Mokymo principai

Mokymo principai

MP–didaktikos kategorija, nusakanti, kaip realizuoti mokymo dėsningumus. MP reglamentuoja mokymo turinį, jo metodus bei organizavim¹, apibūdina pagrindines sėkmingo mokymo s¹lygas. Mokymo principus s¹lygoja lavinimo paskirtis, jo tikslai. Kintant mokymo tikslams ir turiniui, kito ir mokymo principai. Mokymo teorijoje išskiriami šie MP: 1)moksliškumas, 2)sistemingumas ir nuoseklumas, 3)teorijos ir praktikos ryšys, 4) mokinių s¹moningumas ir aktyvumas, 5)vaizdingumas, 6)prieinamumas ir individualizmas mokant kolektyv¹, 7)išmokimo tvirtumas. Mokymo principai – pagrindinės idėjos, esminiai reikalavimai, kuriais vadovaujamasi parenkant mokymo turinį, mokymo metodus, organizuojant patį mokym¹. MP detaliau atskleidžia mokymo taisyklės: jos bendruosius reikalavimus pritaiko mokymui. Mokymo principų turinys Moksliškumo principas-reikalauja, kad mokiniams būtų teikiamos mokslo žinios, mokėjimai, įgūdžiai, turintys principinź teorinź ir praktinź vertź, kad mokiniai nebūtų mokomi abejotinų teiginių, iškraipančių mokslo tiesas. P/g šį princip¹ siekiama, kad mokiniai teisingai suvoktų jiems aiškinamus faktus, dėsnius, s¹vokas, procesus; mokėtų skirti esminius ryšius ir santykius nuo neesminių, suprastų priežasties–pasekmės ryšius. Sistemingumo ir nuoseklumo principas. Mokymas organizuojamas taip, kad mokiniams būtų perteikiama mokslo pagrindų sistema, kad mokiniai žinias, mokėjimus bei įgūdžius įvaldytų nuosekliai. Šis MP reikalauja nustatyti ryšius tarp dalykų, giminingas žinias sieti į vientis¹ sistem¹. Teorijos ir praktikos ryšio principas. Juo reikalaujama skatinti ir mokyti mokinius įgytas žinias taikyti praktiškai, naudoti jas tolesniam tikrovės pažinimui ir jos pertvarkymui. Teorijos ir praktikos ryšio pobūdį s¹lygoja mokymo turinys, mokinių amžius, jų išsilavinimas, mokyklos aplinka ir kt. Mokinių s¹moningumo ir aktyvumo principas. Jis reikalauja mokom¹j¹ medžiag¹ pateikti taip, kad mokiniai j¹ suprastų ir tinkamai įvaldytų, aktyvinti pažinimo veikl¹, ypač m¹stym¹. Mokytojas p/g šį MP turėtų mokyti to, k¹ mokiniai pajėgia suprasti, atlikti, nauj¹ mokom¹j¹ medžiag¹ sieti su jau išmokta, su mokinio patirtimi, organizuoti mokinių savarankišk¹ kūrybinź veikl¹, tobulinti mokinių loginį m¹stym¹. Vaizdumo principas. Tiesioginis mokymo vaizdumas, svarbus teikiant mokiniams pradines žinias apie tikrovź. Vaizdumo principas reiškiamas tokiomis taisyklėmis: nuo paprastų, konkrečių pojūčiais suvokiamų tikrovės elementų analizės nuolat pereiti prie apibendrinimų, abstrakcijų, o nuo šių–vėl prie konkrečių, jau labiau apibendrintų tikrovės elementų. Prieinamumo principas. Pedagogai turi žinoti mokinių protinės ir praktinės veiklos galimybes, jų žinias, patirtį ir atsižvelgti į šias savybes, apibūdindami lavinimo turinį ir mokomojo proceso organizavim¹. Prieinamumo principo reikalavimus apibūdina šios taisyklės: mokant eiti nuo žinomo prie nežinomo, nuo lengvo prie sunkaus, nuo artimo prie tolimo, nuo paprasto prie sudėtingo; parinkti ir realizuoti optimaliausius žinių, mokėjimų, įgūdžių formavimo tempus; numatyti būdus, kurių dėka kiekvienas vaikas gali geriausiai įvaldyti žinias, įžvelgti sunkumus. Tvirtumo principas. Juo reikalaujama mokyti taip, kad mokiniai neužmirštų to, k¹ išmoko. 1 iš populiariausių būdų–kartojimas. Tvirtumo esmź sudaro nuolatinis žinių, mokėjimų gilinimas, tikslinimas, vertinimas. Tvirtumo principas atskleidžiamas tokiomis taisyklėmis: reikalauti įsiminti tik pagrindinź medžiag¹, žinių sistemas, o ne pavienius faktus; įvairinti kartojimo būdus, skirti kūrybinius darbus, reikalaujančius panaudoti ir taikyti žinias, naujus teiginius grįsti mokinių žinomais faktais, o žinomus papildyti naujais, taikyti naujomis s¹lygomis; įtvirtinimu siekti, kad mokiniai maksimaliai remtųsi turimomis žiniomis, mokėjimais, naudotų įvairius pažinimo būdus.