VAIZDUOTĖ, JOS RŪŠYS

VAIZDUOTĖ, JOS RŪŠYS. VAIZDINIŲ PERDIRBIMO VAIZDUOTĖJE BŪDAI VAIZDUOTĖ IR EMOCIJOS.

Vaizduotė-naujų vaizdinių sudarymas, pertvarkant atmintyje turim¹ vaizdinź patirtį. Žm vaizduotėje susikuria savo kasdieninės veiklos rezultatų vaizdinius, svajoja apie gražesnź ateitį. Vaizduotė yra naujų vaizdinių sudarymo kūrimo procesas. Ji esanti sielos ypatybė spontaniškai kurti vaizdus ir idėjas. Ji panaudoja pojūčių ir suvokinių medžiag¹ įtvirtint¹ atmintyje. Vaizduotėje modeliuojami tie tikrovės elementai, apie kuriuos nėra geros pažintinės informacijos. Ji dalyvauja visose žmogaus veiklos srityse. Vaizduotė-smegenų f-ja. Vaizduotės veikloje dalyvauja nerviniai įsiminimo ir atsiminimo mechanizmai. Jie siejami su galvos smegenų žievėje vykstančiais nervinių ryšių susidarymo ir jų nykimo procesais, jie vad. vaizdinių asociacija ir disociacija. Vaizduotės rūšys. 1.Valinga, tai kai žmogus kelia sau tiksl¹ k¹ nors sukurti, s¹moningai renka medžiag¹, įveikia pasyvum¹. Nevalinga, pasireiškia tada, kai žmogus pats neturi tikslo kurti kokių nors vaizdų. Žm kuria vaizdus miegodamas, snausdamas. S¹monė šių būsenų beveik nekontroliuoja, subjektas nežino, kad jis įsivaizduoja, neskiria vaizduotės nuo tikrovės. Vaizduotės rūšys skiriamos pagal naujų vaizdinių kūrimo savarankiškum¹. 1.Atkuriam¹ja vad. nesuvoktų vaizdinių sudarymas pagal koki¹ nors informacinź medžiag¹: objektų schemas, muzikos ženklus. 2.Kuriamoji-savarankiškas naujų vaizdinių sudarymas. Jos ypatybės atsiskleidžia įvairiose kūrybinės veiklos srityse. 3.Svajonė tai kuriamosios vaizduotės savita rūšis. Svajonėse kuriami tolesnės trokštamos ateities vaizdiniai, jie nėra tiesiogiai realizuojami. 4.Sapnai patys paslaptingiausi vaizduotės reiškiniai vykstantis žmogui miegant. Asmenybėje vyksta sudėtinga pasyvios ir aktyvios, kuriamosios ir atkuriamosios vaizduotės, sapnų ir svajonių kaita, kai atskirais momentais dominuoja viena ar kita vaizduotės rūšis. Vaizdinių kūrimo būdai. Vaizduotės vaizdus žmogus kuria disociacijos ir asociacijos principais. Įsivaizdavimo procesas prasideda disociacija. Tai yra išskiriama tai, kas asmenybei aktualu ir atmetama tai, kas jai nereikšminga. Asociacijoje nauja sukuriama, perdirbant esam¹. Asociacinė-disociacinė veikla, kuriant naujus vaizdus, susideda iš kelet¹ operacijų: agliutinavimo, hiperbolizavimo, akcentavimo, schematizavimo. Agliutinavimas-kai naujas vaizdas sukuriamas iš skirtingų objektų dalių, jas viena prie kitos prijungiant. Šiuo būdu buvo sukurta daug buities daiktų. Akcentavimas-vaizduotės operacija, kai vaizde išryškinami ar išskiriami atskiri patirties elementai. Schematizavimas-vaizduotės veiksmas, kai vaizde išryškinami bendri, pagrindiniai objektų bruožai, o ne tokie svarbus, šalutiniai jų požymiai praleidžiami. Hiperbolizavimas-kuriamo objekto vaizdo visumos ar atskirų dalių, detalių ir ypatybių padidinimas ar sumažinimas, neatitinkantis realybės situacijų ar santykių sukeitimas. Hiperbolinių vaizdų gausu įvairių tautų pasakose. Tipizavimas- viena iš sudėtingiausių vaizduotės operacijų. Komponuojant naujo objekto vaizd¹ tipizavimo būdu, parenkami pasikartojantys, išraiškingi ir svarbūs vaizduojamo dalyko bruožai. Naujų objektų vaizdai kuriami, s¹veikaujant įvairiems šiems komponavimo būdams. Jų nuoseklum¹ ir tarpusavio s¹veik¹ lemia asmenybės kūrybinis sumanymas, kuris priklauso nuo jos siekių, interesų, įsitikinimų.