CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

F. DOSTOJEVSKIO ROMANAS „NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ“ - Rato darbas

vietimas

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

VILNIAUS ˛emynos gimnazija

f. Dostojevskio romanAS „nusikaltimas ir bausmė“ Rato darbas

Turinys

Į˛anga

Sandara

Veikėjai

Raskolnikovo iskirtinių ˛monių teorija

Literatūra

Į˛anga

Nusikaltimas ir bausmė“ – tai dar vienas F. Dostojevskio edevras ir XX a. rusų literatūros pasidid˛iavimas. is romanas – psichologinių apmąstymų, savianalizės, filosofinių minčių kupinas kūrinys. Jame puikiai atsispindi am˛inojo intraverto F. Dostojevskio kūrybos bruo˛ai, kurie knygą skaitytojo akyse daro unikalią, su niekuo nepalyginamą ir ypatingą.

Pagrindinio veikėjo, vargo studento Raskolnikovo, įvaizdis atskleid˛ia esminę romano mintį. Raskolnikovas dėl pinigų stygiaus nebegali tęsti mokslų universitete ir pradeda daug mąstyti apie bet kokią ieitį i slegiančios padėties. Jo paveikslas įkūnija vargingą, niekingą, ˛mogaus vardo nevertą egzistavimą. Piedamas apgailėtiną ir bedievį Peterburgo kasdienybės vaizdą, autorius ˛ingsnis po ˛ingsnio tiria ir vaizdingai pateikia tai, kaip veikėjo galvoje gimsta ir bręsta baisi teorija, kuri u˛valdo visas jo mintis, stumdama pasimetusį ˛mogų daryti ˛iaurų nusikaltimą. Pats nusikaltimas – ˛mog˛udystė – įvyksta labai greitai, palyginus su laiku iki ir po jos.

Romanas kupinas ˛iaurios, psichologinės įtampos. Nepaisant to, kad raoma trečiuoju asmeniu, skaitytojas kuo puikiausiai gali įsijausti ir suvokti persona˛o savijautą bet kokioje situacijoje, netgi pajusti tai, ką taip sunkiai igyveno romano herojus. Nors tekstui būdingas nuoseklumas, kaip ir daugelyje F. Dostojevskio kūrinių jame yra nema˛ai nukrypimų į netikėtus apmąstymus, į gilius ˛mogaus psichologinės savianalizės apsireikimus.

„Nusikaltimas ir bausmė“ nėra iimtis i knygų, kurias reikia skaityti labai lėtai, jokiu būdu nepraleid˛iant kokios menkesnės frazės, kurioje gali slypėti auksinė mintis. Romaną patartina skaityti originalo kalba, kas yra tikrai nesunkiai prieinama kone kiekvienam, pasiry˛usiam suvokti ir pajusti F. Dostojevskio kūrinių galią.

Sandara

Romaną sudaro 6 dalys ir epilogas. Dalys suskirstytos į skyrius. Romanas ,kaip ir Raskolnikovas, suskilęs į dvi dalis: pirmoji (1, 2 ir pusė 3 dalies) – nusikaltimas; antroji (dalis 3 dalies, 4 ir 5 dalys) – bausmė. Pats epilogas – reali bausmė, tačiau joje pagrindinis veikėjas isivaduoja i savo paties psichologinio apsėdimo.

Veikėjai

Rodionas Romanovičius Raskolnikovas (Родион Романович Расколников), dar vadinamas Rodia arba Rodka – pagrindinis kūrinio veikėjas; protagonistas. Studentas, metęs universitetą, gyvenantis skurd˛iame bute, atsiskyręs nuo visų.

Sofija Semionovna Marmeladova (Софья Семёновна Мармеладова), dar vadinama Sonia arba Sonečka – girtuoklio karininko Semiono Zacharovičiaus Marmeladovo dukra. Gyvena skurde ir negandose. Su Raskolnikovu susitinka tik antroje kūrinio dalyje. Tampa jo artimiausia drauge ir labai prisiria prie jo. Būtent jai pirmajai Raskolnikovas ir prisipa˛įsta.

Porfirijus Petrovičius (Порфирий Петрович) – detektyvas, tiriantis Raskolnikovo padarytą nusikaltimą. Nors ir isiaikina nusikaltėlį, tačiau leid˛ia jam pasitaisyti.

Avdotia Romanovna Raskolnikova (Авдотья Романовна Раскольникова), dar vadinama Dunia – Raskolnikovo sesuo. Finansiniais sumetimais ruoiasi itekėti u˛ Lu˛ino, tačiau vėliau įsimyli Raskolnikovo draugą Razumychiną.

Arkadijus Ivanovičius Svidrigailovas (Аркадий Иванович Свидригайлов) – turtingas nalys i provincijos, įsimylėjęs Dunią atvyksta į miestą. Igirsta Raskolnikovo prisipa˛inimą Soniai ir, tuo pasinaudodamas, anta˛uoja Dunią.

Dmitrijus Prokofičius Razumychinas (Дмитрий Прокофьич Разумихин) – nuoirdus ir itikimas Raskolnikovo draugas. Tampa Raskolnikovo eimos, atvykusios i provincijos, globėju. Įsimyli ir vėliau veda Dunią.

Katerina Ivanovna Marmeladova (Катерина Ивановна Мармеладова) – liguista skurde gyvenanti Semiono Marmeladovo antroji ˛mona ir Sonios pamotė. Po Marmeladovo mirties ji netrukus irgi mirta.

Semionas Zacharovičius Marmeladovas (Семён Захарович Мармеладов) – nuoirdus ir draugikas karininkas, tačiau visikas girtuoklis ir silpnavalis Sonios tėvas. Raskolnikovas tampa jo mirties liudininku ir jo eimai atiduoda visus pinigus.

Pulcherija Aleksandrovna Raskolnikova (Пульхерия Александровна Раскольникова) – Raskolnikovo motina. Kartu su dukra atvyksta į miestą, tačiau pasikeitęs sūnaus elgesys ją skaudina. Itrėmus Raskolnikovą, ji mirta.

Piotras Petrovičius Lu˛inas (Пётр Петрович Лужин) – nemalonus valdininkas, siekiantis vesti Dunią, tačiau vertina ir auktina tik save. Bandydamas Sonią apkaltinti vagyste, pats patiria gėdą.

Andrėjus Semionovičius Lebeziatnikovas (Андрей Семёнович Лебезятников) – socialistinių pa˛iūrų Lu˛ino kambario draugas, kuris pavieina Lu˛ino apgaulę, kurią siekė apkaltinti Sonią.

Aliona Ivanovna (Алёна Ивановна) – senė lombardininkė, kuri tampa Raskolnikovo auka.

Lizaveta Ivanovna (Лизавета Ивановна) – Alionos sesuo ir Sonios draugė, kuri netikėtai pasirodo nusikaltimo metu ir taip pat tampa auka.

Zosimovas (Зосимов) – Razumychino draugas, gydantis Raskolnikovą.

Nastasia Petrovna (Настасья Петровна) – eimininkės tarnaitė, Raskolnikovo draugė.

Ilija Petrovičius (Илья Петрович) – policijos tarnautojas.

Aleksandras Grigorjevičius Zametovas (Александр Григорьевич Замётов) – korumpuotas policijoje dirbantis klerkas; Razumychino draugas.

Nikolajus Dementjevas (Николай Дементьев), Nikolka – da˛ytojas, prisiėmęs Raskolnikovo nusikaltimą.

Polina Michailovna Marmeladova (Полина Михайловна Мармеладова), Polianka – Marmeladovo dukra ir Sonios sesuo.

Amalija Ivanovna (Амалия Ивановна) dar vadinama Amalija Liudvigovna – i Vokietijos kilusi pirmoji Marmeladovo ˛mona.

Vardas	ˇodis	Reikmė
Rodionas Romanovičius Raskolnikovas		Tas, kuris skaldo
Piotras Petrovičius Lu˛inas		Bala
Dmitrijus Prokofičius Razumychinas		Intelektas, imintis
Aleksandras Grigorjevičius Zametovas		Pamatyti, pastebėti
Semionas Zacharovičius Marmeladovas		Mermeladas
Arkadijus Ivanovičius Svidrigailovas		vitrigaila (LDK kunigaiktis)

Raskolnikovo iskirtinių ˛monių teorija

Romano pagrindinis veikėjas Rodionas Romanovičius Raskolnikovas. Tai dvilypė asmenybė, jis tarsi du ˛monės: vienas – ididus, teoretikas, inteligentas; antras – jautrus, altruistas, veiksmo ˛mogus, kenčiantis dėl kitų skurdo ir nelaimių. Jo varde galima pastebėti ˛od˛ių ˛aismą – раскольник reikia skaldytojas. Knygoje u˛simenama, jog Raskolnikovas paraė straipsnį nusikaltimų tema. Straipsnis ypač įdomus pasirodė Porfirijui Petrovičiui (detektyvui, tiriančiam Alionos Ivanovnos ir Lizavetos Ivanovnos ˛mog˛udystę). Porfirijus bandydamas susieti Raskolnikovą su ˛mog˛udyste pakalbino jį plačiau panekėti apie savo pasaulė˛iūrą. Raskolnikovas sutinka ir pradeda dėstyti savo teoriją apie ˛monių prigimtį, kuria vadovaudamasis jis nu˛udė lombardininkę.

Raskolnikovas teigia, jog nuo gimimo ˛monės būna gamtos paskirstyti į dvi grupes – paprastus ir iskirtinius. Paprastųjų grupei priklausančių ˛monių pareiga ir paaukimas - būti med˛iaga, kuria naudojantis bus vystoma visuomenė ir pasaulis. Antroji iskirtinių grupė, savaime suprantama, viresnė u˛ paprastuosius ˛mones. Iskirtiniai, pasak Raskolnikovo, turi „neoficialią, bet vidinę“ teisę ignoruoti ir pa˛eisti įstatymus ir paprastų ˛monių teises bei per˛engti moralės ribas, jei jos trukdo progresui. Kitaip sakant, iskirtiniai ˛monės gali nepaisyti bet kokių ribų ar įstatymų, jei jie yra įsitikinę, jog jų veiksmai padės ˛monijai tobulinti bet kokį savo aspektą. Niutonas, Mahometas, Napoleonas, Raskolnikovo nuomone, geriausi iskirtinių ˛monių pavyzd˛iai. Raskolnikovas tiki jog Niutonas turėjo visiką teisę nu˛udyti imtus ˛monių, jei dėl to pasaulis būtų su˛inojęs apie jo atradimus. Dėl Napoleono idėjų ir trokimų ˛uvo tūkstančiai ˛monių, tačiau jis sukūrę galingą valstybę, kuri tapo vienu i pagrindinių Europos kultūros ir mokslo centrų. Rezultatas pateisina metodus. Paprasti ˛monės stengiasi pratęsti ˛moniją, o iskirtiniai ją vedą į priekį link abstraktaus tobulybės tikslo.

Be iskirtinių ˛monių ir jų įsipareigojimo nepaisyti visuomenės įstatymų, pasaulis niekada nebūtų pasiekęs dabartinio ekonominio, technologinio ir kultūrinio lygio. Tebebūtų kaip prieistorėje – ˛monės verstųsi ˛emdirbyste, būtų isibarstę, nes niekas nesugebėtų nusi˛engti tradicijai, ikelti naujoviką idėją ir bet kokia kaina siekti jos įgyvendinimo. Be progreso būtų stagnacija ir ˛monija inyktų.

Abi ˛monių grupės aikiai yra priklausomos viena nuo kitos. Istorijoje neretai būna, jog iskirtiniai ˛monės yra smerkiami ir baud˛iami paprastų ˛monių dėl savo idėjų, tačiau vėlesnės kartos pripa˛įsta jų idėjas ir atradimus. Be paprastų ˛monių palaikymo iskirtiniams sunku įgyvendinti savo idėjas, todėl abiem grupėm reikia vienai kitos ir abi turi vienoda teisę ilikti.

Nepritariu Raskolnikovo minčiai, jog ˛monės į tas dvi grupes suskirsto gamta. Kiekvienas yra savo likimo kalvis. Negali būti, jog gamta „˛inojo“, kad Niutonas sukurs tris dėsnius, kurie taps vieni svarbiausių ir ˛inomiausių fizikoje. Tačiau Raskolnikovo teorijos prielaida – teisinga: yra ˛monės, kurie atnea dideles permainas, ir tie, kurie per gyvenimą plaukia pasroviui.

Raskolnikovas nu˛udė lombardininkę bandydamas įsitikinti, jog jisai priklauso iskirtinių ˛monių tarpui. Tačiau po ˛mog˛udystės jį apsėda fizinė ir psichinė liga, nuo kurios prasideda juo nuopuolis. Raskolnikovo tragedija parodo, jog genialus ˛mogus nebūtinai yra iskirtinis, nes jis gali nesugebėti per˛engti įstatymų ribos įgyvendinti savo idėją. Nors jisai veliau sau pripa˛įsta esąs paprastas, menkavertis ˛mogus, verta paminėti, kad romane- jis nesigailėjo nu˛udęs lombardininkės, nes u˛ gautus pinigus jis padėjo kitiems taip iteisindamas save ir savo są˛inę. Jį į depresiją nugramzdino faktas, kad jis nesugebėjo pateisinti Lizavetos mirties.

Raskolnikovo iskirtinumo teorija atskleid˛ia pagrindines romano problemas: ar ˛udymas pateisinamas? Ar visi ˛monės lygūs? Kas dedasi nusikaltėlio prote?

Literatūra

https://en.wikipedia.org/wiki/Crime_and_punishment

https://www.rasyk.lt/knygos/nusikaltimas-ir-bausme/1726.html

https://www.123helpme.com/view.asp?id=5258

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 3366
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/254/F-DOSTOJEVSKIO-ROMANAS-NUSIKAL93857.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/254/F-DOSTOJEVSKIO-ROMANAS-NUSIKAL93857.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/254/F-DOSTOJEVSKIO-ROMANAS-NUSIKAL93857.php">F. DOSTOJEVSKIO ROMANAS „NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ“ - Rato darbas</a>

F. DOSTOJEVSKIO ROMANAS „NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ“ - Rato darbas

vietimas

DOCUMENTE SIMILARE

Į˛anga

Sandara

Veikėjai

Raskolnikovo iskirtinių ˛monių teorija

Literatūra

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

F. DOSTOJEVSKIO ROMANAS „NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ“ - Rato darbas

vietimas

Raskolnikovo iskirtinių ˛monių teorija