Auklėjimo rezultatų nagrinėjimo metodai

Auklėjimo rezultatų nagrinėjimo metodai

Informacija apie auklėjimo rezultatus gali būti gaunama tiriant mokinių išsiauklėjim¹ ir jo pakitimus per kažkokį laik¹. Tyrimo struktūra g.b. tokia: 1.bendras susipažinimas su mokinių išsiauklėjimu. 2.kryptingas konstatuojamasis tyrinėjimas 3.išsiauklėjimo kitimo tyrimas. Tyrimo objektyvumas reikalauja nuodugniai tikrinti mokinių elgesio faktų patikimum¹ ir prasmź. Vaikų išsiauklėjimas tiriamas jų kolektyvinėje ir individualioje veikloje. Mokiniai tiriami asmenybės formavimosi procese. Svarbu kuo tiksliau apibūdinti išsiauklėjimo priežastis, nustatyti veiksnius, nuo kurių priklauso išsiauklėjimo gerinimas, pastebėti vos pradedančius reikštis naujus asmenybės bruožus, kad galima būtų teigiamus skatinti, neigiamus – laiku įveikti. Išsiauklėjimo tyrimo metodai: Stebėjimas-pgr. tyrimo metodas, naudojamas ir atskirai, ir kartu su kitais metodais. Natūralusis eksperimentas -tai spec. organizuojamas pedagoginis stebėjimas. Sudaromos tokios s¹lygos, kuriomis tiriamos asmenybės gali geriausiai išryškėti. Natūraliojo eksperimento variantas–Laisvojo pasirinkimo situacijos. Pedagogas sudaro tokias situacijas, kuriomis reikšmingose situacijose mokinys turi nusprźsti savo veiklos pobūdį. Iš to, kokių pastangų auklėtojui reikia, kol auklėtiniai pasirenka tinkam¹ veikl¹, galima vertinti jų išsiauklėjim¹. Pokalbis-juo siekiama gauti mokinio atsakymus į pedagogo klausimus. Savotiškas neakivaizdinis pokalbis tarp pedagogo ir auklėtinių yra mokinių rašiniai ir laiškai auklėtojui. Anketos-masinio tyrimo metodas. Išsiauklėjimo vertinimas. Galutinis faktų analizės rezultatas–sprendimas apie mokinius, jų išsiauklėjimo diagnozė. Auklėjimo rezultatų vertinimas grindžiamas vienokiais ar kitokiais kriterijais. 4 išsiauklėjimo grupes: 1.Aktyvi pozicija. Šiai grupei priskirtini auklėtiniai, kurie yra priėmź visuomenės idealus, laikosi elgesio normų ir siekia, kad šių idealų bei normų laikytųsi kiti Jie auklėtojų pagalbininkai. 2.Pasyvi teigiama pozicija–auklėtiniai patys yra priėmź mūsų visuomenės idealus, laikosi visuomenės nustatytų reikalavimų, bet nerodo aktyvumo kai reikia kovoti už šių normų įgyvendinim¹. Auklėtojui reikėtų įtvirtinti ir aktyvinti teigiam¹ tokių auklėtinių pozicij¹. 3.nepatvari pozicija–auklėtinių psichikoje dar nėra pakankamai įsitvirtinź visuomenės idealai bei normos. Jų elgesys priklauso nuo atsitiktinių aplinkybių. Jie-pagrindiniai auklėjimo objektai. 4.Negatyvi pozicija–socialinių normų pažeidimas yra tapź elgesio norma. Perauklėjimas–vienintelis jų asmenybės pozicijos keitimo būdas. Auklėjamųjų situacijų veiksmingumo tyrimas. Pagr. auklėjamųjų situacijų veiksmingumo rodiklis–auklėtinių emocinė reakcija. Dažniaus naud. 1.stebėjimo metodas. Stebima auklėjamojo renginio eiga ir emocinės auklėtinių reakcijos. 2.Pokalbis su mokiniais apie renginį arba kit¹ auklėjam¹j¹ situacij¹. Daug patogiau, jei mokinys aprašo visk¹ rašinėlyje. Tiesioginis auklėjimo sistemos veiksmingumo rodiklis–mokinių atsiliepimo apie situacij¹–pateikiamas raštu. Pedagogas, mokinių atsiliepimus lygindamas su jų veikla, gali sprźsti, kodėl vienokia veikla paliko didesnį pėdsak¹, kitokia–mažesnį.