Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Marketingo audito atlikimas

prekyba



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

Marketingo audito atlikimas

1 Pirkėjai ir rinkos auditas




Santrauka

Įvadas

Skirtumas tarp pirkėjų ir vartotojų

Dabar, kai mes suprantame marketingo planavimo proces¹, galime detaliau pažiūrėti į jo esminius elementus. Iki šiol mes matėm jau sudėt¹ į paveiksl¹ galvosukį; dabar galime išnagrinėti kiekvien¹ element¹ atskirai ir geriau suprasti, kur jis tinka.

Sekantys du skyriai padės mums suprasti marketingo audito reikšmź. Mes jau apibrėžėme nagrinėjamų klausimų rat¹, dabar mums reikalingos priemonės, kurios padės jų analizei.

Nors sekančiuose dviejuose skyriuose bus nagrinėjamas pirkėjo, rinkos ir produkto auditas, tačiau reikėtų pažymėti, kad ir kaina, reklama, vieta, informacija ir organizuotumas yra reikšmingi marketingo auditui. Taigi 7 – 11 skyriai bus skirti šiems svarbiems komercinės sėkmės elementams ir parodys, kaip marketingo auditorius nagrinėja juos savo darbe.

Svarbu pabrėžti, kad mums vis dar geriau nagrinėti marketingo planavimo proceso žingsnius, nei šio proceso visus svarbius rezultatus, t.y. strateginį marketingo plan¹.

Primename, kad strateginio marketingo plano turinys, išdėstytas 2 skyriuje, pateikia apibendrinančias išvadas kylančias iš marketingo audito ir šiš planas bus tiek geras, kiek leis auditas. Marketingo auditas turi būti atskiru planavimo žingsniu ir didelės apimties duomenys ir analizė niekada neturi patekti į patį plan¹. Visi duomenys yra marketingo audito dokumentacija.

Taigi, marketingo auditas yra pagrindinis marketingo planavimo proceso etapas. Tačiau nereikia jo painioti su pačiu marketingo planu, kurio detalus turinys bus pateiktas 13 skyriuje.

Dabar sutelksime savo dėmesį ties vienu sėkmingo marketingo planavimo svarbiausiu veiksniu – rinkos segmentavimu. Tai yra proceso, aprašyto 1 skyriuje, pagrindas. Tam, kad suprastume rinkos segmentavim¹, iš pradžių reikia suvokti skirtum¹ tarp pirkėjų ir vartotojų, rinkos dalies reikšmź bei Pareto efekt¹.

Pradėkime nuo skirtumo tarp pirkėjų ir vartotojų. S¹voka “vartotojas” daugeliu atveju reiškia galutinį vartotoj¹, kuris nebūtinai yra pirkėjas. Pavyzdžiui, mama ar tėtis, kurie perka dribsnius pusryčiams. Greičiausiai jie yra pirkėjai – tarpininkai, kurie veikia tikrojo vartotojo (jų šeimos) vardu. Tam, kad efektyviai pardavinėti dribsnius, reikia gerai suprasti, ko nori galutinis vartotojas, o taip pat ko nori tėvai.

Akivaizdu, kad reikia žinoti tikrojo vartotojo poreikius pirkimo grandinėje.

Rinkos dalis

Remiantis tuo, mes galime suprasti skirtumus tarp pirkėjų ir vartotojų ir nuolat sekti kaip keičiasi galutinio produkto vartojimas. Tada kyla kitas klausimas: kas yra mūsų pirkėjai?

Tiesioginiai pirkėjai gali būti žmonės ar organizacijos, kurie perka pas mus tiesiogiai. Jie gali būti didmenininkai, mažmenininkai ir pan. Tačiau, kaip jau minėjome, organizacijos gali apriboti jų interesus, o taip pat ir marketing¹, tik tiems, kurie faktiškai daro užsakymus. Tai gali būti didelė klaida, ir sekantis pavyzdys tai parodys.

Yra daug pavyzdžių, kada kompanijos dėl nepakankamo dėmesio vartotojų poreikiams negali suteikti jokios realios naudos savo tiesioginiams pirkėjams ir galų gale pasitraukia iš verslo.

Su skirtumu tarp pirkėjų ir vartotojų glaudžiai yra susijźs rinkos dalies klausimas.

Dauguma verslininkų supranta, kad yra tiesioginė priklausomybė tarp didelės užimamos rinkos dalies ir aukštos investicijų gr¹žos. Tai rodo 4.1. grafikas

4.1. Priklausomybė tarp užimamos rinkos dalies ir investicijų gr¹žos

Tačiau yra labai svarbu, kaip apibrėžiama “rinkos” s¹voka, kadangi, pvz., BMW nėra toje pačioje rinkoje kaip ir Ford. Teisingas rinkos apibrėžimas yra lemiamas, nustatant rinkos dalį ir rinkos augim¹, tikslinį pirkėjų segment¹, esamus konkurentus ir, svarbiausia, formuojant marketingo strategij¹, nes ji teikia diferencines galimybes.

Pagal bendr¹ apibrėžim¹ “rinka” – tai produktų, kurie skirti tam pačiam poreikiui tenkinti, visuma. Pavyzdžiui, norėdami papietauti, mes atsižvelgiame tik į vien¹ dalyk¹ – kompanijos maisto ir gėrimų tiekėj¹. Tačiau šis poreikis gali būti patenkintas ir šalia esančiuose restoranuose, valgyklose, greito maisto kavinėse ir pan. Taigi, rinkos apibrėžime akcentuojamas žodis “poreikis”.

Esamų produktų/paslaugų visuma, naudojama rinkos apibrėžime, padeda suprasti, kad naujai sukurti produktai galėtų geriau tenkinti vartotojų poreikius. Pavyzdžiui, sagų gamintojas, kuris galvojo, kad jo rinka yra “sagų rinka”, bus labai nusivylźs, kai užtrauktukai ir lipni juostelė (Velcro) patenkins sutvirtinimo poreikį.


Reikia rasti pusiausvyr¹ tarp plataus ir realiai valdomo rinkos apibrėžimo

Poreikiu pagrįstas rinkos apibrėžimas padėtų šios kompanijos vadovybei pripažinti, kad vienas iš pagrindinių uždavinių yra geresnių rinkos poreikių tenkinimo būdų ieškojimas ir esamų produktų tobulinimas. Revlon kompanijos įkūrėjas, Charles Revlon, pateikė vien¹ iš populiariausių poreikiu pagrįstu rinkos apibrėžimų. Kai jis suprato skirtum¹ tarp savo kompanijos produkcijos ir poreikių, tai apibrėžė savo gamykl¹ kaip viet¹, kur kompanija gamina chemikalus, bet parduotuvėse parduoda “viltį”.

Sekantis pavyzdys padės apibrėžti rink¹, kurioje yra jūsų verslas.


Pareto efektas

Šis pavyzdys rodo, kad reikia rasti tinkam¹ pusiausvyr¹ tarp plataus rinkos apibrėžimo ir valdomos rinkos apibrėžimo. Per siauras rinkos apibrėžimas riboja verslo galimybes, kurias duoda nauji segmentai. Kita vertus, platus rinkos apibrėžimas gali padaryti marketingo planus beprasmiškais. Pavyzdžiui, televizijos programų kompanijos yra “pramogų rinkoje”, į kuri¹ taip pat įeina teatrai, kino teatrai, atrakcionų parkai ir pan. Tai, aišku, platus apibrėžimas. Tačiau bus valdoma daugiau televizijos programų, jei mes j¹ apibrėšime kaip rink¹ “pramogos namuose”. Toliau ji gali būti suskirstyta į ikimokyklinź, vaikų, paauglių, šeimos ir suaugusiųjų rinkas.

Skaičiuojant užimamos rinkos dalį , gali padėti sekantys apibrėžimai:

v      produkto klasė, pvz., cigaretės, kompiuteriai, tr¹šos, kilimai

v      produkto poklasis, pvz., su filtru, personaliniai, nitratai, plytelės

v      produkto šaka, pvz., Silk Cut, IBM, Nitram, Heuga.

Nustatant rinkos dalį, Silk Cut kaip šakai rūpi tik visų kitų šakų, tenkinančių tos pirkėjų grupės norus, visuma. Tačiau Silk Cut gamintojas turi žinoti ir cigarečių su filtrais, ir visos cigarečių rinkos pardavimo tendencijas.

Žmonės, kurie nesupranta k¹ reiškia rinkos dalis, dažnai klysta, manydami, kad jų kompanija užima tam tikros rinkos maž¹ dalį arba, jei kompanija dirba sėkmingai, ji tikriausiai užima didesnź tam tikros rinkos dalį.

Nors ir vilioja manyti, kad aukščiau pateikti rinkos apibrėžimo pavyzdžiai prilygsta rinkos apibrėžimui ir kad yra pavojus apsigauti, mes niekada neturime pamiršti apie rinkos segmentavimo tiksl¹, kuris padeda mums pasiekti konkurencinį pranašum¹, pirkėjams sukuriant didesnź vertź. Todėl, pavyzdžiui, Londono orkestras savo rink¹ apibūdina kaip Londono klasikinių orkestrų visum¹, o ne kaip pramogų visum¹ tol, kol toks rinkos apibrėžimas leidžia jam aplenkti konkurentus ir pelningai augti. Tačiau rinkos apibrėžim¹ reikėtų peržiūrėti ir atnaujinti.

Apibendrinant, teisingas rinkos apibrėžimas yra lemiamas, nustatant:

v      rinkos dalį

v      rinkos augim¹

v      tikslinius klientus

v      esamus konkurentus

v      marketingo tikslus ir strategijas.

Taip mes priėjome prie kito reikšmingo rinkos nagrinėjimo aspekto.

Šį fenomen¹., kai maža pirkėjų dalis siejasi su didele verslo dalimi, stebi dauguma kompanijų. Tai dažnai vadinama 80/20 taisyklė ar Pareto efektas, kai 20% pirkėjų atneša 80% pelno.

Jei mes pavaizduosime pirkėjų dalį, kuri atitinka tam tikr¹ pardavimų lygį, tai gausime priklausomybź, parodyt¹ grafike 4.2. Jame pirkėjai buvo suskirstyti į A, B ir C grupes priklausomai nuo joms atitinkančio pardavimo lygio. A grupės pirkėjai sudaro apie 25% ir užtikrina 70% pardavimų apimties; B grupės pirkėjai sudaro apie 55% ir atneša 20% pardavimų apimties ir C grupės pirkėjai sudaro apie 20% ir atneša 10% pardavimų apimties.

Grafikas 4.2.

Rinkos segmentavimas

Pareto efektas stebimas visose rinkose, pradedant pramoniniais produktais ir baigiant bankininkyste ir plataus vartojimo prekėmis. K¹ gi reiškia šiš efektas?

Jis tikrai nereiškia, kad kompanija neturi rūpintis 80% savo klientų. Visų pirma, jie didina bendr¹ pardavimų lygį. Kit¹ vertus, 80/20 taisyklė galios ir likusiems 20% . Ji galios tol, kol liks tik vienas pirkėjas. Tačiau iš šios analizės yra aišku, kur kompanija turi kreipti savo pastangas, nes 80% visų išlaidų atitinka 20% pardavimų apimties.

