CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Antroji dalis. Grafinė automatizuotojo projektavimo sistema AutoCAD

kompiuteriai

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Antroji dalis. Grafinė automatizuotojo projektavimo sistema AutoCAD

AutoCAD įvadas

Bendrosios ˛inios

AutoCAD 2000 – universali Autodesk firmos sukurta ir plėtojama grafinė automatizuotojo projektavimo sistema, dirbanti Windows NT 4.0 arba vėlesnėje ir Windows 9x, 2000 terp je. Jos paskirtis – ne tik brai˛yti brė˛inius, bet ir kurti bei palaikyti brė˛inių informacinę bazę, demonstracines iliustracijas ir animacinius filmus, modeliuoti sudėtingas plokčiąsias ir erdvines konstrukcijas, naudojamas įvairiose veiklos srityse: statyboje, mechanikoje, elektrotechnikoje, projektuojant ˛emėlapius, drabu˛ius, baldus ir t.t., įvertinti jų patikimumą ir galimybes. Darbo re˛imai – autonominis arba tinklinis. Minimalūs reikalavimai, kurie keliami techninei kompiuterio įrangai, yra ie:

Pentium 133 arba galingesnis procesorius;

32 MB operatyvioji atmintis (RAM), rekomenduojama 64 MB;

201 MB stand˛iajame diske visikojo (Full), 178 MB – tipinio (Typical), 98 MB – kompaktikojo (Compact) ir iki 201 MB – vartotojo (Custom Varies) instaliavimo variantams;

64 MB stand˛iajame diske virtualiajai atminčiai;

pelė ar kitas nurodymo įrenginys;

lygiagretusis prievadas;

800 x 600 skiriamosios gebos 256 spalvų VGA vaizduoklis ir vaizdo ploktė (rekomenduojama
1024 x 768).

AutoCAD sistemos pagrindu sukurta per 2000 specializuotų programinių produktų namams, spausdinto monta˛o ploktėms, staklėms, robotams, drabu˛iams, miestams, landaftui ir pastatų architektūrai, statybinėms konstrukcijoms, in˛ineriniams tinklams ir komunikacijoms, keliams ir gatvėms, ˛emėlapiams ir kitiems objektams projektuoti, projektavimo procesui valdyti: AutoCAD Designer, Autodesk Mechanical Desktop, AutoCAD Map, AutoSurf, Auto Vision, Mech SLIDE, Genius CAD, CADMECH, AutoArchitect, ArchiCAD ir kt. Daugiau ir naujausios informacijos galima gauti Autodesk firmos svetainėje internete: WWW.autodesk.com.

Sutartiniai formato tvarkos ˛ymėjimai iame aprayme:

KOMANDA	komandos pavadinimai raomi did˛iosiomis raidėmis;
<F3>	klaviatūros klavio, kurio pavadinimas tarp ˛enklų „<” ir „>', pvz., F3, paspaudimas;
s arba <Enter>	klaviatūros klavio <Enter> paspaudimas;
*Laukas*	tekstinio ar grafinio meniu komanda atverto dialogo lango lauko pavadinimas;
[*Komandų piktogramų liniuotė]Komandos pavadinimas*			komandos parinkimas i komandų piktogramų liniuotės;
Dialogo langas, skyrius, sritis, sąraas			dialogo lango, skyriaus, srities, sąrao pavadinimas;
[oninis meniu]Meniu skyriusTMeniu komanda			komandos paiekos kelias oniniame ekrano meniu;
Meniu skyriusTMeniu komanda			komandos paiekos kelias virutiniajame meniu;
Meniu komanda Dialogo lango skyrius, sritis			dialogo lango skyriaus atvėrimas, srities nurodymas;
KOMANDA (Meniu skyriusTMeniu komanda			tarp skliaustų pateikiamas alternatyvus komandos KOMANDA vykdymo būdas meniu komandomis;
Komandinis mygtukas		io komandinio mygtuko paspaudimas;
Command		nuoroda į komandų ir praneimų eilutę;
		komentarai raomi tarp riestinių skliaustų kursyviniu 9 pt dyd˛io riftu ir ilyginti pagal deinįjį kratą;
Command: _limits		vykdytų komandų registracijos protokolas pateikiamas patamsintame fone kursyviniu 9 pt dyd˛io riftu;
ON/OFF/Lower corner<0,0>
		tako pozicija brė˛inyje.

AutoCAD paleistis ir darbo pabaiga

Programa paleid˛iama standartiniais Windows 9x, 2 ir Windows NT sistemose numatytais būdais:

Start meniu komandų sąrao Programs skyriuje parinkti AutoCAD paleidimo komandą.

Du kartus spragtelti pele ties AutoCAD tiesioginio kreipinio piktograma Windows darbo lauke.

Paspausti <Enter> klavią arba du kartus spragtelti pele ties paleidimo failo ACAD.EXE, u˛registruoto AutoCAD akniniame kataloge, piktograma

Startavus AutoCAD programai, ekrane atveriamas programos pagrindinis langas ( 6.1 pav.).

6.1 pav. AutoCAD 2000 pagrindinis langas

AutoCAD darbo pabaigos būdai

FileTExit

Spragtelti pele ties programos lango u˛darymo mygtuku [ (Close) programos lango deiniajame virutiniame kampe.

Komandų ir praneimų eilutėje įvesti komandą QUIT.

AutoCAD redaktoriaus komandos ir vartotojo sąsaja

Sistemos komandos gali būti parenkamos keliais būdais:

I virutiniojo (ikrentančiojo) (pull-down) meniu.

I oninio ekrano (screen) meniu.

I nurodymo įrenginio klavių (pointing-device) meniu.

I planetės (digitizing-tablet) meniu.

I grafinio (image) meniu.

I kontekstinio (cursor) meniu.

I komandų piktogramų liniuotės (toolbar).

Įvedamos klaviatūra komandų ir praneimų eilutėje (command line).

Komandai įvesti klaviatūra reikia komandų ir praneimų eilutėje deiniau raginimo <Command:> įrayti komandos pavadinimą ir paspausti arba <Enter>, arba tarpo klavią, arba spragtelti deiniuoju pelės klaviu grafinėje darbo srityje. Kai kurias komandas galima įvesti įraant jų pavadinimų sutrumpinimus. Sutrumpinimai nurodomi faile ACAD.PGP. Pvz., komandos LINE sutrumpinimas – L, CIRCLE – C ir t.t. Komandų ir praneimų eilutės dydį (standartinis dydis – 3 eilutės) galima nurodyti komanda OPTIONS (ToolsTOptions… File atverto dialogo lango Options skyriaus Window Elements srities Window Elements lauke Text lines in command line window.

„Skaidrios” komandos gali būti vykdomos kaip įdėtinės vykdant kitas komandas. Tokiais atvejais jų pavadinimas pradedamas apostrofo simboliu, pvz., ‘ZOOM, ‘CAL, ‘COLOR, ‘DELAY.

Planetės meniu komanda nurodoma nurodymo įrenginiu ir paspaudus parinkimo klavią.

Naudojantis nurodymo įrenginio meniu, pelės ar skaitmeninio keitiklio klavius galima u˛programuoti da˛niausiai vartojamoms komandoms įvesti.

Kontekstinis meniu atveriamas spragtelint deiniuoju pelės klaviu ties dominančiu objektu.

Grafiniame meniu kiekvieną meniu punktą gali atitikti ne tekstiniai komandų pavadinimai, o grafinės piktogramos.

I kitų meniu tipų (virutinio, ekrano, komandų piktogramų liniuotės) komandos įvedamos įprastinėmis Windows priemonėmis.

Paskutinė vykdyta komanda pakartotinai gali būti vykdoma <Enter> arba tarpo klavio paspaudimu. Bet kuri kita anksčiau vykdyta klaviatūra įvesta komanda gali būti pakartotinai ikviesta komandų ir praneimų eilutėje (tekstiniame lange) vertikaliosios krypties rodyklių klaviais <Up Arrow> arba <Down Arrow> nurod˛ius reikiamą komandą ir paspaudus <Enter> klavią. Komandos vykdymas nutraukiamas <Esc> klaviu.

Kai kurios komandos pateikia u˛klausas, reikalaujančias papildomos informacijos įvedimo. i papildoma informacija gali būti nurodoma komandų ir praneimų eilutėje arba atvertame dialogo lange. Dialogo lango paslaugų atsisakyti galima prie komandos pavadinimą įraant minuso ( - ) simbolį, pvz., įvedus komandą LAYER, papildomą informaciją reikia nurodyti dialogo lange Layer Properties Manager, o įvedus – LAYER – komandų ir praneimų eilutėje.

