Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE




BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Priešmokyklinio ugdymo programos įgyvendinimas

literatūra

+ Font mai mare | - Font mai mic






DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

Priešmokyklinio ugdymo programos įgyvendinimas

Priešmokyklinis ugdymas – visuotinis vienerių metų ugdymas, skirtas vaikams padėti subręsti mokyklai. Jis vyksta pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinio ugdymo siekiamybė – padėti vaikui įgyti kasdieniniam gyvenimui bei sėkmingam ugdymui (si) mokykloje būtinų kompetencijų . Išskiriamos penkios kompetencijų grupės: socialinė kompetencija, sveikatos saugojimo kompetencija, pažinimo kompetencija, komunikavimo kompetencija ir meninė kompetencija.


Socialinės kompetencijos ugdymas (is)

Socialinei kompetencijai ugdyti numatomos temos, skirtos skatinti vaikų domėjimąsi įvairiomis socialinio gyvenimo sritimis, plėtoti vaiko supratimą apie socialinę, kultūrinę aplinką, jos reiškinius. Numatoma įvairių, netikėtų idėjų vaikams, įvairių bendravimo ir socialinių situacijų. Vaikai išbando įvairius elgesio, bendravimo būdus. Vaikų patyrimą turtina vaidmenų žaidimai: ,, Namai‘‘ ,,Parduotuvė‘‘ ,,Ligoninė‘‘ ir kt, kai vaikai praktiškai mokosi elgesio būdų, problemų sprendimo įgūdžių. Priešmokyklinėje grupėje atkreipiamas dėmesys į vaikų socializacijos problemas. (Pvz. vaikų agresyvumą, draugystės problemą, prisitaikymą prie naujovių), ieškoma problemų sprendimo, tinkamų išeičių. Priešmokyklinėje grupėje plėtojamos temos: ,,Aš darželyje. Supažinkime‘‘ , ,,Aš pats. Kas aš?‘‘ , ,, Ką aš žinau apie pasaulį‘‘ , ,, Žmogaus gyvenimo linija‘‘ , ,, Mano gimtinė‘‘ , ,, Kas buvo šie žmonės‘‘ , ,,Laikas ir pokyčiai‘‘ ir kt. Svarbios grupėje temos emocinėms ir elgesio problemoms spręsti: ,, Kai jaučiu pyktį, baimę, nerimą‘‘ , ,,Mokomės spręsti konfliktus, nesutarimus‘‘ , ,,Mokomės sakyti komplimentus sau ir kitiems‘‘ , ,, Rizika ir pavojai aplinkoje‘‘ , ,, Mokomės atsipalaiduoti, nusiraminti‘‘ , ,, Mokomės užjausti, padėti‘‘ .

Socialinei patirčiai plėsti taikomos kuo įvairesnės formos, taikomi ugdymo būdai ir metodai.

Kasdieninis bendravimas

Ateidami į grupę, išeidami, vaikai mokosi bendravimo etiketo. Žaisdami drauge, veikdami vaikai įpranta girdėti vienas kitą, derinti veiksmus, keistis informacija. Jei vaikas elgiasi tinkamai, jis sulaukia pagyrimo, dėmesio.

Veikla grupėje

Bendravimo kampelyje vaikai randa priemonių, skirtų pažinti žmogų, bendruomenę, valstybę. Grupėje yra priemonių, padedančių pažinti save: ūgio matuoklė, priemonių vaikų delnų, pėdų anspaudams, siluetams, vaikų nuotraukų, vaikų gimimo dienų kalendorius, išdėliojamos vaikų atsineštos kolekcijos. Grupėje turime įvairių enciklopedijų skirtų žmogui, kultūrai, gamtai, žemės gaublį, Lietuvos vėliava, herbą, žemėlapį, muzikos, pasakų įrašų.

Susitikimai su įvairiais žmonėmis

Plėtojant socialinę vaiko patirtį, svarbu, kad vaikai mokytųsi bendrauti su nepažįstamais, suaugusiais žmonėmis: mokėtų pasisveikinti  prisistatyt, kalbinti, ko nors paklausti. Su vaikais lankomės mokykloje, mokyklos muziejuje, bibliotekoje, parduotuvėje, pašte ir kt. Aptariame su vaikais, ką jie dar norėtų sužinoti, su kuo norėtu susitikti.

Atsipalaidavimo minutės

Pastebėjusi, kad vaikai pavargę, pasyvūs, siūlau atsipalaidavimo minutes. Vaikai klausosi ramios muzikos, jūros ošimo, vėjo užavimo. Atliekame atsipalaidavimo pratimus.

Bendravimas ryto, popietės rate

Ši veikla skirta vaikams pabūti drauge, kartu. Susirinkę į ratą mokomės pasisveikinimo ir atsisveikinimo ritualo, siunčiame vienas kitam palinkėjimus, sakome komplimentus. Kalbamės aktualiomis temomis, diskutuojame, dalijamės patirtimi. Vaikai klausosi įvairių grožinės literatūros kūrinių. Tariamės dėl tvarkos, taisyklų.

Bendravimo valandėlės

Vaikai vaidina įvairias bendravimo situacijas, mokosi problemos sprendimo įgūdžių, jie skatinami atkreipti dėmesį į vaikų ketinimus. Po to aptaria elgesio situacijas, galimus elgesio variantus, siūlo išeitis.

Sveikatos saugojimo kompetencijos ugdymas (is)

Vaiko sveikatai bei jos stiprinimui skiriu daug dėmesio. Prioritetą teikiu tiems sveikatos saugojimo ir fiziniams gebėjimams, kurie garantuoja, kad vaikas lengvai prisitaikys prie naujos aplinkos, mokės derinti darbą ir poilsį, atsipalaiduoti nuo įtampos, saugos savo sveikatą. Ugdau tokius vaikų gebėjimus:

1.      Vaiko savarankiškumą, laikantis asmeninės higienos, maitinantis, rengiantis.

2.      Gebėjimas saugiai elgtis grupėje, namie, kelyje.

3.      Nusiteikimas taisyklingai kvėpuoti, sėdėti, stovėti, skaityti, rašyti.

4.      Nuostata aktyviai judėti.

5.      Gebėjimas tam tikrą laiką išbūti nejudrioje aplinkoje.



6.      Gebėjimas skirti kairę ir dešinę ranką, kryptį, orientuotis erdvėje.

7.      Gebėjimas atlikti tikslius judesius pirštais ir rankomis, akies ir rankos koordinacija.

Priešmokyklinėje grupėje vaikai skatinami kuo daugiau judėti. Dieną pradedame rytine mankšta, su priemonėmis ir be jų. Vaikai skatinami atlikti įvairius pratimus. Siekiu, kad gerėtų vaikų ne tik fizinė, bet ir psichinė sveikata. Du kartus savaitėje vaikai mokomi įvairų judėjimo būdų kūno kultūros valandėlių metu. Iš moksleivio krepšelio lėšų įsigijome priemonių šiai veiklai. Gaila, kad neturime sporto salės, nes ši veikla būtų įdomesnė, naudingesnė vaikams. Skatinu vaikus tyrinėti kur ir kaip juda kūnas, atrasti kuo įvairesnių atskirų kūno dalių. Stengiuosi tinkamai parinkti judrius žaidimus, kurių pagalba galima įgyvendinti visus programoje numatytus tikslus ir uždavinius. Tai žaidimai einant, bėgant aplink ratelį, ratelio viduje, sekant vadovo, žaidimai bėgiojant, kai sprunkama nuo gaudytojo, žaidimai šuoliuojant, ridenat, mėtant ir gaudant kamuolį, žaidimai greičiui, jėgai, vikrumui, koordinacijai, smulkiajai motorikai lavinti, žaidimai statikai, bendravimui ugdyti. Daug dėmesio skiriu vaikų supratimui apie sveikatą plėtoti ir sveikatos saugojimo įgūdžiams ugdyti. Grupėje vykdomas projektas ,, Sveikos gyvensenos ugdymas priešmokykliniame amžiuje, vykdomas prevencinis darbas‘‘ . Grupėje žaidžiame žaidimus, kuriuose reikia susiburti į grupes pagal kūno požymius: akių, plaukų spalvą, ūgį, ir kt. Grupėje turime įvairių katalogų iš parduotuvių. Dėliojame korteles i dvi grupes: ,,Valgyti sveika – valgyti nesveika‘‘ , ,,Maisto produktai – dantukų draugai‘‘ , ,,Saugaus elgesio situacijos ir kt‘‘ .

Įsigijome enciklopediją apie žmogų, jo kūno sandarą. Daugelio sveikatai svarbių įgūdžių vaikas išmoksta nuolat praktikuodamas. Pagiriu vaikus, kartu pasvarstome, kodėl tai svarbu sveikatai, skatinu vaikus laikytis asmens higienos, savarankiškumo įgūdžių, skatinu kuo daugiau žaisti ir judėti lauke. Mokau vaikus laiku eiti miegoti, laiku keltis, padedu ugdytis mitybos ir higienos kultūrą. Organizuojame įvairias atsipalaidavimo minutėles, kurių metu mokomės atsipalaiduoti.

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJOS UGDYMAS (IS)

Atėjusį į priešmokyklinio ugdymo grupę vaiką nuolat stebiu. Stengiuosi išsiaiškinti:

● ar vaikas bendrauja su bendraamžiais ir suaugusiais;

● ar jis smalsus – klausia, klausinėja, kuo domisi;

● ar noriai pasakoja savo patirtus įspūdžius, ar turtinga patirtis;

● ar geba pasekti pasaką;

● ar geba fantazuoti;

● ar jo sakiniai logiški, aiškūs;

● ar vaikas derina žodžius sakinyje, ar nepainioja laikų, skaičių, giminių;

● koks vaiko žodynas;

● ar teisingai taria visus gimtosios kalbos garsus;

● ar domisi spausdintu žodžiu, rašto ženklais;

● ar mėgsta klausytis skaitomos knygos, išklausyti, sukaupti dėmesį;

● ar bando pats rašyti, ar mėgsta piešti;

● ar turi klasifikavimo, apibendrinimo pradmenis.

Vaiko kalbos ugdymas priešmokyklinėje grupėje vyksta spontaniškai ir tikslingai, sudarant įvairias situacijas. Pirmiausiai vaikai mokosi buvimo greta vienas kito: kalbėti atsisukus į pašnekovą, jį praleisti, padėti jam ir kt. Vienas iš svarbiausių komunikacijos būdų – kalbinis bendravimas. Priešmokykliniais metais dominuoja sakytinė komunikacija: kalbėtojas <-> klausytojas.

Kalbėtojas ir klausytojas susiję tarpusavyje, vienas kitą veikia. Gebėjimas kalbėti – tai gebėjimas tūrėti ką pasakyti ir gebėjimas pasakyti – raiška. Grupėje yra vaikų, kurie turi daug patirties, įspūdžių, tačiau nemoka apie tai papasakoti. Yra vaikų, kurie kalba nuolat, tačiau jų kalba neryšli ir nelogiška. Grupėje nuolat skatinu vaikus pasakoti draugams patirtus nutikimus, išsakyti džiaugsmą, liūdesį, žaidžiant tartis, kalbėtis su draugu, pasakyti savo norus, išklausius pasaką ją aptarti, pasidalinti įvairiomis ,, žiniomis‘‘ su draugais, sekti pasakas, deklamuoti, žaisti įvairius kalbos žaidimus. Svarbu, kad priešmokyklinukas gebėtų išklausyti. Vaikai pratinami tylėti, kai kalba draugas, parodyti susidomėjimą, nepertraukti kalbančiojo.

Rašytinės kalbos ugdymas (is)

Viena iš rašymo ir skaitymo sąlygų – vaiko patirtis. Kuo turtingesnė patirtis, kuo daugiau jis ją išsako žodžiais, išreiškia simboliais – piešiniu, raide. Siekiu, kad vaikai žinotų: kas pasakyta – tą galima užrašyti, kas užrašyta – galima perskaityti. Vaiko kalbinė kompetencija neatskiriama nuo pažintinės kompetencijos. Grupėje leidžiame įvairias knygeles: ,, Ką aš myliu‘‘ , ,, Mano namas‘‘ , ,, Mano raidės‘‘ ir kt. Raštinė kalba vartojama kasdieniniame gyvenime. Tai kasdieniniai rašymai lentoje, įvairių užrašų kopijavimai, sveikinimų rašymai ir kt. Organizuoju veiklą, žaidimus, kurių metu vaikai įsimena raidžių pavadinimus žino, kad tai vaiko vardo raidė. Skatinu vaikus domėtis knyga. Kalbamės apie knygų iliustracijas, piešinius. Vykstame į miestelio biblioteką. Grupėje žaidžiame vaidmeninį žaidimą  Biblioteka‘‘.




Eisiančio į mokyklą vaiko komunikavimo gebėjimai

Šešių metų vaikas turi pasakojimo, apibūdinimo, svarstymo, aiškinimo, informavimo pradmenis. Jis geba kalbėti su suaugusiais ir vaikais, atsižvelgdamas į situaciją. Dauguma šešiamečių tiksliai ir aiškiai taria daug gimtosios kalbos garsų, ugdosi individualaus kalbėjimo pagrindus.

Rašytinės kalbos gebėjimai:

● nusimano apie spaudinius;

● suvokia, atpažįsta, gali pavadinti ir savarankiškai parašyti kelias didžiąsias ir mažąsias raides;

● suvokia, atpažįsta, gali parašyti keletą trumpų žodžių;

● suvokia ir teisingai vardina puslapį, sakinį, tašką, žodį, raidę;

● rašo savo vardą, pavardę, draugo vardą;

● gali parašyti keletą diktuojamų raidžių, ir trumpų žodžių;

Dauguma vaikų, palikdami priešmokyklinę grupę būna įgiję šiuos gebėjimus. Svarbi mūsų grupės vaikams logopedės Editos Kaveckaitės pagalba.

PAŽINIMO KOMPETENCIJOS UGDYMAS (IS)

Ugdant priešmokyklinio amžiaus vaiko pažinimo kompetenciją, svarbu plėtoti tam tikras temas: vaikas pažysta save, įgyja supratimą apie artimiausią socialinę, kultūrinę aplinką, gimtinę, laiko tėkmę. Stengiuosi, kad vaikai tobulintu turimus pažinimo būdus ir išbandytu naujus. Tyrinėdamas visais pojūčiais, stebėdamas, išbandydamas, spręsdamas problemas, vaikas kaupia pažinimo patirtį. Šiais metais plėtosime šias temas: ,, Vandens lašelio kelionė‘‘ ( mini projektas) , ,, Ką aš žinau apie pasaulį?‘‘ , ,, Žmogaus gyvenimo linija‘‘ , ,, Ką slepia miškas?‘‘ , ,, Ką žinau apie pinigus?‘‘ , ,, Kas buvo šie žmonės?‘‘ , ,, Kūrybinės raiškos ir atradimų savaitė‘‘ ir kt. Bendraudamas su vaikais, suaugusiais vaikas užduoda klausimų į kuriuos ieškome atsakymo informacinio pobūdžio, grožinės literatūros kūriniuose, enciklopedijose. Įsigijome enciklopedijų apie gamtą, Lietuvą, žmogaus kūną. Šešiamečiai turi daug patirties, nors ši patirtis skirtinga, bet vaikai gali keistis informacija, pasakyti ją vienas kitam, svarstyti, diskutuoti, aiškintis, tartis. Vienas kitą papildydami jie turtina žodyną, pažinimo patirtį. Domėtis [pasauliu, reiškiniais skatinu užduodama atviruosius arba probleminius klausimus: kur yra širdelė? , kuo įdomus miškas rudenį? Tai skatina vaikus ieškoti informacijos, moko spręsti problemas. Skatinu vaikus nuolat stebėti aplinką, gamtą, kas nuolat vyksta, kokie reiškiniai, kas keičiasi. Kasdien stebime orą, jo pasikeitimus, žymime gamtos kalendorių. Stebėdami vaikai tyrinėja aplinką įvairiais pojūčiais – lytėjimo, uoslės, klausos, skonio,regėjimo.. Po to vaikai dalijasi pastebėjimais, patirtimi, komentuoja. Pasiūlau įvairių patirties išraiškų būdų: stebint ženkliname, renkame pavyzdžius, dėliojame paveikslėlius įvairia seka, ženkliname simboliais ( raidėmis, skaitmenimis) , stebėjimo rezultatus ženkliname ant ūgio matuoklio ir kt. Grupės vaikai mėgsta žaisti stalo žaidimus. Jie padeda suprasti priešybes, nuoseklumą, sekos, grupės, visumos ir dalies santykį. Šešiamečiai geba eksperimentuoti. Jie tyrinėja dažus, sodina augalus, juos prižiūri, žaidžia su magnetais, padidinamaisiais stiklais, veidrodėliais, išbando savo jėgą, vikrumą. Priešmokyklinukai kaupia patirtį, klausydami informacinių tekstų, grožinės literatūros kūrinių, įsivaizduodami, fantazuodami. Po šios veiklos pasiūlau vaikams nupiešti apie tai kas buvo skaitoma. Pažindami pasaulį, vaikai tikslina ir plečia savo žodyną. Organizuoju išvykas, kurių metu vaikai plečia savo akiratį. Susitinkame su būsima mokytoja, su bibliotekos, pašto, parduotuvės darbuotojais, mokyklos mokytojais. Grupėje suplanuota kūrybinės raiškos atradimų savaitė. Vaikai eksperimentuoja, tyrinėja, atlieka įvairius bandymus, apibendrina, daro išvadas. Vaiko gyvenimas neatsiejamas nuo bendruomenės gyvenimo. Šventės padeda vaikams suvokti tradicijas, vertybes, simbolius. Grupėje suplanuotos įvairios kalendorinės šventės. Vaikai yra netik švenčių stebėtojai, bet ir dalyviai, organizatoriai.

MENINĖS KOMPETENCIJOS UGDYMAS (IS)

Priešmokykliniame amžiuje meninė veikla turi įtakos vaiko gabumams ir jo intelekto raidai. Ankstyva vaiko meninė veikla teigiamai veikia ne tik meninius, bet ir socialinius, pažintinius bei komunikacinius gebėjimus. Kūrybinės meninės veiklos pobūdis skatina vaiko asmenybės tobulėjimą, žadina vaiko emocijas.

Muzikinį ugdymą organizuoja meninio ugdymo pedagogė. Daug dėmesio skiriame šiems uždaviniams:

● sudaryti sąlygas muzikinei kūrybai;

● Siekti, kad vaikas išgyventų džiaugsmą.



● Turtinti ir plėtoti muzikinę patirtį.

● Ugdyti elementarius muzikavimo gebėjimus.

● Ugdyti elementarius susikaupimo bei muzikos klausymo įgūdžius.

Muzikinis ugdymas vyksta ir kitos veiklos metu, glaudžiai susijęs su kitomis kompetencijomis: socialine, pažintine, komunikacine, sveikatos saugojimo, taip pat daile, šokiu ir kt.

