Pokyčiai Europoje

'Pramonės perversmo' s¹voka

Pirm¹ kart¹ 'pramonės perversmo' s¹vok¹ pavartojo Frydrichas Engel­sas 1844-1845 m. pasirodžiusioje knygoje 'Darbininkų klasės padėtis Anglijoje'. Labai dažnai šia s¹voka apibūdinamas net visas XIX a.

Pramonės perversmo epocha -tai sparčių technologijos, ekonomi­kos ir socialinių pokyčių epocha, prasidėjusi baigiantis XVIII a. An­glijoje, o po to žingsnis po žingsnio apėmusi beveik visas Europos že­myno valstybes, Šiaurės Amerik¹,

Japonij¹. Po šios revoliucijos minėtos šalys iš agrarinių visuomenių virto pra­monės valstybėmis.

Pramonės perversmas nereiškia, kad buvo diegiamos vien tik techninės nau­jovės. Ji turėjo įtakos ne tik ekonomikai, bet ir visuomenei, valstybių užsienio politikai, miestų plėtrai, gyventojų gausėjimui.

Prasidėjźs Anglijoje, pramonės perversmas pamažu apėmė kitas Europos valstybes, bet Anglija jas buvo pralenkusi apie 50 metų.

Gyventojų gausėjimas

Anglų dvasininkas ir ekonomistas Tomas Maltusas XVIII a. pab. parašytoje knygoje teigė atradźs visuomenės raidos dėsnį. Jis manė, kad gyventojų skai­čius didės labai sparčiai, t.y. geometrine progresija (l, 2, 4, 8 ir 1.1.), o maisto produktų gamyba - tik aritmetine 3, 4). Vadinasi, gausėjant žmonių, vi­suomenė negalės apsirūpinti maistu. Jo nuomone, tik moralinis susilaikymas,

drastiškas gimstamumo ribojimas bei tokie re­greso veiksniai, kaip karas, epidemijos galėjo atitolinti bado mirtį ir žmonijos išnykim¹.

Visais laikais daugelis žmonių neturėjo tiek maisto, kad galėtų sočiai pavalgyti. Istorikai teigia, kad per pastaruosius 600 metų įvairiose Europos šalyse kilo 276 badmečiai. Žmonės, išsekź nuo menko maisto, gyveno nešvariai, nežinojo priežasčių, kodėl plito įvairios ligos. Todėl ir kildavo tiek daug epidemijų. Dar XVII a. šeštadalis Europos miestų gyventojų mirdavo nuo maro. XVIII a. ketvirtadalis Prancūzijos gyventojų mirė nuo šalį nusiaubusios raupų epidemijos. Tūkstančiai žmonių žūdavo karuose.

Viduramžiais gimstamumas ir gyven­tojų gausėjimas buvo ribojamas. Iki pat XVIII a. pab. sukurti šeim¹ galėdavo tik vyriausias valstiečio sūnus, paveldėjźs tėvų žemź, t.y. galėdavźs išmaitinti savo šeim¹. Taip pat pameistrys, tapźs meistru ir įkūrźs savo dirbtuvź, arba pameistrys, vedźs vienintelź meistro dukterį. Visi kiti likdavo nesusituokź, dirbdavo ūkyje arba amatininko dirbtuvėje, tapdavo karei­viais, vienuoliais, išvykdavo į kitas šalis. Šitaip beveik pusė suaugusių vyrų ir mo­terų nesukurdavo savo šeimų, vadinasi vaikų gimdavo mažiau. Tik prieš du šim­tus metų pusiausvyra tarp žmonių gims­tamumo ir mirštamumo buvo pažeista. Nuo antrosios XVIII a. pusės gyventojų skaičius Europoje ėmė sparčiai augti.

Žmonės nebesilaikė nustatytų draudi­mų ir tuokėsi nepaisydami apribojimų. Be to, ir darb¹ jie galėjo susirasti ne tik ūkyje ar amatininko dirbtuvėje, bet ir manufaktūroje, besikuriančiuose fabrikuose. Pažanga žemės ūkyje sudarė s¹ly­gas geriau maitintis. Gyventojų gausėjim¹ lėmė ir tokie faktoriai, kaip medici­nos pažanga, pagerėjusios gyvenimo ir buities s¹lygos.

Cechų gamybos irimas

Pramonės perversmo, neatpažįstamai pakeitusio žmonijos gyvenim¹, prielai­dų reikia ieškoti XVIII a. pr. Viena svarbiausių prielaidų ta, kad ėmė irti ce­chų gamyba. Dar XVII a., augant miestams, plečiantis prekybai, susidarė s¹­lygos Anglijoje panaikinti įvairius luominius apribojimus. Net lendlordai, stambūs žemės savininkai, pradėjo kaupti kapital¹, investuoti jį į prekyb¹, prekių gamyb¹. Tiek Anglijoje, tiek Olandijoje bei kitose Europos šalyse ėmė kurtis manufaktūros. Europos žemyno valstybėse cechų apribojimai galutinai buvo panaikinti per Napoleono karus, įvedus prancūzų civilinį kodeks¹. Kon­kurencijai, kuri anksčiau buvo laikoma amoraliu reiškiniu, dabar jau niekas netrukdė. Prūsijoje cechai buvo panaikinti 1807 m., ir įvesta amatų laisvė. Cechai nebegalėjo varžyti amatininko, kuriam buvo suteikta laisvė nustatyti gaminių kainas bei atlyginim¹ savo darbininkams. XIX a. pr. Vakarų Europo­je buvo išplėsta miestų savivalda. Visa tai atvėrė keli¹ formuotis rinkai, kon­kurencijai, kaupti kapital¹.

Pažanga žemės ūkyje

XIX a. pr. Europoje gyveno 20% visų žemės gyventojų. Nuo 1800 iki 1850 m. gyventojų padidėjo nuo 188 mln. iki 267 mln., t.y. 40%. Toks spartus gausėji­mas nebūtų buvźs įmanomas, jei tų žmonių nebūtų buvź galima išmaitinti. Dar XVIII a. valstiečio ūkis buvo natūrinis.  Visk¹, ko reikėjo, valstietis gaminosi pats: kepė duo­n¹, augino gyvulius, verpė, audė. Pinigų tokiam valstiečiui reikėjo mažai, nes jis nedaug k¹ pirkdavo. Kita vertus, ir parduoti ne k¹ tetu­rėjo: jautį, višt¹, daržovių.

Bet pirmiausia olandai, po to anglai pradėjo tobulinti žemės ūkį. Stambūs žemės savininkai, norėda­mi gauti kuo didesnį peln¹, išau­ginti kuo gausesnį derlių, įdiegė naujus darbo metodus, ėmė auginti naujas technines kultūras: cukrinius runkelius, raps¹, bulves. Buvo tobulinama žemės ūkio technika, nors kuliamoji mašina išrasta tik 1830 m., o dar po ketverių me­tų - pjaunamoji. XIX a. pr. pradėtos kurti didelės gyvulių fermos, buvo išveda­mos geresnės gyvulių veislės, auginama daugiau paukščių.

Sparčiai gausėjant žemės ūkio produkcijai, buvo galima išmaitinti daugiau žmonių, nors dar iki XIX a. vid. Europoje kilo keletas nederliaus metų. Di­džiausias badmetis, labiausiai palietźs Airij¹, kur mirė daugiau nei l mln. žmo­nių, buvo 1846-1847 m.

Naujų mašinų išradimas ir įdiegimas

Kiekvienam darbui atlikti reikalinga energija. Iki 1769 m. energijos šaltiniai buvo žmogus, gyvuliai, vėjas ir vanduo. Pramonei plėtoti reikėjo išrasti tokį

energijos šaltinį, kuris leistų išlais­vinti gamyb¹ nuo šių ribotų gamti­nių energijos šaltinių.

Tai, kad nepaprastos energijos gali teikti vandens garai, žinojo dar senovės graikai, gyvenź prieš Kris­tų. Kaip panaudoti ši¹ energij¹, bu­vo eksperimentuojama nuo XVII a. Sujungźs įvairius ankstesnius eksperimentus, 1769 m. Glazgo universiteto laborantas Džeimsas Vatas sukūrė garo mašin¹. Ji greitai buvo  pritaikyta pramonėje, o vėliau garvežiuose ir laivuose.

1767 m. verpėjas Ričardas Arkraitas išrado verpimo mašin¹, kuria vienas darbininkas vienu metu galėjo verpti 20 siūlų. Taigi ši mašina pakeitė 20 darbi­ninkų.

1785 m. kaimo kunigas Edmundas Kartraitas išrado audimo stakles, kurių energijos šaltinis jau buvo garo variklis.

Iki to laiko daug technikos naujovių buvo išradź ir senovės graikai, ir romė­nai, ir arabai, ir kinai bei kitos tautos. Tačiau per tūkstantmečius žmonėms ne­buvo kilusi mintis nuolatos naudotis šiomis naujovėmis, ieškoti vis naujų išra­dimų ir pritaikyti juos ekonomikai plėtoti.

Transporto ir susisiekimo naujovės

Vykstant sparčiam pramonės perversmui reikėjo nemažai žaliavų, pirmiausia akmens anglies ir geležies rūdos. Sparčiausiai besivystančioje šalyje - Anglijo­je - šių žaliavų pakako. Tačiau jas vežti buvo brangu, nes dar XIX a. tam buvo naudojami arklių ir asilų traukiami vežimai. Norint sumažinti gamybos išlai­das, geležies rūdos liejyklos dažnai buvo statomos tose vietose, kur šie ištekliai buvo rasti, o jei arti nebūdavo akmens anglies, tai geležis būdavo lydoma degi­nant medien¹. Susisiekimo ir transporto galimybes kiek pagerino dar XVIII a. pab. Anglijoje pradėti sparčiai kasti vandens kanalai, kuriais plaukiojo laivai, tempiami arklių. 1807 m. amerikietis Robertas Fultonas išrado garlaivį. Pramo­nei plečiantis būtinai reikėjo išrasti tobulesnź transporto rūšį.

Pirm¹jį geležinkelį 1815 m. sukonstravo anglų inžinierius Džordžas Stefensonas, kilźs iš paprastos angliakasio šeimos. Tais metais jis sukonstravo pirm¹jį garo varom¹ garvežį, o 1825 m. pagal jo projekt¹ buvo nutiesta pirmoji gele­žinkelio linija. 1829 m. nuo Mančesterio iki Liverpulio buvo nutiestas geležin­kelis. Garvežio greitis tuo metu siekė 46 km per valand¹.

Anglijoje bei kitose šalyse netrukus prasidėjo karštligiškas geležinkelių tie­simas. Geležinkelis, pirmiausia, pasitarnavo kasybai. Nuolatos augo geležies ir plieno poreikis, jiems išlydyti sunaudota vis daugiau akmens anglies. Tačiau ypač svarbu buvo tai, kad geležinkelis labiausiai pakeitė tradicines žmogaus gyvenimo formas, jis sudarė galimybes žmonėms masiškai persikelti iš vienos vietos į kit¹. Be to, geležinkelis skatino luominių skirtumų nykim¹, ugdė de­mokratizm¹, nes juo galėjo naudotis visų visuomenės sluoksnių atstovai.

Klausimai ir užduotys

L Kodėl Tomas Maltusas žmonijai prognozavo liūdn¹ ateitį?

Kodėl XIXa. prasidėjo spartus gyventojų skaičiaus augimas?

Kodėl cechų gamyba pradėjo irti?

Kuo pasireiškė pažanga žemės ūkyje?

Kokie technikos atradimai paspartino ekonomikos raid¹?