Komandų u˛klausų struktūros priklausomybė nuo komandos parinkčių

Komandų u˛klausų formatas komandų eilutėje yra standartizuotas:

darbinė komanda or [komandos parinktys] < nuostata pagal nutylėjimą>

ią struktūrą iliustruosime brė˛inio ribų nustatymo komandos LIMITS pavyzd˛iu:

Command:	LIMITS s
Specify lower left corner or [ON/OFF] <0.0000,0.0000>:

ios komandos u˛klausoje ivardytos dvi parinktys (ON ir OFF), tarpusavyje atskirtos deiniojo įkypojo brūknio simboliu ( / ). Parinktys leid˛ia pasirinkti komandos vykdymo variantą:

ON	– įjungti brė˛inio ribų apsaugos re˛imą, draud˛iantį brai˛yti u˛ brė˛inio ribų;
OFF	– ijungti brė˛inio ribų apsaugos re˛imą, draud˛iantį brai˛yti u˛ brė˛inio ribų;
Specify lower left corner	– darbinė komanda (nurodyti kairiojo apatiniojo kampo koordinates);
	– nuostata pagal nutylėjimą (kairiojo apatiniojo kampo koordinatės: x=0, y=0

Nuostata pagal nutylėjimą, pateikiama tarp ˛enklų „<” ir „>”, t.y.
<0.0000,0.0000>. Jeigu i nuostata, priimama pagal nutylėjimą, tinkama, jų įvesti nebūtina – pakanka jų tinkamumą patvirtinti <Enter> arba pelės deiniojo klavio paspaudimu. Jeigu pasirenkamos parinkties apraymo tekstas ilgas, galima įvesti tik parinkties sutrumpinimą – jo pavadinime esančią did˛iąją raidę (raides) ar skaitmenį. Parinktį daugeliui komandų galima pasirinkti ir i oninio ekrano meniu.

Darbo prad˛ioje pateikiamas virutinis (ikrentantysis) meniu, komandų ir praneimų eilutė ir 4 komandų piktogramų liniuotės: Standard Toolbar, Object Properties, Draw ir Modify. oninis meniu įjungiamas ijungiamas jungikliu Display screen menu komanda ToolsTOptions… Options Display pasiektoje srityje Window Elements.

Komandų piktogramų liniuotės įjungiamos/ijungiamos komanda TOOLBAR (ViewTToolbars) atverto dialogo lango Toolbars sąrae Toolbars arba kontekstiniame meniu, kuris atveriamas spragtelint deine pele ties bet kuria ekrane įkelta komandų piktogramų liniuote.

Ikvietus sistemą, darbo lape matomas grafinis ˛ymeklis. Jį sudaro dvi su koordinačių aimis lygiagrečios susikertančios atkarpos, kurių susikirtimo vieta pa˛ymėta kvadratu. ių atkarpų ilgį galima reguliuoti parenkant sisteminio kintamojo CURSORSIZE (ToolsTOptions Display Crosshair size) reikmę tarp 1 ir 100. Grafinis ˛ymeklis valdomas nurodymo įrenginiu (pele) arba klaviatūros rodyklių klaviais. Grafinio ˛ymeklio dydį (pikseliais) galima nurodyti pakeičiant sisteminio kintamojo PICKBOX reikmę (pagal nutylėjimą – 3) arba tempiant slankiklį komanda OPTIONS (ToolsTOptions Selection) atverto dialogo lango srityje Pickbox Size.

Ekranas gali dirbti grafiniu arba tekstiniu re˛imu. Re˛imai perjunginėjami <F2> klaviu arba komandomis GRAPHSCR ir TEXTSCR . Gali būti naudojami ir du ekranai: vienas darbui tekstiniu re˛imu, kitas – grafiniu.

Kiti AutoCAD darbo aplinkos parametrai (vaizduoklio teksto riftai ir spalva, skaitmeninio keitiklio tvarkyklė ir nurodymo įrenginio tipas, laikinųjų, meniu ir palaikymo failų idėstymo vieta, iorinių nuorodų įkėlimas pagal poreikį) gali būti nustatomi komanda OPTIONS (ToolsTOptions…) atverto dialogo lango skyriuose.

Ekrano apačioje yra būsenų eilutė. Jos prad˛ioje pateikiamos grafinio ˛ymeklio koordinatės x, y ir z. Deiniau pateikiami re˛imų jungikliai informuoja apie re˛imų būseną: SNAP (traukos intervalas), GRID (pagalbinis tinklelis), ORTHO (ortogonalios linijos), POLAR (poliniai tarpiniai takai), OSNAP (susiejimas su būdingaisiais objektų traukos takais), OTRACK (tarpinių takų nustatymas pagal objektų traukos takus), LWT (linijų storio vaizdavimas) ir MODEL/PAPER (modelio/popieriaus erdvė).

Meniu skyrių apra as

Virutinio meniu skyrių komandų paskirtis

Skyriaus vardas	Skyriaus komandų paskirtis
File	Dirbti su failais
Edit	Grafinio darbo lauko objektams redaguoti
View	Brė˛inio per˛iūros ekrane būdams nurodyti
Insert	Blokams, ioriniams ar kitų programų objektams įterpti
Format	Dirbti su sluoksniais, spalvomis ir linijų tipais, taip pat teksto ir matmenų stiliui, matavimo vienetams ir brė˛inio formatui nustatyti
Tools	Sistemai valdyti, brai˛ymo parametrams nustatyti, vartotojo koordinačių sistemai valdyti
Draw	Daugeliui primityvų brai˛yti
Dimension	Matmenims brai˛yti ir matmenų parametrams nustatyti
Modify	Brė˛inio elementams redaguoti
Window	Langams rikiuoti ir parinkti
Help	Pagalbinis ˛inynas

oninio meniu skyrių komandų paskirtis

Skyriaus vardas	Skyriaus komandų paskirtis
FILE	Dirbti su failais
EDIT	Grafinio darbo lauko objektams redaguoti
View1, View2	Brė˛inio per˛iūros ekrane būdams nurodyti
Insert	Blokams, ioriniams ar kitų programų objektams įterpti
Format	Dirbti su sluoksniais, spalvomis ir linijų tipais, taip pat teksto ir matmenų stiliui, matavimo vienetams ir brė˛inio formatui nustatyti
Tools1, Tools2	Sistemai valdyti, brai˛ymo parametrams nustatyti, vartotojo koordinačių sistemai valdyti
Draw1, Draw2	Daugeliui primityvų brai˛yti
Dimnsion	Matmenims brai˛yti ir matmenų parametrams nustatyti
Modify1, Modify2	Brė˛inio elementams redaguoti
Help	Pagalbinis ˛inynas
ASSIST	Pagalbinės priemonės: objektų parinkimas, koordinačių filtrai, atliktų veiksmų ataukimas, sluoksnių parametrų nustatymas ir kt.
LAST	Ankstesnio meniu atvėrimas.

Naujo brė˛inio kūrimas

Naujas brė˛inys gali būti kuriamas komanda NEW (FileTNew) keliais būdais:

Naudojant tučią abloną:

FileTNew… TUse a Wizard

Sąrae Select a Wizard parinkti Quick Setup, po to – OK.

Suaktyvintame skyriuje Units parinkti ilgio matavimo vienetų vaizdavimo tipą: deimtainį (Decimal), in˛inerinį (Engineering), architektūrinį (Architectural), trupmeninį (Fractional) arba mokslinį (Scientific), po to – Next>.

Suaktyvintame skyriuje Area įrayti brė˛inio matmenis: plotį (Width) ir ilgį (Length).

Paspausti komandinį mygtuką Finish.

2 punkte parinkus Advanced Setup galima nustatyti papildomus parametrus: kampų matavimo vienetus (Angle), kampų matavimo atskaitos taką (Angle Measure), kampų matavimo kryptį (Angle Direction) ir kt. ie parametrai, taip pat ir ekrane po deimtainio tako vaizduojamų skaitmenų skaičius, gali būti parenkami ir komanda UNITS (FormatTUnits

Naudojant pasirenkamą abloną:

FileTNew…TUse a Template

Sąrae Select a Template: parinkti tipinį abloną arba kitą (Browse). iame sąrae galima rasti standartinių formatų (ANSI, ISO, JIS) brė˛inių ablonų su paruotais rėmeliais ir pavadinimo blokais. Tiesa, visuose standartiniuose ablonuose, iskyrus ACAD.DWT ir ACADISO.DWT, naudojama popieriaus erdvė, tačiau čia reikia papildomų ˛inių. Jei pasirenkama metrinė matavimo vienetų sistema, tipinis ablonas pagal nutylėjimą yra ACADISO.DWT, jei colinė (anglikoji) – ACAD.DWT. DWT – ablono failo vardo plėtinys.

Automatikai parenkant tipinį abloną:

FileTNew…TStart from Scratch

Parinkti matavimo vienetų sistemą: Metric (metrinę) ar English (feet and inches) (anglikąją, colinę).

Brė˛inio isaugojimas

Brė˛iniui isaugoti norimu vardu reikiamame kataloge standartiniu AutoCAD formatu (DWG) skirta komanda SAVEAS (FileTSave As)

FileTSave As

Iskleid˛iamame sąrae Save in: parinkti diską , po to ir katalogą, kuriame reikia isaugoti kuriamą/redaguojamą brė˛inį.

Lauke File name: įrayti parinkti kuriamo/redaguojamo brė˛inio failo vardą. Vardo iplėtimas – DWG – pridedamas automatikai, jeigu iplėstiniame sąrae Save as type: parinktas formatas: AutoCAD 2000 Drawing (*.dwg). iame lauke dar galima parinkti DWT (ablono) ir DXF bei DWG formatus ankstesnėms AutoCAD versijoms: AutoCAD R14/LT98/LT97 (*.dwg), AutoCADR13/LT95 (*.dwg), AutoCAD Drawing Template File (*.dwt), AutoCAD2000 DXF (*.dxf), AutoCAD R14/LT98/LT97 DXF(*.dxf), AutoCADR13/LT95 DXF (*.dxf), AutoCADR12/LT2 DXF (*.dxf). Po to – Save.

Brė˛iniui isaugoti tuo pačiu vardu tame pačiame kataloge, i kurio jis nuskaitytas, skirta komanda SAVE (FileTSave

Brė˛iniui isaugoti kitais formatais (Metafile (*.wmf), ACIS (*.sat), Lithography (*.stl), Encapsulated (*.eps), DXX Extract (*.dxx), Bitmap (*.bmp), 3Dstudio (*.3ds) ir Block (*.dwg)) skirta komanda EXPORT (FileTExport

FileTExport…

Iskleid˛iamame sąrae Save as type parinkti reikiamą formatą.

Iskleid˛iamame sąrae Save in: parinkti diską, po to ir katalogą, kuriame reikia isaugoti kuriamą/redaguojamą brė˛inį.

Lauke File name: įrayti parinkti kuriamo/redaguojamo brė˛inio failo vardą. Vardo plėtinys priklauso nuo iskleid˛iamame sąrae Save as type parinkto formato. Po to – Save.

Brė˛inio įkėlimas i iorinės atminties

Brė˛iniui įkelti i iorinės atminties skirta komanda OPEN (FileTOpen

FileTOpen…

Atverto dialogo lango Select File iskleid˛iamame sąrae Look in: parinkti diską, po to ir katalogą, kuriame registruotas turimas brė˛inio failas.

Po iskleid˛iamu sąrau Look in: esančiame sąrae parinkti turimo brė˛inio failo vardą arba jį įrayti lauke File name:. Jeigu sąrae failo nėra – patikrinti, ar iskleid˛iamame sąrae Files of type: parinkta reikiama failų formatų filtro reikmė (da˛niausiai: Drawing (*.dwg) ). Po to – Open.

Jeigu dirbti su dideliu brė˛iniu nepatogu, galima įkelti tiktai jo dalį. Tam reikia dialogo lange Select File paspausti komandinį mygtuką Partial Open ir atvertame dialogo lange Partial Open sąrae View geometry to load parinkti brė˛inio dalies lango vaizdą, o sąrae Layer geometry to load – sluoksnius, kuriuose tie objektai yra. Tiesa, prie tai objektai turi būti atskiruose sluoksniuose ir isaugoti įvardytieji brė˛inio dalių langų vaizdai. Padarytieji pakeitimai isaugomi pagrindiniame brė˛inyje.

Brė˛inio maketai

Nubrai˛ius brė˛inį modelio erdvėje galima sukurti ir brė˛inio maketus (layout tab) popieriaus erdvėje (panaiai kaip laktai Excel programoje). Parinkus maketą (Layout1, Layout2 ar kt.) pirmą kartą atvertame dialogo lange Page Setup – Maketas… galima nurodyti maketo (Layout Settings) ir spausdinimo įrenginio (Plot device) nuostatas, kurios detaliau apraytos skirsnyje Brė˛inio spausdinimas. ios nuostatos saugomos kartu su maketu. Brė˛inio maketai leid˛ia ekrane (lape) įvairiai komponuoti vieną ar kelis modelio vaizdus, pvz., trimatės erdvės objekto projekcijas.

Organizaciniams veiksmams su maketais atlikti skirta komanda LAYOUT (InsertTLayout) arba veiksmas parenkamas kontekstiniame meniu (pelės ˛ymeklis paspaudimo metu turi būti ties maketo kortele): New Layout – naujo maketo kūrimas, From template – naujo maketo kūrimas pagal turimą, Delete – panaikinti, Rename – įvardyti, Move or Copy… –.perkelti ar kopijuoti.

Brė˛inio masteliai ir ribos

Brė˛inio mastelius nustato standartai, pvz., valstybinis standartas LST ISO 5455:1995:

tikrojo dyd˛io: 1:1;

ma˛inimo: 1:2; 1:2,5; 1:4; 1:5; 1:10; 1:20; 1:50; 1:100; 1:200; 1:500; 1:1000; 1:2000;

1:5000; 1:10000;

didinimo: 2:1; 2,5:1; 4:1; 5:1; 10:1; 20:1; 50:1.

Brai˛ymas tikrojo dyd˛io masteliu

Programoje galima naudoti matavimo vienetus ir brai˛ymo sritį, realiai atitinkančius tikrąjį objektą, t.y. brai˛yti tikrojo dyd˛io masteliu 1:1. Tada vieną grafinės darbo srities matavimo vienetą atitinka vienas realaus matavimo vienetas: mikronas, milimetras, centimetras, metras, kilometras ir t.t. Tokiu atveju reikia nustatyti brė˛inio ribas skirtingas nei standartiniai dokumentų lapų formatai (A0 – 841x1189, A1 – 594x841, A2 – 420x594, A3 – 297x420, A4 – 210x297 cm).

Brė˛inio ribas galima nustatyti komanda LIMITS (FormatTDrawing limits). Spausdinant popieriuje sutalpinimo problemų nebus – galima parinkti bet kokį spausdinimo mastelį, įgalinantį sutalpinti brė˛inį į reikiamą popieriaus lapų skaičių. Galima perjunginėti brė˛inio ribų apsaugos re˛imą, leid˛iantį/draud˛iantį brai˛yti u˛ brė˛inio ribų. Brė˛inio ribas nustatyti galima ir naujo brė˛inio kūrimo komanda NEW, bet komanda LIMITS leid˛iama nurodyti lapo kairiojo apatinio ir deiniojo virutinio kampų koordinates:

	FormatTDrawing limits
Specify lower left corner or [ON/OFF] <0.0000,0.0000>:	įvesti kairiojo apatiniojo kampo koordinates	s
Specify upper right corner <420.0000,297.0000>:	įvesti deiniojo virutiniojo kampo koordinates	s
	ViewTZoomTAll

Komandos parinktys:

ON – brė˛inio ribų apsaugos re˛imo įjungimas – neleid˛iama brai˛yti u˛ brė˛inio ribų;

OFF – brė˛inio ribų apsaugos re˛imo ijungimas.

Brai˛ymas didinimo ir ma˛inimo masteliais

Brai˛ant didinimo ar ma˛inimo masteliais objektų tiesiniai matmenys turi būti atitinkamai suma˛inti ar padidinti. Sisteminis kintamasis DIMLFAC nusako koeficientą, i kurio matmenų raymo komandos padaugina objektų tiesinius matmenis. Pvz., brai˛ant masteliu 1:5, nustačius DIMLFAC=5, tiesiniai matmenys u˛raomi reikiamu tikruoju dyd˛iu, nors brė˛inyje jie 5 kartus suma˛inti.

Pagalbinis tinklelis ir traukos intervalas

Da˛nai patogiau ir greičiau galima brai˛yti naudojant pagalbinį tinklelį (grid), traukos intervalą (snap interval), ortogonaliųjų linijų brė˛imo palaikymo (ortho) ir grafinio ˛ymeklio koordinačių sekimo re˛imus.

Pagalbinis tinklelis – tai paprasčiausias matomų stačiakampės matricos pavidalo lygiagrečiai su koordinačių aimis vienodu atstumu (tinklelio ˛ingsniu) idėstytų takų, kuriuos pavadinsime tinklelio mazgais, rinkinys. Tinklelio matomumas gali būti perjunginėjamas klaviu <F7>, būsenų eilutėje esančiu jungikliu GRID arba komanda GRID (ToolsTDrafting Settings Snap and Grid atvertame dialogo lange Drafting Settings jungikliu Grid On (F7):

ToolsT Drafting Settings… Snap and Grid

Srities Grid laukuose Grid X spacing, Grid Y Spacing įrayti tinklelio ˛ingsnių dyd˛ius aių x, y kryptimis.

Traukos intervalas – tai fiksuotas ˛ingsnio dydis, kuriuo grafinis ˛ymeklis gali judėti grafinėje darbo srityje. Traukos intervalo vartojimo re˛imas gali būti perjunginėjamas klaviu <F9>, būsenų eilutėje esančiu jungikliu SNAP arba komanda SNAP (ToolsTDrafting Settings Snap and Grid atvertame dialogo lange Drafting Settings jungikliu Snap On (F9):

ToolsTDrafting Settings… Snap and Grid

Srities Snap laukuose Snap X spacing, Snap Y spacing įrayti ˛ymeklio ˛ingsnių dyd˛ius aių x, y kryptimis.

Tinklelio ir traukos intervalo ˛ingsniai tarpusavyje turi būti suderinti: lygūs (tada esant įjungtam traukos intervalo re˛imui grafinis ˛ymeklis judėtų tik tinklelio mazgais) arba traukos intervalo ˛ingsnis turi būti sveikąjį skaičių kartų ma˛esnis u˛ tinklelio ˛ingsnį, pvz., esant lapo riboms 210x297 tinklelio ir traukos intervalo ˛ingsnių derinys gali būti 10 ir 10, 10 ir 5, 5 ir 1.25 ir t.t.

Įjungus ortogonaliųjų linijų brai˛ymo re˛imą (komanda ORTHO, klaviu <F8>, būsenų eilutėje esančiu jungikliu ORTHO) linijos brai˛omos tik lygiagrečiai su koordinačių aimis, t.y. vertikaliai arba horizontaliai.

Spaudinėjant klavią <F6> arba <Ctrl+D> būsenų eilutėje pasirenkamas vienas i 3 grafinio ˛ymeklio koordinačių sekimo būdų: 1) dinamikai pateikiamos grafinio ˛ymeklio pozicijos absoliučiosios koordinatės; 2) dinamikai pateikiamos grafinio ˛ymeklio pozicijos polinės koordinatės; 3) statikai pateikiamos grafinio ˛ymeklio pozicijos absoliučiosios koordinatės. Koordinačių sekimo re˛imas perjungiamas komanda DRAGMODE. Komandos parinktys: ON – įjungti, OFF – ijungti, Auto – įjungti automatikai.

Koordinačių ir skaitinių parametrų įvedimas

Koordinačių įvedimo būdai:

Spragtelint pele (nurodymo įrenginiu), prie tai perkėlus grafinį ˛ymeklį į reikiamą grafinės darbo srities (brė˛inio) vietą.

Klaviatūra, komandų eilutėje įraius kableliais atskirtas skaitines koordinačių reikmes, pvz.: 10.5,12.6,42 ir po paspaud˛iant <Enter> klavią. Ploktumos takams koordinatės z reikmę nurodyti nebūtina, pvz., 10.5,12.6 Skirtingai nei reikalauja lietuvikosios skaičių raymo taisyklės, sveikoji deimtainio skaičiaus dalis nuo trupmeninės turi būti atskiriama taku.

Skaitmeninės planetės nurodymo renginiu.

Tiesiogiai nurodant atkarpos ilgį (direct distance entry): perkelti grafinį ˛ymeklį reikiama kryptimi nuo ankstesnio tako ir klaviatūra įvesti atkarpos ta kryptimi ilgį.

AutoCAD gali dirbti įvairiose koordinačių sistemose: pasaulinėje stačiakampėje koordinačių (WCS) ir vartotojo koordinačių (UCS). Dvimatėje pasaulinėje koordinačių sistemoje teigiamoji aies x kryptis yra deinioji, ais y nukreipta auktyn. Trimatėje pasaulinėje koordinačių sistemoje paprastai teigiamoji aies x kryptis yra deinioji, ais y nukreipta auktyn, o ais z – į vartotoją. Brė˛inio kairiajame apatiniame kampe ivedama darbinės koordinačių sistemos piktograma. Vartotojo koordinačių sistemų valdymas apraytas skyriuje Objektų modeliavimas erdvėje.

Koordinačių rūys

Koordinačių rūis	Formalus koordinačių u˛raas	U˛raymo pavyzd˛iai	Komentarai
Stačiakampės absoliutinės	x,y,z		x=45,1 y=52 z=33,4
Stačiakampės absoliutinės (trupmenine forma)	x,y,z		x=5,2 y=6,5 z=10,25
Dekarto santykinės ankstesnio tako at˛vilgiu, nurodant poslinkį aių x, y ir z at˛vilgiu	@deltax,deltay,deltaz		deltax=10 deltay=20,1 deltaz=30,5
Santykinės polinės, nurodant ilgį vektoriaus, prasidedančio ankstesniame take ir to vektoriaus kampą aies x at˛vilgiu	@vektoriaus_ilgis< kampas	@120.5<45	vektoriaus_ilgis kampas=45
Absoliutinės polinės, nurodant atstumą nuo koordinačių prad˛ios ir kampo dydį laipsniais nuo aies x prie laikrod˛io rodyklę	atstumas<kampas	185.5<45	atstumas=18,5 kampas=45
Absoliutinės sferinės: pirmoji dedamoji (atstumas) – nurodant atstumą nuo koordinačių prad˛ios aimi x; antroji dedamoji (Alpha) – kampo ploktumoje xy reikmė; trečioji dedamoji (Beta) – kampo nuo ploktumos xy reikmė.	atstumas<Alpha<Beta	<50<75	atstumas=66 Alpha=50 Beta=75
Absoliutinės cilindrinės: pirmoji dedamoji (atstumas) – nurodant atstumą nuo koordinačių prad˛ios aimi x; antroji dedamoji (Alpha)– kampo ploktumoje xy reikmė; trečioji dedamoji –koordinatės z reikmė.	atstumas<Alpha,z	<50,75	atstumas=66 Alpha=50 z=75

Skaitinių parametrų įvedimo būdai:

Klaviat ra, komandų eilutėje įraius parametro (pvz., apskritimo spindulio, polilinijos pločio) skaitinę reikmę.

Klaviat ra, nurod˛ius parametro (pvz., apskritimo spindulio) galinio tako koordinates.

Pele, nurod˛ius parametro (pvz., apskritimo spindulio) galinio tako koordinates.

Pele, nurod˛ius dviejų takų koordinates; parametro (pvz., apskritimo spindulio) reikmė – atstumo tarp ių takų dydis.

Objektų ˛ymėjimas

Pa˛ymėtų (nurodytų) objektų linijos ekrane tampa brūkninėmis (kai sisteminis kintamasis HIGHLIGHT=1), o jų būdingosiose vietose atsiranda paviesti tučiaviduriai kvadratėliai. Da˛niausiai objektai pa˛ymimi trim būdais:

Po vieną – spragtelti pele ties objektu;

Aprėminančiuoju langu (Window) – tempti pele i kairės į deinę nuo vieno lango kampo link prieingo įstri˛ainės kryptimi; pa˛ymimi objektai, kurie visi patenka į į langą;

Kertančiuoju langu (Crossing) – tempti pele i deinės į kairę nuo vieno lango kampo link prieingo įstri˛ainės kryptimi; pa˛ymimi objektai, kurie ne visi arba visi patenka į į langą.

Yra ir daugiau būdų objektams pa˛ymėti komandoje SELECT:

Command:	SELECT s
Select objects:
Window/Last/Crossing/BOX/ALL/Fence/WPolygon/CPolygon/Group/Add/Remove/Multiple/Previous/Undo/AUto/SIngle	Parinkti ˛ymėjimo būdą
Select objects:	Pa˛ymėti objektus
Select objects:	s

Rečiau vartojami ˛ymėjimo būdai:

Add		pa˛ymėtų objektų rinkinio papildymo re˛imo įjungimas;
Last		pa˛ymimas paskutinis nubrai˛ytas ir ekrane matomas objektas;
BOX		tas pats kaip Window arba Crossing, skirtumas – stačiakampio aprėminančiojo lango kampų nurodymo tvarka;
ALL		pa˛ymimi visi objektai, iskyrus objektus u˛aldytuose ir u˛rakintuose sluoksniuose;
Fence		pa˛ymimi visi objektai, kuriuos kerta brai˛oma pagalbinė brūkninė linija;
Wpolygon		pa˛ymimi objektai, kai jie visi patenka į brai˛omą pagalbinį aprėminantįjį daugiakampį;
Cpolygon		pa˛ymimi objektai, kai jie ne visi arba visi patenka į brai˛omą pagalbinį aprėminantįjį daugiakampį;
Group		pa˛ymimi anksčiau komanda GROUP sudarytos objektų grupės objektai; grupės pavadinimas turi būti įraytas komandų eilutėje;
Remove		objektų paalinimo i pa˛ymėtų objektų rinkinio re˛imo įjungimas. alinamieji objektai ˛ymimi bet kuriais ˛ymėjimo būdais;
Multiple		pa˛ymimi keli objektai. Objektų rinkinio sudarymo pabaigos po˛ymis – <Enter> arba tarpo klavio paspaudimas;
Previous		pa˛ymimas ankstesnis pa˛ymėtų objektų rinkinys;
Undo		ataukiamas paskutinio pa˛ymėto objekto ˛ymėjimas;
Auto		pa˛ymimas nurodymo įrenginiu nurodytas objektas. Jeigu nurodyta tučia vieta, nurodymo takas atitinka pirmąjį lango kampą;
Single		˛ymimų objektų rinkinys sudaromas tiktai i vieno objekto.

6.2 pav. Objektų ˛ymėjimo būdai: a) objektų rinkinys; b) objektų rink` inio ˛ymėjimas po vieną primityvą (spragtelint ties juo pele); c) objektų rinkinio ˛ymėjimas aprėminančiuoju langu (Window) – kairiau esanti atkarpa į rinkinį nepakliūna; d) objektų rinkinio ˛ymėjimas kertančiuoju langu (Crossing); e) objektų rinkinio ˛ymėjimas pagalbine linija (Fence)

Galimi ir universalesni objektų ˛ymėjimo būdai, naudojant objektų grupavimo komandą GROUP, greitojo filtravimo komandą QSELECT ir sudėtingo filtravimo komandą FILTER.

Objektų ˛ymėjimo re˛imus galima nustatyti komanda OPTIONS (ToolsTOptions Selection) atvertame dialogo lange.

Komandos parinktys:

Noun/Verb Selection		leid˛ia pa˛ymėti objektus, po to įvesti komandą ir atvirkčiai;
Use Shift to Add		leid˛ia į pa˛ymėtų objektų grupę įtraukti naują primityvą, nurodytą laikant nuspaudus <Shift> klavią;
Press and Drag		aprėminančio langojo nurodymo re˛imas: jeigu re˛imas įjungtas – langas nurodomas vienu pelės paspaudimu: nuspausti pele ir laikant nuspaustą pelę įstri˛ainės kryptimi nurodyti prieingą lango kampą; jeigu re˛imas ijungtas – aprėminantysis langas nurodomas dviem pelės paspaudimais prieinguose lango kampuose;
Implied Windowing		leid˛ia automatikai vartoti aprėminantįjį langą, nurodant prieingus jo kampus; jeigu re˛imas ijungtas, objektai ˛ymimi po vieną arba reikia parinkti ˛ymėjimo būdą nurodant reikiamą komandos SELECT parametrą.
Object Grouping		grupės ˛ymėjimas nurodant vieną grupės objektą;
Associative Hatch		pa˛ymimas ne tik u˛pildas, bet ir jo ribos;
Pickbox Size		grafinio ˛ymeklio dyd˛io nustatymas slankikliu; tikslų ˛ymeklio dydį galima nurodyti per sisteminį kintamąjį PICKBOX.

Pagal nutylėjimą įjungti Noun/Verb Selection, Implied Windowing ir Object Grouping re˛imai.

Objektai ekrane vaizduojami jų sukūrimo tvarka. Kai objektai susikloja – juos sunkiau surasti. Tokius objektus pa˛ymėti galima juos ciklikai perrinkinėjant grafiniu ˛ymekliu ir laikant nuspaudus <Ctrl> klavią arba komanda ToolsTDisplay order pakeičiant jų vaizdavimo ekrane tvarką, numatančią perkelti grafinį objektą į priekinį (Bring to Front) ar u˛pakalinį (Send to Back) planą, prie (Bring Above Object) ar po (Send Under Object) nurodyto objekto.

Tikslaus koordinačių nurodymo būdai

Įprastu būdu įvedant pele neįmanoma garantuoti nurodomų koordinačių tikslumo. Tai sulėtina brai˛ymo procesą. Tiksliai nurodyti koordinates pele galima keliais būdais:

Susiejant koordinačių nurodymą su traukos intervalu.

Susiejant koordinačių nurodymą su būdingaisiais objektų traukos takais.

Naudojant koordinačių filtrus.

Nusakant tarpinį bazinį taką .

Apskaičiuojant geometrine skaičiuokle.

Susiejimas su traukos intervalu

Koordinačių susiejimą su reguliariai idėstytais grafinės darbo srities takais nusako traukos intervalas – fiksuotas ˛ingsnis, kuriuo grafinis ˛ymeklis gali judėti grafinėje darbo srityje. Prie tai turi būti nustatytas pagalbinio tinklelio ˛ingsnis.

Traukos intervalo vartojimo re˛imas (gali būti įjungiamas arba ijungiamas ir klaviu <F9>) ir intervalo dydis gali būti nustatomas komanda SNAP (ToolsTDrafting Settings Snap and Grid).

Atvertame dialogo lange Drafting Settings galima įjungti arba ijungti traukos intervalo vartojimo re˛imą (Snap On (F9)), nurodyti traukos intervalo dydį aių x (Snap X spacing) ir y (Snap Y spacing) kryptimis, tinklelio pasukimo kampą aies x kryptimi (Angle), tinklelio bazinį taką (X Base, Y Base).

Susiejimas su būdingaisiais objektų traukos takais

Būdingaisiais traukos takais gali būti atkarpos ar lanko pabaigos (endpoint) arba vidurio (midpoint) , lanko arba apskritimo centro (center) ir kiti objekto takai.

Pastovaus koordinačių susiejimo su keliais būdingaisiais jau sukurtų objektų traukos takais re˛imas įjungiamas komanda OSNAP (ToolsTDrafting Settings Object Snap) atvertame dialogo lange jungikliu Object Snap On (F3) arba klaviu <F3>, o suformuoti tokį kelių traukos takų tipų rinkinį galima komanda DSETTINGS arba OSNAP (ToolsTDraftings Settings Object Snap) atvertame dialogo lange srityje Object Snap modes.

Vienąkart susieti su vienu traukos taku galima parenkant traukos tako tipą vienu metu nuspaudus Shift ir deinįjį pelės klavius [<Shift>+deine pele] atverstame meniu, pele oninio meniu punktą arba komandų piktogramų juostoje Object Snap atitinkamą piktogramą. is veiksmas atliekamas, kai vykdomai komandai (pvz., LINE, CIRCLE) reikia tiksliai nurodyti tako koordinates.

Objekto traukos tako tipas gali būti pasirenkamas vienu i ką tik paminėtų būdų, o apytikrė tako vieta nurodoma kvadrato formos taikikliu. Taikiklio dydį galima nustatyti redaguojant sisteminio kintamojo APERTURE (ToolsTOptions Drafting Aperture Size) reikmę. Traukos takų tipai:

Temporary track point

nurodomi vienas ar keli tarpiniai takai; rezultatas – paskutinio įvesto tako koordinatės;

From

tarpinis bazinis takas, kurio at˛vilgiu galima tiksliai nusakyti reikiamo tako koordinates, pvz., 4 vienetais deiniau ir 8 vienetais aukčiau nuo apskritimo centro (@4,8);

Point Filters

nurodoma viena koordinatės reikmė – x, y arba z;

Endpoint

linijos, polilinijos segmento ar lanko galinis takas;

Midpoint

lanko ar atkarpos vidurys;

Intersection

dviejų objektų susikirtimo takas;

Apparent Intersect

dviejų objektų numatomo susikirtimo takas;

Extension

tako koordinatės gaunamos pratęsiant atkarpą arba lanką. Grafinį ˛ymeklį reikia nustatyti pratęsiamo objekto gale, po to pasirodo pliuso simbolis. į simbolį perkelti objekto tąsos kryptimi;

Center

apskritimo ar lanko centras;

Quadrant

artimiausias kvadranto ribos takas ant lanko ar apskritimo (0, 90, 180 ir 270 laipsnių);

Tangent

atkarpos, nubrė˛tos i ankstesnio tako, liestinė su lanku arba apskritimu;

Perpendicular

objekto takas, kurį sujungus su ankstesniu taku gaunamas statmuo į į objektą;

Parallel

brė˛ia atkarpą lygiagrečiai kitai atkarpai. Grafinį ˛ymeklį reikia nustatyti ties atkarpa, kurios at˛vilgiu reikia brė˛ti lygiagrečiai ir palaukti pasirodant dviejų lygiagrečių atkarpų pavidalo simbolio. Tako koordinates fiksuoti kai pasirodys laikina punktyrinė lygiagreti tiesė.

Node

atskiras takas;

Insert

bloko ar teksto eilutės įterpimo takas;

Nearest

artimiausias nurodyto objekto takas;

None

koordinačių susiejimo su būdingaisiais jau sukurtų objektų traukos takais vartojimo re˛imo ijungimas;

6.3 pav. Tikslus koordinačių nurodymas naudojant traukos takus

6.1 pavyzdys. Nubrai˛ykite 6.3 paveiksle, a, pavaizduotus objektus. Tarkime, reikia, kaip parodyta 6.3 paveiksle, b: A – sujungti kairiojo apskritimo centrą (1) su atkarpų sankirtos taku (2); B – nuleisti statmenį i kairiau esančios atkarpos į kairiojo apskritimo centrą (1); C – nubrė˛ti abiejų apskritimų liestinę.
A.		DrawTLine
	Command: _line Specify first point:	[<Shift>+deine pele] TCenter
	Specify next point or [Undo]: _cen of	pa˛ymėti apskritimą, pvz., take 4.
	Specify next point or [Close/Undo]:	[<Shift>+deine pele] TIntersection
	Specify next point or [Undo]: _int of	pele apytikriai nurodyti taką 2 – atkarpų susikirtimo vietą.
	Specify next point or [Close/Undo]:	s

B.		DrawTLine
	Command: _line Specify first point:	[oninis meniu] ********TPerpendicular
	Specify next point or [Undo]: _per to	pa˛ymėti atkarpą, pvz., take 3.
	Specify next point or [Undo]:	[oninis meniu] ********TCenter
	Specify next point or [Undo]: _cen of	pa˛ymėti apskritimą, pvz., take 4.
	Specify next point or [Close/Undo]:	s

C.		DrawTLine
	Command: _line Specify first point:	[<Shift>+deine pele]T Tangent
	Specify next point or [Undo]: _tan to	pa˛ymėti apskritimą, pvz., take 4.
	Specify next point or [Undo]:	[<Shift>+deine pele]T Tangent
	Specify next point or [Undo]: _tan to	pa˛ymėti apskritimą, pvz., take 5.
	Specify next point or [Close/Undo]:	s

Koordinačių filtrai

Koordinačių filtrai leid˛ia nurodyti vienos koordinatės reikmę (x, y arba z) laikinai ignoruojant kitas. Koordinačių filtrų nurodymo re˛imas kviečiamas vienu metu nuspaudus <Shift> ir deinįjį pelės klavius ir parenkant meniu komandą: Point Filters arba prie nurodant tako koordinatę komandų ir praneimų eilutėje įvedant koordinačių aies arba ploktumos pavadinimą, nusakantį filtro tipą: .X, .Y, .Z, .XY, .XZ arba .YZ.

6.4 pav. Tikslus koordinačių nurodymas naudojant takus koordinačių filtrus

6.2 pavyzdys. Tarkime, reikia nubrai˛yti apskritimą, po to – atkarpą, kurios galinių takų koordinatės y sutampa su apskritimo centro koordinate y, o koordinatės x sutampa atitinkamai su takų 2 ir 3 x koordinatėmis (6.4 pav.).
	DrawTLine
Command: _line Specify first point:	.Y s
of	[<Shift>+deine pele]TCenter
of _cen of	pa˛ymėti apskritimą, pvz., take 1.
of _cen of (need XZ)	nurodyti taką 2.
Specify next point or [Undo]:	.Y s
of	[<Shift>+deine pele]TCenter
of _cen of	pa˛ymėti apskritimą, pvz., take 1.
of _cen of (need XZ)	nurodyti taką 3.
Specify next point or [Undo]:	s

Tarpinis bazinis takas

is būdas iliustruojamas pavyzd˛iu.

6.5 pav. Tikslus koordinačių nurodymas naudojant tarpinius takus Centras ir Vidurys

6.3 pavyzdys. Nubrai˛ykite apskritimą ir jo deinėje – atkarpą (6.5 pav.). Tarkime, reikia atkarpa sujungti du takus: taką 1, esantį 50 matavimo vienetų (vnt.) kairiau ir 60 vnt. aukčiau apskritimo centro, su taku 2, esančiu 70 vnt. deiniau ir 80 vnt. ˛emiau atkarpos vidurio.
Command:	DrawTLine
Command:_line Specify first point:	[<Shift>+deine pele]TFrom
…_from Base point:	[<Shift>+deine pele] TCenter
…_cen of	pa˛ymėti apskritimą.
Specify next point or [Undo]:	[<Shift>+deine pele]TFrom
…_from Base point:	Shift+deine pele TMidpoint
…_mid of	pa˛ymėti atkarpą.
… _mid of <Offset>:	s
Specify next point or [Undo]:	s

Geometrinė skaičiuokl

Komandų eilutėje galima įvesti formules iraikų reikmėms arba takų koordinatėms apskaičiuoti. Geometrinė skaičiuoklė apskaičiuoja vektorines, realiųjų ir sveikųjų skaičių iraikas. Ji kviečiama komanda CAL. Iraikos skaičiuoti u˛raomos kaip įprasta matematikoje. Operacijų simboliai pateikti operacijų vykdymo prioriteto tvarka: ( ) – grupiniai skliaustai; kėlimas laipsniu; *, / – daugyba ir dalyba; +, - – sudėtis ir atimtis. Vartojamos funkcijos skaitmeninių (sin, cos, log, …), vektorių (nor, vec) ir takų koordinačių (pld, plt) reikmėms apskaičiuoti, takams pervesti tarp pasaulio ir vartotojo koordinačių sistemų (w2u, u2w) ir kitos. Galima vartoti AutoCAD sisteminius ir AutoLISP kintamuosius. Komandos panaudojimą iliustruoja pavyzdys (6.6 pav.) i AutoCAD ˛inyno (HELP).

6.6 pav. Geometrinės skaičiuoklės panaudojimas: a) pradinis apskritimas su reikiamų duomenų pa˛ymėjimais; b) naujas apskritimas.

6.4 pavyzdys. Tarkime, reikia nubrai˛yti naują apskritimą (6.6 pav., b), kurio centras yra atkarpos, jungiančios atkarpos vidurį (MIDpoint) ir pradinio apskritimo centrą (Centras) (6.6 pav., a) viduryje. Naujo apskritimo spindulys turi būti lygus vienam penktadaliui (R/5) pradinio apskritimo spindulio.
	DrawTCircleTCenter, Radius
Command: _circle Specify center point for circle or [3P/2P/Ttr (tan tan radius)]:	'CAL
Initializing>> Expression:	(mid+cen)/2
>> Select entity for MID snap:	pa˛ymėti atkarpą (bet kurį jos taką, pvz., alia MIDpoint).
>> Select entity for CEN snap:	pa˛ymėti pradinį apskritimą (bet kurį jo taką, pvz., taką 1).
Diameter/<Radius> <28.6687>:	'CAL
.>> Expression:	*1/5rad**
>> Select circle, arc or polyline segment for RAD function:	pa˛ymėti pradinį apskritimą (bet kurį jo taką, pvz., taką 1).

Modelio erdvė ir popieriaus erdvė

AutoCAD leid˛ia dirbti modelio (model space) arba popieriaus erdvėje (paper space).

Modelio erdvė – pagrindinis darbo re˛imas, pirmiausiai skirtas brai˛ant trimatės erdvės objektus, taip pat ir brai˛ant ploktumoje.

Popieriaus erdvė – re˛imas, leid˛iantis ekrane komponuoti vieną ar kelis modelio vaizdus, pvz., trimatės erdvės objekto projekcijas. Čia tekstiniai ir grafiniai duomenys gali būti pateikti ˛mogui suprantamiausia forma. Dirbti popieriaus erdvėje sudėtingiau. Todėl darbo prad˛ioje rekomenduojame dirbti modelio erdvėje.

Pereiti i popieriaus erdvės į modelio erdvę galima komanda MSPACE, o i modelio erdvės į popieriaus – komanda PSPACE. Perjunginėti iuos re˛imus dar galima jungikliu Model or Paper space būsenų eilutėje.

AutoCAD sisteminiai kintamieji

AutoCAD sisteminiai kintamieji naudojami komandų parametrų reikmėms nustatyti. Kintamieji leid˛ia perjunginėti brai˛ymo re˛imus (pvz., ORTHOMODE=1– statmenų linijų brai˛ymo re˛imas įjungtas, ORTHOMODE=0 – ijungtas), nustatyti globalinį matmenų mastelį (pvz., DIMSCALE=2 – matmenų u˛rao formato elementų dydis padidinamas du kartus), saugoti duomenis apie brė˛inį ir AutoCAD konfigūraciją (pvz., TEMPPREFIX= „C:WINDOWSTEMP' – laikinų failų saugojimo vieta) ir kt.

Per˛iūrėti ir redaguoti sisteminių kintamųjų reikmes galima komanda SETVAR (ToolsTInquiryTSet Variable

Command:	SETVAR		s
Enter variable name or [?]:	kintamojo_vardas		s
Enter new value for <kintamojo_vardas> <reikmė_pagal_nutylėjimą>:		nauja_kintamojo_reikmė		s

Kai kurių kintamųjų, pvz., ACADVER, AREA, reikmių keisti neleid˛iama (read only). Kintamųjų reikmes keisti galima ir paprasčiau i komandų eilutės, bet is būdas priimtinas tik tais atvejais, kai kintamojo vardas nesutampa su komandos vardu, pvz.:

Command:	DIMUPT	s
Enter new value for DIMUPT <OFF>:	On	s

Patogiau sisteminių kintamųjų reikmes nustatinėti kitu būdu – komandų vykdymo metu atvertuose dialogo languose. Toks būdas vyrauja iame aprayme.

Komandų ataukimas

AutoCAD leid˛ia ataukti atliktus veiksmus, ˛ingsniais grį˛tant net į brai˛ymo prad˛ią. Tam skirtos komandos U, UNDO ir REDO. Kai kurių komandų ataukti neleid˛iama. Kelios i svarbesnių tokių komandų: CONFIG, NEW, OPEN, DIST, ID, STATUS, AREA, SAVE, PSOUT, DXFOUT, HELP, PLOT, LIST.

Komanda U (EditTUndo) ataukia vieną paskutinį įvykdytą veiksmą.

Komanda UNDO leid˛ia ataukti kelis veiksmus ir atlikti kelias specialias operacijas:

Command:	UNDO s
Enter the number of operations to undo or [Auto/Control/BEgin/End/Mark/Back] <1>:	nurodyti veiksmų skaičių.

Komandos parinktys:

Auto		automatinio komandos darbo re˛imo nustatymas;
Control		atliktų veiksmų protokolavimas: protokoluoti visus atliktus veiksmus (All) – galima ataukti visus veiksmus, neprotokoluoti (None) – negalima ataukti įvykdytų veiksmų, ataukti galima tik paskutinį veiksmą (One).
BEgin		veiksmų grupės prad˛ios pa˛ymėjimas;
End		veiksmų grupės pabaigos pa˛ymėjimas;
Mark		brė˛inio būsenos, po kurios atliktus veiksmus galima ataukti panaudojant parametrą Back, pa˛ymėjimas;
Back		veiksmų, įvykdytų iki parametru Mark pa˛ymėtos brė˛inio būsenos, ataukimas;
Number		ataukiamų veiksmų skaičius, atitinkantis daugkartinį komandos U panaudojimą.

Komanda REDO (EditTRedo) panaikina vieną ataukimą ikart po komandų U arba UNDO įvykdymo

Ekrano valdymas

Komanda REDRAW (ViewTRedraw) atnaujina ekrano vaizdą naikindama pagaibines ˛ymes (pvz., apskritimų centrų) ir perbrai˛ydama objektus, kurių vaizdo fragmentai itrinti redaguojant kitus objektus.

Komanda REGEN (ViewTRegen) regeneruoja visą brė˛inį ir atnaujina ekrano vaizdą. Regeneruojant perskaičiuojamos visų brė˛inio objektų koordinatės i slankiojo kablelio re˛imu saugomų reikmių į atitinkamas ekrano koordinates sveikaisiais skaičiais.

Komanda ZOOM ViewTZoom) leid˛ia pakeisti vaizdo mastelį ir vietą.

Komandos parinktys, pateiktos ˛emesnio lygio meniu:

Realtime		vaizdo didinimas/ma˛inimas realiame laike, stumdant atitinkamą ˛ymeklį auktyn/˛emyn;
Previous		grą˛inami ankstesni brė˛inio vaizdai (iki 10);
Window		ekrane vaizduojama dviem takais nurodyta stačiakampiu langu aprėminta sritis;
Dynamic		ekrane vaizduojama dinamiku langu aprėminta sritis;
Scale		vaizdo mastelio didinimo(>1)/ma˛inimo (<1) koeficientas;
Center		vaizdo sritis nurodoma jos centro koordinatėmis ir lango aukčiu brė˛inio vienetais;
In		vaizdo didinimas nustatytu masteliu;
Out		vaizdo ma˛inimas nustatytu masteliu;
All		pateikiamas visas brė˛inio vaizdas;
Extents		vaizduojama minimali grafinė darbo sritis, kurioje telpa visi brė˛inio objektai.

Komanda PAN (ViewTPanTReal time (po to nuspausta pele tempti vaizdą į kitą vietą)) leid˛ia perkelti vaizdą į kitą ekrano vietą realiame laike.

Komanda QTEXT nustato teksto ir atributų vaizdavimo re˛imą: kontūro (On), kai tekstas vaizduojamas tučiaviduriu aprėminančiuoju stačiakampiu, ar įprastinį (Off), kai kontūro re˛imas ijungtas.

Komanda VIEW (ViewTNamed Views) atvertame dialogo lange View skyriuje Named Views galima valdyti lango vaizdus: kurti ir įvardyti (New…), atkurti ankstesnį (Restore), panaikinti (Delete), įkelti (Set Current) ar pervardyti (Rename).

Komanda VPORTS (ViewTViewports…) dalija grafinę darbo ., padidintą, suma˛intą, pasuktą ir erdvinį. Pakeitimai viename lange automatikai atsispindi likusiuose.

Komandos parinktys, pateiktos ˛emesnio lygio meniu ir komandų eilutėje:

Named Viewports…		ankstesnių lango vaizdų parinkimas ir grafinės darbo srities dalijimo būdai ir langų skaičius;
New Viewports…		naujų padalijimų kūrimas ir įvardijimas, ankstesnių lango vaizdų parinkimas ir grafinės darbo srities dalijimo būdai ir langų skaičius;
1 Viewport, 2 Viewports, 3 Viewports, 4 Viewports		langų skaičius dalijamoje srityje;
Polygonal Viewport		daugiakampio formos lango kūrimas;
Object		u˛daros polilinijos, elipsės, splaino, salos ar apskritimo formos lango kūrimas;
Save		brė˛inio veikiamojo lango vaizdo isaugojimas;
Restore		ankstesnio isaugoto ekrano padalijimo į langus atkūrimas;
Delete		ankstesnio ekrano padalijimo į langus panaikinimas;
Join		dviejų gretimų langų sujungimas;
Single		ijungia per˛iūrą neveikiamuosiuose languose, t.y. ekrane matome tik tą brė˛inį, kuris buvo veikiamajame lange.

Brė˛inio spausdinimas

Brė˛iniai ivedami dviem būdais: brai˛ytuvais (plotters) ar spausdintuvais (printers). iuo metu dauguma AutoCAD brė˛inių ne brai˛oma, o spausdinama. Todėl terminas spausdinimas vartojamas, kai kalbama tiek apie brai˛ymą brai˛ytuvu, tiek apie spausdinimą spausdintuvu.

Iankstinė spausdinimo vaizdo per˛iūra

Prie spausdinant brė˛inio vaizdą verta ap˛iūrėti ekrane – galima pastebėti klaidų ir jas itaisyti komanda PREVIEW (FileTPlot Preview) arba komanda PLOT (FileTPlot…) atvertame dialogo lange Plot komandinių mygtukų paspaudimais parinkus per˛iūros ekrane re˛imą:

dalinės per˛iūros (Partial Preview), kai rodomas tik spausdinamo ploto ribas vaizduojantis stačiakampis. Jis dar dengia kitą naudingą popieriaus plotą vaizduojantį stačiakampį;

viso vaizdo per˛iūros (Full Preview ). Vaizdo mastelį galima keisti tempiant nuspausta pele auktyn/˛emyn.

Ijungti per˛iūros re˛imą galima klaviais <Escape> , <Enter> klavią arba kontekstinio meniu komanda Exit.

Spausdintuvo arba brai˛ytuvo parinkimas

FileTPlot Plot Device

Srities Plotter configuration iskleid˛iamajame sąrae Name parinkti spausdinimo įrenginio tipą, jo parametrus parinkus komandiniais mygtukais Properties ir Hints atvertuose dialogo languose.

Srityje Plot style table (pen assignments) galima parinkti (Name), redaguoti (Edit) ar sukurti (New) brė˛inio spausdinimo stilių.

Srityje What to plot galima parinkti aktyvaus AutoCAD dokumento ivedamų komponentų rinkinį: tik aktyvųjį (Current tab), pa˛ymėtuosius (Selected tabs) ar visus (All layout tabs) brė˛inio maketus ir nurodyti ivedamų kopijų skaičių (Number of copies).

Srityje Plot to file galima brė˛inį įrayti į spausdinimo failą (Plot to file), kurio vardui priskiriamas plėtinys: PLT – brai˛ytuvui (pagal nutylėjimą), LST – spausdintuvui. Failo vardas nurodomas lauke File Name, o saugojimo vieta parenkama iskleid˛iamajame sąrae Location arba komandiniais mygtukais Browse ir Internet atvertuose dialogo languose.

Spausdinimo parametrų nurodymas ir brė˛inio spausdinimas

Spausdinimo procesas valdomas komanda PLOT (FileTPlot Plot Settings

Komandos parametrai, pateikiami atvertame dialogo lange Plot (kai sisteminis kintamasis CMDDIA=0, spausdinimo parametrai įvedami komandų eilutėje):

Srityje Paper size and paper units parenkami:

popieriaus lapo matavimo vienetai: coliai (inches) arba milimetrai (mm);

popieriaus lapo dydis (Paper size).

Srityje Plot area parenkamas spausdinimo srities tipas ir nurodomi papildomi parametrai:

pagal brė˛inio ribas (Limits);

minimali visus brė˛inio elementus aprėminanti stačiakampė sritis (Extents)

brė˛inio dalis, matoma ekrane (Display);

ankstesnis isaugotas lango vaizdas, parenkamas iskleid˛iamajame sąrae View;

langu nurodoma brė˛inio sritis (Window) (langui nurodyti spausti komandinį mygtuką Window<);

Srityje Drawing Orientation galima parinkti brė˛inio orientaciją popieriaus lape: pasuktą 0 laipsnių kampu (Portrait), pasuktą 180 laipsnių kampu (Landscape) ir atvirktinę (Plot upside-down).

Srityje Plot scale galima parinkti:

iskleid˛iamajame sąrae Scale spausdinimo mastelį: spausdinimo sritį visikai sutalpinant į spausdinamą lapą (Scaled to Fit) arba nurodant spausdinimo vienetų santykį su brė˛inio matavimo vienetais. Pvz., u˛raas 1=3 reikia, kad 1 mm atitinka 3 brė˛inio matavimo vienetus (t.y. mastelis 1:3).

Parinkus arba įraius Custom laukeliuose mm ir drawing units galima nurodyti individualų mastelį.

Srityje Plot offset galima spausdinant brė˛inį talpinti popieriaus lapo centre (Center the plot) arba nurodyti brė˛nio kairiojo apatinio kampo koordinates popieriaus lape(X mm) ir (Y mm).

Srityje Page setup name galima parinkti arba sukurti lapo spausdinimo nuostatų rinkinį.

Tipinis darbo scenarijus

Tipinis darbo AutoCAD sistema scenarijus naujam mokomajam brė˛iniui kurti gali būti toks:

Programos paleistis:

Start meniu komandų sąrao Programs skyriuje parinkti AutoCAD 2000 startavimo komandą.

Naujo brė˛inio kūrimas naudojant tučią abloną:

FileTNew… Use a Wizard.

Sąrae Select a Wizard parinkti: Quick Setup, po to – OK.

Suaktyvintame skyriuje Units parinkti Decimal, po to – Next>.

Suaktyvintame skyriuje Area įrayti brė˛inio matmenis, pvz., lauke Width – 297 (plotis) ir lauke Length –210 (ilgis), po to – Finish.

Pagalbinio tinklelio ir grafinio ˛ymeklio traukos intervalų dyd˛ių nustatymas:

ToolsTDrafting Settings Snap and Grid

Srities Grid laukuose Grid X spacing, Grid Y spacing įrayti pagalbinio tinklelio ˛ingsnio dydį, pvz., 10.

Srities Snap laukuose Snap X spacing, Snap Y spacing įrayti traukos intervalo ˛ingsnio dydį, pvz., 5.

Paspausti komandinį mygtuką OK.

Linijos tipo Center įkėlimas:

FormatTLinetype…

Atvertame dialogo lange Linetype Manager paspausti komandinį mygtuką Load ir:

atvertame dialogo lange Load or Reload Linetypes sąrae Available Linetypes pa˛ymėti reikiamą linijos tipą, pvz., Center, po to – OK.

Paspausti komandinį mygtuką OK dialogo lange Linetype Manager.

Papildomo sluoksnio kūrimas. Numatomi sluoksnio parametrai: vardas – DARBINIS, spalva – RED (raudona), linijos tipas Center (centrinė), sluoksnis DARBINIS parenkamas kaip darbinis (Current):

FormatTLayer

Atvertame dialogo lange Layer Properties Manager:

paspausti komandinį mygtuką New

skiltyje Name sistemos siūlomo sluoksnio vardo Layer1 vietoje įrayti DARBINIS;

įvestą vardą u˛fiksuoti nuspaud˛iant <Enter> klavią arba spragtelint pele alia vardo lauko;

skiltyje Name sluoksnių sąrae pa˛ymėti sluoksnį DARBINIS;

paspausti komandinį mygtuką Current (sluoksnis parenkamas kaip darbinis);

skiltyje Name sluoksnių sąrae pa˛ymėti sluoksnį DARBINIS, kuriam reikia priskirti ar keisti spalvą ar linijos tipą;

paspausti komandinį mygtuką Show details;

srityje Details lauke Name galima redaguoti sluoksnio vardą, iplėstiniame sąrae Color parinkti Red, sąrae Linetype – parinkti Center, sąrae Lineweight –linijos storį, pvz., 0.30 mm;

paspausti komandinį mygtuką OK.

Brė˛inio brai˛ymas.

Brė˛inio isaugojimas:

FileTSave As

Iskleid˛iamajame sąrae Save in: parinkti diską, pvz., C, po to ir katalogą, pvz., TEMP, kuriame reikia isaugoti kuriamą brė˛inį.

Lauke File name: įrayti kuriamo brė˛inio failo vardą, pvz., BANDYMAS, po to – Save

Brė˛inio spausdinimas viename lape:

FileTPlot Plot Settings. Atvertame dialogo lange Plot:

srityje Plot area parinkti Extents.

srityje Plot scale iskleid˛iamajame sąrae Scale parinkti spausdinimo mastelį Scaled to Fit (spausdinimo sritis visikai sutalpinama į popieriaus lapą);

paspausti komandinį mygtuką Full Preview (iankstiniam spausdinimo vaizdui per˛iūrėti);

paspausti klaviatūros klavią <Esc> (iankstinio vaizdo per˛iūrai baigti);

paspausti komandinį mygtuką OK (jeigu reikia spausdinti) arba Cancel (atsisakyti spausdinti).

Darbo pabaiga: FileTExit

Duomenų u˛klausos komandos

ios komandos skirtos duomenims apie primityvų idėstymą bei jų tarpusavio ryius gauti.

Grafinio primityvo duomenys

Duomenis apie pasirinktus objektus pateikia komanda LIST (ToolsTInquiryTList), o apie visus objektus – komanda DBLIST):

	ToolsTInquiryTList
Select objects:	pa˛ymėti grafinius primityvus.
Select objects:	s
LINE Layer: '0' Space: Model space Handle = 2C from point, X= 139.8461 Y= 257.3733 Z= 0.0000 to point, X= 252.8449 Y= 205.3383 Z= 0.0000 Length = 124.4041, Angle in XY Plane = 335 Delta X = 112.9988, Delta Y = -52.0350, Delta Z = 0.0000

Pateikiamų duomenų pobūdis priklauso nuo primityvo tipo:

atkarpai		galų koordinatės (x,y,z) darbinėje koordinačių sistemoje, projekcijos veikiamojoje ploktumoje xy ilgis, ilgis erdvėje, kampas aies x at˛vilgiu, kampas ploktumos xy at˛vilgiu, santykiniai koordinačių x, y ir z pokyčiai;
apskritimui		centro koordinatės, spindulys, plotas ir perimetras;
polilinijai		polilinijos tipas (trimatė ar dvimatė), kiekvienos virūnės koordinatės ir liestinių kryptis, plotas ir perimetras (jeigu polilinija u˛dara), ilgis ( jeigu polilinija neu˛dara);
tinklui		tinklo tankumas, virūnių koordinatės, u˛dara ar neu˛dara M ir N kryptimis.

Tako koordinatės

Tako koordinates pateikia komanda ID (ToolsTInquiryTID Point

	ToolsTInquiryTID Point
Command: '_id Point:	nurodyti taką.
Command: '_id Specify point: X = 193.5405 Y = 198.9340 Z = 0.0000

Plotas ir perimetras

Ploktumos srities, apribotos objektu arba nurodytų takų seka, plotą ir perimetrą nustato komanda AREA (ToolsTInquiryTArea

	ToolsTInquiryTArea
<First point>/Object/Add/Subtract:	nurodyti taką₁.
Next point:
Next point:	nurodyti taką_n.	s
Area = 1261.0710, Circumference = 125.8852

Komandos parinktys:

First point – sritį ribojančių takų nurodymas;

Object – sritį ribojančio objekto nurodymas;

Add – primityvo, kurio plotas bus pridėtas prie esamo bendro ploto, nurodymas;

Subtract – primityvo, kurio plotas bus atimas i esamo bendro ploto, nurodymas.

Pateikiamos informacijos pobūdis – plotas ir/arba ilgis – priklauso nuo primityvo tipo.

Atstumas ir kampas

Atstumą tarp dviejų takų trimatėje erdvėje, kampą aies x at˛vilgiu, kampą ploktumos xy at˛vilgiu, santykinių koordinačių x, y ir z pokyčius tarp pirmojo ir antrojo tako koordinačių pateikia komanda DIST (ToolsTInquiryTDistance

	ToolsTInquiryTDistance
_dist First point:	nurodyti pirmąjį taką.
_dist First point: Second point:	nurodyti antrąjį taką.
Distance = 182.8193, Angle in XY Plane = 28, Angle from XY Plane = 0 Delta X = 161.0834, Delta Y = 86.4582, Delta Z = 0.0000

Masė ir inercinės charakteristikos

Informaciją apie vientisinių objektų plotą, perimetrą, masę, tūrį, svorio centrą, apribojančio stačiakampio gretasienio dydį, inercijos momentus, inercijos spindulį, pagrindinius inercijos momentus ir atitinkamas pagrindines kryptis pateikia komanda MASSPROP (ToolsTInquiryTMass Properties Gautą informaciją galima įrayti į failą.

	ToolsTInquiryTMass Properties
Select objects:	pa˛ymėti grafinius objektus.
Select objects:	s
SOLIDS ----- ----- ------ Mass: 1570796.3268 Volume: 1570796.3268 Bounding box: X: 225.2844 -- 325.2844 Y: 80.8881 -- 180.8881 Z: 0.0000 -- 200.0000 Centroid: X: 275.2844 Y: 130.8881 Z: 100.0000 Moments of inertia: X: 48836118451.1783 Y: 1.4096E+11 Z: 1.4791E+11 Products of inertia: XY: 56598084068.2210 YZ: 20559861004.7336 ZX: 43241567896.5543 Radii of gyration: X: 176.3237 Y: 299.5660 Z: 306.8602 Principal moments and X-Y-Z directions about centroid: I: 6217735460.2298 along [1.0000 0.0000 0.0000] J: 6217735460.2298 along [0.0000 1.0000 0.0000] K: 1963495408.4936 along [0.0000 0.0000 1.0000] Press ENTER to continue: Write analysis to a file? [Yes/No] <N>:

Dalį minėtųjų duomenų galima gauti komanda PROPERTIES (ModifyTProperties), o duomenis apie brė˛inio ribas, brai˛ymo re˛imų ir parametrų nustatymus, laisvos operatyviosios ir diskinės atminties dydį pateikia komanda STATUS (ToolsTInquiryTStatus

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1705
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/259/Antroji-dalis-Grafin-automatiz94699.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/259/Antroji-dalis-Grafin-automatiz94699.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/259/Antroji-dalis-Grafin-automatiz94699.php">Antroji dalis. Grafinė automatizuotojo projektavimo sistema AutoCAD</a>

Antroji dalis. Grafinė automatizuotojo projektavimo sistema AutoCAD

kompiuteriai

DOCUMENTE SIMILARE

Bendrosios ˛inios

Komandinis mygtukas

AutoCAD paleistis ir darbo pabaiga

AutoCAD redaktoriaus komandos ir vartotojo sąsaja

Meniu skyrių apra as

Brė˛inio maketai

Tikslaus koordinačių nurodymo būdai

Parallel

Tarpinis bazinis takas

Komandų ataukimas

Ekrano valdymas

Brė˛inio spausdinimas

Iankstinė spausdinimo vaizdo per˛iūra

Spausdintuvo arba brai˛ytuvo parinkimas

Spausdinimo parametrų nurodymas ir brė˛inio spausdinimas

Grafinio primityvo duomenys

Tako koordinatės

Atstumas ir kampas

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

Tarpinis bazinis takas

Komandų ataukimas

Iankstinė spausdinimo vaizdo per˛iūra

Tako koordinatės