Ugdymas – visuomeninis reiškinys

Ugdymas – visuomeninis reiškinys

Ugdymas atsirado kartu su visuomene, yra susijźs su jos raida ir lemia jos progres¹, raid¹ ir ateitį.vyresniosios kartos rengimas, patirties perdavimas jaunajai kartai yra jos socializacija – individo tapimas visuomenes variu. Vyresnioji,karta, norėdama geresnes ateities, perduoda palikuonims savo turimas žinias, gyv.supratim¹, įgyt¹ patyrim¹. Ugdymas ir yra ta lemiama s¹lyga, veiksnys, kuris padeda išsaugoti ir plėtoti gamybinź ir moralinź visos žmonijos taip pat ir atskiros tautos patirtį ir kultūr¹. Auganti ir besivystanti asmenybė turi perimti visuomenes patirtį. Ji perduodama šeimoje, vėliau mokykloje. Tobulėjant visuomenei stengiamasi vis lab. koreguoti ir valdyti ugdym¹, kad ugdant būtų suformuojami visuomenei ar kuriai jos daliai pageidaujami asmenybes bruožai. Norint užkirsti keli¹ stichiniam asm. vystymuisi, organizuojamas ugdymo procesas, jam vadovaujama. Visuomenės ugdymas–u dalyvauja visi žm, visa visuomenė. S.Šalkauskis išskyrė U. veiksnius: tai, kas s¹moningai ar ne veikia ugdomuosius. Išskyrė 3 gr.: pašaukti iš prigimties –šeima, valstybe, bažnyčia, iš paskirties –ugdomosios įst, organizacijos, atsitiktiniai–šeimos dalyviai, draugai, klimatas, tauta, kultūra. Ugdymo veikėjai–asm, prikl prie ugdymo veiksnių, s¹moningai vykdantys ugdom¹j¹ veikl¹ (tėvai, mokytojai, kunigai). U – svarbiausia visuomenes f-cja, jos tźstinumo salyga.