Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Saules ir Menulio uztemimai

geografija



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE



  Daugelyje Rytų šalių būdavo tikima, kad Saulź kartas nuo karto užpuola milžiniškas drakonas, norintis praryti dienos švies¹. Siaubūnas savo kūnu uždengia Saulės švies¹, ir tada Žemėje vyksta užtemimas. Jis trunka tol, kol pavargźs žvėris palieka Saulź ramybėje. Žmonės, tikėdami tuo, stengdavosi pabais¹ nubaidyti: triukšmavo, pūtė dūdas, mušė būgnus. Kadangi vienoje ir toje pačioje vietoje Saulės užtemimai matydavosi retai, tai jie keldavo ypating¹ baimź.
  Senovės Babilone buvo sudarinėjamos lentelės – horoskopai – nusakančios, kas atsitiks šalyje, jeigu Saulės užtemimas bus t¹ ar kit¹ mėnesio dien¹: “Mirs karalius, kils karas, užeis liūtys, kils badas”
  Tačiau jau žiloje senovėje žmonės pastebėjo, kad Saulės ir mėnulio užtemimai turi savo dėsningumus. Egipto žyniai nustatė, kad užtemimai dėsningai kartojasi kas 18 metų ir 11.3 paros. Tačiau tokie stebėjimai negalėjo paaiškinti užtemimų priežasčių.

Dangaus šešėlių mechanika

Dien¹ užslenkanti naktis

  Praeities metraštininkai kiekvien¹ užtemim¹ aprašinėdavo kaip reiškinį, pranašaujantį dideles nelaimes.



  Dabartiniam mokslui nebereikia išsigalvoti jokių drakonų danguje. Kadangi Mėnulis sukasi apie Žemź, o Žemė apie Saulź, tai retkarčiais visa trijulė atsiduria vienoje linijoje: Saulė, Mėnulis ir Žemė. Nors Saulės skersmuo net 400 kartų didesnis nei Mėnulio, tačiau ji ir nutolusi tiek pat kartų toliau, todėl šio nepaprasto sutapimo dėka regimasis abiejų šviesulių skersmuo danguje praktiškai sutampa. Todėl Mėnulis ir gali retkarčiais užstoti Saulź (per jaunatį). Skiriami visiškieji ir daliniai užtemimai. Visiškasis Saulės užtemimas įvyksta tada, kai Mėnulis yra arti perigėjaus (arčiausiai Žemės) ir abiejų diskų centrai beveik sutampa. Tada ant Žemės krinta apskritas Mėnulio šešėlis, kuris nebūna didesnis kaip 270 km. Šešėlį supa apskritas pusšešėlis, kurio skersmuo 3000-4500 km. Ten matomas dalinis Saulės užtemimas. Kadangi Mėnulis skrieja aplink Žemź, jo šešėlis slenka iš vakarų į rytus maždaug 3360 km/h greičiu. Dėl Žemės sukimosi į t¹ pači¹ pusź Mėnulio šešėlio greitis sumažėja iki 1700 km/h ties pusiauju. Ilgiausia visiškojo Saulės užtemimo trukmė – 7 min 40 s. Jeigu mėnulio sukimosi apie Žemź plokštuma su Žemės sukimosi apie Saulź plokštuma nesudarytu 5 laipsnių kampo, tai užtemimai kartotųsi kiekvien¹ mėnesio jaunatį!
  Jei Mėnulis yra arti apogėjaus, jo kampinis skersmuo mažesnis už Saulės kampinį skersmenį. Tokiu atveju gali įvykti žiedinis Saulės užtemimas.
  Dažniausiai Saulės ir Mėnulio diskų centrai nesutampa ir Mėnulis uždengia tik dalį Saulės disko - tada įvyksta dalinis Saulės užtemimas.
  Toje pačioje Žemės vietoje visiški Saulės užtemimai kartojasi kas 300-400 m. Daliniai Saulės užtemimai kartojasi kas 2-3 m. Per metus įvairiose Žemės vietose būna 2-5 Saulės užtemimai. Paskutinį kart¹ penki užtemimai buvo 1935 m., kit¹ kart¹ taip nutiks tik 2206 m!
  Mėnuliui užstojus vis¹ Saulės disk¹, aplinkui sušvinta Saulės vainikas ir galima stebėti nuo Saulės paviršiaus kylančius ugninius liežuvius – protuberantus. Saulės užtemimų metu tiriamas ne tik jos vainikas, dar prieš ger¹ šimtmetį taip ieškota hipotetinės artimiausios Saulei planetos – Vulkano, kuri taip ir nebuvo rasta. Dabar užtemimų metu dažnai aptinkamos šalia Saulės praskriejančios arba į j¹ krintančios kometos. Tiesa, šiuolaikinė teleskopų įranga leidžia sukurti dirbtinį “užtemim¹” ir taip fotografuoti Saulės vainiko detales.

Mėnulio užtemimai

Šešėlių būna ne tik Žemėje, bet ir aplink kitus dangaus kūnus, tačiau jie nepalyginamai didesni už šešėlius Žemėje. Jau žinome, kad Saulė pati skleidžia švies¹, o Mėnulis šviečia tik apšviestas Saulės.
Žemės palydovas Mėnulis apsisuka apie Žemź per 27,3 paros. Kadangi tuo pačiu metu Žemė skrieja kartu su Mėnuliu ir aplink Saulź, tai Mėnulis atsiduria įvairiose padėtyse Saulės atžvilgiu. Dėl to keičiasi apšviestos jo dalies išvaizda, arba fazės (gr. phasis — pasirodymas). Mėnulį matome tai kaip siaur¹ pjautuv¹, tai kaip šviečiantį skritulį ar jo dalį. Kai Mėnulis atsiduria tarp Saulės ir Žemės, mes jo nematome, nes Saulė apšviečia priešing¹ Žemei jo pusź. Tik maždaug po poros dienų galime išvysti siaur¹ ruoželį — jaunaties pjautuv¹. Šviesi¹ ir tamsi¹ Mėnulio dalį skirianti riba atrodo lenkta, nes Mėnulis yra rutulio formos.

Mėnuliui artėjant į pilnatį, iš Žemės matoma vis didesnė apšviesta jo dalis. Kai Saulė apšviečia pusź matomo Mėnulio disko, pasiekiama priešpilnio fazė.
Po pilnaties fazės Mėnulis ima „dilti' — matoma vis mažesnė apšviesta jo dalis. Kai lieka apšviesta tik kairioji jo pusė, prasideda delčios fazė.
Taigi tarp jaunaties ir pilnaties yra priešpilnis, o tarp pilnaties ir jaunaties — delčia. Kiekviena Mėnulio fazė trunka beveik savaitź.
Saulės apšviesti Mėnulis ir Žemė meta šešėlius. Jie būna labai ilgi, ištįsź didesniu atstumu negu nuotolis tarp Žemės ir Mėnulio. Mėnulio užtemimu vadinamas įvykis, kai visas Mėnulis ar bent dalis jo patenka į Žemės šešėlį, kurio skersmuo ties Mėnulio orbita yra apie 9100 km, t. y. maždaug 2,6 karto didesnis už Mėnulio skersmenį. Tai gali atsitikti tik esant pilnačiai. Jei į Žemės šešėlį pasineria visas Mėnulis, matome visišk¹ Mėnulio užtemim¹, jei dalis jo — dalinį. Visiškas Mėnulio užtemimas trunka iki l h 40 min, dalinis — dviem valandomis ilgiau.
Užtemimo metu Mėnulis atrodo rausvas, nes Žemės atmosfera geriau praleidžia joje lūžusius raudonuosius spindulius ir labiau išbarsto violetinius bei mėlynus.
Kai jaunas Mėnulis meta šešėlį į Žemź, įvyksta visiškas Saulės užtemimas; kur ant Žemės krinta Mėnulio pusšešėlis, matomas dalinis Saulės užtemimas.
Mėnulio šešėlio skersmuo Žemės paviršiuje dažniausiai esti 40—100 km, tačiau kai Mėnulis yra arčiausiai Žemės, jis gali siekti iki 270 km. Mėnulio šešėlis per Žemės paviršių bėga beveik į rytus 0,5—l km/s greičiu, todėl visiškas Saulės užtemimas vienoje vietoje trunka vidutiniškai 2—3 minutes, ilgiausiai — 8 min. Tuo tarpu dalinis Saulės užtemimas gali tźstis iki dviejų valandų ir ilgiau.
Visiškas Saulės užtemimas toje pačioje Žemės vietoje pasikartoja maždaug kas 300 metų, dalinis — kas 2—3 metai. Lietuvoje paskutinis visiškas Saulės užtemimas buvo matomas 1954 m. birželio 30 d.
Per metus Žemėje gali būti nuo dviejų iki penkių Saulės užtemimų (tarp jų ir dalinių) bei iki dviejų Mėnulio užtemimų.
Delči¹ galima atskirti nuo priešpilnio taip: per Mėnulio pusrutulio „ragus' mintyse reikia nubrėžti tiesź. Jei figūra sudarys raidź p, vadinasi, yra priešpilnis, jei d — delčia
Velykų švenčių data siejasi su Mėnulio fazėmis. 325 m. bažnyčios Nikėjos susirinkime buvo nusprźsta Velykas švźsti pirm¹ sekmadienį po pavasario lygiadienio stojus pilnačiai: anksčiausiai — kovo 21 d., vėliausiai — balandžio 25 d. Babiloniečiams dar 2000 m. pr. Kr. buvo žinomas užtemimų pasikartojimo ciklas, vadinamas saro periodu (egipt. soros — pasikartojimas). Jis lygus 6585 3 paros, arba 18 metų ir 11,3 paros. Po šio laikotarpio Saulės ir Mėnulio užtemimai kartojasi ta pačia tvarka. Per vien¹ saro period¹ būna 43 Saulės ir 28 Mėnulio užtemimai.
Pagal saro period¹ buvo galima apytiksliai numatyti užtemimo dien¹. Dabar užtemimų laikas apskaičiuojamas net sekundės tikslumu.
Artimiausias visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje bus matomas 2075 m. liepos 13 d.

Šių metų spalio 12 dien¹ įvyko dalinis saulės užtemimas, kuris buvo matomas ir Lietuvoje. Tai paskutinis žymesnis įvykis šių metų danguje. Tikiuosi, kad jis paliko didelį įspūdį visiems jį stebėjusiems. Užtemimas prasidėjo 16:21 ir truko daugiau nei dvi valandas - iki 18:37, todėl jo pabaig¹ matė tik vakarinės Lietuvos dalies gyventojai (saulė Vilniuje nusileido 18:27). 17:30 mėnulis uždengė didžiausi¹ dalį - beveik du trečdalius. Virš Vilniaus buvźs plonas debesų sluoksnis netgi padėjo stebėti, kadangi buvo galima gana ilgai žiūrėti į saulź plika akimi, nors turbūt daugeliui po to liejosi spalvos. Nemaža dalis užtemim¹ isivaizdavo kaip tams¹, tačiau jiems teko nusivilti, nes buvo praktiškai taip pat šviesu, kaip ir paprast¹ dien¹. Saulė po truputį tapo panaši į 'riebi¹' mėnulio delči¹, kuri vėliau pavirto priešpilniu. Ypač gražiai atrodė, kai 'išk¹sta' saulė kirsdavo lėktuvų paliktas juostas, kurios tuo metu iš šviesiai geltonų pavirsdavo į juodas. Vilniaus kalnai buvo nusėti stebėtojų su aprūkyto stiklo šukėmis. Štai ant paprastai gana ramaus Pučkorių skardžio (pakeliui į Nauj¹ Vilni¹, prie Vilnelės) atvyko net trys jaunavedžių poros su palyda. Todėl romantikos teko pasieškoti kitur.

Didesni ar mažesni daliniai saulės užtemimai toje pačioje vietoje kartojasi kas 2-3 metus, o pilni įvyksta kas 200-300 metų. Todėl mums galima sakyti pasisekė, nes paskutinis pilnas užtemimas vyko 1954 m. o kitas nusimato 2075. Tačiau tie, kurie nerizikuos sulaukti, gali 1999 metais apsilankyti vakarų Europoje. Ankščiau buvo manoma, kad saulės ir mėnulio užtemimai - blogį lemiantys ženklai. Jais 'spekuliuodavo' žyniai, valstybių vadovai ir kiti, sugebantys apskaičiuoti užtemimo dat¹. Keletas jų gana smarkiai pakeitė pasaulio istorij¹.

1504 m. savo ketvirtosios kelionės į Amerik¹ metu Kolumbas susidūrė su rimtomis problemomis. Laivai buvo prastame stovyje ir juos išvilko į krant¹ Jamaikoje. Daug maisto atsargų buvo pavogta, pusė įgulos sukilo, o vietiniai indėnai atsisakė tiekti maist¹. Tada Kolumbui šovė išganinga mintis - iš europos mokslininkų sudarytų kalendorių jis žinojo, kad turi įvykti mėnulio užtemimas. Jis paskelbė indėnams, kad dėl jų nenoro tiekti maist¹ mėnulis dings. Kai taip ir atsitiko, problemos dėl maisto buvo išsprźstos. Beje, mėnulio užtemimai tiesiog 'persekiojo' Kolumb¹. Pačios pirmosios kelionės metu taip pat įvyko užtemimas. Jei Kolumbas savo apskaičiavimuose nebūtų įvėlźs žioplos klaidos, jis tikrai būtų supratźs kad atrastoji žemė nėra Indija.

Saulės užtemimo veikimo principas

Kaip matome (ir prisimename iš mokyklinio astronomijos kurso, o gal kam ir bobutė pasakojo), Saulės užtemimas įvyksta visai ne dėl drakono, ryjančio mūsų numylėt¹ žvaigždź. Vienintelis šio pasibaisėtino reiškinio kaltininkas - Mėnulis, kartas nuo karto įsigudrinantis įsisprausti tarp Saulės ir Žemės.

Gaila, kad Silicon Lights įgulai nepavyko nufotografuoti Saulės užtemimo Vilniuje - nepadėjo net ir dvigubas tamsių akinių filtras prieš fotoaparato objektyv¹. Taigi iliustracijos vaizduoja kitus užtemimus

Saulės užtemimai.

1.Pasaulio enciklopedija

2.Astronomijos pradmenis

3.www.google.lt



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 2152
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved