SOCIALINĖ PERCEPCIJA. SOCIALINIO SUVOKIMO YPATUMAI, KLAIDOS

SOCIALINĖ PERCEPCIJA. SOCIALINIO SUVOKIMO YPATUMAI, KLAIDOS

Bendraudami žmonės ne tik perduoda vieni kitiems tam tikr¹ informacij¹, keičia vieni kitų elgsen¹, bet ir pažįsta vieni kitus. Šis reiškinys vad.socialine percepcija. Kito žmogaus pažinimas prasideda nuo jų išorinių savybių atspindėjimo. Tyrimai rodo, kad ne visos žmogaus išorinės savybės yra vienodai reikšmingos. Bendravimas nėra paprastas dalykas jau vien dėl to, kad kito žmogus, taip pat ir savźs, suvokimas nėra užbaigtas procesas. Nuolat kinta tiek suvokiamas, tiek suvokiantis žmogus. Šiame procese paprastai dalyvauja  du žmonės, ir kiekvienas iš jų lygina/tapatina save su kitu. Žmogus bendraudamas tuo pačiu metu yra ir suvokimo objektas, ir subjektas. Šio proceso metu jis ne tik siekia išsiaiškinti, kokie yra kito žmogaus poreikiai, motyvai ir nuostatos, bet ir tai, kaip kitas žmogus suvokia savo poreikius, motyvus ir nuostatas. Kiekvienas bendravimo proceso dalyvis, vertindamas kit¹, siekia sukurti tam tikr¹ elgesio ir jo priežasčių sistem¹. Socialinio suvokimo negalime laikyti visiškai objektyviu procesu, nes jam turi įtakos, netgi jį iškraipo, suvokiančio asmens poreikiai, nuostatos, interesai, stereotipai. Todėl tam, kad žmogus suvoktų adekvačiai, reikia vis naujų papildomų žinių. Kito žmogaus suvokimas priklauso nuo suvokiančio asmenybės. Nes¹moningai savi bruožai, jausmai ir elgesio motyvai priskiriami kitiems–tai yra pasireiškia projekcija. Socialinės percepcijos procese vyksta net keletas dalykų: bendras žmogaus suvokimas, jo priskyrimas tam tikrai socialinei kategorijai, įspūdžio apie žmogų susidarymas, elgesio priežasčių priskyrimas, sprendimo priėmimas. Socialinio suvokimo ypatybės. Lengviau pažinti panašų į save žmogų. Nepanašūs į mus žmonės gali pasirodyti keisti ar juokingi, galime jausti jiems priešiškum¹. Suvokdami kit¹ žmogų, dažniausiai reaguojame į keturias svarbiausias požymių grupes: lytį, rasź, fizinį patrauklum¹ ir fizinź negali¹. Labai dažnai pirmasis mūsų įspūdis išlieka pats tvirčiausias. Jis tarsi suteikia mums kito žmogaus suvokimo rėmus. Vėliau stengiamės į juos “įsprausti” mūsų įsivaizdavim¹ apie žmogų patvirtinančius faktus ir atmetame tuos, kurie to įsivaizdavimo neatitinka. Pirmoji informacija, kuri¹ gauname apie žmogų, daro kur kas didesnź įtak¹ nei vėlesnė. Šis fenomenas vad. pirmumo efektu. Kai informacijos apie žmogų gauname vis daugiau, tampame nebe tokie dėmesingi jai. Pirmoji informacija išlieka, nes j¹ priimdami dar būname maksimaliai susitelkź.