CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

VALSTYBĖS VAIDMUO IUOLAIKINIAME RINKOS ŪKYJE

ekonomika

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

VALSTYBĖS VAIDMUO IUOLAIKINIAME

RINKOS ŪKYJE

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

Tikslai ir u˛daviniai 4

Valstybė 5

Valstybės funkcijos anksčiau ir dabar 5

Valstybinis reguliavimas 6

Rinka 7

Rinkos ūkis 7

Rinkos ribotumas 7

Rinkos ribotumo prie˛astys 10

Valstybės vaidmuo rinkoje 12

Neoklasikinė ir Keinso teorijos 12

Stipri valstybė – konkurencinės tvarkos garantas 13

Kokia kryptimi eina Lietuva 14

Ivados 15

Literatūra 16

Įvadas

Rinkos gyvuoja visur, buvo anksčiau ir yra dabar. Kiekvienas ba˛nytkaimis kadaise turėjo turgavietź, į kuri¹ ūkininkai, staliai, siuvėjai, batsiuviai ir kiti gamintojai suve˛davo savo prekes parduoti kaimynams. iandien rinka yra suprantama daug plačiau. S¹vokos “rinka“ reikmė - da˛nai globalinė. Ji apibūdina ne koki¹ nors viet¹, kur perkamos ir parduodamos prekės, bet greičiau s¹lygų kompleks¹, kuris leid˛ia prekės pirkėjams ir pardavėjams susisiekti vienas su kitu ir sukelia konkurencij¹. Kalbant apie rink¹ svarbu ˛inoti rinkos struktūr¹, jos charakteristik¹, rinkos sandar¹, dydį. Be to rinkos subjektų - pirkėjo ir pardavėjo (arba vartotojo ir gamintojo) - interesai rinkoje reikiasi pasiūlos ir paklausos forma.

Valstybės vaidmuo alies ekonominiame ir politiniame gyvenime yra įvairiapusis: tai įstatymų leidimas ir jų vykdymo kontrolė, prekių ir paslaugų gamyba valstybinėse įmonėse ir, ˛inoma, valstybės vykdoma ekonominė politika. Savo savarankikame darbe norėčiau plačiau panagrinėti, kas yra rinka, kas yra valstybė ir koks valstybės vaidmuo tenka iuolaikinėje rinkoje.

iame darbe norėčiau aptarti pagrindinį aktualų klausim¹ :”Kokias problemas visiems mums geriausia sprźsti, vykdant laisvuosius mainus rinkose, o kokias- kartu su valstybe?” Abu problemų sprendimo būdai turi savo pliusų ir minusų –savo s¹naudas ir savo naud¹, todėl pasirinkdama i¹ tem¹ a inagrinėsiu plačiau į klausim¹.

Tikslai ir u˛daviniai

Isiaikinti kas yra valstybė ir kokios jos funkcijos.
Kas yra rinka ir jos reikmė.
Isiaikinti koks yra valstybės vaidmuo rinkos ūkyje.

Valstybė

Valstybės funkcijos anksčiau ir dabar

Valstybė- tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija, turinti nuolatinź vald˛i¹, nuolatinius gyventojus ir suverenitet¹.

I prad˛ių vienintelė valstybės funkcija buvo ginti savo piliečius nuo iorės, t. y. kitų valstybių piliečių u˛puolimo bei palaikyti vidaus tvark¹. Pama˛u ios funkcijos isiplėtė.

Valstybės funkcijos isivystė i turto ir asmenų apsaugos iki daugum¹ įvairiausių priemonių, naudojamų prekybai ir ūkininkavimo santykiams tvarkyti ir kovoti su skurdu ir nelaimėmis. Kiekvienoje iuolaikinėje visuomenėje valstybė, kaip bendruomenės interesų atstovė, turi vykdyti svarbias pareigas. Valstybė ėmėsi teikti socialines paslaugas, tokias kaip nemokamas vietimas, nemokamos medicinos paslaugos, parama bedarbiams, rūpinasi pensininkais. Valstybei patikėtina pasirūpinti ˛monių ekonominiu saugumu. Valstybė privalo laiduoti teisėtum¹ ir tvark¹, tinkam¹ karinź apsaug¹ bei rūpybos sistem¹, taip pat sudaryti įvairias sutartis su kitomis alimis.

Valstybei nustatant bendras verslo sektoriaus veikimo s¹lygas, svarbu taip pat atsi˛velgti į negatyvius ekonominės veiklos padarinius, visų pirma- į ˛al¹ aplinkai.

Valstybė kaip teisėjas. Kiekvienas vadovaujasi savo asmenine nauda, todėl reikalingas teisėjas, kuris nustato taisykles ir stebi, kad jos būtų vykdomos.

Apibendrinant, valstybė rūpinasi, kad būtų vykdomos sutartys ir paisoma nuosavybės teisių, ji nustato procedūras, kaip riboti tokius iorinius padarinius, kaip tara, ir teikia toki¹ iorinź naud¹, kaip visuomenės sveikatos apsaugos programos. Ji remia ir palaiko konkurencij¹, kad apgintų vartotojus ir rūpinasi piliečių ekonominiu saugumu ir visos ekonomikos stabilumu.

Valstybinis reguliavimas

Valstybė vyriausybės pavidalu sprend˛ia ekonomines problemas ir kitomis formomis. Vyriausybės ūkinių funkcijų s¹raas gana ilgas, tad čia paminėta tik keli i jų:

vyriausybė padeda organizuoti gele˛inkelių transport¹, nustato priemonių saugaus eksploatavimo standartus;

vykdo antimonopolinį reguliavim¹, siekia, kad mainų sferoje nebūtų diskriminacijos, skatina var˛ytis dėl pirmavimo paslaugų ir prekių kūrime;

u˛tikrina vaistų ir maisto prekių kontrolź;

reguliuoja kai kuriuos samdos santykių aspektus, numatydama darbo dienos trukmź, minimalų atlyginim¹ ir pan;

reguliuoja darbo apsaugos s¹lygas bei gamtos terimo standartus;

atlieka atominių elektrinių ir kitų potencialiai pavojingų civilinių objektų kontrolź bei iduoda leidimus, suteikiančius teisź u˛siimti tam tikra veikla;

u˛tikrina privačių bankų piniginės ir kreditinės politikos kontrolź.

Rinka

Rinkos ūkis

Rinkos ūkis- ūkiniai vienetai, skaičiuojantys savo naud¹ rinkos kainomis, i rinkoje pirktų iteklių gaminantys prekes rinkai; jas pardavź perkasi produktus savo poreikių tenkinimui.

Rinka- tai prekinių- piniginių santykių visuma, prekių ir paslaugų mainai tarp pirkėjų ir pardavėjų, vykstantys pagal prekinės gamybos ir cirkuliacijos dėsnius.

Rinka, pats save reguliuojantis mechanizmas, svarbus ekonomikos augimo, efektyvumo didinimo ir kuo didesnio vartotojų poreikių tenkinimo veiksnys.

Rinkos vaidmuo:

Tai tarpinė grandis tarp gamintojo ir vartotojo, aktyviai veikia gamyb¹,prekių kokybź, asortiment¹,kokybinius ir kiekybinius aspektus.
Rinka turi u˛tikrinti pagamintų prekių ir paslaugų realizavim¹,- visuomeninį pripa˛inim¹ (gali atneti gamintojams peln¹ arba nuostolius).
Rinka- svarbus svertas, skatina ma˛inti prekių ir paslaugų gamybos katus.
Per rink¹ efektyviau įgyvendinamas ekonomikos subalansuotumas, paalinamas gamintojų diktatas, likviduojamas deficitas ir kitos komandinio ūkio įdos.

Rinkos ribotumas

Rinkos ribotumas – tai situacija, kai rinkos ekonomika yra neefektyvi. Jis pasireikia, kai itekliai rinkos mechanizmo pagalba paskirstomi neefektyviai (gaminamos ne tos prekės, kurių pageidauja vartotojai ir ne ma˛iausiais katais). O ito pasekmė iteklių ieikvojimas.

