ORGANIZACINIO KLIMATO KLAUSIMYNO TARPKUTŪRINĖS VALIDACIJOS TYRIMO REZULTATAI

1. Skalių tarpkultūrinės validacijos rezultatyvumo tipiniai pavyzdžiai

Šieme skyriuje siekiama išsiaiškinti, kokiu mastu pavienės skalės, kurios yra validžios ir patikimos pirminėje kultūroje gali (negali) būti į kitą kultūrą perkeltos tiesiogiai, neatliekant testo žingsnių atrankos (Item selection) analitinės procedūros.

Šiuo tikslu atlikta skalių korekcija, kurios tipiniai pavyzdžiai išdėstyti žemiau. Korekcija skirstyta į keturis sąlyginius tipus:

I. Tiesioginį perkėlimą. Skalės, priskirtos šiam tipui, persikėlė be jokių papildomų korekcijų pagal visus psichometrinius rodiklius.

II. Perkėlimą su minimalia korekcija. Tai skalių tipas, nurodantis, jog čia priskirtoms skalėms vis tik reikėjo minimalių korekcijų pavienių testo žingsnių lygmenyje (atsisakyta vos vieno ar dviejų blogiausiai „susuveikusių“ testo žingsnių).

III. Perkėlimą su ženklia korekcija. Skalių tipas, į kurį buvo priskirtos skalės dėl ženklios korekcijos pavienių testo žingsnių lygmenyje (atsisakyta daugiau nei trijų nepavykusių perkelti testo žingsnių, po kurių išmetimo skalės rodikliai ženkliai pakilo).

IV. Nepavykusį perkėlimą. Šiam tipui priskirtinų skalių net ir po maksimalių korekcijų nepavyko perkelti kultūriškai.

1.1 lentelė. Tiesioginio perkėlimo tipiniai pavyzdžiai

Gana nemažai validuojamo klausimyno skalių persikėlė tiesiogiai. 1.1 lentelėje pateikti charakteringiausi perkėlimo pavyzdžiai, priskirtini primajam perkėlimo tipui. Pagal visus pasirinktus klausimyno validavimo rodiklius aukščiausi įverčiai sutinkami Anglijos bei Belgijos imtyse. Anglijos imtyje geriausiai persikėlė „Tarpusavio santykių“ skalė, kurios Standardized item alpha siekia net 0,94, Belgijos imtyje –“Neformalių grupių“ skalė, kurios šis rodiklis taip pat yra labai aukštas (0,83). Kiti tipiniai tiesioginio perkėlimo pavyzdžiai pateikiami 7 ir 8 priede.

1.2 lentelė. Perkėlimo su minimalia korekcija tipiniai pavyzdžiai

Antrajam skalių korekcijos tipui priskirtinų skalių charakteringiausi pavyzdžiai pateikiami 1.2 lentelėje.

Anglijos imtyje „Neverbalinės komunikacijos“ skalėje pasirodė netinkamas tik vienas testo žingsnis. Jį išmetus, visos skalės Standardized item alpha pagerėjo per 0,14 punkto. Skalės „Atėjimas į organizaciją ir išėjimas iš jos“ rodikliai buvo gana aukšti ir prieš korekciją, tačiau išmetus vieną mažiausio įverčio testo žingsnį skalės Standardized item alpha pakilo nuo 0,76 iki 0,84.

Vokietijos imtyje žymiausiai pagerėjo „Verbalinės (žodinės) komunikacijos“ skalės konsistencija. Joje, išmetus tik vieną netinkantį testo žingsnį, visi rodikliai išaugo ženkliai: Standardized item alpha koeficientas padidėjo per 0,2 punkto (nuo 0,37 iki 0,57), itt per 0,17 punkto, o rSB per 0,97 punkto (-0,26 iki 0,71). Kiti pateikti perkėlimo su minimalia korekcija pavyzdžiai taip pat atskleidžia, jog atmetus tik vieną testo žingsnį kaip netinkamą, visi skalės rodikliai ženkliai pagerėja (žr. 1.2 lentelę, 7 ir 11 priedą).

Trečiajam tipui priskirtinoms skalėms prireikė ženklios korekcijos pavienių testo žingsnių lygmenyje. Dažniausiai pasitaikė, jog buvo atsisakyta daugiau nei trijų nepavykusių perkelti testo žingsnių, po kurių išmetimo, skalės rodikliai ženkliai pakilo. Šis tipas charakteringiausiai atsiskleidžia per 1.3 lentelėje pateiktus pavyzdžius. Belgijos imtyje ženkliai (nuo 0,18 iki 0,71) pakilo „Humoro“ skalės Standardized item alpha rodiklis atsisakius net pusės skalę sudariusių testo žingsnių. Gautas aukštas skalės vidinio nekintamumo rodiklis nurodo, jog pasiektas aukštas skalės patikimumo lygis, tačiau abejotina, ar išties ši skalė gali būti laikoma validi. Juk matavimo tikslumas ir patikimumas tiesiogiai susijęs su skalės ilgumu.

1.3 lentelė. Skalių perkėlimo su ženklia korekcija tipinis pavyzdys. Belgijos atvejis

Ketvirtajam nepavykusio perkėlimo, tipui priskirta nedaug „Organizacinio klimato klausimyno“ skalių. Iš pateiktų pavyzdžių (žr.1.4 lentelę) matyti, jog Čekijos ir Vokietijos imtyse „Vyrų ir moterų santykių“ bei „Kūrybiškumo ir iniciatyvos skatinimas, bausmės“ skalių visiškai nepavyko perkelti, kadangi gauti statistiniai rodikliai yra per daug maži tiek visos skalės, tiek pavienių testo žingsnių lygyje (žr. 9 ir 10 priedą). Pavyzdžiui, Čekijos imtyje skalės „Kūrybiškumo ir iniciatyvos skatinimas, bausmės“ Cronbach alpha rodiklis pagerintas po trijų etapų korekcijos. Vis dėlto, matyti, jog ši skalė taip ir liko nevalidi – rodiklio įvertis nepasiekė minimalios reikalaujamos 0,5 ribos, nors buvo atsisakyta daugiau nei pusės skalę sudariusių testo žingsnių.

1.4 lentelė. Nepavykusio perkėlimo pavyzdžiai

Apibendrinant skalių tarpkultūrinės validacijos rezultatyvumo tipinius pavyzdžius matyti, jog Organizacinio klimato klausimynas, kurio psichometrinės charakteristikos Lietuvos imtyje yra labai aukštos, negali tuo pačiu prilygti nagrinėtais atvejais: bent minimalios skalių korekcijos atliktos visų šalių imtyse. Apibendrinant rezultatus atskirų skalių lygmenyje galima konstatuoti, kad nematyti tendencijos, jog egzistuoja tam tikros skalės, kurioms visų šalių atveju būtų prireikę korekcijos. Galima teigti, jog atskirose šalyse buvo koreguojamos skirtingos skalės, neišvengiant kai kurių sutapimų (pavyzdžiui, „Neverbalinės komunikacijos“ skalės nepavyko perkelti tiek Čekijos, tiek Vokietijos imtyje).

2 Skalių tarpkultūrinės validacijos rezultatai atskirose šalyse

Šiame poskyryje aptariami skalių tarpkultūrinės validacijos rezultatai atskirose šalyse.

2.1 lentelėje pateikiami Organizacinio klimato klausimyno skalių vidinė konsistencijos (Cronbach α) rodikliai po skalių korekcijos. Matyti, jog visose šalyse geriausiai persikėlė „Gandų, apkalbų, veidmainiavimo“ ir „Tarpusavio santykių“ skalės. Aukščiausia skalių vidine konsistencija pasižymi Anglijos imtis. Skalės „Tarpusavio santykiai“ Cronbach α yra net 0,94, o i/tt ir Split half rodkilai taip pat aukšti: r vidurkis yra lygus 0, 56; r _min = 0,14; r _max = 0,91 (žr. 14 priedą). I/tt _min = 0,45; i/tt _max = 0,87; vidurkis = 074 (žr. 12 priedą), SH = 0,84, o Spirmeno Brauno koeficientas lygus 0,92 (žr. 13 priedą). Anglijos imtyje taip pat labai gerai persikėlė ir šios skalės: Gandai, apkalbos, veidmainiavimas, Kartų santykiai, Valdymo/vadovavimo stilius. Jų aukštą konsistenciją patvirtina r, I/tt, SH rodikliai (žr. 12, 13 ir 14 priedus). Žemiausias šioje šalyje Cronbach α (0,59) yra Kūrybiškumo ir iniciatyvos skatinimas, bausmės dimensijoje, kuriai buvo atliekamos keturios korekcijos (žr. 7 priedas). Kaip matyti iš pateiktos lentelės, vidutinis konsistencijos koeficientas, kuris parodo testo patikimumą, aukščiausias yra Anglijoje - 0,82. Turint omenyje, jog kuo šio rodiklio reikšmė didesnė (arčiau vieneto), tuo testas yra patikimesnis. Galima daryti išvadą, jog Anglijoje Organizacinio klimato klausimynas yra validus.

Belgijoje visų dimensijų Cronbach α vidurkis yra 0,75. Aukščiausia vidinė konsistencija yra Saugumo / apibrėžtumo pojūtis, psichologinis komfortas dimensijoje, kur Cronbach α siekia 0,87, o ITT _vidurkis = 0,45, r _vidurkis = 0,42, SH = 0,72, RSB = 0,84. (žr. 12, 13 ir 14 priedą ).

Latvijos imtyje pastebėti geriausi Organizacinio klimato klausimyno padaptavimosi rodikliai (beveik visos skalės persikėlė tiesiogiai, žr. 2.2 lentelę). Vis dėlto matyti, jog Cronbach α įvertis yra kiek žemesnis nei kitų šalių imtyse (neskaitant Čekijos). To priežastis – taikyta sutrumpinta klausimyno versija. Tikėtina, jog taikant ilgąją Organizacinio klimato klausimyno versiją, nagrinėjamų rodiklių įverčiai dar labiaui padidėtų.

Čekijos imtyje skalių persikėlimas nebuvo sėkmingas. Iš 2.1 ir 2.2 lentelių matyti, jog ši imtis pasižymi mažiausiais Cronbach α įverčiais, o skalių korekcijos laipsnis taip pat būvo aukščiausias. Hipotetinė interpretacija: nesėkmingos adaptacijos priežastis – klausimyno vertimo schema, kuomet pirmiausia buvo verčiama į Anglų kalbą, o tik po to į Čekų.

2.1 lentelė. Organizacinio klimato klausimyno skalių vidinė konsistencija (Cronbach Alpha) po adaptavimo

2.2 lentelė. Organizacinio klimato klausimyno skalių korekcijos laipsnis adaptavimo procese

Apibendrinant skalių tarpkultūrinės validacijos rezultatus atskirose šalyse matyti, jog gana daug skalių persikėlė tiesiogiai. Organizacinio klimato klausimyno tarpkultūrinės validacijos geriausi rezultatai apėmė Anglijos, Belgijos ir Latvijos imtis. Latvijos imtyje beveik visos skalės persikėlė tiesiogiai, nors jos Cronbach α yra žemiausia tarp šių trijų šalių. Anglijos bei Belgijos imtyse taip pat daug skalių persikėlė tiesiogiai, tačiau kai kurioms skalėms prireikė minimalios korekcijos. Vokietijos imtyje Organizacinio klimato klausimyno nagrinėjamų statistinių rodiklių įverčiai taip pat nėra žemi. Net vienuolikoje skalių Cronbach α ne žemesnis nei 0,7. Sunkiausiai validuojamas klausimynas persikėlė į Čekijos imtį. Tik keturios skalės persikėlė tiesiogiai, net šešios skalės priskirtinos ketvirtam perkėlimo tipui, Cronbach α vertė taip pat žemiausia iš visų tyrinėtų šalių. Šių rezultatų galimos priežastys analizuojamos sekančiame poskyryje.

Veiksniai, darantys įtaką skalių tarpkultūrinio perkėlimo metodologinei kokybei

1 Skalių korekcija, taikant testo žingsnių atranką

Ankstesniuose skyriuose pateiktos analizės rezultatai nurodo, jog Latvijos atveju atskirų skalių lygmenyje galima konstatuoti Organizacinio klimato klausimyno tiesioginį perkėlimą. Vis dėlto, kitose tirtose šalyse prireikė tam tikros korekcijos, kurią atlikus visi rodiklių įverčiai išaugo. Tai akivaizdžiai matyti iš 1.1 paveiksle pateiktuose sukauptųjų dažnių grafikuose: po atliktos korekcijos vieneto-visumos koreliacijos rodiklio teigiamas pokytis matyti tiek bendru (statistiškai reikšmingas skirtumas, žr. lentelę testą atskiroms imtims), tiek atskirų šalių atveju. 

Lyginat atskirų šalių vieneto visumos koreliacijos rodiklio pokytį klausimyno adaptavimo procese (iki ir po korekcijos) pastebima, jog Čekijos imtyje teko atlikti didžiausią skalių korekciją – buvo atsisakyta daugiausiai „nesuveikusių“ testo žingsnių. Latvijos imtis pasižymėjo geriausiais rodikliais. Šiuo atveju sukauptųjų dažnių skirstinys bei T testo rodikliai rodo, jog nėra statistiškai reikšmingo skirtumo (prieaugio) po skalių korekcijos (Sig. = 0,174). Turint omenyje ankstesniuosiuose poskyriuose pateiktus rezultatus, galima daryti prielaidą, jog šis statistiškai nereikšmingas skirtumas atsiranda dėl analizuojamo klausimyno puikaus persikėlimo Latvijos imtyje. Anglijos, Belgijos ir Vokietijos imčių statistinė analizė nurodo, jog čia gauti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp rodiklio vidurkio įverčių (žr. 1.1 lentelę).

Apibendrinant skalių korekcijos ypatumus, galima teigti, jog išryškėjo statistiškai reikšmingas skirtumas skalių kokybei iki netinkamų testo žingsnių atsisakymo ir po jo.

1.1 pav. Vieneto-visumos koreliacijos rodiklio pokytis Organizacinio klimato klausimyno adaptavimo procese (iki ir po korekcijos). Atskirų šalių ir jungtinėse imtyse.

1.1 lentelė. Vieneto-visumos koreliacijos rodiklių vidurkių palyginimas (iki ir po skalių korekcijos) atskirų šalių imtyse

1.2 lentelė Vieneto-visumos koreliacijos rodiklių vidurkių palyginimas (iki ir po skalių korekcijos) jungtinėje imtyje

2 Šalies (kalbos) ir kalbinio adaptavimo įtaka

Vienas iš veiksnių, darančių įtaką skalių tarpkultūrinio perkėlimo metodologinei kokybei, yra šalies (kalbos) kontekstas ir kalbinio adaptavimo tipas.

Iš 2.1 pav. matyti, jog, nepaisant atliktos intervencijos, išlaikytas tas pats šalių išsidėstymo reitingas iki ir po skalių korekcijos: geriausi rodikliai matomi Anglijos imtyje, prasčiausi – Čekijos.

Teigtina, jog Latvijos atveju tiesioginis perkėlimas buvo įtakotas dviejų veiksnių:

Latvija Lietuvai yra artima tiek istoriniu, tiek kultūriniu, tiek kalbiniu atžvilgiu.

Klausimynas verstas taikant Merkio (1997) sukurtą vertimo metodiką, kuri detaliai pristatoma 2.4 poskyryje.

Čekijos atveju taip pat ryški klausimyno kalbinio adaptavimo tipo įtaka. Taikytas netiesioginis vertimas: anglijos imčiai parengtas klausimynas buvo išverstas į čekų kalbą. 2.1 pav. aiškiai matyti, jog tai turėjo įtakos klausimyno perkėlimo kokybei – Čekijos imtyje i/tt rodiklio vidurkio įverčiai yra prasčiausi. 2.1 lentelėje matome kad Sig yra lygi 0.

Taigi, aiškiai matyti, jog vienas ryškiausių veiksnių, darančių įtaką skalių tarpkultūrinio perkėlimo metodologinei kokybei yra šalies (kalbos) kontekstas ir kalbinio adaptavimo tipas.

2.1 pav. Vieneto-visumos koreliacijos rodiklio pokytis Organizacinio klimato klausimyno kalbinio adaptavimo procese (iki ir po korekcijos)

2.1 lentelė. Vienfaktorinė dispersinė analizė

3 Klausimų formuluočių „teigiamo – neigiamo“ kodavimo įtaka skalių perkėlimo kokybei

Vienas iš veiksnių, darančių įtaką skalių tarpkultūrinio perkėlimo metodologinei kokybei, yra klausimų formuluočių „teigiamas – neigiamas“ kodavimas. Dėl Organizacinio klimato klausimyno sudarymo specifikos, analizuojant gautus rezultatus, teigiamos formuluotės testo žingsnius teko perkoduoti. Pateiktas paveikslas (žr. 1 pav.) atskleidžia, jog perkoduoti testo žingsniai sudaro rizikos grupę – jų i/tt rodiklio vidurkio įverčiai patenka į žemų įverčių sritį tiek iki skalių korekcijos, tiek ir po jos.

1 pav. Klausimų formuluočių „teigiamo – neigiamo“ kodavimo įtaka vieneto – visumos koreliacijos rodiklio pokyčiui klausimyno adaptavimo procese (iki ir po korekcijos)

IŠVADOS

1. Organizacinis klimatas, kaip tyrimų objektas, turi gana ilgą istoriją socialinių mokslų studijose, tačiau nepaisant sukauptų teorinių apibendrinių apie organizacinio klimato sąvoką ir dimensinę struktūrą šis konceptas iki šiol pasižymi nevienareikšme traktuote. Ilgą laiką Organizacinio klimato reiškinys buvo nagrinėjamas išskirtinai empirinėmis priemonėmis kaip empirinis fenomenas, o tai ilgainiui ir lėmė, kad iki šiol nėra dominuojančios šio fenomeno teorijos - tyrėjų pateikiami organizacinio klimato apibrėžimai remiasi skirtingomis teorinėmis perspektyvomis ir naudojamomis metodologijomis. nesutariama, kokios teoriškai ir empiriškai pagrįstos dimensijos apibūdina organizacinį klimatą -skirtingi autoriai išskiria skirtingas dimensijas. Sukurti klausimynai pasižymi nevienoda dimensinę struktūra: (pavyzdžiui, Verslo organizacinio klimato indeksą (BOCI), Organizacinio klimato apibūdinimo klausimyną (OCDQ), Organizacinio klimato indeksą (OCI), Komandinio klimato matavimo instrumentą (TCI) ir kitus.)
2. Tarpkultūriniai tyrimai pasižymi specifine metodologine funkcija – jie atveria galimybę patikrinti psichosocialinių n teorijų universalumą ir jų galiojimo srities platumą. Jie taip pat gali atskleisti psichosocialinių reiškinių kultūrinį specifiškumą, jų priklausymą nuo konkrečios situacijos ir konteksto. Empirinių socialinių tyrimų metodologijoje laikomasi nuostatos, jog teorijos ir matavimo instrumentai (metodikos), sukurti vienoje kultūrinėje terpėje, negali būti tiesiogiai, be specialios patikros, perkelti į kitą kultūrą ir joje taikomi. Reikalaujama, jog klausimynas atitiktų svarbiausias metodologinės kokybės charakteristikas, t.y. jis būti validus (tinkamas), reliabilus (patikimas), objektyvus bei reprezentatyvus.
3. Empirinio tyrimo rezultatų analizė atskleidė, jog vienas pagrindinių veiksnių, darančių įtaką tikrinamo „Organizacinio klimato klausimyno“ skalių tarpkultūrinio perkėlimo metodologinei kokybei, yra šalies (kalbos) kontekstas ir taikytas klausimyno kalbinio adaptavimo tipas. Tai patvirtina išlaikytas tas pats šalių išsidėstymo pagal adaptavimo kokybę reitingas iki ir po skalių korekcijos. Čia iškalbingas nesėkmingas skalių adaptavimo rezultatas Čekijos respondentų imtyje. Hipotetinė interpretacija: nesėkmingos adaptacijos priežastis – klausimyno vertimo schema, kuomet pirmiausia buvo verčiama į Anglų kalbą, o tik po to į Čekų. Sklandžiausiai „Organizacinio klimato klausimynas“ persikėlė Anglijos bei Latvijos imtyse. Patvirtinama Merkio siūloma (1997, 1999) klausimynų kalbinės adaptacijos metodika, paremta konotacijos ir denotacijos konceptų panaudojimu.
4. Empirinių rezultatų analizės dėka identifikuoti testo žingsniai ir skalės (dimensijos), kurios įvairiose kultūrose matuoja organizacinio klimato raišką tinkamai ir patikimai, pavyzdžiui  “santykius ir darbingumą trikdančios aplinkos”, “ neformalių grupių” skalės. Taip pat identifikuotos ir tos skalės, kurios sąlyginai problemiškai persikėlė į visas kultūras: “konfliktų” ir “kūribiškumo ir iniciatyvos skatinimo, bausmių“ skalės. Minėta išvada turėtų būti traktuojama kaip sąlyginis pastebėjimas, kadangi labai ryškūs skalių perkėlimo struktūriniai šablonai nebuvo stebimi.
5. Penkios skalės iš visų dvidešimties į kitas kultūras (išskyrus Čekijos) persikėlė tiesiogiai. Vienuolika skalių sėkmingai persikėlė po minimalios korekcijos (Item selection). Dviejų skalių perkėlimas pareikalavo ženklios korekcijos, o dviejų skalių iš dvidešimties nepavyko perkelti netgi atlikus daugiapakopę skalių korekciją. Gauti rezultatai patvirtina žinomą tarpkultūrinių tyrimų metodologijos normatyvą: net ir tuo atveju, jei kultūroje X klausimynas ir jo skalės yra metodologiškai nepriekaištingi, visgi perkeliant apklausos instrumentą į kitą kultūrą, jo metodologinę kokybę privalu iš naujo tikrinti empirinio tyrimo priemonėmis.
6. Visumoje išryškėjo tikrinto tyrimo instrumento (Organizacinio klimato klausimyno) tarpkultūrinio patikimumo tendencija. Jei pristatytas tyrimas būtų ne testo patikros, o tarpkultūrinių palyginimų tyrimas, tai privalu būtų iš duomenų bazės eliminuoti Čekijos imties duomenis kaip nepatikimus. Keturiose šalyse iš penkių perkeltas klausimynas pademonstravo  sąlyginai neblogas metodologinės kokybės charakteristikas. Šiai tyrimo išvadai galutinai patvirtinti tikslinga atlikti tyrimus su didesnėmis imtimis ir taikant pakoreguotas klausimyno kalbinės adaptacijos versijas.

PRANEŠIMŲ IR PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS

Pranešimas „Organizacinis klimata: sampratų kontraversijos ir diagnozavimo galimybės” Kauno Technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto rengtoje studentų mokslinėje konferencijoje „Socialiniai mokslai – 2007: iššūkiai globalizacijos procese” (2007 04 06).

Pranešimas „Cross-cultural validation of organization climate questionnaire“ Liepojos pedagoginės akademijos (Latvija) organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Society and Culture“

Šiose konferencijose skaitytų pranešimų pagrindu pateikti straipsniai publikavimui.