Tarptautiniai prekybiniai susitarimai, PPO

Preferenciniai prekybiniai susitarimai – susitarimai tarp riboto kiekio alių, siekiant gauti naudos i tarpusavio prekybos. Pagrindinės preferencinių prekybinių susitarimų rūys:

Laisvosios prekybinės zonos ir muitų sąjungos sukūrimo prie˛astis yra pasauliniame ūkyje vykstantys gamybos internacionalizacijos procesai, dėl kurių formuojasi regioniniai prekybiniai ekonominiai susitarimai. Kaimyninės alys stengiasi sujungti turimus iteklius, lėas ir pastangas, kad galėtų vykdyti koordinuotą ekonominę politiką.

Laisvosios prekybos zona. iuo atveju, vykdant prekybą tarp laisvosios zonos narių, panaikinami muitų tarifai ir kiti prekybos apribojimai. Tačiau ie apribojimai taikomi alims, kurios neįeina į laisvąją ekonominę zoną. Laisvosios prekybos zonos pavyzd˛iai gali būti: laisvos prekybos susitarimas tarp JAV, Kanados ir Meksikos (NAFTA), Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), Europos laisvosios prekybos asociacija (ELPA).

Laisvos prekybos susitarimas tarp JAV, Kanados ir Meksikos (NAFTA) pasirayta 1994 m. tarp JAV, Kanados ir Meksikos. Pagrindinis NAFTA susikūrimo tikslas – paskatinti prekybos apimties tarp JAV, Kanados ir Meksikos didėjimą, panaikinus prekybinius apribojimus, taip pat investicijų padidėjimą, ir garantuoti intelektualinės nuosavybės teisių apsaugą kiekvienoje alyje. Pagal ią sutartį per penkiolika metų turi būti panaikinti visi prekybiniai ir investiciniai apribojimai, o muitai – panaikinami. Nuo 1994 m. net 65 % buvo suma˛inti muitai pramoninėms prekėms ir maisto produktams, o per sekančius penkerius metus muitai suma˛inti dar 15 %, o visi likusieji panaikinti 2003 metais. ios priemonės JAV ir Kanadai atvėrė Meksikos rinką. JAV ir Kanada į Meksiką eksportavo elektronikos, automobilių ir kitų pramonės akų produkciją. Meksika buvo priversta panaikinti apribojimus automobilių importui, ir tai leido JAV eksportuotojams iplėsti realizavimo apimtis.

Tarpusavio santykiai tarp NAFTA alių yra grind˛iami lygiateisikumo principais ir apima prekių ir paslaugų prekybą, investicijų liberalizavimą. NAFTA iskirtinė ypatybė ta, kad is susitarimas apima did˛iulę teritoriją su 370 mln. Gyventojų ir labai galingu ekonominiu potencialu. Pagrindinis vaidmuo tenka JAV dėl ios alies ekonominio potencialo ir politinės įtakos. JAV – pagrindinis Kanados ir Meksikos prekybos partneris. JAV suinteresuos NAFTA vystymu dėl sekančių prie˛asčių:

dėl ekonominių susitarimų vaidmens didėjimo JAV vienai sunku konkuruoti su ES ekonominiais susitarimais Azijoje;

didėjant konkurencijai tarp prekių gamintojų, ileid˛iančių panaios kokybės produkciją, bet su ˛emais darbo jėgos, gamtinių iteklių ir aplinkos apsaugos katais, JAV yra suinteresuota realizuoti savo mokslinį – techninį potencialą Meksikoje, kur gamybos katai ma˛esni;

sukurdama naujas darbo vietas Meksikoje, JAV stengiasi suma˛inti imigrantų i pirtų srautą;

JAV nori įtraukti Meksiką į bendrų ekonominių ekologinių problemų sprendimą bei racionalų ilaidų paskirstymą aplinkos apsaugai;

Tuo tarpu Kanada prad˛ioje NAFTA sukųrimą vertino kaip grėsmę savo privilegijuoto prekybinio partnerio su JAV statusui, tačiau vėliau savo po˛iūrį pakeitė.

Meksika yra priklausoma nuo mėsos ir pieno produktų bei grūdų importo. Pasiraiusi NAFTA sutartį, Kanados ir JAV fermerių galimybės Meksikos rinkoje tapo vienodos, nors anksčiau daugiausiai maisto produktų į Meksiką eksportuodavo JAV.

Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) įkurta 1967 m. Bankoke Indonezijos, Malaizijos, Filipinų, Singapūro ir Tailando susitarimu. Jos nariai yra ir Brunėjus (nuo 1984 m.), Vietnamas (nuo 1995 m.), Laosas, Mianmaras (nuo 1997 m.) ir Kambod˛a (nuo 1999 m.). Pagrindiniai ASEAN tikslai:

Bendradarbiavimo tarp regiono alių skatinimas, teikiant paramą jų ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam vystymuisi.

Pirmuosius atuonerius metus bendradarbiavimas buvo politinio pobūd˛io, nes vykdytas u˛sienio reikalų ministrų lygiu. Karo Vietname pabaiga suteikė asociacijai naują vystymosi kryptį.

ASEAN siekia padidinti regiono konkurencinį pranaumą. Tuo tikslu 1977 m. ASEAN alys narės pasiraė susitarimą dėl prekybos preferencijų, kuris numatė:

Preferencijos buvo tiekiamos dviem būdais: įvykus deryboms arba savanorikų pasiūlymų pagrindu ir veikė visų alių at˛vilgiu. Nustatyta, kad kiekviena alis rekomenduoja liberalizuoti ma˛iausiai penkiasdeimt procentų pozicijų kiekvieną metų ketvirtį. Pirmiausia liberalizuoti siūlytos prekės, praktikai neparduodamos regione (pavyzd˛iui, sniegą valančios mainos). Tačiau 1981 m. preferencijos buvo taikomos 6,5 tūkst. Prekių pozicijų.

1992 m. Singapūre priimtas nutarimas sukurti laisvą ekonominę zoną. 1995 m. pasiraytas Aukčiausios ekonominės integracijos dokumentas, kuriame nustatytos Azijos laisvosios prekybos zonos realizavimo programos. ASEAN alys narės stengiasi bendradarbiauti daugelyje ūkio akų, įgyvendindamos bendrus projektus transporto, gele˛inkelių, civilinės aviacijos, energetinės sistemos, dujotiekių vystymo ir kitose srityse. ASEAN sukūrimas padidino eksporto apimtis tarp alių narių ir tai turėjo įtakos prekybos apimties padidėjimui asociacijos viduje.

Europos laisvosios prekybos asociacija (ELPA) – tai laisvosios prekybos zona, įkurta 1960 metais, skatinanti laisvą prekybą prekėmis tarp jos valstybių narių. I prad˛ių jai priklausė septynios ELPA alys: Austrija, Danija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Portugalija, vedija ir veicarija. 1961 m. prie jos prisijungė Suomija, 1970 m. – Islandija, 1991 m. – Lichtenteinas. 1973 m. Jungtinė Karalystė ir Danija istojo i ELPA ir tapo EEB (˛r. paaikinimą) narėmis. 1986 m. jų pavyzd˛iu pasekė Portugalija, o 1995 m. – taip pat ir Austrija, Suomija bei vedija. Dabar ELPA narės yra Islandija, Lichtenteinas, Norvegija ir veicarija.

tarpininkauti u˛tikrinant pastovų ekonominį augimą, visiką u˛imtumą, darbo naumo didinimą, racionalų iteklių panaudojimą, finansinį stabilumą ir gyvenimo lygio gerėjimą ELPA alyse narėse;

u˛tikrinti są˛iningos konkurencijos sąlygas alių narių tarpusavio prekyboje;

panaikinti laisvosios ekonominės zonos teritorijoje ˛aliavos tiekimo sąlygų nelygybę;

u˛tikrinti pasaulinės prekybos harmoningą vystymąsi ir augimą panaikinant prekybinius apribojimus.

Pagal ELPA sutartį nustatyti bendri muitų tarifai trečiųjų alių at˛vilgiu. Tai apsunkino prekybą tarp ELPA alių narių. Kad prekės nepatektų i trečiųjų alių per kitą alį narę, buvo sukurta kontrolės sistema. ELPA alys narės numatė apsaugos ir antidempingo priemones.

komitetas, kurie yra pavaldūs tarybai (ekonomikos, konsultacinis, biud˛eto ir kt. komitetai);

sekretoriatas, kuriam vadovauja generalinis sekretorius, padeda tarybai, komitetams, ekspertų grupėms.

Muitų sąjunga. Vykdant prekybą tarp muitų sąjungos narių panaikinami importo muitai ir kiti prekybos apribojimai. Tačiau jie ilieka alims, kurios nėra muitų sąjungos narės. Muitų sąjungos alys narės nustato vienodus prekybos apribojimus alims, neįeinančioms į ią sąjungą. Tarptautinėje prekyboje, sukūrus muitų sąjungą, įvyksta ie pasikeitimai:

2005 metais Pasaulinė prekybos organizacija (PPO) parengė pirmąsias ivadas apie 2001 m. Dohos virūnių susitikime pradėtą derybų ciklą, kuriame numatyta stiprinti daugiaalę prekybos sistemą. Liepos mėnesį ˇenevoje PPO priėmė dokumentą, nustatantį būsimų Dohos programos priemonių dėl vystymosi (DPV) parametrus. DPV turi did˛iulę reikmę skatinant tarptautinės ekonomikos augimą ir teikiant pagalbą besivystančioms alims integruotis į pasaulinę ekonomiką.

Septintojo Europos Sąjungos prekybos politikos nagrinėjimo metu PPO akcentavo svarbų Sąjungos vaidmenį skatinant derybas dėl PPO DPV ir stiprinant daugiaalę prekybos sistemą. Ji taip pat palankiai įvertino Europos Sąjungos pradėtų ˛emės ūkio ir ˛uvininkystės reformų rezultatus.

Pirmoji priemonė, kurios ėmėsi PPO dėl Europos Sąjungos plėtros, susitarimas dėl vieųjų pirkimų, nuo gegu˛ės 1 d. buvo pradėta taikyti deimčiai naujųjų valstybių narių.

2004 m. Komisija buvo įtraukta į 27 ginčus, kurie buvo pateikti spręsti PPO: 15 bylų Bendrija buvo iekovas, o 12 – atsakovas. iose bylose nagrinėti Bendrijos ryiai su devyniais i jos prekybos partnerių (Argentina, Australija, Brazilija, Indija, Jungtinėmis Valstijomis, Kanada, Meksika, Pietų Korėja ir Tailandu).

Derėdamasi dėl prekybinių ryių Sąjunga laikėsi regioninio po˛iūrio. Tęsėsi derybos su MERCOSUR dėl laisvosios prekybos sutarties pasiraymo, ir naują impulsą gavo Europos Sąjungos ir ASEAN (Pietryčių Azijos alių) iniciatyva dėl prekybos ir investicijų. Be to, įsibėgėjo derybos dėl ekonominės regioninės partnerystės susitarimų su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno baseino alimis.

Komisija pasiūlė naujas 2006–2008 m. bendrųjų preferencijų sistemos (BPS) gaires, kad būtų pagerintas jos efektyvumas, supaprastinant pirmiausia schemą stiprinant daugiametį stabilizavimą ir regioninį bendradarbiavimą tarp besivystančių alių. Ji taip pat pasiūlė įgyvendinti papildomų nuolaidų sistemą BPS+, kurios paskirtis yra skatinti darnų vystymąsi plačiąja prasme (demokratijos, socialinėje, aplinkos apsaugos srityse).

Į prekybos apsaugos priemonių naudojimo praktiką Taryba įvedė skaidrumo, efektyvumo ir numatomumo kriterijus. Pagal naująsias taisykles galutinės priemonės patvirtinamos, jei paprastoji valstybių narių dauguma neprietarauja Komisijos pasiūlymui. Taip pat nustatyti privalomi per˛iūros tyrimų terminai ir aikesnės prekybos apsaugos priemonių taikymo taisyklės. Komisija tęsė prekybos apsaugos tyrimus (antidempingas, apsauga nuo subsidijos ir apsauga). Ji taip pat tęsė kelių alių (ypač Kinijos ir Ukrainos) pateiktų praymų dėl rinkos ekonomikos statuso analizę.

Sektorių lygmeniu Taryba, atsi˛velgdama į Sąjungos plėtrą, sudarė sutartis dėl juodosios metalurgijos gaminių su Kazachstanu, Rusija ir Ukraina. Ji taip pat priėmė reglamentą, kuriuo siekiama panaikinti visas tekstilės bei drabu˛ių kvotas ir įvesti importo prie˛iūros mechanizmą, o Komisija pasiūlė įvairius veiksmus, skirtus sustiprinti Europos pramonės konkurencingumą ioje srityje rengiantis kvotų panaikinimui 2005 m. sausio 1 d.

Taryba nusprendė ilaikyti laikinos apsaugos mechanizmą laivų statybos srityje, pirmiausia taikomą Korėjos Respublikai.

Sąjunga patobulino muitinių bendradarbiavimo ir administracinės pagalbos sistemą, kuria ji naudojasi su savo įvairiais prekybos partneriais. Taip pat pa˛ymėtina, kad buvo pasiraytas plataus pobūd˛io susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis, parafuotas susitarimas su Kinija ir parengtas susitarimas su Indija. Taryba i dalies pakeitė Bendrijos prisijungimo prie Kioto konvencijos aktą, kad atsi˛velgiant į plėtrą būtų supaprastintos ir suderintos muitinės procedūros.

Siekiant pagerinti iorinių sienų apsaugą nepakenkiant prekybiniams ryiams, buvo tęsiami teisėkūros darbai dėl pasiūlymo i dalies pakeisti Bendrijos muitinės kodeksą ir į jį įtraukti supaprastintas procedūras bei informacinių technologijų naudojimą. Toliau dirbta svarstant pasiūlymą dėl muitinių bendradarbiavimo vykdant pinigų plovimo prevenciją. Taryba priėmė reglamentą, susijusį su dvejopos paskirties prekių bei technologijų Bendrijos eksporto kontrolės re˛imu. Ji taip pat priėmė reglamentą, nustatantį kai kurių med˛iagų, naudojamų nelegalioje kvaialų ar psichotropinių amfetamino tipo med˛iagų gamyboje, prekybos taisykles.

Muitų sąjungos pavyzd˛iais gali būti Europos Sąjunga (ES), Karibų baseino bendra rinka (CARICOM), Andų grupė.

ES buvo sukurta 1993 m., pasiraius Mastrichto sutartį. ES sutartyje nurodoma, kad sąjungos pagrindas yra Europos bendrijos, taip pat politika ir bendradarbiavimo formos, kurios nustatomos ia sutartimi. Pagrindiniai ES sukūrimo tikslai:

Tarpininkavimas subalansuotai ir ilgalaikei ekonominei pa˛angai, stiprinant ekonominius ir socialinius tarpusavio ryius, sukuriant erdvę be vidaus sienų, ekonominę ir valiutinę sąjungą bei įvedant bendrą valiutą ES alyse narėse;

ES Parlamentas renkamas politinių partijų principu rinkimų alyse narėse būdu penkeriems metams. aliai narei atstovaujančių deputatų skaičius priklauso nuo alies gyventojų skaičiaus. Jis gali dalyvauti įvairiomis kompetencijos formomis teisės aktų priėmimo procese ir kontroliuoti kitų ES institucijų veiklą, tačiau savarankikai teisės aktų nepriima.

Taryba yra pagrindinis ES valdymo organas, priimantis sprendimus ir įstatymus. Jos paskirtis – atstovauti valstybių narių interesams ES lygiu.

Europos Komisija institucinėje ES struktūroje yra vertinama kaip virvalstybinių interesų institucija. Jos tikslai – u˛tikrinti bendrosios rinkos funkcionavimą, ginti ES interesus ir atstovauti ES u˛ jos ribų.

Europos Teisingumo Teismas u˛tikrina teisės laikymąsi, kai aikinamos ar taikomos ES steigimo sutartys. Atlikdamas ią funkciją Europos Teisingumo Teismas turėjo lemiamos įtakos ES tampant teisine bendrija.

Audito Rūmai yra nuo kitų institucijų nepriklausomas ES valdymo organas. Jų u˛davinys – sąskaitybos, taip pat visų ES institucijų mokėjimo teisėtumo, tvarkingumo ir ES biud˛eto naudojimo tikrinimas.

Europos virūnių taryba yra aukčiausios ES politinės vadovybės susirinkimas. Jos u˛duotis – plėtoti Europos Sąjungą ir jos bendrąją u˛sienio ir saugumo politiką. i taryba renkasi du – tris kartus per metus.

Europos Sąjungos įtaka sprend˛iant pasaulinės reikmės klausimus nuolatos didėja. Integracijos procesas, euro įvedimas ir pa˛angi bendros u˛sienio ir saugumo politikos plėtra suteikia ES politinį bei diplomatinį statusą, atitinkantį jos neabejotiną įtaką ekonomikai ir prekybai.

Būdama did˛iausia pasaulio prekybos partnerė, ES yra pasiry˛usi tarptautinėje rinkoje u˛sitikrinti konkurencingumą ir kartu skatinti pasaulinę prekybą liberalizuodama prekybos taisykles. ES įsitikinimu, toks liberalizavimas būtų ypač naudingas besivystančioms alims.

Europos anglies ir plieno bendrija (EAPB). Sutartis dėl EAPB sukūrimo buvo pasirayta 1951 metais ir pradėjo veikti 1952 metais. Pagrindinis ios bendrijos sukūrimo tikslas – skatinti alių narių ekonominį vystymąsi, didinti u˛imtumą ir gerinti gyventojų gyvenimo lygį, kuriant bendrą anglies, gele˛ies rūdos ir metalurgijos produkcijos ir ˛aliavų rinką. Bendrija siekė u˛tikrinti pasiūlą – paalinti kvotas bei muitų mokesčius, u˛tikrinti pramonės racionalią plėtrą ir modernizavimą, subalansuoti pasiūlą ir paklausą, apriboti alyse narėse valstybės subsidijų naudojimą. EAPB buvo sprend˛iami sekantys u˛daviniai:

būtino anglies ir plieno kiekio, taip pat gele˛ies rūdos, metalo ir kokso reguliaraus tiekimo u˛tikrinimas;

visiems vartotojams vienodų priėjimo sąlygų prie anglies ir plieno gamybos altinių sudarymas;

sąlygų, skatinančių gamybos plėtrą ir tobulinimą esant racionaliam ˛aliavų inaudojimui, sukūrimas;

muitų ir kitų kiekybinių apribojimų panaikinimą prekiaujant minėtų akų ˛aliavomis ir produkcija tarp alių narių;

apribojimų panaikinimą darbo jėgos, u˛imtos iose akose, judėjime tarp alių narių;

Europos ekonominė bendrija (EEB). Sutartis dėl EEB sukūrimo buvo pasirayta 1957 metais, o pradėjo veikti 1958 metais.

muitų ir kitų kiekybinių apribojimų panaikinimas prekyboje tarp alių narių;

bendrų muitų tarifų nustatymas ir bendros prekybos politikos sukūrimas trečiųjų alių at˛vilgiu;

kliūčių laisvam asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui tarp alių narių paalinimas;

alių narių ekonominės politikos koordinavimas ir mokėjimų balanso pusiausvyros u˛tikrinimas;

alių narių teisių suderinimas, leid˛iantis tinkamai funkcionuoti bendrajai rinkai;

Europos investicijų banko sukūrimas siekiant palengvinti Bendrijos ekonominę plėtrą, naudojant naujus iteklius;

bendradarbiavimas su kitomis alimis ir teritorijomis siekiant didinti prekybos apimtis ir skatinti bendrą ekonominę ir socialinę plėtrą.

Daugiaaliai santykiai

Per daugelį metų Europos Sąjunga sustiprino bendradarbiavimą su daugeliu tarptautinių organizacijų. Dabar ES artimai bendradarbiauja su Jungtinėmis Tautomis, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos Taryba, Vakarų Europos Sąjunga, NATO, Pasaulio prekybos organizacija, bei įvairiomis kitomis organizacijomis, įsteigtomis vadovaujantis Jūrų teisės konvencija. Su Jungtinėmis Tautomis Europos Sąjunga ypač aktyviai bendradarbiauja ekonomikos srityje, sprend˛iant socialinius ir aplinkos apsaugos klausimus, kovojant su narkotikais, humanitarinės pagalbos ir ˛mogaus teisių u˛tikrinimo bei krizių valdymo ir konfliktų prevencijos srityse.

Laisvosios ekonominės zonos ir muitų sąjungos sukūrimo ekonominės pasekmės panaios. Tai isiaikinsime, analizuodami prekybą tarp trijų alių: A, B ir C. Tarkim, kad ios alys prekiauja alumi, A alyje yra did˛iausios alaus gamybos ilaidos. alis A, naudodama įve˛amam į alį alui 100% muito tarifą, apsaugo vietinius gamintojus nuo u˛sienio gamintojų konkurencijos. Sakykim, u˛daro ūkio sąlygomis vienas butelis alaus A alyje kainuoja 5 JAV dolerius, o B alyje – 2 JAV dolerius, C alyje – 1,5 JAV dolerio. Todėl ir B ir C alis, kurioje yra ˛emiausi alaus gamybos katai, norėtų eksportuoti ią prekę į A alį. 1 paveiksle pavaizduota A alies alaus rinka. iame paveiksle Sb ir Sc linijos vaizduoja B ir C alių eksporto pasiūlą į A alies rinką. Esant laisvajai prekybai, A alis galėtų importuoti IJ kiekį alaus butelių po 1,5 JAV dolerio u˛ vieną butelį i C alies. Kadangi A alis pirktų alų i C alies po 1,5 JAV dolerio, tai B alies alus, kurio kaina 2 JAV doleriai u˛ butelį, neturėtų paklausos.

Panagrinėkime, kas atsitiks, kai A alis taikys 100 procentų importo muito tarifą. Nustačius tokį muitą, importuojamo i C alies alaus kaina padidės iki 3 JAV dolerių u˛ butelį. Tačiau tai ma˛esnė alaus kaina, kuri būtų, jei A alis importuotų alų i B alies (2 JAV dol. + č JAV dol. = 4 JAV dol.).

Vadinasi, A alis importuos EF kiekį butelių alaus po 3 JAV dolerius u˛ kiekvieną tik i alies C

Tarkim, A ųalis susitaria su B alim ir sukuria laisvąją ekonominę zoną. Esant tokiam susitarimui, i B alies į A alį u˛ eksportuojamas prekes nebus imami muitai. Importo muitai bus imami tik i C alies importuojamoms prekėms. Panagrinėkime, kas atsitiks, jei i B alies importuojamoms prekėms nebus taikomas importo muitas. iuo atveju naudą gaus A alies vartotojai, nes galės nusipirkti alaus, mokėdami 2 JAV dolerius u˛ butelį. Jeigu jie pirktų i C alies atve˛tą alų, mokėtų po 3 JAV dolerius. Taigi, būtų visai natūralu, jei A alis importuotų alų i B alies, o ne i C alies. Tokiu atveju alaus importo apimtis padidėtų nuo EF kiekio iki GH kiekio butelių.

is pavyzdys parodo, kad laisvosios ekonominės zonos (arba muitų sąjungos) sukūrimas turi dvejopą poveikį tarptautinei prekybai:

tai prekybos altinio perkėlimas i C alies, kurioje prekės gamybos katai ma˛iausi pasaulyje, į alį B, kurioje yra ma˛iausi prekės gamybos katai tarp laisvosios ekonominės zonos narių. is prekybos altinio perkėlimas vadinamas prekybos pasikeitimu. Prekybos pasikeitimas parodo visuomenės gerovės pasikeitimą visam pasaulyje. alis A daugiau neimportuotų prekių i alies, kuri turi lyginamąjį pranaumą (t.y i alies C). alis A alį C diskriminuotų, siekdama sudaryti geresnes sąlygas savo partneriui i laisvosios ekonominės zonos – aliai B. iame procese itekliai perkeliami i C alies, kurioje alaus gamybos katai ma˛iausi pasaulyje į B alį, kurioje yra didesni alaus gamybos katai.