Rinkos ribotumas atsiranda tada, kai pa˛eid˛iamos tobulos konkurencijos egzistavimo prielaidos.

Yra ˛inomi 4 atvejai, kai pa˛eid˛iama efektyvumo s¹lyga:

visuomeninės gėrybės;

iorinių efektų buvimas (iorinių katų ir iorinės naudos buvimas);

netobula informacija;

netobula konkurencija.

Kiekvienas i ių atvejų keičia ekonominį gyvenim¹ ir suponuoja valstybės potencialų vaidmenį ekonomikoje.

Rinkos reguliavimas veikia efektyviai, jei tas kuris įsigyja prekź, yra vienintelis rinkos subjektas, besinaudojantis įsigytu produktu.

Rinka teikianti milijonus paslaugų ir prekių (nuo duonos iki lėktuvų) nepajėgi patenkinti visuomenės poreikius prekėms ir paslaugoms, su kuriomis susijźs iorinės naudos pasireikimas. I čia iplaukia ir s¹voka visuomeninės gėrybės.

VISUOMENINĖS GĖRYBĖS

Visuomeninėms gėrybėms suteikiamas prieingas apibrė˛imas nei individualaus vartojimo prekėms.

Visuomeninės gėrybės – tai prekės ir paslaugos, kurių naudingumas nesuma˛ėja atsiradus papildomiems vartotojams, ir nuo kurių vartojimo sunku arba neįmanoma nualinti asmenis, negalinčius sumokėti u˛ jas individualiai.

Visuomeninių gėrybių bruo˛ai:

Jos suteikia naud¹ visiems;

Jų nauda yra neisenkanti. Pvz., jei ˛mogus naudojasi vyturio viesa, tai kitiems vartotojams viesa nuo to nesuma˛ėja;

ių gėrybių pasiūla ir naudingumas nema˛ėja atsiradus papildomiems vartotojams.

Taigi vyriausybė didelź dalį valstybės biud˛eto skiria visuomeninių gėrybių realizavimui (vertybių gamyb¹ u˛tikrina valstybė, rinkdama privalomus mokesčius). I ių lėų finansuojama alies gynyba, sveikatos apsauga, vieosios tvarkos ir priegaisrinė apsauga bei moksliniai tyrimai.

Taigi valstybės kiimasis į ekonominź veikl¹ yra labai svarbus, nes rinka ne visuomet sugeba priimti efektyvius sprendimus. Dėl to galima pateisinti vyriausybės kiim¹si į ekonominź veikl¹.

IORINIAI POVEIKIAI

Ioriniai poveikiai – tai teigiami arba neigiami gamybos ar vartojimo poveikiai aplinkiniams, nedalyvaujantiems tam tikroje veikloje ar sandoryje.

Ioriniai poveikiai veikia ekonomik¹ visapusikai. Daugelis plačiai paplitusių iorinių poveikių pačiai ekonomikai yra naudingi. Tokiu atveju naudojama s¹voka iorinė nauda – tai teigiamas iorinis poveikis, kurį daro įmonė kitiems subjektams, nereikalaudama u˛ tai mokėti.

Rinkos mechanizmas nesugeba isamiai įvertinti visos naudos bei katų, susijusių su tam tikrų prekių gamyba ir vartojimu. Kai kuri nauda bei katai rinkos po˛iūriu yra ioriniai efektai ta prasme, kad jie tenka tiems visuomenės nariams, kurie nėra tiesioginiai tos produkcijos gamintojai bei vartotojai. Kai kurių paslaugų pirkimas duoda naud¹ visai visuomenei, o ne tik tiems jos nariams, kurie perka tas paslaugas. Tačiau rinkos mechanizmas ios visuomenei tenkančios naudos neįvertina. Rinkos pagrindu besiformuojanti paklausa atspindi tik tiesioginź naud¹, kuri¹ gauna atitinkamos prekės pirkėjai. Panaiai ir gamintojai pasirenka gaminamų prekių asortiment¹ remdamiesi tik tais katais, kuriuos įvertina rinka. Tačiau rinka neįvertina vadinamųjų iorinių katų. Kadangi paklausa ir pasiūla neatspindi visų gamybos katų ir perkamų prekių naudos, todėl teigiama, kad rinkos mechanizmas nepajėgus paskirstyti iteklių taip, kad visuomenės poreikiai būtų tenkinami geriausiai.

