25 BENDRAVIMAS, JO STRUKTŪRA, RŪŠYS. KOMUNIKACIJOS IR INTERAKCIJOS TEORIJOS. INDIVIDUALŪS SKIRTUMAI BENDRAVIME. BENDRAV. STILIAI.

25 BENDRAVIMAS, JO STRUKTŪRA, RŪŠYS. Komunikacijos ir interakcijos teorijos. INDIVIDUALŪS SKIRTUMAI BENDRAVIME. BENDRAV. STILIAI.

Bendravimas-žmonių s¹veika, kai apsikeičia mintimis, emocijomis, susipažįstama ir pasiekiama socialinio bendrumo. Bendravimas yra būtina žmogaus atsiradimo, egzistavimo ir tobulėjimo s¹lyga. Labiausiai bendravimas buvo reikalingas dirbant. Pradžioje žmonės išmoko vieni kitus suprasti iš mimikos, gestų ir pantomimikos. Palaipsniui susiformavo tobuliausia žmonių bendravimo priemonė-kalba. Bendravime išskiriami 3 glaudžiai susijź tarpusavyje komponentai: 1.komunikacinis; 2.interakcinis; 3.percepcinis. Komunikacinį komponent¹ sudaro keitimasis įvairiausia informacija. Interakcinio komponento esmė yra keitimasis judesiais ir veiksmais. Percepcinį komponent¹ sudaro bendravimo partnerių savitarpio suvokimo ir gilesnio pažinimo procesai. visuomenėje plečiantis komunikacijos poreikiams, susiformavo stichiškai arba buvo dirbtinai sudarytos įvairios ženklų sistemos. Bendravimui skirtų ženklų sistema yra vad. kalba. Tobuliausios bendravimui skirtų ženklų sistemos yra natūralios kalbos. Yra dirbtinai sukurtos tarpt. bendravimui. Kurčnebyliai vartoja gestų kalbas. Kalbos ženklai vartojami įvairiam psichikos turiniu išreikšti. Žmonių bendravimas kalbos ženklais vad. kalbėjimu. Bendraujančiųjų atmintyje turi būti “įrašytas” tam tikras kiekis tos sistemos ženklų. Iškilus poreikiui k¹ nors pasakyti, atmintyje užfiksuoti sistemos elementai turi būti greitai “išvedami” iš atminties pagal tam tikras taisykles. S¹vokas, teiginius apie kokias nors tikrovės sritis perduodant kalbinėmis priemonėmis, siekiama, kad komunikatorius perduodamas ir percipiento priimamas turinys kuo mažiau skirtųsi(kad percipientas kuo teisingiau suprastų komunikatorių). Sunkumai kalbinime bendravime iškyla dėl vidinių perduodamo turinio transformacijų koduojant ir dekoduojant. Komunikatorius>ikikalbinės tendencijos> kodavimas >garsinimas>perėjimas>girdėjimas>dekodavimas> kalbėjimo supratimas>Percipientas. Kad žm pradėtų kalbėti, pirmiausia jam turi atsirasti koks nors motyvas. Be garsinės kalbos vyksta komunikacija regimais ženklais. Bendravime visada dalyvauja 2 pusės: komunikatorius ir percipientas. Kad bendraujantys žmonės galėtų kalbėtis, jie turi mokėti t¹ pači¹ kalb¹. Skiriami išorinis ir vidinis kalbėjimas. Vidiniu kalb. pasirengiama išoriniam kalbėjimui, planuojami būsimi pasisakymai. Išorinis kalb. skirtas bendrauti su kitais asmenimis, todėl t.b. pakankamai intensyvus, išplėstas, gausus įv. intonacijų, kad percipientas tiksliau suprastų. Išor. kalbėjimo formos:rašytinis ir sakytinis kalbėjimas. Sakytinis kalb:monologinis, dialoginis. Dialoginis kalb. Yra paprastesnė bendravimo forma, nes čia dažniausiai nėra būtina planuoti pasakymus. Monologiniame kalb.-ilgesnį laik¹ kalba vienas asmuo (paskaita, pranešimas).Rašytinis kalb. atsirado siekiant išlaikyti mintis ilgesnį laik¹ ar perduoti jas per didesnį atstum¹. Bendravimo stiliai. Bendraudami su aplinkiniais pastebima, jog kiekv. iš jų yra būdingas savitas bendrav. stilius: 1-galbūt siekia manipuliuoti, panaudoti žm savo tikslams, kitas-vargina savo taikiu nuolankumu, o su trečiu-bendraudami jus pailstame.