sukūrus laisvąją ekonominę zoną, A alies prekybos apimtis padidėja. Importas padidėja nuo EF iki GH, kadangi vartotojai įsigyja daugiau prekių u˛ ma˛esnę kainą. Prekybos plėtra, sukūrus laisvąją ekonominę zoną (arba muitų sąjungą), vadinama prekybos sukūrimu. Pasaulio visuomenės gerovės po˛iūriu prekybos sukūrimas yra naudingas, nes alies, kur prekės gamybos katai auktesni, gamintojai (iuo atveju A alies) labiau siekia gauti daugiau naudos i tarptautinės prekybos.

Prekybiniai susitarimai – dar viena ekonominio bendradarbiavimo forma. ių susitarimų tikslas – u˛tikrinti tam tikrų prekių kainų ir tiekimo pastovų lygį. Daugelis besivystančių alių, eksportuodamos nedaugelį prekių (2 – 3), sudaro valiutinius rezervus, be kurių neįmanomas ekonominis vystymasis. Tačiau egzistuoja daugelis veiksnių, kurie turi įtakos kainų nestabilumui, ir pajamų, gaunamų i eksporto, apimties svyravimams. Pagrindiniai veiksniai:

isivysčiusių alių ūkinės veiklos ciklikumas, sąlygojantis netikėtus paklausos kiekybinių rodiklių pasikeitimus.

Kai kurių prekių pasaulinėms kainoms būdinga ma˛ėjimo tendencija. Pagrindinės pasaulinių kainų suma˛ėjimo prie˛astys:

˛emi industrikai isivysčiusių alių ekonominio augimo tempai suma˛ino paklausą;

suma˛ėjęs prekių vartojimas dėl struktūrinių pasikeitimų pasaulinėje ekonomikoje taip pat suma˛ino paklausą;

Prekybinis susitarimas – susitarimas tarp prekes gaminančios ir jas vartojančios alių, siekiantis stabilizuoti prekių kainas. Prekybiniuose susitarimuose kainoms ilaikyti pakankamai aukto lygio naudojamos buferinės atsargos, kainų svyravimų amplitudės apribojimas per tam tikrą periodą ir eksporto-importo kvotos.

PPO (World Trade Organization - WTO) buvo įkurta 1995 metais, pakeitus nuo 1947 m. pasaulinę prekybą reguliavusį Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT). iuo metu PPO narės yra 148 valstybės. PPO yra viena svarbiausių tarptautinių organizacijų, u˛tikrinanti, kad alių narių prekyba vyktų pagal tarpusavyje sutartas taisykles, vadovaujantis dviem svarbiausiais tarptautinės prekybos nediskriminavimo principais - did˛iausio palankumo statuso ir nacionalinio statuso:

- did˛iausio palankumo statusas reikia, kad kiekviena PPO narė turi vienodai palankiai traktuoti visų kitų PPO narių prekes ir paslaugas (jeigu vienai PPO narei suteikiamos palankesnės sąlygos, tokios pat sąlygos turi būti suteiktos ir visoms kitoms PPO alims narėms);

- nacionalinis statusas - is principas reikia, kad prekės ir paslaugos, patekusios į alies PPO narės rinką, būtų traktuojamos ne ma˛iau palankiai negu lygiavertės vietinės prekės ir paslaugos.

PPO vadovauja Ministrų konferencija, susirenkanti ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, kurios metu yra aptariama kitų dvejų metų PPO darbotvarkė. Vienas pagrindinių PPO tikslų - pasaulio prekybos liberalizavimas. Siekiant io tikslo, rengiami PPO derybų raundai. Jų metu stiprinama ir plečiama daugiaalės prekybos sistema. 1986-1994 m. vyko Urugvajaus raundas. Jo rezultatas – PPO įkūrimas. iuo metu tęsiasi 2001 m. lapkričio 9-14 d. Dohoje, Katare, vykusios PPO Ministrų konferencijos metu paskelbtas derybų raundas. Jo oficialus pavadinimas - Dohos plėtros darbotvarkė (Doha Development Agenda).

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Tarptautiniai prekybiniai susitarimai, PPO

ekonomika

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: