CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Pasaulio pasidalijimas

istorija

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Pasaulio pasidalijimas

Ekonominė raida antroje XIX a. pusėje

Pirmoje XIX a. pusėje Europos alių pramonės techninis isivystymas nebuvo vienodas ir pama˛u plėtėsi i Vakarų į Rytus. Labiausiai isivysčiusi pramonė buvo Anglijoje, nuo jos nedaug atsiliko Belgija, kurioje anglai buvo investavź nema˛ai kapitalo. 1830-1870 m. prasidėjo sparti Prancūzijos, o kiek vėliau -Vokietijos industrializacija.

Kitose Europos alyse spartus pramonės vystymasis prasidėjo 1871-1914 m. Septintame XIX a. deimtmetyje, Anglijai ir Prancūzijai suma˛inus muitus u˛ įve˛am¹ i vedijos medien¹, vedų medienos pramonė buvo greitai modernizuota, nutiesti gele˛inkeliai, tai atvėrė keli¹ alies industrializacijai. Pramonė Olandijoje ir Danijoje vystėsi kiek lėčiau nei vedijoje. Labai nevienalytė, pramonės po˛iūriu, buvo Austrijos ir Vengrijos imperija.

Antroje XIX a. pusėje Austrijoje ir jai priklausiusioje Čekijoje pramonė buvo plačiai ivystyta, tuo tarpu Vengrijos karalystė iliko ˛emės ūkio kratu.

1861 m., panaikinus baud˛iav¹, Rusija ˛engė pirm¹jį ˛ingsnį industrializacijos keliu. Tačiau tik praėjus dviem deimtmečiams, pama˛u susikaupus kapitalui ir susiformavus nedideliam, bet energingam pramonininkų sluoksniui, alyje prasidėjo kiek spartesnė raida.

Pramonės raida antroje XIX a. pusėje da˛nai patirdavo krizź. Europoje plintant industrializacijai buvo iekoma būdų, kaip ivengti krizių, apriboti nevar˛om¹ lenktyniavim¹. Įmonės jungėsi į didelius susivienijimus, koncernus. Kūrėsi monopolijos. Valstybė turėjo ypač rūpintis transporto plėtra, nes i ūkio aka nebuvo labai pelninga ir į j¹ nebuvo lengva pritraukti privačių investuotojų. Labiausiai pramonininkai i valstybės reikalavo naujų rinkų, kolonijų u˛kariavimo. Taip Europos valstybės įsitraukė į kov¹ dėl u˛jūrio teritorijų grobimo.

Imperializmo prie˛astys

Pirmaisiais XIX a. deimtmečiais tik kelios Europos valstybės vykdė aktyvi¹ kolonijų politik¹. Did˛iausias u˛jūrio valdas turėjo Did˛ioji Britanija, nors tokia politika nebuvo labai populiari tarp anglų. Jų nepasitenkinim¹ kėlė did˛iulės ilaidos kolonijų valdymo aparatui ir kariuomenei, o nauda i u˛jūrio teritorijų nebuvo didelė. Bet atuntame XIX a. deimtmetyje europiečių po˛iūris į kolonijas ėmė keistis. Imperialistinź politik¹ pirmiausia skatino ekonominiai veiksniai. Vystantis industrijai, nema˛a visuomenės dalis tikėjo, kad norint toliau plėtoti gamyb¹, reikia naujų ˛aliavų, taip pat prekių realizacijos rinkų ir kapitalo investicijų. Tokias idėjas palaikė ir bur˛uazija, ir darbininkai. Tai patvirtina ir toks pavyzdys: 1870 m. darbininkų delegacija karalienei Viktorijai įteikė praym¹, kuriame buvo teigiama, kad įsigydama naujų kolonijų vyriausybė gali suma˛inti alyje skurd¹ ir nedarb¹.

Europos valstybių vadovai buvo įsitikinź, kad valstybės savo galingum¹ gali įrodyti tik demonstruodamos jėg¹, plėsdamos savo teritorijas, grobdamos kolonijas. Daugelis politikų teigė, kad jeigu Anglija ir Prancūzija nevykdys imperialistinės politikos, tai jas aplenks Rusija ar net Graikija bei Rumunija.

Imperialistine politika buvo suinteresuoti ne tik pramonininkai, prekybininkai, turėjź i jos tiesioginės naudos. J¹ rėmė ir neturtingieji gyventojų sluoksniai. Sensacingi praneimai apie negirdėtas ˛emes ir neregėtas tautas nepriteklių prispaustiems ˛monėms sukeldavo susi˛avėjim¹ ir pritarim¹ vyriausybių politikai.

Kolonijų politik¹ rėmė ir profs¹jungos bei socialistinės partijos. Jos tikėjo, kad naujų rinkų, ˛aliavų altinių u˛grobimas pagerins darbininkų gyvenim¹. Buvo tikima, kad europiečiai padės vystytis atsilikusioms tautoms. I tiesų daug kolonijų valdytojų, misionierių pasiventź kovojo prie vietinių gyventojų inaudojim¹, steigė mokyklas, ligonines, administracijos aparat¹.

Afrikos kolonizavimas

Antroje XIX a. pusėje europiečiai ˛inojo iaurines Afrikos pakrantes, Pietų Afrik¹, kur savo kolonijas turėjo anglai, o Transvalyje buvo apsigyvenź olandų valstiečiai - būrai. Nedideles kolonijas vakarinėje Afrikos pakrantėje - Senegale ir prie Nigerio ˛iočių - turėjo prancūzai ir anglai, Mozambike ir Angoloje - portugalai. Rytines Afrikos pakrantes kontroliavo arabai. Europiečiai dar nebuvo ityrź centrinės Afrikos dalies, ma˛ai apie j¹ ˛inojo. Kolonijinė ekspansija į Afrik¹ prasidėjo 1875 m., kai Anglija, i Egipto karaliaus nusipirkusi Sueco kanalo akcijas, primetė iai aliai savo protektorat¹. Pietų Afrikoje anglai pradėjo kar¹ prie zulusų gentis. 1877 m. jie net paskelbė Transvalio aneksij¹, bet būrai sutriukino Anglijos kariuomenź.

U˛kariavimus paskatino 1876 m. Belgijos karaliaus Leopoldo III iniciatyva suaukta konferencija, kurioje tartasi, kaip sparčiau itirti Afrikos ˛emyno geografij¹ ir atverti jį europiečiams. Tuoj po konferencijos Leopoldas III finansavo kelias ekspedicijas į Kongo region¹ ir ten įtvirtino belgų viepatavim¹. Tai paskatino kitas Europos valstybes grobti ˛emes Afrikoje.

XIX a. pab., per 20 metų visas ˛emynas buvo ˛aibikai pasidalytas. Imperializmo politikai nekreipė dėmesio į juodajame ˛emyne gyvenančias tautas. Pasidalijź teritorijas, jie nubrė˛davo sienas, neatsi˛velgdami į genčių ir tautų teritorijas. Tokios politikos padarinys - etniniai karai, nesiliaujantys iki iol.

Nuo 1885 iki 1894 m. anglai u˛grobė Nigerij¹, teritorijas, esančias nuo Kapo ˛emės į iaurź iki Kongo. 1890 m. anglai pasiraė sutartį su vokiečiais ir u˛ teisź valdyti Zanzibar¹ atidavė jiems Helgolando sal¹. Prancūzai iplėtė savo teritorijas Senegale, u˛grobė Gvinėj¹, Dramblio Kaulo Krant¹ ir prasiver˛ė iki Centrinės Afrikos.

Vokietija įsitvirtino Pietvakarių ir Rytų Afrikoje, o Italija - Eritrėjoje, Libijoje.

Japonijos ekspansija

I Azijos alių imperialistinź politik¹ vykdė tik Japonija. Iki XIX a. vid. Japonija buvo u˛dara europiečiams. Bet galiausiai jos uostai buvo atverti amerikiečiams bei kitoms Vakarų alims, ir Japonijoje per 20 metų buvo sugriauta sena feodalinė santvarka. Tekančios saulės alis greitai buvo industrializuota, tapo viena sparčiausiai į priekį ˛engiančių alių. Ji taip pat buvo suinteresuota kolonijomis, pirmiausiai Kinijoje. 1893 m. sutriukinus Kinij¹, Japonija gavo protektorato teises Korėjoje, Liaodungo pusiasalį su Port Artūro uostu.

Toks japonų aktyvumas nepatiko Rusijai, norėjusiai įsitvirtinti iaurės Kinijos provincijoje Mand˛iūrijoje. Rusija, palaikoma Prancūzijos ir Vokietijos, privertė Japonij¹ atsisakyti dalies savo u˛kariautų teritorijų. Rusijai buvo suteikta teisė nutiesti gele˛inkelį į pietų Kinij¹, jai buvo inuomotas Port Artūro uostas bei suteikta teisė kontroliuoti Kinijos finansus.

Prieinimasis kolonizatoriams

XIX a. pab. imperialistinė europiečių politika patyrė nema˛ai pralaimėjimų. 1895 m. Kuboje ir Filipinuose prasidėjus sukilimams prie kolonizatorius ispanus, tuo pasinaudojo JAV. Ji parėmė sukilėlius, sutriukino Ispanij¹ ir u˛ėmė Kub¹ bei Filipinus.

1890 m. u˛grobź Raudonosios jūros pakrantėje Eritrėjos kolonij¹, italai tikėjosi u˛imti Abisinij¹. Tačiau 1896 m. kovo mėn. 6 tūkst. italų kariuomenė buvo visikai sutriukinta. 1877 m. būrams pavyko apginti nepriklausomybź, tačiau Anglija neatsisakė pretenzijų į Transvalį. Atradus čia did˛iulių aukso klodų, į Transvalį plūstelėjo emigrantai i Europos, pirmiausia anglai. Baiminantis, jog atvykėliai istums senuosius gyventojus -- būrus, buvo apribotos politinės atvykėlių teisės. Vyriausybė, vadovaujama Paulo Kriugerio, stengėsi suteikti ekonomines koncesijas ne anglams, bet kitiems europiečiams, tarp jų vokiečiams. Britams tai labai nepatiko ir 1895 m. Sesilio Rodso vadovaujami anglai pradėjo intervencij¹ į Transvalį, kurį palaikė kitos Europos alys, ir būrai atlaikė puolim¹. 1899 m. kovo mėn. prasidėjo naujas Anglijos ir Būrų valstybių - Transvalio Respublikos ir Oran˛ijos Respublikos - karas.

60 tūkst. būrų kariuomenė trejus metus prieinosi 350 tūkst. anglų kariuomenei. 1902 m. būrai buvo nugalėti, bet anglai patyrė did˛iulių nuostolių. Tai privertė juos u˛grobtose teritorijose vykdyti nuosaiki¹ politik¹, garantuoti būrams autonomij¹. 1909 m. rugsėjo mėn. i autonominių Transvalio ir Oran˛ijos valstybių, Natalio bei Kapo provincijų buvo sudaryta Pietų Afrikos S¹junga.

Europiečių politika ir įtakos sferų pasidalijimas Kinijoje sukėlė kiniečių pasiprieinim¹. XIX a. pab. ėmė kurtis slaptosios organizacijos, pavadintos ichetvanininkais (kiniet. 'harmoningas, teisėtas kumtis'). Todėl u˛sieniečiai jų narius ir praminė 'boksininkais'. 1900 m. prasidėjo 'boksininkų' sukilimas. Jie ˛udė europiečius, apsupo Europos alių ambasadas Pekine. iam sukilimui slopinti pasiųsti Japonijos, Rusijos, JAV, Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos kariniai daliniai greitai susidorojo su sukilėliais. Sukilim¹ numalinus, Rusija atsisakė ivesti kariuomenź i Mand˛iūrijos, kur planavo galutinai įsitvirtinti. Tai kėlė nerim¹ Japonijai ir Anglijai. Jos baiminosi, kad rusai gali u˛grobti jų įtakos sferas. 1902 m. Japonija ir Anglija pasiraė s¹junginź sutartį, kurioje numatė kilus karui viena kitai padėti. Turėdama tokį u˛nugarį, 1904 m. vasario mėn. Japonija u˛puolė Rusij¹. Rusijos sausumos kariuomenė ir laivynas buvo sutriukinti. Apie 1905 m. pasaulio dalybos praktikai baigėsi. Vis didėjo nesutarimai ir įtampa tarp Europos valstybių. Pusiausvyros ir Europos saugumo sistema buvo sugriauta.

Klausimai ir u˛duotys

Kodėl pramonė Europoje vystėsi netolygiai?

Kaip pramonės valstybės siekė ivengti ekonominių krizių?

Kodėl pramonininkai siekė jungtis į monopolinius susivienijimus?

Kodėl XIX a, pab. ėmė keistis europiečių po˛iūris į kolonijas?

Sudarykite lentelź, kurioje būtų pa˛ymėta, kokias kolonijas valdė Europos valstybės.

Kokiose valstybėse vyko sukilimai prie kolonizatorius?

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1326
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/260/Pasaulio-pasidalijimas81718.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/260/Pasaulio-pasidalijimas81718.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/260/Pasaulio-pasidalijimas81718.php">Pasaulio pasidalijimas</a>

Pasaulio pasidalijimas

istorija

DOCUMENTE SIMILARE

Pasaulio pasidalijimas

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: