MONETARINĖ POLITIKA: JOS TIKSLAI IR PRIEMONĖS

REFERATAS

ĮVADAS Visi mes žinome, kad reikia skatinti nacionalinio produkto gamyb¹, mažinti infliacij¹ ir nedarbo lygį, kad ekonomika Lietuvoje augtų. Tačiau kartais net nesusim¹stome, kokiomis priemonėmis visa tai galima padaryti. Juk tereikia tik giliau panagrinėti ir suprasime, kad visa tai

įgyvendinama taikant monetarinź politik¹.

Šio darbo tikslas atskleisti monetarinės politikos esmź, jos veikimo principus, bei, kas j¹ atlieka, tai yra valiutų valdyba, centrinis bankas. Taip pat kokiomis priemonėmis jie vykdo monetarinź politik¹ Tačiau, pagrindinis darbo tikslas yra atskleisti monetariės politikos tikslus ir priemones.Taip pat apžvelgiamos pagrindinės Lietuvos Banko funkcijos, jų atlikimo ir siekimo galimybės

1. MONETARINĖS POLITIKOS S„VOKOS APIBRĖŽIMAS

Monetarinė politika – valstybės rengiamų bei realizuojamų priemonių ir veiksmų visuma, siekiant reguliuoti ekonominius procesus kontroliuojant pinigų kiekį ir palūkanų norm¹. Pagrindinės monetarinės politikos priemonės yra atviros rinkos operacijos, privalomojo rezervo normos ir diskonto normos nustatymas. Monetarizmas yra ekonomikos teorijos srovė, kurios atstovai teigia, jog pinigų kiekis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis ūkinio aktyvumo lygį, todėl pinigų kiekio reguliavimas yra veiksmingiausia priemonė veikti makroekonominius procesus. Monetarizmo doktrinos šaknys – klasikinė ekonomikos teorija. Monetarizmas neigia keinsizmo doktrin¹, teigdamas, jog pagrindinė valstybinės valdžios ekonominė funkcija yra užtikrinti nuolatinį pinigų kiekio didėjim¹, o tai ir lemia tolygų ekonomikos augim¹, be to, fiskalinės politikos priemonės, kuriomis veikiami makroekonominiai procesai, yra neefektyvios ir gali padidinti ūkio nestabilum¹, nes pažeidžia jo savaiminio reguliavimo gali¹.

1.1.Valstybės monotarinė politika

Valstybė, planuodama savo finansų politik¹, siekia patenkinti valstybinio sektoriaus poreikius, siekia užtikrinanti subalansuot¹ valstybės ižd¹, patenkinti socialinius, visuomeninius ir gamybinius ūkio poreikius. Valstybės finansų politika apima: monetarinź politik¹ ir fiskalinź politik¹.

Aptariant pinigų politik¹, rezervams apibūdinti, vartojamos įvairios kategorijos:

Pinigų bazė – apima indelių įstaigų rezervus ir visuomenės laikomus grynus pinigus;

Patikslintoji bazė yra skaičiuojama pagal vidutinź privalomųjų rezervų norm¹;

Visuminiai rezervai – tai privalimųjų ir perteklinių rezervų suma iš CB rezervų ir grįnų pinigų atsargų laikomų bankuose;

Neskolintieji rezervai – indelių įstaigos nenori būti skolingos CB (kai jos to siekia), tai gautus papildomus rezervus pirmiausia panaudoja gr¹žinti skoloms, bet nenaudojanaujų rezervų paskoloms ar vertybiniams popieriams pirkti.

Norint nustatyti nuosav¹ rezervų dydį, reikia iš visuminių rezervų atimti sumas, kurias indėlių įstaiga pasiskolino iš CB.

Pertekliniai rezervai, tai – visuminiai rezervai, atėmus tuos rezervus, kuriuos indelių įstaiga privalo laikyti savo indėliams; Bankams yra naudingiau turėti daugiau perteklinių rezervų.

Laisvieji rezervai, tai – pertekliniai rezervai minus paskolos iš CB.

Įgyvendinti makroekoniminius tikslus nėra paprasta, kai ir vienu metu siekti visiško užimtumo ir kainų stabilumo.

Makroekonominių problemų sprendimus, taikant monetarinź politik¹ galima suryšti į lentelź.

Paanalizuokime žemiau pateiktas ,makroekonominių problemų sprendimus pagal Keinso teorijos interpretacij¹:

Monetarinės politikos efektyvumas sudėtingas klausimas. Daugelis ekonomistų pastebi, kai kuriuos monetarinės politikos privalumus:

greita ir lanksti;

izoliuota nuo politikos;

monetarizmas (esminis veiksnys, nustatant ekonomkos aktyvumo lygį yra pinigų pasiūlos pasikeitimas).

Monetaristinei politikai būdingi ir saviti ribotumai:

ciklinis asimetriškumas (gali užstrigti sudarius s¹lygas pigiems kreditams, nes nėra garantijos, kad bankai duos paskolas ir pinigų kiekis padidės);

pinigų apyvartos greičio pasikeitimai (infliacijos metu, kai pinigų pasiūla mažinama, pinigų apyvartos greitis turi tendencij¹ didėti, ir priešingai, kada nuosmukio laikotarpiu yra didinama pinigų pasiūla, apyvartos greitis gali sumažėti).

investicijų tipas. Kai kurie ekonomistai abejoja, ar monetarinė politika gali stipriai veikti investicijas.

Trumpai paanalizuosime atskirus monetarinės politikos aspektus su tarptautine ekonomika.pvz., skatinančioji monetarinė politika nukreipta taip, kad sumažintų gamybos kritim¹, kas turi įtakos ir gryn¹jam eksportui. Skatinančioji monetarinė politika mažina palūkanų norm¹ šalyje, o jai sumažėjus, finansinio kapitalo atėjimas mažėja (pavyzdžiui į JAV). Todėl dolerio paklausa pasaulinėje valiutų rinkoje mažėja, dolerio vertė krenta. Tkiu atveju prireiks daugiau dolerių parkant frank¹ ar markź. Tai reiškia, kad užsienio prekės amerikiečiams tampa brangesnės, o amerikietiškos prekės kitose valstybėse tampa pigesnės. Todėl šalies importas mažės, o eksportas plėsis (t.y. išaugs grynasis eksportas).

1.2. Monetarinės politikos (MP) esmė, uždaviniai ir priemonės

Moneratinė politika - tai pinigų masės reguliavimo būdai, kuriais siekiama paveikti įvairius makroekonomikos rodiklius. Pinigų masė tiesiogiai veikia bendraj¹ paklaus¹ AD, tuo pačiu ir pusiausvyros produkt¹, o jam keičiantis veikia ir nedarbo lygį, infliacijos reiškinius.

Optimaliausias MP rezultatas pasiekiamas tada, kai užtikrinamas faktinis ekonominis  pusiausvyros atitikimas potencialiajam BNP.

Monetarinės politikos tikslas:

Monotarinės politikos tikslas – skatinti BNP gamyb¹, užkirsti keli¹ infliacijai, užtikrinti, kad ūkininkavimo sistema būtų veiksminga, užkirsti keli¹ nedarbo augimui, užtikrinti kad ekonomika augtų. Tai pasiekiama įvairiomis priemonėmis:

v     stabilizavus kainų lygį ir perkam¹j¹ gali¹,

v     stabilizavus nacionalinź valiut¹ ir sumažinus infliacij¹.

Todėl monetarinė politika gali būti „kieta“, - kai valstybė mažina pinigų kiekį, riboja jų kiekį ir išleidim¹ į apyvart¹ (emisija), palaiko didelius kreditų procentus, ir „minkšta“, kai skatina pigius kreditus, pinigų kiekis auga netrukdomai, netrukdo pinigų emisijoms.

Monetarinės politikos priemonės, kurias įgivendinti pavedama centriniam bankui yra tokios:

Atviros rinkos operacijos

Komercinių bankų privalomojo rezervo keitimas.

Diskonto normos keitimas.

Visos šio priemonės pasireiškia tuo, kad jos didina arba mažina, tiesiogiai arba ne komercinių bankų rezervus ir tuo pačiu pinigų kiekį rinkoje.

1.3. Monetarinės politikos privalumai ir trūkumai

MP galima vertinti įvairiais požiūriais. Jos privalumais laikytina tai, jog priemonės yra operatyvesnės ir lankstesnės, nes jų naudojimui nereikia specialių valstybės sprendimų. Be to, šį politika mažai priklauso nuo politinių nuotaikų.

Trūkumai :

MP poveikį sunku tiksliai prognuozoti.

MP efekt¹ mažina tai, kad keičiantis pinigų pasiūlai, paprastai keičiasi jų apyvartos greitis.

MP remiasi investicijų priklausomybe nuo palūkanų normos kritimų, tačiau investicijų apimtį veikia kiti veiksniai, kurie gali neautralizuoti palūkanų normos poveikį.

MP priemonių įgivendinimui reikia tam tikro laiko nuo sprendimo priėmimo iki laukiamo rezultato pasirodymo. Šis laikas atsiranda dėl kelių priežasčių:

a)    reikia laiko, kad realizavus vertybinius popierius, padidėjź bankų rezervai virstų papildomomis paskolomis

b)   reikia laiko, kad poveikis palūkanų normai pakeistų aktyvų struktūr¹ ir atitinkamai pakeistų investicijas

c)    BNP pasikeičia taip pat tik po tam tikro laiko

d)   MP priemonėmis dažnai neįmanoma tuo pačiu metu optimizuoti pinigų masź ir palūkanų norm¹.

Monetarinės politikos įgivendinimas

Įgyvendinti makroekonominius tikslus nėra paprasta. Juos galima sprźsti remiantis monetarine politika.

Tarkime, ekonomikoje atsirado nedarbas, ėmė kilti kainos. CB(centrinis bankas) nutarė padidinti pinigų pasiūl¹, skatindamas išteklių naudojim¹. Norint padidinti pinigų pasiūl¹, reikia didinti perteklinius rezervus. Tai galima padaryti šiais būdais:

• CB turi supirkti vertybinius popierius atviroje rinkoje. Šis supirkimas padidins KB(komercinis bankas) rezervus;
• Turi būti sumažinta privalomųjų rezervų norma, o tada automatiškai rezervai pervedami į perteklinius, ir padidėja pinigų multiplikatorius;
• Sumažinti diskonto norm¹ ir skatinti KB imti kreditus iš CB.

Dėl suprantamų priežasčių šie sprendimai vadinami skatinanči¹ja monetarine politika. Jos laikantis, kreditas lengvai gaunamas ir pigus, todėl padidėja išlaidos ir užimtumas.

Tarkime, nereikalingos išlaidos didina ekonomikoje infliacij¹. CB gali pabandyti sumažinti bendr¹sias išlaidas, ribodamas ar sumažindamas pinigų pasiūl¹, ir tai gali išsprźsti mažindamas bankų rezervus:

CB turi parduoti vertybinius popierius atviroje rinkoje, tai sumažins KB rezervus;

Privalomųjų rezervų normos padidinimas umažins perteklinius rezervus ir pinigų multiplikatorių;

Diskonto normos padidinimas mažina KB norus didinti savo rezervus, skolinantis pinigus iš CB.

Šie sprendimai atitinkamai vadinami stabdanči¹ja monetarine politika. Jos tikslas – sumažinti pinigų pasiūl¹, kad sumažėtų išlaidos ir infliacija.
Monetarinės politikos efektyvumas – sudėtingas klausimas, nes monetarinė politika turi savus privalumus ir ribotumus.

Monetarinės politikos privalumai:

v     Greita ir lanksti. CB gali kasdien numatyti vertybinių popierių pirkim¹ ar pardavim¹ atviroje rinkoje.

v     Izoliuota nuo politikos. Jai neturi įtakos politiniai sprendimai, lengviau priima ilgojo laikotarpio priemones, nesivaikant trumpalaikių poveikių.

v     Monetarizmas. Pabrėžiant ypač svarbų pinigų vaidmenį, ekonomikoje susiformavo ekonomikos teorija – monetarizmas. Ekonomistai pabrėžia,, kad pinigų pasiūlos pasikeitimai – esminis veiksnys, nustattant ekonomikos aktyvumo lygį.

Monetarinei politikai būdingi ir saviti ribotumai:

v     Ciklinis asimetriškumas. Veiksminga stabdančioji monetarinė politika tikrai gali greitai sumažinti KB rezervus, bankai sumažins kreditus, pinigų pasiūla sumažės. Tačiau skatinančioji monetarinė politika gali užstrikti: sudarius s¹lygas pigiems kreditams, tačiau nėra garantijų, kad bankai iš tikro duos paskolų, ir pinigų kiekis padidės.

v     Pinigų apyvartos greičio pasikeitimai. Pinigų apyvartos greitis kinta atvirkščiai pinigų pasiūlos kitimui, kartu stabdydamas ar net panaikindamas pinigų pasiūlos pokyčius. Infliacijos metu, kai pinigų pasiūla mažinama, pinigų apyvartos greitis turi tendencij¹ didėti. Ir priešingai, kada imamasi politinių priemonių, didinančių pinigų pasiūl¹ nuosmukio laikotarpiu, pinigų apyvartos greitis gali sumažėti.

v     Investicijų tipas. Kai kurie ekonomistai abejoja, ar monetarinė politika gali taip stipriai veikti investicijas.

Taigi norint įgyvendinti makroekonominius tikslus reikia remtis stabdanči¹ja ir skatinanči¹ja monetarine politika. Norint padidinti pinigų pasiūl¹ reikia remtis skatinanči¹ja monetarine politika, o norint sumažinti pinigų pasiūl¹ - stabdanči¹ja monetarine politika. Kaip ir kiekviena politika, taip ir monetarinė politika turi savų privalumų ir savų ribotumų, kurie nusprendžia monetarinės politkos taikymo efektyvum¹. (Kaip akcentuojama “Makroekonomika 2001,p,257-258)

Monetarinės politikos įgyvendinimo priemonės Monetarinė politika įgyvendinama 3 pagrindinėmis priemonėmis:

1) atviros rinkos operacijomis

2) komercinių bankų diskontavimu

3) atsargų normos reglamentavimu.
KOMERCINIS BANKAS (KB) – surenka laikinai grynuosius pinigus iš gyventojų, firmų; skolina pinigus verslininkams, individualiems asmenims; prisilaiko centrinio banko keliamų reikalavimų.
CENTRINIS BANKAS (CB) – atsako už pinigų kiekio kontrolź; spausdina popierinius pinigus ir reguliuoja jų išleidim¹; skolina pinigus komerciniams bankams; prižiūri ir inspektuoja komercinius bankus ir kitas finansines institucijas; veikia kaip vyriausybinis bankas.

Centrinio banko monetarinės politikos pagrindinės fukcijos:

• pinigų emisija;
• palūkanų normos reguliavimas;
• aukso ir užsienio valiutos rezervų valdymas;
• valstybės skolos administravimas ir valdymas;
• komercinių bankų ir kitų finansų institucijų priežiūra.

Valstybė monetarinź politik¹ per sentrinį bank¹ įgyvendina ir kitomis priemonėmis:

Centrinio banko politikos priemonės ir tikslai

MONETARINĖ POLITIKA LIETUVOJE

Monetarinė politika turi du svarbiausius tarpusavyje susijusius tikslus:

• palaikyti kainų stabilum¹ (t. y., užtikrinti žem¹ infliacijos lygį)
• garantuoti ūkio subjektų pasitikėjim¹ nacionaline valiuta.

Galima teigti, kad pasirinktas valiutų valdybos modelis leido pakankamai efektyviai pasiekti šių dvejų pagrindinių monetarinės politikos tikslų: po lito ir valiutų valdybos modelio įvedimo infliacija pradėjo stipriai mažėti, kas sudarė makroekonomines prielaidas BVP augimui.

2.1. Šalies pinigų politikos esmė

Kurso įvadas. Pinigų politikos sudedamosios – institucinės, instrumentinės, sisteminės - ir jų s¹sajos.

Komercinės ir centrinės bankininkystės institucijų s¹veika. Kitų šalies finansinių institucijų (finansų ministerijos, vertybinių popierių biržų ir kt.) funkcijos bei sisteminė s¹veika. Pagrindinis kiekvieno centrinio banko tikslas – užtikrinti, kad einant laikui būtų išlaikyta pinigų vertė.

Šalies pinigų sistemos kūrimas. Pinigų rūšys ir jų išteklių panaudojimo veiksmingumas. Pinigų srautų multiplikacinis bei akceleracijos efektai. Finansinės sistemos stabilumo ir konkurencingumo palaikymas. Psichologinio pasitikėjimo bei bankų krizių problemos, ekonomikos dolerizavimas.

Lito įvedimo aspektai, jo sistemos reformos, jų ekonominės pasekmės. LR valiutos paskirtis iki įsijungiant į viening¹ Europos pinigų erdvź.

Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos

Lietuvos banko valdyba šiandien patvirtino Lietuvos banko vidutinio laikotarpio makroekonomines prognozes. Jos pateikiamos šiame dokumente žemiau.

Palyginti su liepos mėn., 2008–2009 m. šalies ūkio plėtros perspektyvos vertinamos mažiau palankiai: neigiami pokyčiai bus didesni, o ūkio atsigavimas užtruks ilgiau nei anksčiau tikėtasi. BVP augimo prognozės buvo sumažintos dėl išsipildžiusios rizikos veiksnių – ūkio plėtros lėtėjimas vyksta staigiau ir bus gilesnis nei manyta. Tai iš esmės susijź su globalios finansų krizės s¹lygomis sparčiai prastėjančiais gyventojų ir įmonių ekonominės raidos lūkesčiais. Prognozių peržiūrėjim¹ taip pat lemia vis mažiau palanki išorės aplinka. Nors ryškesnių likvidumo suvaržymų Lietuvos bankų sektoriuje kol kas nematyti, pasitikėjimo krizė finansų rinkose ir finansinio sverto mažėjimas pasaulio mastu didina skolinimosi kain¹. Daugelio Lietuvos užsienio prekybos partnerių augimo perspektyvos taip pat buvo sumažintos (tam tikrų šalių (pavyzdžiui, Latvijos ir Estijos) – reikšmingai).

Realiojo BVP augimas kiek sulėtėjo ir 2008 m. antr¹jį ketvirtį sudarė 5,2 proc. Ūkio plėtros inertiškum¹ kol kas palaiko namų ūkių vartojimas, tačiau inercijos įtaka sparčiai blėsta, todėl vartojimo lėtėjimas turėtų įgauti pagreitį artimiausiais ketvirčiais. Nors nominaliųjų pajamų augimas dar nelėtėja, vartotojų perkam¹j¹ gali¹ sumažino infliacija. Be to, pastaraisiais metais vartojimo augimas viršijo realių pajamų didėjim¹ dėl grynojo namų ūkiams suteikiamų paskolų srauto. Kainų kritimo lūkesčiai nekilnojamojo turto rinkoje ir blogesnės ūkio raidos perspektyvos stipriai sulėtino ir būsto, ir vartojamųjų paskolų portfelio augim¹. Mažėjantis naujai suteikiamų paskolų gyventojams mastas ateinančiais metais sumažins galimybes didinti privatų vartojim¹ skolinantis, o dėl padidėjusių turimos skolos tvarkymo išlaidų privatus vartojimas kris labiau nei realiosios disponuojamosios pajamos.

Bendrųjų investicijų augimas tapo neigiamas anksčiau nei tikėtasi. Vertinant dabartinź bendr¹j¹ ekonominź padėtį ir gerokai prastesnius įmonių pelningumo lūkesčius, prognozuojamu laikotarpiu numatomas investicijų kritimas. Investicijos, susijusios su gyvenam¹ja ir negyvenam¹ja statyba, turėtų kristi jau šių metų pabaigoje. Investicijos į transporto priemones turėtų mažėti dėl patiriamų sunkumų su transportu susijusiose veiklose, taip pat dėl griežtėjančių finansavimo s¹lygų. Kintant ūkio sektorių struktūrai turėtų atsigauti investicijos į įrenginius, tačiau šių teigiamų tendencijų greičiausiai nebus anksčiau negu 2009 m. antroje pusėje. Kitų metų bendr¹sias investicijas neigiamai veiks ir valdžios sektoriaus investicijų kritimas, nes pagal valstybės investicijų 2009–2011 m. program¹ dalis 2009 m. valdžios sektoriaus investicijų bus perkelta į 2010 m.

Prastesnės užsienio paklausos tendencijos mažina eksporto augimo prognozes. Eksporto didėjim¹ šiais metais labiausiai skatino atsigavźs mineralinių produktų eksportas, kurio poveikis 2009 m. išblės dėl didesnės lyginamosios bazės. Eksporto, neįskaitant naftos produktų, artimiausių metų perspektyvos mažiau palankios dėl gerokai sumažėsiančio išorės paklausos augimo. 2007 m. teigiamų tendencijų buvo ekonomikos ciklų svyravimams mažiau jautriuose sektoriuose (žemės ūkyje ir chemijos pramonėje), tačiau jų perspektyvos taip pat prastesnės. Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augim¹ turėtų pristabdyti geras pasaulinis derlius, gerokai padidinźs šių produktų pasiūl¹, ir pradėjusios kristi pagrindinių žemės ūkio produktų kainos pasaulio rinkose.

Ryškus išorės sektoriaus nesubalansuotumas koreguosis – praėjusiais metais išaugźs einamosios s¹skaitos deficitas turėtų sumažėti daugiau negu perpus. Pastaraisiais metais paklausos augimui nemaž¹ įtak¹ darė importuojamų prekių vartojimas. Mažėjant vidaus paklausai importas taip pat kris.

Lėtėjanti ūkio plėtra mažina įtamp¹ darbo rinkoje. Nors 2008 m. pirmoje pusėje nedarbo lygis padidėjo nežymiai, matyti, kad bendras laisvų darbo vietų lygis krinta. Darbo užmokesčio augimas sulėtėjo, ypač statybų ir finansinio tarpininkavimo sektoriuose, kuriuose atlyginimų augimas pastaraisiais metais buvo sparčiausias. Numatoma, kad darbo ištekliai prognozuojamu laikotarpiu persiskirstys mažėjant darbo užmokesčio augimui, o nedarbo lygis kils gana nuosaikiai. Netvarus darbo užmokesčio augimas, pastaraisiais ketvirčiais apie tris kartus viršijźs darbo našumo didėjim¹, 2009 m. stipriai sulėtės iki nežymiai teigiamų rodiklių ir bus mažesnis už darbo našumo augim¹. Tikėtina, kad atskiruose sektoriuose kris nominalus darbo užmokestis. Tokias prielaidas leidžia daryti Lietuvos banko balandžio mėn. atliktos įmonių apklausos rezultatai, atskleidź, kad apie ketvirtadalis darbo užmokesčio yra siejama su įmonių veiklos rezultatais. Darbo jėgos emigracija turėtų mažėti ir nebedidinti spaudimo darbo užmokesčiui. Ekonominiai sunkumai šalyse, kurios pastaraisiais metais tapo pagrindinėmis Lietuvos darbo jėgos emigracijos rinkomis, mažina darbo jėgos paklaus¹ ir sudaro s¹lygas augti darbo jėgos pasiūlai Lietuvos darbo rinkoje.

Pagrindinis rizikos šaltinis, galintis lemti mažiau palanki¹ ūkio raid¹ negu numatyta spalio mėn. Lietuvos banko prognozėse, yra susijźs su finansų sektoriumi. Dėl globalios finansų krizės auga kredito išteklių kaina, mažėja kredito prieinamumas. Ilgesnį laik¹ išliekant įtampai globaliose finansų rinkose privataus sektoriaus kreditavimo galimybės gali būti apribotos labiau nei sumažės šio sektoriaus skolinimosi poreikis. Kita vertus, Lietuvos patronuojančiųjų bankų nuostoliai dėl įvykusių bankų bankrotų kitose valstybėse nereikšmingi, o šalies finansų sistema nesusidūrė su likvidumo trūkumu ir turi ger¹ paskolų portfelį.

Pasiekusi pastarųjų kelerių metų pik¹, nuo metų vidurio bendroji metinė infliacija ėmė mažėti. Bendr¹ kainų augim¹ pastebimai sumažino pastaruoju metu kritusios degalų kainos ir lėtesnis maisto produktų kainų didėjimas. Grynosios metinės infliacijos lygis nuo liepos mėn. išliko panašus, o bendr¹j¹ infliacij¹ didina administruojamųjų kainų didinimas, ypač šiluminės energijos kainų kėlimas.

2008–2009 m. infliacijos prognozės iš esmės atitinka ankstesnius vertinimus, nors numatoma, kad išorės ir vidaus spaudimas kainoms bus šiek tiek silpnesnis. Po didelės infliacijos 2008 m. prognozuojama, kad vartojimo kainų augimas gerokai sulėtės. Vienas iš pagrindinių mažesnės infliacijos veiksnių ateinančiais metais bus nuslopźs vidaus paklausos ir darbo s¹naudų spaudimas. Žaliavų kainų įtaka taip pat nuosaikiai blėsta keičiantis pasaulio ekonomikos tendencijoms. Pastaraisiais mėnesiais pasaulio rinkose mažėjančios pagrindinių žemės ūkio produktų kainos turėtų prisidėti prie lėtesnio kainų augimo Lietuvoje, o stiprūs pasaulinės naftos kainos pokyčiai keičia rinkos lūkesčius dėl naftos kainos perspektyvų prognozuojamu laikotarpiu. Staigių žaliavų kainų svyravimų tikimybė tebėra didelė, todėl neapibrėžtumas dėl infliacijos perspektyvų, susijźs su pasaulinių kainų kitimu, išlieka. 2009 m. infliacija gali būti didesnė negu numatyta ir dėl didėsiančių dujų, o dėl to ir šildymo energijos, kainų.

NUMATOMA LIETUVOS EKONOMIKOS RAIDA 2008–2009 M.

2.3. Lietuvos banko funkcijos:

o     formuoja ir vykdo pinigų politik¹; parengia ir įgyvendina šalies ekonominź strategij¹ pinigų apyvartos, kredito, atsiskaitymų ir valiutinių santykių srityje

o     vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisij¹; nustato lito kurso reguliavimo sistem¹ ir skelbia oficialų lito kurs¹;

o     valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;

o     atlieka valstybės iždo agento funkcijas;

o     išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veikl¹ ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvark¹; reguliuoja pinigų ir kredito apyvart¹ šalyje;

o     kuria ir valdo tarpbankinź lėšų pervedimo sistem¹ ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;

o     renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balans¹;

o     skatina patvarų ir veiksming¹ mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikim¹;

o     saugo Lietuvos Respublikos aukso ir kitų brangiųjų metalų atsargas bei užsienio valiutos valstybinius rezervus;

o     atstovauja Lietuvos interesams kitų šalių centriniuose, komerciniuose ir tarptautiniuose bankuose bei kitose tarptautinėse kredito institucijose.

LITERATŪRA . Paliulytė R. Makroekonomika. – Vilnius:VVK leidykla, 2004. P. 65
2. Makroekonomika. – Kaunas: KTU leidykla, 2001. P. 257-270
3. Jakutis A., Petraškevičius V., Stepanovas A., Šečkutė L., Zaicev S. Ekonomikos teorijos pagrindai. – Kaunas: “Smatrijos” leidykla, 2000. P. 210-211
4. https://lt.wikipedia.org/wiki/Pinig%C5%B3_politika2006-10-23

5. https://www.stat.gov.lt/lt/