ASMENYBĖS EMOCINĖ SFERA

ASMENYBĖS EMOCINĖ SFERA.EMOCIJOS IR JAUSMAI, JŲ RŪŠYS IR RAIŠKOS FORMOS.

Emocijos siaur¹ja prasme yra trumpalaikiai, situaciniai pergyvenimai susijź su biologiniais organizmo poreikiais. Tai vitalinės emocijos kilusios dėl alkio, troškulio. Emocijos plači¹ja prasme apima jausmus. Terminas “jausmai” žymi pastovius, aptvarius ir ilgalaikius žmonių pergyvenimus. Jausmai atspindi asmenybės, kaip ir visuomenės nario, santykį su aplinka. Jausmus lemia kultūriniai-dvasiniai poreikiai, susijź su žmonių tarpusavio santykiais. Jausmai yra daugkartinių situacinių emocijų apibendrinimo rezultatas. Jausmai yra būdingi tik socialinei būtybei-žmogui. Emociniai reiškiniai skirstomi į elementarias emocijas ir aukštesniuosius jausmus. Žemesnieji jausmai susijź su biologiniais organizmo poreikiais, o aukštesniuosius jausmus s¹lygoja visuomeniniai veiksniai. Atsižvelgiant į trukmź, jėg¹ ir kilmź skiriamos emocinių reiškinių formos: nuotaikos, afektai, aistros, streso būsenos. Jos gali būti ilgalaikės, patvarios, pastovios ar trumpalaikės (afektai, stresai). Emocijų ir jausmų formos: Nuotaikos-tokios emocinės būsenos, kurios ilgiau ar trumpiau nuspalvina žmogaus elgesį ir pasireiškia nestipriais pergyvenimais. Afektai-audringos, trumpalaikės ir stiprios emocinės būsenos, pasireiškiančios staigiomis, intensyviomis reakcijomis. Afekto būsenoje žmogus nesuvokia k¹ dar¹s, nenumato savo veiksmų rezultatų. Aistros-ilgos, vienodai intensyvios ir stiprios emocinės būsenos, stimuliuojančios tam tikr¹ žmogaus veiklos kryptį. Aistros susijź su valia ir tikslo siekimu. Streso būsenos-emocinės būsenos, kurias sukelia netikėtos aplinkybės: pavojai, kai reikia staigiai priimti sprendimus.Aukštesnieji jausmai yra žmogaus istorinės raidos rezultatas. Jų pobūdį ir įvairum¹ daug lemia interesai, pažiūros, įsitikinimai, visuomeniniai poreikiai tos visuomenės, kuriai priklauso asmenybė. Moraliniai jausmai-pareigos, atsakingumo, meilės darbui. pagarbos, draugystės. Intelektiniai jausmai susijź su žmogaus protine veikla, tikrovės suvokimu. Tai žinių troškimo, smalsumo ar nuostabos, pasitikėjimo ar nepasitikėjimo jausmai. Intelektiniai jausmai kyla sprendžiant įvairius praktikos ir teorijos klausimus, pažįstant tai kas nauja ir nežinoma. Estetiniai jausmai kyla suvokiant gamtos, gyvenimo ir meno kūrinių grožį. Praktinius jausmus lemia praktinės veiklos ir jos kaitos niuansai, sėkmė ir nesėkmė. Praktiniai jausmai yra vienas iš svarbiausių žmogaus aktyvumo, darbo našumo, efektyvumo komponentų. Raiškos formos. Emocijos ir jausmai pasireiškia žmogaus veiksmuose, poelgiuose bei kalboje. Kalba žmonės gali perduoti sudėtingiausius jausmų niuansus. Emocinės būsenos ir jausmai gali būti išreikšti kalbos intonacija, mimika, gestais, vegetaciniais pakitimais