdama stipri ir isivysčiusi valstybė, pasi˛yminti palyginti lanksčia ir tinkamai funkcionuojančia darbo rinka, Jungtinė Karalystė buvo ir yra pakankamai patraukli alis potencialiems imigrantams.

2004 m., įvykus Europos S¹jungos plėtrai, suaktyvėjo imigracija į Jungtinź Karalystź i Centrinės ir Rytų Europos alių (vadinamųjų A8 alių). Manoma, kad į imigracijos sraut¹ lėmė tai, jog Jungtinė Karalystė netaikė apribojimų asmenims i naujųjų ES alių-narių, norintiems patekti į Jungtinės Karalystės darbo rink¹. Imigrantų i A8 alių regiono pasiskirstymas pagal alis yra toks: Lenkijai, Lietuvai ir Slovakijai tenka atitinkamai 64, 4%, 10,7% ir 10,2% visų i Rytų ir Centrinės Europos valstybių į Jungtinė Karalystź emigravusių asmenų.

Augant imigracijos srautams, į deimtmetį pradėta domėtis, kokį poveikį imigrantai daro alies ekonominiam ir socialiniam gyvenimui; vykdomi tyrimai, rengiamos studijos, pateikiančios įvairius vertinimus imigracijos poveikio klausimais. Deja, tokio pobūd˛io tyrimų kol kas nėra daug. Remiantis R. Haque ir kt. (2002) atlikta analize, imigrantų u˛imtumo lygis Jungtinėje Karalystėje yra ˛emesnis nei vietinių gyventojų, atitinkamai esant auktesniam nedarbo lygiui. Analizuojant skirtingas imigrantų grupes, pastebėta, kad, skirtingai nei kitų etninių grupių atstovų, imigrantų, priklausančių baltaod˛ių rasei, u˛imtumo lygis panaus ar auktesnis nei vietinių gyventojų. Taip pat vyrauja tendencija, jog imigrantų vyrų u˛imtumo lygis yra auktesnis nei moterų. Vertinant imigrantus pagal turim¹ kvalifikacij¹, pastebėta, jog tarp Jungtinės Karalystės imigrantų vyrauja arba asmenys, turintys labai aukt¹ kvalifikacij¹, arba nekvalifikuota darbo jėga. Taigi įvertinti bendr¹ imigracijos, kaip reikinio, poveikį valstybės ekonomikai ir socialinei aplinkai yra sunku.

Daugelyje ES alių imigrantai, kaip ˛monių visuma, pasi˛ymi skirtingomis savybėmis, todėl skirtingos imigrantų grupės daro skirting¹ poveikį tiek ekonominei, tiek socialinei, tiek kultūrinei aplinkai. Taip pat skiriasi ir imigracijos prie˛astys kiekvienoje i ES valstybių. Austrijoje bei vedijoje ir Prancūzijoje, pagrindinė imigrantų atvykimo prie˛astis – eimų susijungimas. Darbo tikslais imigrantai da˛niausiai vyksta į tokias ES alis, kaip Jungtinė Karalystė, Airija, Ispanija, Portugalija.

Nuo 2006 – 2007 metais Jungtinė Karalystė nateko daugybės savo piliečių: to prie˛astis – noras gyventi iltesniame krate. Populiariausia alis tarp emigruojančių britų yra Australija - dėl isivysčiusios ekonomikos, ilto klimato ir anglų kalbos. Praėjusiais metais į Australij¹ i Jungtinės Karalystės persikėlė 52 tūkst. ˛monių.Britai taip pat da˛nai renkasi Ispanij¹ (29 tūkst.), Prancūzij¹ (27 tūkst.), JAV (17 tūkst.) ir Nauj¹j¹ Zelandij¹ (12 tūkst.). Tačiau viso to pasekoje vyksta ir atvirktinis procesas - u˛sieniečiai atva˛iuoja gyventi į Jungtinź Karalystź. U˛sieniečiai čia atvyksta daugiausia dėl viliojančio atlyginimo, jų nebaugina gana auktos kainos ir brangus pragyvenimas.

Daugiausia į Did˛i¹j¹ Britanij¹ atvyksta lenkų imigrantų.2006 m. ia teise pasinaudojo 62 tūkst. lenkų.

Į Did˛i¹j¹ Britanij¹ plaukte plaukia ir imigrantai i Indijos (58 tūkst.) ir Pakistano (32 tūkst.). Nema˛ai į Jungtinź Karalystź atvyko ir australų (27 tūkst.), ir kinų (26 tūkst.). Praėjusiais metais Did˛iojoje Britanijoje u˛fiksuotas rekordinis u˛sienio studentų skaičius - 157 tūkst. ˛monių, studijuojantys imigrantai sudaro apie ketvirtadalį visų atvykusiųjų.

4.3. Norvegija ir Danija

Oficialių leidimų dirbti Norvegijoje iduota net 34 848 atvykusiems i Lietuvos emigrantams, Danijoje - 5444. Pagal emigracijos m¹st¹ esame antroji alis po Lenkijos.

Norvegijos atstovai akcentavo, kad daugelyje migrantus priimančių alių jau beneik nebetrūksta darbo jėgos, kad jiems reikalingi kvalifikuoti specelistai, kad 2009m.sausio - gegu˛ės mėn. Numatoma per˛iūrėti teisės aktus dėl emigrantų priėmimo, todėl tokių valstybių kaip Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir kt. politika turi būti nukreipta į grį˛tam¹j¹ migracij¹.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir priimančios emigrantus i naujųjų ES alių valstybės, siekia susigr¹˛inti savo emigrantus tautiečius.

2007 m. į Danij¹ atvyko daug imigrantų, todėl danai kelia atitinkamus reikalavimus imigrantams.

Buvo akcentuojami nelegalaus ir legalaus darbo skirtumai ir būtinybė panaikinti nelegalų darb¹ Danijoje. Deja, dar pastebimi darbo u˛mokesčio skirtumai tarp vietinių gyventojų ir imigrantų.

4.4. Lietuva

Lietuvai įstojus į Europos S¹jung¹ prasidėjo masikas gyventojų ivykimas dirbti bei gyventi į turtingas ES valstybes. 90 proc. mūsų alies gyventojų ivyksta dėl didesnio darbo u˛mokesčio, kiti dėl eimos kūrimo, studijų. Remiantis įvairiais duomenimis, nuo 1990 m. i Lietuvos emigravo per 300 tūkst. gyventojų. 1990–1993 m. did˛iausi emigrantų srautai plūdo į Rusij¹, Baltarusij¹, Ukrain¹ ir kitas buvusias Sovietų S¹jungos respublikas. Nuo 1994 m. prasidėjo emigracija į Vakarų valstybes. Lietuvai tapus ES nare, emigrantų srautas iaugo ir dabar per metus gali siekti iki 50 tūkstančių. Pagrindiniai taikiniai – Did˛ioji Britanija, Vokietija, Airija, Ispanija, vedija. Nustatyti tikslų iva˛iuojančiųjų skaičių neįmanoma dėl laisvos migracijos ES viduje rė˛imo. Be to, dar vengiama migruoti oficialiai ir pati statistika nėra tiksli.

Per pastaruosius metus stebimai suma˛ėjo darbo jėgos pasiūla. Pernai palyginti su ankstesniais metais besikreipiančių į darbo bir˛¹ bedarbių skaičius suma˛ėjo 20 procentų. ių metų sausio 1 d. teritorinėse darbo bir˛ose įregistruoti bedarbiai sudarė 4 procentus alies darbingo am˛iaus gyventojų. Darbo jėgos paklausa prieingai – didėja. Vidutinikai per mėnesį registruojama per 10 tūkst. Laisvų darbo vietų. Did˛iausia darbo vietų pasiūla – kvalifikuotiems darbininkams. Perasi ivada – nedarbo problema Lietuvoje pama˛u keičia kvalifikuotos darbo jėgos stygius. Dėl ios keblios situacijos kaltas – Lietuvos piliečių emigracija. Oficialiais duomenimis 2004 m. i Lietuvos ivyko apie 15 tūkst. gyventojų. Aiku, tikrieji darbo jėgos emigracijos mastai kur kas didesni. Prognozuojama, kad tokia tendencija gali tźstis iki 2010 metų. Da˛niausiai Lietuv¹ palieka jauni, darbingo am˛iaus ˛monės tarp 24 – 29 m.

Emigrantai, deklaravź ivykim¹, pagal būsim¹ gyvenam¹j¹ viet¹ (valstybź)


I viso
Jungtinė Karalystė
Airija
Vokietija
Ispanija
Kitos

_{altini: statistikos
departamento prie LR Vyriausybės.} 3 lentelė

5. U˛sienio įmonėse įdarbintų Lietuvos piliečių skaičius

( Darbo bir˛os pateikti duomenys )

2008 m. sausio mėn. Lietuvoje veikė 47 įdarbinimo u˛sienyje tarpininkavimo organizacijos (įmonės), turinčios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iduotas licencijas tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo u˛sienyje. Licencijos iduotos tarpininkauti įdarbinant Airijoje, Jungtinėje Did˛iojoje Britanije ir, Graikijoje, Kipre, Danijos, Nyderlandų, Norvegijos, vedijos, Suomijoje (duomenis pateikė 31 įmonės i 47). Sausio mėn. ios įdarbinimo tarpininkavimo įmonės u˛sienyje įdarbino 102 Lietuvos gyventojus – 61 vyr¹ ir 41 moterį, i kurių 63 asmenys buvo nedirbantys, o 39 turėjo darb¹ Lietuvoje. U˛sienyje įdarbinti 85 miestų gyventojai i kaimo vietovių . Daugiausiai asmenų buvo įdarbinta Jungtinėje Karalystėje – 77 bei Suomijoje – 10. 41 – įdarbinti turintys vidurinį isilavinim¹, 23 – auktesnįjį isilavinim¹, 11 – aukt¹jį, bei 20 studentų. Did˛iausi¹ dalį įdarbintų sudaro jaunimas iki 24 metų – 32, 25 – 24 metų am˛iaus asmenys – bei 35 – 44 metų asmenys - 26.

Vokietija, vedija, Airija, Norvegija - alys, kuriose Lietuvos piliečiai iuo metu turi galimybź dirbti, Lietuvos darbo bir˛ai tarpininkaujant. Taip pat vykdoma ir kultūrinė mainų programa 'Au Pair'. Pagal i¹ program¹ siūlomas darbas D. Britanijoje, Austrijoje ir Vokietijoje. Did˛iausi¹ paklaus¹ iose alyse turi statybininkai, viebučių, restoranų, gastronomijos specialistai ir slaugytojai. Anot darbo bir˛os specialistų, nekvalifikuotas darbininkas Airijoje u˛dirba 5-6 eurus per valand¹, Vokietijoje virėjai u˛dirba po pusantro tūkstančio, o slaugytojai - 1700-1800 eurų.

2008 m. sausio mėn. 102 Lietuvos gyventojai įdarbinti iose u˛sienio valstybėse:
Jungtinė Karalystė
Suomija
Norvegija
Airija
Graikija
Nyderlandai
Kipras

lentelė

U˛sieniečių i trečiųjų alių darbas Lietuvoje

Vis didėjant Lietuvos gyventojų emigracijai ir mūsų alyje ima stigti darbo jėgos – į Lietuv¹ dirbti atvyksta vis daugiau u˛sieniečių. 2007 m. migracijos departamentas gavo 5 803 u˛sieniečių, ketinančių dirbti mūsų alyje, praymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o vien per pirmuosius tris ių, 2008 metų mėnesius – 1 957. Lietuvai tapus ES nare, atvykstančiųjų dirbti skaičius kasmet beveik dvigubėja. Imigracija į alį darbo pagrindu, lyginant du pirmuosius 2007 – 2008 m. mėnesius, iaugo 126 proc.

U˛sieniečio darbuotojo atvykim¹ į Lietuv¹ inicijuoja darbdavys. Jis kreipiasi į Darbo bir˛¹, kuri konkrečiam atitinkamos profesijos u˛sieniečiui iduoda leidim¹ dirbti Lietuvoje, jeigu į i¹ darbo viet¹ nerandama Lietuvos arba ES piliečio. Gavźs leidim¹ dirbti, u˛sienietis privalo gauti leidim¹ laikinai gyventi Lietuvoje. Pagal iuo metu galiojanči¹ tvark¹ u˛sienietis, pateikdamas praym¹ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, su kitais dokumentais, kaip minėta, privalo pateikti Lietuvos darbo bir˛os iduot¹ leidim¹ dirbti Lietuvoje ir darbo sutartį su įmone, kurioje ketina dirbti. Įstatymas „Dėl u˛sieniečių teisinės padėties“ nustato, kad praymas dėl leidimo turi būti inagrinėtas ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo jo pateikimo dienos. To reikia, kad būtų patikrinta, ar u˛sienietis atitinka minėtame įstatyme nustatytas s¹lygas ir reikalavimus, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir vieajai tvarkai. Tikrinim¹ atlieka Lietuvos ir tarptautinės institucijos bei atitinkamos visų engeno erdvės narių institucijos. Tik gavus reikiam¹ informacij¹ galima atlikti visas procedūras ir priimti sprendim¹ iduoti/ neiduoti leidim¹ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimas galioja 1 metus, o vėliau, jeigu yra teisėtas pagrindas, gali būti keičiamas.

Atsi˛velgdami į darbo rinkos poreikius, Migracijos departamentas ir Lietuvos darbo bir˛a, suderinź su U˛sienio reikalų ministerijos Konsuliniu departamentu, nustatė ir supaprastint¹ leidimų laikinai gyventi idavimo tvark¹. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kas pusź metų sudaro profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, s¹ra¹. S¹rae nurodytų profesijų u˛sieniečiams pradėtos iduoti nacionalinės „D“ vizos, kurios i karto suteikia teisź būti ir dirbti Lietuvoje, kol bus priimtas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje idavimo (procedūra sutrumpėja iki 2 savaičių vietoj įstatymo „Dėl u˛sieniečių teisinės padėties“ numatyto galimo 6 mėn. laikotarpio). Lietuvai tapus engeno erdvės alimi, bendru Migracijos departamento ir U˛sienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento sutarimu tolimųjų reisų vairuotojams iduodama engeno „C“ viza, suteikianti teisź, kol bus iduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, dirbti engeno alyse.

Taip pat bus svarstyta direktyva dėl vadinamosios ES Mėlynosios kortelės trečiųjų alių piliečiams, kurie kreipiasi dėl priėmimo dirbti auktos kvalifikacijos darb¹. ES Mėlynoji kortelė – tai leidimas, suteikiantis teisź jos turėtojui teisėtai apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje ir persikelti į kit¹ valstybź narź dirbti itin auktos kvalifikacijos darb¹ laikantis nustatytų s¹lygų. Tokie specialistai (pvz., mokslininkai, IT specialistai), atvykdami dirbti, i karto galės atsive˛ti ir savo eimos narius. Be to, svarstomas pasiūlymas dėl direktyvos dėl darbdavių atsakomybės u˛ nelegalų u˛sieniečių i trečiųjų alių įdarbinim¹. Vadovaudamasis Lietuvoje įgyvendinama investicijų skatinimo ir pritraukimo politika, atsi˛velgdamas į alies darbo rinkos poreikius bei tenkindamas suinteresuotų grupių (Investuotojų forumo, sporto federacijų, verslininkų ir jų susivienijimų, u˛sienio valstybių atstovybių, atvykstančių eimos narių) interesus, Migracijos departamentas parengė naujas įstatymo „Dėl u˛sieniečių teisinės padėties“ nuostatas, kurios leistų auktos kvalifikacijos darbuotojams, stambiems investuotojams atsive˛ti eimos narius į Lietuv¹ anksčiau nei po 2 metų. Rengiamame projekte taip pat siūlomas vienas i būdų pagreitinti leidimo gyventi Lietuvoje idavimo procedūr¹ – suteikti teisź migracijos tarnyboms iduoti pakartotinius leidimus.

Darbo u˛mokestis

Lietuvis, dirbantis Did˛iojoje Britanijoje vidutinikai per mėnesį u˛dirba 5600 litų, o būsto nuomai, maistui, transportui, kirpimuisi, gydytojo ap˛iūrai be gydymo vidutinikai ileid˛ia 3600 litų. Ma˛iausias alies piliečių u˛mokestis svetur yra 4300 litų, o ileid˛ia – apie 2000 litų. Teigiama, kad didesnius atlyginimus gauna Londone gyvenantys lietuviai. Lietuvoje, iuo metu atlyginimai didėja, bet nepaisant to, brangsta maisto produktai ir kitos prekės.

8. Nelegalus darbas ES alyse

Dauguma vykstančių emigrantų tikisi gauti visas sosialines ir ekonomines garantijas, bet ne retai būta atvirkčiai – darbas tampa nelegaliu. Viskas priklausys nuo to, ar ˛mogus nori legalizuotis. Tačiau yra ir darbdavių, kurie suinteresuoti turėti nelegalių darbuotojų, nemokėti įmokų, mokesčių. Jei darbdavys lieps toliau dirbti nelegaliai, neaiku, kaip viskas baigsis. Tokiu atveju darbuotojas turės iekoti darbdavių, kurie sutinka įdarbinti legaliai, pasirayti darbo sutartį. Kitas kelias - kreiptis į tos alies įdarbinimo agentūr¹ ir turėti galimybź įsidarbinti legaliai, pradėti legalų savo versl¹. Tada ims galioti visos socialinės garantijos, kurios gaunamos mokant mokesčius. Taip pat imtų galioti garantijos, numatytos įmonių kolektyvinėse sutartyse.

Italijos socialinių reikalų ministras, lankźsis Lietuvoje, pa˛adėjo, kad italai netaikys apribojimų. Tikiuosi, kad taip pasielgs ir Ispanija, Portugalija, Graikija. iose alyse reikia daug nekvalifikuotų darbuotojų ˛emės ūkyje. Tose alyse, kurios taikys apribojimus, situacija ma˛ai keisis. Emigrantams reikės gauti darbo leidim¹ norint legaliai dirbti panorusiems dirbti.

Ivados

ES piliečiais gali laisvai dirbti bet kurioje ES alyje laisvai arba gavź leidim¹, o tai gerina gyventojų gyvenimo s¹lygas. Aiku, ta alis i kurios ivykstama patiria ekonominių nuostolių. Daugumoje ES valstybių darbo u˛mokestis ˛enkliai lenkia Lietuvos darbo u˛mokestį, kaip tik i prie˛astis ir skatina gyventojų emigracij¹.

Emigruoja da˛niausiai jauni, darbingo am˛iaus gyventojai įgijź kvalifikacij¹, todėl ima trūkti kvalifikuotos darbo jėgos, todėl darbdaviai turi samdyti i u˛sienio atvykstnčius brangiai apmokamus kvalifikuotus darbuotojus.

Darbo jėgos emigracijos i Lietuvos srautus galėtų suma˛inti darbdavių po˛iūrio į samdom¹ darbo jėg¹ kitimas, darbo u˛mokesčio bei socialinių garantijų didinimas.

Literatūra

Ekonomikos teorija,2005

https://www.vrm.lt/index.php?id=640&lang=2ta

https://www.migracija.lt/index.php?-585651423

https://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1298

https://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2204

https://iz.euro.lt/lit/Pernai_is_Didziosios_Britanijos_emigravo/428

https://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=9510

https://www.ldb.lt/LDB_Site/index.htm

https://www.ukmin.lt/lt/dokumentai/ziniasklaidai/archive.php?PAGEN_1=13#nav_start

https://www.postscriptum.lt/3-europos-sajunga/laisvas-asmenu-judejimas/

https://www.socmin.lt/index.php?-732855570

https://www.lrinka.lt/Leidinys/integracija.es/2000.1.rsimasius.phtml

https://www.npi.lt/?ekspertukomentarai

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1169
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/LAISVOS-DARBO-JGOS-JUDJIMAS-ES22868.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/LAISVOS-DARBO-JGOS-JUDJIMAS-ES22868.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/LAISVOS-DARBO-JGOS-JUDJIMAS-ES22868.php">LAISVOS DARBO JĖGOS JUDĖJIMAS ES - Ekonomikos teorijos kursinis darbas</a>

LAISVOS DARBO JĖGOS JUDĖJIMAS ES - Ekonomikos teorijos kursinis darbas

ekonomika

DOCUMENTE SIMILARE

4.3. Norvegija ir Danija

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: