CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

ETIKA IR SOCIALINE ATSAKOMYBE

valdymas

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Mūsų kasdieninėje kalboje yra daugybė ˛od˛ių su morale susijusioms s¹vokoms ireikti5. Tai, pavyzd˛iui, ˛od˛ių poros geras-blogas, nesavanaudikas-egoistikas arba tokie ˛od˛iai kaip privalėti, pareiga, s¹˛inė, atsakomybė, yda, dorybė ir 1.1. Tai, kad iuos ˛od˛ius nesunkiai suprantame ir vartojame, rodo, jog kasdieniniame bendravime pasitelkiame iankstinį moralės s¹vokų supratim¹, kuris yra būdingas mus supantiems ˛monėms. Visose epochose etika nagrinėjo įvairiose praktikos srityse doroviniu po˛iūriu teisingų dalykų problemas ir siekdavo tuos dalykus ikelti kaip socialines normas. Taigi normos yra socialinės veikimo taisyklės. Skiriamos teisinės ir dorovės normos. Teisės normos yra socialiai veiksmingos todėl, kad jų laikytis yra privalu, o dorovės normos egzistuoja todėl, kad joms pritaria dauguma visuomenės narių. Pastaruoju metu ˛mogaus veikla sparčiai plėtojasi, tampa sudėtingesne, atsiranda naujų veiklos rūių, todėl būna, kad ne visk¹ reglamentuoja teisinės normos. Kaip tokioje situacijoje organizacija vykdys savo veikl¹ visuomenės at˛vilgiu daugiausia priklausys nuo organizacijos vadovų dorovės. Jeigu organizacijos vadovybė yra s¹˛ininga, tuomet organizacija savo veikl¹ vykdys atsakingai, t.y. ji laikysis galiojančių Įstatymų, o ių nesant nepablogins los bendruomenės, kurioje ji veikia, padėties. Taigi, galime pasakyti, kad organizacijos socialinė atsakomybė - tai jos geranorikos pastangos sprźsti socialines problemas, net ir tada, kai įstatymas neįpareigoja jos tai daryti. Organizacijos socialinės atsakomybės pagrindas yra vadovų ir, be abejo, visų darbuotojų moralė, kaip da˛nai mes įpratź sakyti, vertybių sistema. Tačiau Įvairiose socialinėse struktūrose dėl vienokių ar kitokių prie˛asčių gali ikilti etinių normų problemų :

Dėl vertybių kaitos ligi tol galiojusios normos visuomenei gali tapti
nepriimtinos;

Gali atsirasti naujų veikios rūių arba jau esamos gali įgyti nauj¹
socialinź prasmź, Tada j¹ būtina sunorminti;

Dalinės etikos normos gali imli konfliktuoti tarpusavyje.
Tokiose situacijose priimti teising¹ sprendim¹ vadovui padeda

filosofiniai socialinės atsakomybės pagrindai : utilitarizmas (naudingumas). ˇmogaus prigimties teisės ir teisingumas6.

Utilitarizmas. Doras vadovas siekia, kad jo organizacijos veiklos pasekmės būtų naudingos kuo didesniam ˛monių skaičiui. Toks vadovas paprastai atmeta sprendimo alternatyvas, kurios tiktų tik siauram vartotojų ratui ir kurios nuviltų daugum¹. Taigi utilitarizmas padeda vadovui pasirinkti tinkam¹ sprendim¹. Tarkime, komercinio banko vadovybė priima sprendim¹ mokėti didesnes palūkanas u˛ indėlius savo darbuotojams. is sprendimas patenkina tik nedidelź grupź ˛monių ir nėra taikytinas daugumai indėlininkų. Taigi is sprendimas yra neetikas, todėl bankas visuomenės at˛vilgiu elgiasi neatsakingai.

ˇmogaus teisės. Priimdamas sprendimus, vadovas turi pripa˛inti ir vertinti ˛mogaus teises. Jeigu sprendimas gali pa˛eisti nors vieno ˛mogaus orum¹, vadovas privalo jį atmesti. Pavyzd˛iui, vadovas negali versti ˛mones veikti prie jų moralinius įsitikinimus.

Teisingumas. Jis ireikia visų asmenų vienod¹ laisvź ir tie, kurie padarys ˛al¹ kitiems, bus nubausti. Organizacijos vadovai privalo ˛inoti iuos argumentus ir jais vadovautis.

Organizacijos socialinės atsakomybės pavyzd˛ių ities yra daug : mes ˛inome, kad organizacijos skiria nema˛ai lėų labdarai, aplinkosaugos problemoms sprźsti, jaunų ir gabių studentų mokymosi u˛sienyje ilaidoms padengti ir 1.1. Tačiau organizacijos atsakomybė visuomenei - tai ne tik labdara. Jeigu gamybos procese yra naudojamos ˛mogaus sveikatai ˛alingos med˛iagos ir organizacija imasi priemonių pakeisti tas med˛iagas ne tokiomis kenksmingomis, tai taip pat rodo jos atsaking¹ po˛iūrį į visuomenź. Verslo socialinės atsakomybės turinį ˛monės supranta labai nevienodai. Taip yra dėl to, kad skirtingai traktuojami organizacijos tikslai. Galima skirti tradicinį ir iuolaikinį po˛iūrį į socialinź atsakomybź.

Tradicinis po˛iūris : verslas tarnauja visuomenei ir ireikia socialinź atsakomybź pačiu geriausiu būdu tik tada, kai savo peln¹ jis padidina, vadovaudamasis esamomis juridinėmis normomis. Tokios nuomonės buvo A.Smitas, jai pritaria ir Nobelio premijos laureatas Miltonas Fridmenas.

iuolaikinis po˛iūris. Jo alininkai P.Drukeris, D˛.Staineris ir kiti mano, kad organizacijos gali ir privalo kartu su valstybiniais organais prisidėti prie visuomenės gerovės kėlimo ir būti atsakingos u˛ vietimo sistem¹, sveikatos apsaug¹, kultūr¹, men¹, kov¹ su aplinkos terim¹ ir 1.1. Teoretikai teigia, kad biznis privalo padėti visuomenei sprźsti jos problemas, antraip vyriausybės įsikiimas, sprend˛iant tas problemas, suma˛intų tolesnź verslo įtak¹ ir vald˛i¹.

Argumentai ui ir prie socialinź atsakomybź. Argumentai u˛:

Formuojasi palankesnės ilgalaikės veiklos perspektyvos. Jei
organizacija stengiasi pagerinti vietinės bendruomenės gyvenim¹, tai yra
naudinga ir jai pačiai, nes kai visuomenės socialinė padėtis geresnė,
susidaro palankesnės s¹lygos plėtoti versl¹ ir ne pelno veikl¹. Paprastai
ilaidos socialinėms reikmėms einamuoju momentu esti didelės, tačiau
tolimesnėje perspektyvoje jos gali skatinti pelno augim¹, nes vartotojų,
tiekėjų ir vietinių gyventojų s¹monėje formuojasi teigiamas organizacijos
įvaizdis.

Organizacijos turi ˛mogikųjų ir finansinių iteklių, todėl dalį ių
iteklių gali skirti socialinėms reikmėms.

3. Visuomenės lūkesčių ir po˛iūrio į biznį pasikeitimas. Lūkesčiai dėl biznio investicijų socialiniams poreikiams pastaruoju metu labai pasikeitė. Ir organizacijos, ir pavieniai ˛monės tikisi paramos i stiprių ir turtingų organizacijų, kai susiduria su problemomis, kurių nepajėgia isprźsti valstybinės vald˛ios institucijos. Todėl kad suma˛ėtų atotrūkis tarp naujų lūkesčių ir realių darbų, organizacijos privalo dalyvauti sprend˛iant socialines problemas.

Argumentai prie:

Pa˛eid˛iamas pelno maksimizavimo principas. Organizacija,
nukreipdama dalį iteklių socialinėms problemoms sprźsti, negali
maksimizuoti pelno. Organizacija elgiasi atsakingai, jeigu savo dėmesį
sukoncentruoja į ekonominių tikslų įgyvendinim¹, moka valstybei
mokesčius, kuriuos i naudoja visuomenės socialinėms reikmėms
patenkinti.

Lėos socialinėms reikmėms - tai padidėjusios ilaidos, kurias
organizacija, siekdama padidinti peln¹, pakėlusi gaminamos produkcijos
kainas, perkelia ant vartotojų pečių.

Kompetencijos stoka sprend˛iant socialines problemas.
Organizacijos personalas yra gerai parengtas dirbti tam tikroje konkrečioje
srityje, tačiau jam trūksta patirties sprźsti socialines problemas, todėl
da˛nai organizacijos pastangos ir itekliai, skirti tam tikslui, neduoda
laukiamo efekto.

Apibendrinant galima pasakyti, kad biznio atsakomybė visuomenei -labai plati s¹voka, realiame gyvenime turinti apimti ne tik sveikatos, gamtos ir aplinkos, kultūros apsaug¹, bet ir ekonominius procesus, nedarb¹, produkcijos kokybź, kainas ir 1.1. U˛ visus iuos procesus verslas atsakingas todėl, kad visuomenė yra jo veiklos produktų vartotoja ir kartu tų produktų kūrėja. Verslas, sutelkźs nema˛us ˛mogikuosius ir finansinius iteklius, privalo dalį tų lėų skirti socialinėms visuomenės problemoms sprźsti, nes tik itaip jis galės pelnyti visuomenės pasitikėjim¹, pritarim¹ savo veiklai ir susikurs geresnes s¹lygas ateityje plėsti savo įtakos sferas. Verio organizacijos vien gra˛iais reklaminiais ūkiais teigiamo įvaizd˛io nesusidarys. Jos turi konkrečiais veiksmais įrodyti visuomenei, kad verslas netrukdo ˛monėms gyventi, o jiems padeda ir ˛ada jais rūpintis ateityje. Organizacija privalo s¹˛iningu darbu isikovoti savo viet¹ rinkoje, gerbti konkurentus, tinkamai atstovauti sau visuomenėje ir savo veikla gerinti alies ekonominį, kultūrinį ir socialinį gyvenim¹.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 817
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/263/ETIKA-IR-SOCIALINE-ATSAKOMYBE94148.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/263/ETIKA-IR-SOCIALINE-ATSAKOMYBE94148.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/263/ETIKA-IR-SOCIALINE-ATSAKOMYBE94148.php">ETIKA IR SOCIALINE ATSAKOMYBE</a>

ETIKA IR SOCIALINE ATSAKOMYBE

valdymas

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: