Bendras mokymo krypčių supratimas ir svarbiausi jų bruožai

Bendras mokymo krypčių supratimas ir svarbiausi jų bruožai.

Mokymo organizavimo forma-tai išorinė proceso struktūra. Mokymo organizavimo formos-tai įv. mokomieji užsiėmimai, kurių esmź bei eig¹ s¹lygoja besimokančių sudėtis, taip pat apsprendžia laikas, vieta, mokinio veiklos ir mokytojo vadovavimo pobūdis. Raida iš pradžių mokymas buvo organizuojamas turtingųjų rūmuose ir buvo individualus. Palaipsniui formavosi individualus-grupinis mokymas, bet su kiekvienu vaiku dirbdavo individualiai. Pradėjus sparčiau vystytis amatams ir prekybai, kylant kultūrai reikėjo vis daugiau raštingų, išsilavinusių žmonių. Gyvenimas vertė ieškoti veiksmingesniu mokymo organizavimo formų. Viena tokių formų buvo grupinis mokymas, kuris Europoje pradėjo plisti XVIa. Atskiras užsiėmimas buvo pav. pamoka(atsirado klasės, pamokos sistemos-V.Europa XVIa.). Komenskis(XVIIa.)pirmas aptaria pamok¹-nurodė jos pagrindinius bruožus ir laikomas klasės pamokos pagrindėju. Jis iškėlė visuotinio mokslo idėj¹. XVIII, o ypač XIXa. V.Europoje labai paplito, o XIXa. pamoka įsitvirtino. Pamokos plėtojimasis susijźs su Herbarto, Ušinskio vardais. Vis didėjant žinių apimčiai mokymas sunkėja. XIXa. pradedamas organizuoti privalomas mokymas. Nuo XVIII XIXa. pamoka trunka 45min. nuo tada ji pradedama kritikuoti ieškoma nauju mokymo formų. Norint išvengti trukumu pradėjo formuotis individualaus mokymo sistemos, tai batavinė mokymo organizacija. Joje mokymo laikas dalinamas į 2 dalis: 1)-naudota kolektyviniam darbui,2)-individualiam. Kitokio pobūdžio buvo manheiminė. –čia mokiniai atsižvelgiant į jų pasirengimo, gebėjimus ir mokymosi rezultatus, skirstyti stipriu, vidutiniu, silpnai besimokančiu klases. Mokymo kryptys–toks mokymo metodo taikymo, viso mokymo proceso organizavimo, mokinių ir pedagogų santykiu pobūdis, kuri lemia visuomenės ekonominė ir socialinė padėtis, mokslo, technikos, gamybos ir kultūros lygis, visuomenės ir jos grupių reikalavimai mokyklai. Mokymo kryptis-konkreti mokymo praktika, mokymo organizavimo pobūdis. Kryptys: 1)Dogmatinis-tai gatavų žinių perteikimo ar pateikiamojo mokymo kryptis. 2)Aiškinamasis-pateikiamos ne vien gatavos žinios,bet ir jų komentarai, įrodymai, paaiškinimai. 3)Veiklinamasis(žinių įgijimas veikloje,dirbant)-duodamos užduotis, mokiniai savarankiškai jas vykdydami praktinėj veikloj įgyja žinių. 4)Probleminis(ieškomasis)-mokiniams aktyviai dalyvaujant keliamos probleminės situacijos, formuluojamos ir sprendžiamos problemos, o sprendimai tikrinami. 5)Programuotas-siekiama optimaliai valdyti mokymo proces¹, žinias pateikiant specialiai parengtom dalim, tikrinant kiekvienos dalies išmokym¹, mokinių atlikto darbo rezultatus. 6)Modulinis-mokiniai savarankiškai dirba pagal savita program¹, sudaryta moduliu pagalba. Modulį sudaro: mokymo tikslai, žinios, veiksmų sistema, metodiniai nurodymai, tikrinimo kriterijai. 7)Diferencijuotas mokymas –atsižvelgiama į individualias ir tipines vaikų skirtybes. Jis yra mūsų švietimo sistemos pagrindas. 8)Ugdomasis mok.(šiuolaikinė mokymo kryptis). Mokyklos funkcija- mokymas, suteikti vaikams mokslo žinių pagrindus, mokymas susijźs su auklėjimu ir lavinimu. Siekiama, kad s¹moningai perimtu visuomeninź patirtį, svarbias žinias, mokėjimus, įgūdžius, vertybes, elgesio normas.