NETOBULA INFORMACIJA

Viena i pagrindinių tobulos tarpusavio konkurencijos s¹lygų yra visikas vartotojų ir gamintojų informuotumas prekių kokybės, pelno, kurio tikimasi gauti, poreikių klausimais.

Rinkos sistema funkcionuos neefektyviai, jeigu vartotojai neturės visos informacijos apie rinkos kainas ar produkto kokybź. Dėl nepakankamos informacijos vienų prekių pasiūla gali būti per didelė, kitų – per ma˛a. Gali pasitaikyti, jog vieni vartotojai nepirks produktų nors sandoris naudingas, kiti vartotojai įsigis produktų, nuo kurių jiems bus tik blogiau.

Valstybės pastangos patarti renkantis batus ar automobilį neprisidėtų prie vartotojo naudingumo maksimizavimo. Valstybės dalyvavimas, skiriant produktus, sprend˛iant informacijos asimetrijos problemas turi prasmź, kai ne˛inojimas sukuria ypač daug problemų visuomenei ir individui.

NETOBULA KONKURENCIJA

Vienas i svarbiausių rinkos ribotumo pavyzd˛ių – monopolijos susidarymas (rinkos mechanizmas savaime gimdo monopolij¹, kuri savo ruo˛tu ma˛ina visuomenės gamybos efektyvum¹).

Taigi monopolija atsiranda, kai pa˛eid˛iami tobulos konkurencijos principai. Svarbiausi tobulos konkurencijos principai yra:

Daug nepriklausomų firmų. Niekas negali kontroliuoti rinkos.

Nėra kainų kontrolės. Rinka pati lemia kainas.

Nėra produktų diferenciacijos. Vienodi produktai ir vienoda kokybė (pirkėjo po˛iūriu produktas siūlomas bet kurio pardavėjo yra identikas kitų pardavėjų siūlomiems produktams).

Galima lengvai patekti ir pasitraukti i rinkos.

Isami informacija. Kiekviena firma ir kiekvienas vartotojas yra isamiai informuoti apie esamas prekes ir jų kainas.

Monopolinės rinkos charakteristika:

Yra tik viena didelė firma;

i firma visikai kontroliuoja kainas;

Nėra prekių diferenciacijos (t. y. prekės neturi glaudaus substituto);

Labai sunku patekti į rink¹.

Taigi, viso to pasekmė – labiau apribota gamyba ir auktesnės kainos, negu būtų konkurencinėje aplinkoje, o dėl to vartotojai patiria nuostolius.

Rinkos ribotumo prie˛astys

Ūkinės politikos po˛iūriu rinkos ribotumo prie˛astis galima suskirstyti į dvi grupes. Pirm¹j¹ grupź sudarytų tie rinkos reguliavimo trūkumai, kurie įveikiami rink¹ papild˛ius valstybinio reguliavimo elementais. Vienas i did˛iausių marksizmo teorijos laimėjimų yra prekinės gamybos vidinių prietaravimų analizė. K. Marksas, nagrinėdamas prekės savybes, iskyrė vertź ir vartojam¹j¹ vertź, parodė, kad gamintojas yra suinteresuotas produkto mainom¹ja verte, o vartotojas- vartojam¹ja verte. Prietaravimas tarp vartotojo ir gamintojo didėja, atsirandant ypatingai prekei, atliekančiai visuomeninio ekvivalento vaidmenį, bankams, akcinei nuosavybei.

Yra kelios prie˛astys, kodėl orientuota politinė bendruomenė, turinti aukčiausi¹ vald˛i¹, daugelį ekonomikos klausimų sprend˛ia blogiau nei rinka:

Tiesa, kad rinkoje gamintojas negali tiesiogiai su˛inoti vartotojų poreikių, bet ių poreikių ne˛ino ir valstybinio aparato valdininkai. Pastarieji da˛nai turi net ma˛iau informacijos nei savarankiki gamintojai, nes centralizuotai nustatytos pajamos menkai ireikia vartotojų poreikius.
Tiesa, kad rinkos ekonomika da˛nai susiduria su sukurtos produkcijos realizavimo problemomis, bet planuojama ekonomika da˛niausiai gyvena deficito s¹lygomis. Dauguma iuolaikinių ekonomistų deficit¹ laiko didesne blogybe nei prekių santykinį perteklių.
Tiesa, kad samdomojo darbuotojo veiklos stimulai privačioje įmonėje yra ma˛esni nei savarankiko savininko, bet daugeliu atvejų jie būna didesni nei dirbančių valstybinėje įmonėje.

Antrajai, s¹lyginai ma˛esnei grupei priskiriami klausimai, kurie ne rinkos metodais sprend˛iami efektyviau nei rinkos.

Rinkos reguliavimas veikai efektyviai, jei tas, kuris įsigyja prekź, yra vienintelis rinkos subjektas, besinaudojantis įsigytu produktu.

Monopolijos susidarymas yra vienas i svarbiausių rinkos mechanizmo ribotumo pavyzd˛ių. Rinkos mechanizmas savaime gimdo monopolij¹, kuri savo ruo˛tu ma˛ina visuomeninės gamybos efektyvum¹. Esant natūraliai monopolijai, stambi įmonė įgauna rinkos gali¹ todėl, kad tam tikrose veiklos srityse masto ekonomijos dėka vienos įmonės katai daug ma˛esni nei kelių konkuruojančių. Valstybė, nustatydama natūraliam monopolistui paslaugų kiekį, paslaugų vertės iraik¹ kitų prekių vertės at˛vilgiu, rentabilum¹, yra pajėgi apriboti resursų perskirstym¹ monopolisto gerovei.

Valstybės vaidmuo rinkoje

Neoklasikinė ir Keinso teorijos

Skiriamos dvi pozicijos, kaip vertinama valstybės elgsena rinkos ūkyje:

Neoklasikinė/ monetaritinė. Jos pagrindinė tezė yra ta, kad darbo rinka laisvos rinkos s¹lygomis turi tendencij¹ savaime pereiti prie pusiausvyros, tai yra pasiekti maksimalų/piln¹ u˛imtumo lygį, esant tam tikram ūkio isivystymo lygiui ir finansinėms galimybėms. Jų nuomone, visai nereikalingas aktyvus valstybės kiimasis į ūkio funkcionavim¹. Valstybė turėtų efektyviai, atsi˛velgiant į realius ūkio poreikius.
Keinso teorijos teiginys. Keinsas teigia, kad darbo u˛mokesčio ma˛inimas nėra efektyvi priemonė kovai su nedarbu. Lankstus darbo apmokėjimas neisprend˛ia nedarbo problemos, o sukelia nuolatinius konfliktus su dirbančiaisiais. Remdamasis savo teiginiais, Keinsas siūlo: kadangi nedarbo prie˛astimi yra nepakankamai agreguota paklausa gėrybėms ir paslaugoms, norint suma˛inti nedarb¹, valstybė turi imtis priemonių, didinančių agreguot¹ paklaus¹.

Stipri valstybė – konkurencinės tvarkos garantas

Socialinio rinkos ūkio koncepcijos kūrėjas W. Eucken valstybź laiko stipriu

įstatymų leidimo organu, kuriančiu ir palaikančiu konkurencinź tvark¹.

W. Eucken valstybei priskiria ne tik „trečiųjų teismo teisėjo“, bet ir „kainų pri˛iūrėtojo“ vaidmenį – esant reikalui, nepriklausoma antimonopolinė tarnyba stambiuosius įmonininkus gali priversti elgtis taip, lyg jie veiktų tobulos konkurencijos rinkoje.

Ordoliberalas A. Müller-Armack pirmenybź teikė rinkai, atliekančiai signalinź ir skatinimo funkcijas. A. Müller-Armack nuomone, valstybės kiimasis neturi būti nei pritaikytas prie rinkos, nei jai prietaraujantis, tačiau socialiai įpareigotame rinkos ūkyje jis turi būti. Rinkos ūkyje turi būti atsi˛velgiama į socialinį teisingum¹ ir saugum¹.

L. Erhard po˛iūriu, valstybė reikalinga tik esant kratutinei padėčiai, o didėjant

gerovei, jos globėjikos funkcijos poreikis ma˛ėja, nes turtingesnės visuomenės

piliečiai gali pasirūpinti savimi. ,,Ekonominė laisvė ir visuotinis privalomas draudimas

nepakenčia vienas kito kaip ugnis ir vanduo; ekonominė pa˛anga ir efektyvumu

pagrįsta gerovė nesuderinamos su kolektyvine apsauga“.

Socialinio rinkos ūkio koncepcijos pagrind¹ sudaro ordoliberalų suformuluoti

septyni konstituciniai principai (efektyvi kainų sistema, pinigų vertź stabilizuojanti

pinigų politika, atviros rinkos principas, privati nuosavybė, sutarčių laisvė, atsakomybė,

ekonominės politikos pastovumas) ir keturi reguliavimo principai (monopolijų

prie˛iūra, pajamų perskirstymas, iorės efektų reguliavimas, minimalių kainų

kontrolė). Reguliavimo principai nusako pagrindines valstybės poveikio kryptis, jais

remiantis nustatoma ūkio subjektų elgsena rinkoje, kuriama ekonominė tvarka,

vykdoma tvarkos politika.

Kokia kryptimi eina Lietuva

Dar netolimoje praeityje Lietuvoje buvo planinis ūkis. Pramonė ir ˛emės ūkis buvo įjungti į sudėting¹ visas¹junginį mechanizm¹, įmonės nesusidurdavo su prekių realizacijos problemomis, nereikėjo rūpintis ˛aliavomis – viskas buvo skirstoma i centro.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybź, padėtis i esmės pakito. Prasidėjo perėjimas nuo planinio ūkio prie rinkos ekonomikos, buvo vykdoma privatizacija. Suirus centralizuotai ūkio valdymo sistemai, įmonės prarado produkcijos ir ˛aliavų realizavimo rinkas, suiro darbo vietų paskirstymo sistema.

Tarpukariu Lietuvos inteligentija kapitalistinės ekonomikos modelį siekė pakeisti

socialinio rinkos ūkio, mirios ekonomikos modeliu. Daugelio ekonomistų ir

visuomenės veikėjų teigimu, liberalioji doktrina XX a. prad˛ios ekonominei padėčiai

nebetiko, nes ja buvo siekiama atskirti valstybės ir ūkio reikalus.

Lietuvai vaduojantis i komandinės ekonomikos gniau˛tų, idėjos apie asmeninės

iniciatyvos ir visuomenės interesų derinim¹ reglamentuojant ūkinį gyvenim¹ neatrodė

patrauklios. Suprantama, kad prie valstybės kiim¹si nukreiptas io laikotarpio

nuostatas lėmė neigiama centralizuoto valdymo patirtis. Konkurencijos idėjos ir liberalios

minties renesansas, susijźs su padidėjusiu laisvės siekimu, atsivėrusiomis

galimybėmis priimti sprendimus ir rodyti iniciatyv¹, kėlė mintį, kad Lietuvai pirma

reikia sustiprėti ekonomikai ir tik tada bus galima sprźsti socialinius klausimus.

,,Valstybės vaidmuo transformacijos proceso metu suprantamas tik kaip pasyvaus

pri˛iūrėtojo. Tarp politinių jėgų vyravo po˛iūris apie silpn¹ valstybź ir laisv¹j¹ rink¹.

Lietuva turėtų atkreipti dėmesį į socialinius dalykus, iekoti socialinio teisingumo

principu grind˛iamo, laiko dvasi¹ atitinkančio valstybės ir ūkio santykio. Lietuvoje

vis didėjant socialinės atskirties problemai, kuri kelia grėsmź ekonominiam ir

politiniam alies stabilumui, socialiniai dalykai turėtų būti perm¹stomi ir įvertinami

i naujo, o socialumas siejamas ne tik su perskirstymu.

Ivados

Dabar, manyčiau, valstybės „įsikiimas“ kaip ir būtinas, nors sunku pasakyti, kokio lygio tas „įsikiimas“ turėtų būti. Vieni mano, kad iuolaikinė valstybė nuveikusi daugiau negu derėtų, tuo tarpu kiti yra lygiai tiek pat tikri, kad ji galėtų padaryti gerokai daugiau padėdama savo gyventojams gyventi turtingiau ir geriau.

Kaip bebūtų, valstybės vaidmuo ekonomikoje ilieka svarbus. Valstybė kontroliuoja arba turi bent jau įtakos daugeliui ekonomikos veiksnių, iduoda leidimus statyboms, riboja import¹ ir licencijuoja kai kuriuos verslus bei darbus, vykdo socialinź politik¹, kaip jau būvo minėta rūpinasi valstybės ir jos piliečių saugumu. Valstybė taip pat yra ir stambi darbdavė.
Rinka yra tarpininkas tarp gamintojų ir vartotojų. Ji padeda u˛tikrinti pagamintų prekių ir paslaugų realizavim¹.

Rinkos ribotumas gali atsirasti, pa˛eid˛iant tobulos konkurencijos pielaidas. Rinkos reguliavimas veikia efektyviai, jei tas, kuris įsigyja prekź, yra vienintelis ja besinaudojantis.

Valstybės vaidmenį rinkoje apibendrina dvi teorijos, kurių viena- neoklasikinė teigia, kad visai nereikalingas efektyvus valstybės kiimasis į rinkos ūkio funkcionavim¹, o kita- Keinso- kad vasltybė turėtų imtis įvairių priemonių, kad rinka būtų stabili.
Lietuvoje vis didėjant socialinės atskirties problemai, kuri kelia grėsmź ekonominiam ir

politiniam alies stabilumui, socialiniai dalykai turėtų būti perm¹stomi ir įvertinami

i naujo, o socialumas siejamas ne tik su perskirstymu.

Literatūra

Arne John Isachsen, Carl Hamilton „Ekonomikos pagrindai, perėjimas nuo plano prie rinkos“ Vilnius, 1992.
A. Jakutis, V. Petrakevičius, A. Steponas, L. ečkutė „Ekonomikos teorijos pagrindai“ Kaunas, 2000.
R. Paliulytė „socialinis rinkos ūkis: nuo gerovės prie galimybių visiems“ Vilniaus Universitetas, 2004.
Z. Pagriskienė „Ekonomikos teorija“ Vilniaus Statybos ir dizaino kolegija, 2003.
www.vadovelis.lt/darbai/lt/ekonomika/referatai/darbas- 673/Rinkos_ribotumas_ir_monopolinės _valdzios_reguliavimas,LˇŪU, Kaunas, 2006.
www.vadovelis.lt/darbai/lt/ekonomika/referatai/darbas-3448/Valstybės_vaidmuo_siuolaikineje_ekonomikoje,VSDK,Vilnius, 2005.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 899
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/VALSTYBS-VAIDMUO-IUOLAIKINIAME55675.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/VALSTYBS-VAIDMUO-IUOLAIKINIAME55675.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/VALSTYBS-VAIDMUO-IUOLAIKINIAME55675.php">VALSTYBĖS VAIDMUO IUOLAIKINIAME RINKOS ŪKYJE</a>

VALSTYBĖS VAIDMUO IUOLAIKINIAME RINKOS ŪKYJE