Priešmokyklinėje grupėje muzikinis ugdymas apima šias muzikines veiklos rūšis:

● dainavimą;

● grojimą;

● muzikos klausymą;

● improvizavimą;

● muzikinius žaidimus, ratelius, judėjimą pagal muziką.

Siekdami taisyklingo dainavimo, užsiėmimus praturtiname kvėpavimo, raiškios kalbos, muzikinio intonavimo pratimais. Muzika mūsų grupėje skamba ne tik muzikos užsiėmimų metu, bet ir vaikams žaidžiant, piešiant, valgant, rytinės mankštos, kūno kultūros, įvairių žaidimų metu.

Grupės vaikus mokau įvairių šokių, ratelių. Mokomės lietuvių liaudies žaidimų. Rengiame koncertus tėveliams, dalyvaujame įvairiuose renginiuose mokykloje. Įsigiję įvairių pasakų su vaikais vaidiname. Laisvas,  nesuvaržytas vaiko elgesys vaidinant padeda vaikams atsipalaiduoti, atsikratyti įtampos, bendrauti judesiu, mimika, kalba. Šešerių metų vaikų vaidyba visada išlieka improvizacinio pobūdžio. Pajutę improvizacijos kryptį, į ją įsitraukia ir vaikai. Vaikų vaidybines improvizacijas glaudžiai sieju su kita ugdomąja veikla. Tai kartu ir meninės kompetencijos ugdymas-siekiama, kad vaikas ,, įsivaizduotų, pajaustų, kurtų, grožėtųsi‘‘.

Per kūno kultūros valandėles naudoju šias vaidybines improvizacijas:

● paragaukime citriną;

● užuoskime verdamus pietus, mamytės kvepalus;

● išvyskime voveraitę;

● šokinėkime per įsivaizduojamas balas, kelmus;

● plaukime menamoje vonioje, pasitaškykime.

Gimtosios kalbos ugdymo valandėlių metu sukaupiame įvairių žodžių vartojimo ir jų intonavimo patirtį. Vėliau vaidiname vadybines improvizacijas:

● Lagaminas batų;

● Kas krepšelyje?

● Žaisliukų pasisveikinimas;

● Pokalbis telefonu;

● Pasaka ratu

Skatinti ir plėtoti vaiko kūrybines galias stengiuosi daile. Vaikų dailė atspindi jų pasaulį, jie piešia remdamiesi savo patirtimi ir pastebėjimais. Kuo gausesnė vaiko patirtis, tuo didesnis siekis ją išreikšti. Vaikams pasiūlau įvairių dailės priemonių ir medžiagų, netradicinių medžiagų ir priemonių (vaškas, pjuvenos, drožlės, riešutai, konkorežiai, lapai, smėlis). Piešiame magnetu, naudojame klijus. Žiemą spalvoto vandens purkštuvais ant sniego piešiame įvairius piešinius. Prieš šventes vaikai patys puošia grupę, daro įvairius darbelius. Skatinu vaikus eksperimentuoti, tyrinėti dailės priemones ( maišyti spalvas, išbandyti spalvų derinius, atrasti piešimo priemonių paliekamus pėdsakus, išbandyti piešimą rankomis) . Kurdamas vaikas jaučia pasitenkinimą, džiaugsmą dėl savo pasiekimų. Kai vaikui sekasi, dailė tampa pasitenkinimo šaltiniu, stiprėja teigiamas savęs vertinimas. Daug dėmesio skiriu vaiko kūrybos darbeliams. Kartu su vaiku džiaugiuosi jo darbeliais, pasikalbame bei juos vertiname. Svarbus ne veiklos rezultatas, o vaiko pastangos, teigiamos emocijos.

DARBAS SU TĖVELIAIS

Kartu su tėveliais aptariame priešmokyklinio ugdymo grupės programą. Stengiuosi jiems nusakyti programos tikslus ir uždavinius. Skatinu tėvelius būti mano pagalbininkais.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė                                              V. Vičiulienė









Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 674
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site