M„STYMAS, JO VEIKS MAI (OPERACIJOS) M„STYMO TURINIO (MINTIES) FORMOS. M„STYMO RŪŠYS, LYGIAI, TIPAI. M„STYMAS IR KALBA

M„STYMAS, JO VEIKS MAI (OPERACIJOS) M„STYMO TURINIO (MINTIES) FORMOS. M„STYMO RŪŠYS, LYGIAI, TIPAI. M„STYMAS IR KALBA

M¹stymas-jutimais nepažįstamų tikrovės daiktų ar reiškinių ir sudėtingų santykių pažinimo procesas. M¹stymo turinį sudaro įvairiausios problemos apie tikrovės daiktų ir reiškinių ryšius, iškylančios ir sprendžiamos žmonių pažinimo procese. M¹stymo turinys pasireiškia tik apibrėžtomis formomis. Pagr. m¹stymo formos: s¹vokos, teiginiai, klausimai, protavimai. S¹voka-mintis apie bendrus ir esmines daiktų ar reiškinių savybes. Žodžiais s¹vokos įtvirtinamos ir perduodamos kitiems kalbant. S¹vokų rūšys: gyvenimiškos ir mokslinės. Gyvenimiškos-tai susiformavusios kaupiantis gyvenimo patyrimui; mokslinės-formuojamos apibendrinant mokslinius tyrimus. Sudėtingesnė m¹stymo forma-teiginiai. Teiginys-mintis, kuri k¹ nors teigia arba neigia. Teiginius sudaro 2 ar daugiau s¹vokų. Klausimai yra teiginiui ar neiginiui parengianti m¹stymo forma. Protavimas yra m¹stymo forma, kai iš 1 ar kelių teiginių yra išvedami nauji teiginiai. Sprendžiant įv. problemas, m¹stymo procese vyksta protavimų grandinės. M¹stymo operacijos-veiksmai, būtini problemoms sprźsti. Nevisada žmogaus m¹stymas pajėgia aprėpti sudėtingų problemų visumos. Dėl to susiformavo analizavimo operacija- mintinio skaidymo visumos į dalis. Sintezavimo- mintinio jungimo. Analizavimo ir jungimo operacijos vyksta sprendžiant bet kokius uždavinius. Analizavimu ir sintezavimu sudaromos s¹vokos. Lyginimo operacija žmogaus m¹stymas nustato objekto panašumus, skirtumus. Nustatymui reikia objektus išskirti ir sugretinti. Lyginimas baigiasi panašumo, skirtumo ar tapatumo išvadomis. Abstrahavimas-mintimis atskirų savybių ar objekto dalių atskyrimas nuo visumos. Apibendrinimas-mintimis bendrų ir esminių objektų savybių susiejimas ir gautos išvados išplėtimas netyrinėtiems atvejams. Darant apibendrinimus galima ir suklysti. M¹stymo veikloje išvardintos pagrindinės m¹stymo operacijos siejamos viena su kita. Palyginimai neįmanomi be analizavimo, nes analizuojant išskiriami objektai, jų savybės, lyginimo pagrindai, jie abstrahuojami nuo kitų objektų. Apibendrinimai negalimi be abstrahavimo ir sintetinimo. M¹stymo rūšys. M¹stymas skirstomas į rūšis pagal atramos objektus, su kuriais atliekamos m¹stymo operacijos. Veiksminis- vyksta atliekant fizinius veiksmus su daiktais, kurių santykius ar savybes norima pažinti.Vaizdinis- operuoja atmintyje turimais vaizdiniais (Abstraktus s¹vokinis-operuoja mintimis, žodžiais ar kt. ženklais. Pl problemų sprendimo metodus skiriamas diskursyvus-loginis ir intuityvus m¹stymas. Loginis vyksta nuosekliai, žingsnis po žingsnio einant prie problemos sprendimo. Intuityvus sprendžia problemas nes¹moningų nuojautų būdu. Pagal originalumo lygius skiriamas reproduktyvus ir kūrybiškas m¹stymas. Reproduktyvus vyksta tada, kai uždavinių sprendimo metodai, taisyklės yra žinomi, m¹stymo procese užtenka juos prisiminti. Kūrybiško reikalauja naujos problemos, kurių sprendimo metodai nėra žinomi. M¹stymo tipai. M¹stymo tipas- būdingiausia atskiro individo m¹stymo forma. Individualūs tipiniai m¹stymo skirtumai priklauso nuo tam tikrų nervinių ypatumų ir nuo žmogaus veiklos. M¹stymas ir kalba M¹stymo procesui būdingas ne tik ryšys su jutiminiu pažinimu, bet ir su kalba. Kai m¹stome mūsų mintis lyg ir “aprengiamos” kalbos rūbais-kalbos išraiškos priemonėmis. Tai yra esminis skiriamasis žmogaus ir gyvūno psichikos bruožas. Tik kalbos dėka nuo pažinimo objekto įmanoma atskirti t¹ ar kit¹ savybź ir išreikšti specialiu žodžiu-s¹vok¹. Žmogaus m¹stymas-neįmanomas be kalbos. Kuo giliau apgalvota mintis, tuo aiškiau ji gali būti išreikšta žodžiu ar rašytine kalba.