Be abejo egzistuoja tam tikras pavojus. Ši analizė yra statinė. Kitaip tariant, geriausi potencialūs klientai gali būti 80% tarpe arba net didesnėje grupėje, kuri dar nėra tam tikros kompanijos klientai.

Aišku, kai tokia analizė yra atlikta, ja reikia naudotis labai atsargiai. Pradėkim jos aptarim¹.

Vienas iš svarbiausių marketingo planavimo uždavinių yra išrinkti rinkoje geriausius 20% ir į juos orientuotis. Kaip tai padaryti sužinosime 6 skyriuje.

Dabar pradėsime nagrinėti rinkos segmentavimo metodik¹. Rinkos segmentavimas yra priemonė, kurios pagalba kompanija siekia įgauti privalumų prieš konkurentus diversifikacijos pagalba.

Rinka dažniausiai susideda iš grupių ar segmentų, kuriuose pirkėjai pasižymi tam tikromis charakteristikomis. Šie segmentai sudaro atskiras, įvairių apimčių rinkas. Kraštutiniu atveju kiekvienas vartotojas yra unikalus rinkos segmentas, nes visi žmonės turi skirtingus reikalavimus.

Tačiau gaminti unikalų produkt¹ kiekvieno individo poreikiams yra ekonomiškai netikslinga, išskyrus tam tikrus ypatingus atvejus. Todėl prekės gaminamos tam tikroms pirkėjų grupėms, kurios pasižymi panašiais poreikiais.

Egzistuoja tam tikri universalūs kriterijai, numatantys, iš ko susideda gyvybingas rinkos segmentas:

v      Segmentas turi būti atitinkamo dydžio, tam kad užtikrintų kompanijai norim¹ peln¹ už įdėtas pastangas.

v      Kiekvieno segmento nariai turi būti labai panašūs ir skirtis nuo likusios rinkos.

v      Segment¹ apibrėžiantys kriterijai turi atitikti perkam¹j¹ gali¹.

v      Segmentai turi būti pasiekiami.

Kol neapibrėšim rinkos segmento mūsų produkcijai, mes neįgausime konkurencinio pranašumo ir būsime kompanija, kuri “taip pat” parduoda produktus

Rinkos kartografija

Dauguma kriterijų yra akivaizdūs, kai mes juos nagrinėjame, tačiau praktikoje rinkos segmentavimas yra vienas iš sudėtingiausių marketingo elementų. Bet mes turime jį atlikti, priešingu atveju tapsime kompanija, prekiaujančia produktais vadinamais “man taip pat”. Kitaip tariant, tai, k¹ mes siūlome potencialiems pirkėjams, siūlo ir kitos kompanijos. Tokiu atveju pasirinkimo kriterijus yra žemiausia kaina. O tai gali neigiamai veikti kompanijos peln¹, nebent mūsų išlaidos yra mažesnės negu konkurentų. Daugiau apie šį marketingo aspekt¹ bus kalbama 5 skyriuje.

Yra trys rinkos segmentavimo žingsniai.

Pirmas žingsnis yra pirkėjų elgsenos apibūdinimas, t.y. reikia atsakyti į klausim¹: kas k¹ perka? Kitas klausimas yra: kodėl jie tai perka? Trečias žingsnis yra marketingo segmento išskyrimas.

Rinkos segmentavim¹ reikėtų pradėti nuo “rinkos žemėlapio”, kaip prielaidos detaliam tyrimui kas k¹ perka, sudarymo.

Rinkos žemėlapis nusako verčių grandinź tarp tiekėjų ir galutinių vartotojų, tame tarpe ir įvairius pirkimo rinkoje mechanizmus, įskaitant tuos, “kurie daro įtak¹”.

Bendrai, jei organizacijos prekės ar paslaugos parduodamos per tuos pačius kanalus tiems patiems galutiniams vartotojams, gali būti sudarytas vienas rinkos žemėlapis. Tačiau jei prekės ar paslaugos eina per skirtingus paskirstymo kanalus ir/ar į skirtingas rinkas, reikės sudaryti daugiau nei vien¹ žemėlapį.

Tikslinga yra atskirai nagrinėti įvairius verslo segmentus, nes jų struktūros priklauso nuo apimčių ir verčių, o tai ir pateisina tokį specifinį požiūrį. Pavyzdžiui, žemės ūkio kooperatyvo, parduodančio sėklas, tr¹šas, javų apsaug¹, draudimo bei banko paslaugas žemdirbiams, atveju yra prasminga pradėti rinkos žemėlapio sudarym¹ kiekvienai produktų grupei atskirai, net jei jie eina per tuos pačius kanalus tiems patiems vartotojams. Organizacijose kiekvienas yra nagrinėjamas kaip atskiras verslo subjektas.

Kitaip tariant, rekomenduojama rinkos žemėlapį (reiškia ir segmentavim¹) pradėti nuo žemiausio organizacijos struktūros lygio.


Pastaba: Šis rinkos žemėlapis sujungia namų ūkio ir verslas – verslui galutinius vartotojus. Kai kurie paskirstymo kanalai yra bendri.

4.3 Paprastas rinkos žemėlapis

Paprasto rinkos žemėlapio pavyzdys parodytas schemoje 4.3.

Labai svarbu, kad jūsų rinkos žemėlapis praskina keli¹ jūsų prekėms/paslaugoms kartu parodo konkurentų produkcijos judėjim¹ iki galutinio vartotojo, nors faktiškai jūs galite jiems tiesiogiai ir nepardavinėti.

Svarbu yra sekti jūsų produktų/

paslaugų keli¹ iki galutinio vartotojo, net jei jūs faktiškai jam neparduodate.

Kai kuriose rinkose tiesioginis pirkėjas ne visada yra galutinis vartotojas. Pavyzdžiui, kompanija už komisinį atlyginim¹ gali pavesti tarpininkui padaryti remont¹, ar reklamos agentūrai sukurti ir pravesti rėmimo kampanij¹, ar bankui/apskaitos/finansų patarėjui sukurti ir įdiegti finansinź program¹. Mes einame pas gydytoj¹ ir daugeliui iš mūsų jis yra tarpininkas, kai išrašo vaistus. Nors tarpininkas yra tiesioginis pirkėjas, jis nėra galutinis vartotojas. Skirtumas yra svarbus, nes tarpininkas, norėdamas uždirbti komisinius, turi suprasti pirkėjų reikalavimus ir įvykdyti juos pirkėjų vardu. Jei rinkos žemėlapyje nebus galutinio vartotojo, reiškia bus ignoruojama visa eilė poreikių, kuriuos turėtų tenkinti tiekėjas (įtraukti į savo produkcijos pasiūl¹), jei jis nori, kad jo kompanija patektų į tarpininko “geriausių tiekėjų s¹raš¹”. Tarpininko įtraukimas į rinkos žemėlapį parodytas schemoje 4.4.

Rinkos žemėlapis sudarytas teisingai, jei jis tinka tose situacijose, kai galutiniam vartotojui prekes/paslaugas perka kompanijos Pirkimo skyrius. Šiuo atveju rinkos žemėlapis turėtų vaizduoti jūsų prekių/paslaugų keli¹ verslo klientams ir tźstis už pirkimo skyriaus iki departamentų, kuriuose yra galutiniai vartotojai, kurie arba skirtingai naudoja jūsų prekes/paslaugas, arba naudoja juos skirtingiems tikslams pasiekti. Kiekvienas iš šių galutinių vartotojų (departamentų) rinkos žemėlapyje turėtų būti pavaizduotas atskirai. Kai vienetinis galutinis vartotojas (departamentas) ar individas patalpina jūsų prekes/paslaugas į skirtingus galutinio vartotojo langelius, jie neturėtų pasirodyti rinkos žemėlapyje iš karto. Jei tinka, įtraukite į savo rinkos žemėlapį pirkimo procedūras, tokias kaip komitetai, įgaliotiniai ir pan., kaip parodyta schemoje 4.5.


Pastaba: šiame rinkos žemėlapyje tarpininko įtraukimas panaikino skirtum¹ tarp namų ūkio ir verslas – verslui galutinių vartotojų. Sandėliai ir toliau susijź su komerciniais vartotojais, bet tarpininkų lygis veikia tik verslas – verslui sferoje.

4.4 Rinkos žemėlapis su tarpininku

Žemėlapis schemoje 4.5 taip pat parodo ypating¹ pirkimo procedūr¹, kuri savyje turi Pirkimo komitet¹ it toliau finansų direktorių. Tačiau tai sujungta į vien¹ langelį.

Kaip parodyta schemoje, dauguma rinkos žemėlapių turi du pagrindinius elementus:

v      Kanal¹ (paskirstymo kanal¹)

v      Vartotojus (pirkėjus/galutinius vartotojus).

Mes sudarysime piln¹ rinkos žemėlapį. Tačiau tam, kad jūs geriau suprastumėte rinkos dinamik¹, dabar nagrinėjame atskirus rinkos žemėlapio fragmentus. Pavyzdžiui, atsargiai rašykite žodį “Didmenininkas”, nes yra skirtingų tipų didmenininkai, kurie veikia skirtingai ir teikia prekes/paslaugas skirtingiems pirkėjams. Detaliau tai bus paaiškinta skirsnelyje “svertų taškai”.

Kiekybinė išraiška yra labai svarbi šiame procese, todėl naudinga ties kiekvienu “žingsniu” pažymėti apimtis ir/ar vertes. (spėkite, jei reikia). Taip pat, jei žinote, pažymėkite jūsų rinkos dalį, kaip parodyta schemoje 4.6.

Įsitikinkite, kad rinkos žemėlapyje jūs pažymėjote visas stadijas, kurios veikia produktų sraut¹ tarp tiekėjų ir galutinių vartotojų.


Pastaba: šiame rinkos žemėlapyje fiziškas prekių pristatymas galutiniam vartotojui (automobilių mažmenininkas automobilio pirkėjui) yra nepakankamas, norint parodyti pardavimų kanal¹ ir pirkimo nustatyt¹ mechanizm¹. Šis rinkos žemėlapis reiškia, kad visi galutiniai vartotojai, kurie eina po “pirmos pirkimo procedūros” yra nustatyto pirkimo mechanizmo subjektai. Jei nėra atsitiktinumų, rinkos žemėlapis turėtų tai atspindėti. Pavyzdžiui, visi kompanijos skyriai gali naudotis paštu, bet reklamos skyrius gali “nupirkti” pašt¹ per tiesioginź pašto agentūr¹ ir tuo būdu apeiti įprasto pirkimo procedūras.

4.5 Rinkos žemėlapis su verslo pirkimo procedūromis

A/V %  A/V %

Tarpi-ninkas

 

Komercinis sektorius

 
A/V % A/V %


Eksportas

 

Valstybės sektorius

 
A/V % A/V % A/V % A/V %

Mažmenininkai

 
A/V %

DB pardavimai

 
A/V %


A/V %

 


A/V %


A/V %

A/V %


% = jūsų dalis

4.6 Rinkos žemėlapis su apimtimis (A) ir/ar vertėmis (V) prie kiekvieno žingsnio

Šios stadijos parodo taškus, kur vyksta sandoriai ir/ar kur atsiranda įtaka/pardavimas/sprendimas (nebūtinai sandoris), kokį produkt¹ naudoti. Ši įtaka turi atsispindėti rinkos žemėlapyje, lyg tai būtų sandorių lygis, kaip tai parodyta 4.7 schemoje.

Svertų taškai


Nepriklausomas konsultantas

 
A/V %  A/V %

Tarpi-ninkas

 

Komercinis sektorius

 
A/V % A/V %


Eksportas

 

Valstybės sektorius

 
A/V % A/V % A/V % A/V %

Mažmenininkai

 
A/V %

DB pardavimai

 
A/V %


A/V %

  A/V % A/V %


A/V %

A/V %

A/V %


% = jūsų dalis

4.7 Rinkos žemėlapis su įtakojančiais veiksniais

Šios sandorių stadijos žinomos kaip “sujungimai”. Kiekvienas sujungimas rinkos žemėlapyje nustatytas hierarchijos tvarka, priklausomai nuo to kaip arti galutinio vartotojo jis yra. Paskutinis sujungimas turėtų būti galutinis vartotojas. Pirkimo procedūros stadijos verslas – verslui rinkose laikomos vienu sujungimu (reiškia vien¹ langelį ankstesnio pavyzdžio rinkos žemėlapyje).

Daugumoje rinkos žemėlapių nusprźsti kokiam sujungime tam tikra veikla turėtų būti yra paprasta. Tačiau pasitaiko atvejų, kai toks sprendimas nėra akivaizdus. Pavyzdžiui, kooperatyvas gali pakeisti mažmeninink¹ ar didmeninink¹ ir šiuo atveju sujungimas pakeičiamas labai paprastai. Taip pat kooperatyvas gali pirkti prekes iš didmenininko ar tiesiogiai iš gamintojo – tada aišku, kad kooperatyvo vieta rinkos žemėlapyje arčiausiame galutinio vartotojo lygyje. Remiantis šia taisykle, konsultanto vieta bus vienu lygiu žemiau už nario viet¹.

Kiekviename sujungime reikia pažymėti įvairius kompanijų/pirkėjų tipus kartu su skaičiais, kaip patariama schemoje 4.8.

Įvairiems kompanijų/pirkėjų tipams priskirkite atitinkamas apimtis ir/ar vertes (jei reikia, spėkite).Taip pat, jei žinote, nurodykite jūsų rinkos dalį.

Rinkos žemėlapio sudarymo procedūra gali skirtis nuo įprastų kompanijų/pirkėjų tipų įvairiuose sujungimuose, aplink kuriuos jūs paprastai koncentravote savo marketingo pastangas. Tokiu atveju pakeiskite senus duomenis naujais. Segmentavimo procesas, kurį jūs dabar vykdote, patikrins jūsų s¹rašo tinkamum¹ kituose žingsniuose.

Dabar pažymėkite juodai tuos langelius, kur sprendžiama kokia iš konkurencingų prekių/paslaugų turi būti nupirkta. Kiekvienam tipui apytikriai priskirkite verslo vienetų/individualių pirkimų skaičių. Aišku, tais atvejais, kai vienas tipas skyla į kelis tam, kad nustatytų skirtum¹ tarp svertų taškų, pavyzdžiui, CB1 ir CB2, galima įrašyti tik bendr¹ CB tipo skaičių.


A/V %

A/V %

N vietinių didmenininkų

 

N mažmenininkų

 


N tarpininkų

 
A/V % A/V % A/V %


A/V % A/V %


A/V %

N mažmeninių specialistų

 


A/V %

N nacionali

nių didmeni

ninkų

 
A/V %

A/V %

A/V %

N vietinės valdžios vartotojų

 

N parduotuvių

 

DB pardavimai

 

A/V %


N

 
A/V %

A/V %

N namų ūkio vartotojų

 

A/V % A/V %

A/V %

A/V %

A/V %

N = skaičius

% = jūsų dalis

Pastaba: aišku, kad “verslo vartotojų” grupėje tik dalis vietinių statybininkų eina atsargų į angarus

4.8 Rinkos žemėlapis su skirtingais kompanijų/vartotojų tipais, jų apimtimis ir/ar vertėmis, kiekvieno tipo skaičiumi ir jų rinkos dalimi

Svertų taškų įtraukimas parodytas schemoje 4.9.

N mažmenininkas  CA

 
A/V %

N vietinių didmenininkų

BA

 


A/V % A/V %


Mažmeninikai CB1

 

A/V %

N regioninių didmenininkų

BB

 


A/V %

Mažmeninikai CB2

 

A/V %


A/V % A/V %


A/V %  A/V %

CD

 
A/V %

A/V %


N = skaičius

% = jūsų dalis

4.9 Svertų taškai rinkos žemėlapyje dviems susijungimams

Kas perka ir k¹ perka

Kas perka

Pirkėjų charakteristikų analizė yra svarbi sudarant bendravimo su jais program¹

Taigi, mes nubraižėme įvairių sandorių, kurie sudaromi rinkoje su galutiniais vartotojais, žemėlapį ir radome santykius tarp įvairių sandorių. Nustatant šių įvairių “procedūrų” kiekį ir kompanijos dalį juose, mes apibrėžėme pačias svarbiausias procedūras ir pamatėme mūsų kompanijos viet¹ tarp kitų.

Atsižvelgiant į tai, kur priimami sprendimai dėl konkuruojančių tiekėjų prekių/paslaugų pirkimo, mes nustatėme etapų (sandūrų) kiekį, kuriuose gali atsirasti segmentavimas. Rekomenduojama, kad segmentavimas iš pradžių vyktų toliausiai nuo tiekėjo/gamintojo esančiuose sujungimuose, kur priimami sprendimai.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad dabar mes labai aiškiai suprantame mūsų rinkos struktūr¹ ir jos veikim¹.

Veiksmingas metodas šioje rinkos segmentavimo stadijoje yra paimti rinkos žemėlapį ir kiekviename taške, kur yra kritinė pirkimo įtaka, pasistengti aprašyti pirkėjų charakteristikas. Aprašymas gali būti sudarytas iš vienos charakteristikos ar jų kombinacijos, kuri tik yra būdinga apžvelgiamai rinkai.

Tai bus svarbu analizuojant pirkėjų požymius. Pirkėjų požymių analizė siekia nustatyti būdus kaip apibūdinti pirkėjų grupes, sudarytas ankstesniuose tyrimuose, tam, kad galėtumėm su jais bendrauti. Kokie protingi mes bebūtume izoliuotuose segmentuose, kol mes nerasime būdų kaip juos pasiekti bendravimo programos pagalba, mūsų pastangos nebus naudingos.

Demografiniai aprašymai yra pats geriausiai būdas šiam tikslui pasiekti. Vartotojų rinkose tai yra amžius, lytis, išsilavinimas, šeimyninė padėtis (A, B, C1, C2, D, E). Pilnas DB grupių s¹rašas pateiktas lentelėje 4.1. Jis remiasi Didž. Britanijos gyventojų surašymu ir nors šis pavyzdys yra specifinis DB, panašios grupės ir procentai bus daugumoje išsivysčiusių šalių.

Pastarasis metodas aprašo žmones pagal jų socialinį status¹, kurį atspindi jų darbas. Aišku, kad A, B, C kategorijos, kurias sudaro dauguma profesijų ir vyresnieji vadovai, mažai žiūri televizorių, todėl jei jie yra jūsų tikslinė rinka, tad nėra prasmės reklamuoti savo prekes/paslaugas per televizij¹. Tačiau juos galima efektyviai pasiekti per tam tikrus laikraščius bei žurnalus, kurių pagrindiniais skaitytojais jie yra.

Iš to matome, kad yra tam tikra priklausomybė tarp skaitytojų ir žiūrovų bei jų socialinių – ekonominių grupių, kuria naudinga pasinaudoti, norint efektyviai bendrauti su tiksline rinka reklamos pagalba.

Akivaizdu, jog tol, kol mes nesuvokiame kas yra mūsų tikslinė rinka, nesuprasime šio patogaus metodo esmės.

Lentelė 4.1. Socialinės – ekonominės grupės

Socialinis

luomas

Socialinis

statusas

Šeimos galvos užsiėmimas

Suaugusiųjų

procentas

A

Aukščiau nei vidutinė klasė

Aukštesniojo direktoriaus

Vykdomasis

Profesinis

B

Vidutinė klasė

Vidutinis valdytojas

Vykdomasis

Profesinis

C1

Žemesnis vidutinis sluoksnis

Prižiūrintis

Kanceliarinis

Direktoriaus pavaldinys

C2

Išsilavinusi, patyrusi darbo liaudies klasė

Patyrź fizinio darbo darbuotojai

D

Darbo liaudies klasė

Nepatyrź fizinio darbo darbuotojai

E

Pragyvenimo minimumas

Pensininkai

Našlės

Laikini darbininkai

Blogiausiai apmokami darbininkai

Akivaizdu, jog skirtingais gyvenimo etapais žmonių poreikiai skiriasi ir į tai reikia atkreipti dėmesį apibūdinant mūsų rink¹. Bankai ir draudimo kompanijos diferencijuoja savo paslaugas pagal klientų amžių, nes socialinių – ekonominių grupių reikšmė palaipsniui mažėja ir atsiranda tokie faktoriai kaip tradicionalizmas, turtingumas ir kiti. Kiekvienas iš šių faktorių siejamas su gyvenimo ciklo fazėmis, tokiomis kaip viengungiai, vedź ar pagyvenź.

Be to, Regioninių Kaimyninių Grupių Klasifikacija klasifikuoja visus namų ūkio valdytojus į 38 skirtingas grupes, kurios sudarytos remiantis gyventojų surašymu ir kita informacija. Remiantis tokiais klasifikatoriais galima pakankamai tiksliai prognozuoti įvairių prekių suvartojimo lygį tam tikruose geografiniuose regionuose.

Industrinių pramonės šakų rinkos įvairūs pramonės šakų klasifikatoriai (darbuotojų skaičius, apyvarta ir produkcijos gamybos procesai) gali pasitarnauti demografiškai grupuojant rinkas.

Kas yra perkama

Taigi, žinant kas ir kur yra perkama rinkos žemėlapio vertė tampa akivaizdi. Čia rinkos struktūra yra apibūdinama kiekiu, verte, fizinėmis produkto savybėmis, vieta, kur prekės yra perkamos, pirkimo dažniu, prekės kaina ir panašiai. Visų pirma, šie faktoriai pasako mums ar yra tam tikros grupės produktų (realizavimo rinkos), kurios auga, mažėja ar yra statiškos. Kitaip tariant, mes galime nustatyti, kurios rinkos yra perspektyvios ir kuriose galime susidurti su tam tikromis problemomis.

Pavyzdžiui, viena kilimų kompanija, kurios pardavimo apimtys pradėjo mažėti, pastebėjo, kad nors ir visa rinka augo, tačiau jos rinkos segmentas palaipsniui mažėjo. Taip pat aukštos kainos produkcijos paklausa krito, kai tuo tarpu kito pluošto produkcijos paklausa augo. Tai vedė prie mažesnių pardavimo apimčių ir mažesnio pelningumo bei privertė kompanij¹ pakeisti savo prioritetus, koncentruotis į augančius rinkos segmentus.

Rinkos segmentavimo būtinybė yra akivaizdi, tačiau keista, kad net ir mūsų dienomis dauguma kompanijų savo biudžetus sudarinėja remiantis praeities pardavimo apimčių ekstrapoliavimo trendais, kurie žlugdo daugum¹ marketingo strategijų. Tokios kompanijų biudžeto sudarymo sistemos sukelia rimtas komercines problemos, kuomet rinkos struktūra keičiasi. Taip nutiko ir jau nagrinėtai kilimų kompanijai. Blogiausia, kad ši kompanija suvokė savo klaid¹ per vėlai ir bankrutavo.

Toks pats likimas ištiko ir batų gamybos pramoninink¹, kuris gamino ta pači¹ produkcij¹ iš tos pačios medžiagos, toms pačioms rinkoms ir nekreipė dėmesio į naujus pokyčius rinkoje.

Kita užduotis yra išdėstyti gimininus, konkuruojančius produktus/paslaugas, kuriuos mes gaminame arba ne. Tada reikia pasistengti išdėstyti visus motyvus, kurie padėtų sudaryti lengvai suprantam¹ s¹raš¹ produktų, kurie yra parduodami ir perkami rinkoje.

Produkto savybės, kurios padėtų sudaryti s¹raš¹ yra šios:

Prekės tipas: siurbliai, galvanizatoriai ir kiti.

Produkto specifikacija: medžiaga 100% grynumo, 98% grynumo ir t.t.

Spalva: raudona, balta, mėlyna ir kitos.

Įpakavimo dydis: 20kg, 5 litrai ir kt.

Produkto dydis: mažas, vidutinis, didelis.

Vartojimo dažnis: aukštas, vidutinis, žemas.

Aptarnavimo tipai: techninės konsultacijos, įvertinimo analizės, testavimo paslaugos ir panašiai.

Produkto panaudojimo galimybės. Štai, pavyzdžiui, priemonės,tinkančios biurų valymui, gali visiškai netikti valyti gamybinės paskirties patalpas ar visuomeninės paskirties teritorijas. Kitas pavyzdys – dažų spalvos pasirinkimas gali priklausyti nuo patalpos ar kambario paskirties.

Prekės ženklas: gamintojo, nuosavas prekės ženklas, vietinis ženklas ir kt.

Prekės gamintojo šalis: Vokietija, Prancūzija ir t.t.

Prekės pristatymo tipas: kit¹ dien¹, valandos bėgyje ir pan.

Apsipirkimo dydis: didelis, vidutinis, mažas.

Produkcijos spektro platumas

Taigi aukščiau paminėtos produkcijos savybės gali būti panaudotos aprašant vien¹ ar kit¹ gaminį:

Žoliapjovės: varomos elektra, benzinu ar rankiniu būdu, su garantiniu laikotarpiu ir po garantiniu aptarnavimu.

Dažai: emulsiniai, aliejiniai, 5l skardinėse, 2l skardinėse, ekologiški, baltos, raudonos ar kitos spalvos.

Benzino kolonėlės: savitarnos, su aptarnavimu ir t.t.

Kitame etape reikia išnagrinėti kanalus(tinklus), kur tas prekes galima įsigyti. Tai liečia tuos produktus ar paslaugas, kurias gamina (teikia) mūsų konkurentai ir mes patys.

Produktų paskirstymo kanalais gali būti: paštas, distributoriai, didmeninės parduotuvės, mažmeninės parduotuvės, supermarketai ir kt.

Toliau sudarykite s¹raš¹, kuris apima jūsų ir konkurentų prekių pirkimo dažnį: kasdien, kas savaitź, kas sezon¹, kas du metus, tik išpardavimų metu ir t.t.

Kitame etape sudarykite atsiskaitymų už produkcij¹ formas ir, jei reikia, išskirkite skirtingas organizacijas, kurios t¹ produkcij¹ perka.

Pavyzdžiai, galintys padėti sudaryti tokį s¹raš¹:

Atsiskaitymo formos – kreditinės kortelės, gryni pinigai, prekių įsigijimas kreditan, lizingas ir kt.

Produkcij¹ perkančios organizacijos – centralizuotos ir decentralizuotos, jų teikiami prioritetai renkantis vien¹ ar kit¹ prekź( kaina, produkcijos pristatymo ypatybės, galimybės derėtis).

S¹raš¹ galima tźsti iki begalybės. Tačiau labai svarbu savo s¹raše išskirti svarbiausias ir mažiau svarbiais savybes tam, kad būtu galima lengviau priimti tam tikrus sprendimus.

Kodėl jie perka

Sekantis žingsnis vartotojo elgsenos analizėje yra siekis suprasti kodėl jie taip elgiasi ir kuo motyvuoja savo pirkimo įpročius. Akivaizdu, kad kuo geriau galėsime paaiškinti vartotojo elgesį, tuo lengviau galėsime jiems parduoti savo prekes.

Iš esmės yra dvi principinės teorijos paaiškinančios vartotojų elgesį. Viena teorija remiasi racionaliu vartotoju, kuris siekia maksimizuoti savo pasitenkinim¹ ir komfort¹. Pirkdami produkcij¹, jie kreipia dėmesį į jos kain¹ arba tam tikras ypatingas produkto savybes, kurios teikia akivaizdži¹ naud¹. Toks požiūris į klient¹ gerai paaiškina jo elgsen¹, tačiau reikia pažymėti, kad daugumos vartotojų elgsenos negalima suvokti remiantis tik šia teorija. Štai praktikoje randama daug pavyzdžių, kai produkcijos paklausa auga, nors jos kaina kyla.

Kita teorija aiškina, kad vartotojų elgsenai didelź įtak¹ daro jų gyvenimo stilius, kultūriniai faktoriai, kitų žmonių įtaka.

Geriausias ir praktiškiausias būdas paaiškinantis vartotojų elgsen¹ – pažiūrėti į produkt¹ ir jo teikiamas savybes vartotojų akimis. Štai, pavyzdžiui, vieni klientai perka produkt¹ dėl jo funkcinių charakteristikų, dėl žemos kainos, dėl to, kad t¹ prekź patogu naudoti ar j¹ galima lengvai įsigyti, dėl vartotojo emocinės būsenos ar dėl visų paminėtų savybių kartu.

‘ Vartotojai perka ne prekės, o jų teikiam¹ naud¹’. Tai esminis principas, kuriuo vadovaujasi vienos amerikiečių plaukų priežiūros kompanijos marketingo direktorius. Už šio teiginio ir slypi verslo sėkmė.

Paimkime industrinio marketingo pavyzdį. Vartotojas, perkantis tam tikros kompanijos alyv¹, renkasi j¹ greičiausiai ne dėl prekės ženklo, o dėl jos savybių, kurios padeda išsprźsti tam tikras specifines problemas(alyvos tepimo savybės ir kitos techninės charakteristikos).

Skirtumas tarp produkto ir jo teikiamų savybių yra esminis kompanijai siekiančiai sėkmės. Kiekvienas produktas turi savo savybes: dydį, form¹, svorį ir pan. Dauguma kompanijų daro klaid¹ akcentuodamos klientui tam tikras produkto savybes, bet neakcentuoja tų savybių naudos klientui. Dauguma pardavėjų gerai žino siūlomų produktų technines charakteristikas. Žinoma, šios detalės yra svarbios bendraujant su pirkėjais, dizaineriais ir ekspertais.

Tačiau žinoti technines produkto charakteristikas nepakanka. Klientas gali būti nepakankamai išsilavinźs ar turėti mažai informacijos apie tam tikrų produkto techninių charakteristikų pritaikym¹. Taigi, jis gali ir nesuvokti specifinių produkto savybių teikiamos naudos. Todėl pardavėjas, siūlydamas klientui prekes, gali naudoti tokias frazes ar išsireiškimus:

“Prekė yra padaryta iš aliuminio, o tai reiškia, kad daugiau produkcijos vienetų gali būti gabenama standartiniu sunkvežimiu. Akivaizdu, kad tai sumažins jūsų transportavimo s¹naudas…”

Vartotojų poreikių analizė

Kompanija turi gerai išanalizuoti savo produkto teikiamų naudingų savybių spektr¹, kurį gali pasiūlyti vartotojui. Tai gali būti padaryta sudarant s¹rašus, kuriuose išvardinamos produkto savybės ir jų teikiama nauda vartotojui. S¹rašas turi būti sudarinėjamas labai atsargiai, nes kai kurie marketingo specialistai gerai žinantys produkt¹, tam tikras produkto savybes gali laikyti privilegijuotomis, o kitų net neįvardins. Į tai reikia atkreipti ypating¹ dėmesį, kai kalbama apie naujus ir sudėtingus technologinius produktus. Pirkėjai retai būna geri prekių žinovai, todėl marketingo specialistai turi akcentuoti ne tik unikalias, bet ir tas savybes, kurios lengvai suprantamos, bet kartu yra reikšmingos pirkėjui.

Dviguba nauda

Kompanija turi stengtis identifikuoti tas produkto savybes, kurio teikia dvigub¹ naud¹. Tarkim, įmonė gali pardavinėti produkcij¹, kuri bus naudinga vartotojui- distributoriui, o taip pat galutiniam vartotojui:

“Mūsų kompanijos kompiuterinė įranga gali patenkinti labai platų verslo klientų rat¹, kas reiškia:

Produktas tenkins plataus vartotojų rato poreikius.

Klientai galės įsigyti programinź įrang¹, kuri patenkins jų ypatingus, specifinius poreikius.

Kompanijų nauda

Vartotojas retai perka tik produkt¹, jis stengiasi įsigyti ir paslaugas, tokias kaip: produkto transportavimas, atsiskaitymo už prekes forma, garantinis terminas, kompanijos įvaizdis ir kita. Kompanija, teikianti paslaugas, susijusias su jos produkcija, gali jas akcentuoti taip:

“Mes atgabensime jums krovinį per 24 val., o tai reiškia, kad jūs niekada nepatirsite nuostolių dėl produkcijos pristatymo vėlavimo”.

“Jūs galite būti tikri, kad vis¹ laik¹ jums skirsime ypating¹ individualų dėmesį, nes mes esame smulkus šeimos verslas”.

Išskirtinės prekės savybės

Be jokių abejonių, pardavėjai turi akcentuoti produkto ar paslaugos savybes, kuriomis nepasižymi konkurentų prekės. Jei kompanija negali identifikuoti tokių prekės ar paslaugos savybių - jie siūlo prekes identiškas konkurentinėms, arba jie niekada ir nedarė prekės teikiamų savybių ir naudos analizės.

Apibendrinimas

Taigi mūsų segmentavimas yra beveik atliktas. Aukščiau išdėstyta medžiaga padėjo mums atsakyti į klausimus: kas perka?, k¹ perka? ir kodėl perka?

Trečias ir paskutinis žingsnis – identifikuoti rinkos segmentus, kuriems priklauso vartotojai su tais pačiais ar panašiais poreikiais. Atlikti šį darb¹ gali būti sunku ir pareikalaus ne mažų laiko s¹naudų. Tačiau vėliau tai labai palengvins marketingo planavimo proces¹.

Lentelėje 4.2 apibendrinama aukščiau išdėstyta medžiaga apie rinkos segmentavim¹.

Kas yra perkama

Kaina

Realizavimo rinkos

Produkto fizinės charakteristikos

Kur yra realizuojama

Kas perka

Demografiniai faktoriai

Socialiniai – ekonominiai faktoriai

Ištikimi/neapsisprendź vartotojai

Gyvenimo stilius ir kitos personalios vartotojo savybės

Kodėl perka

Nauda

Požiūris

Suvokimas

Prioritetai

Rinkos segmentavimo istorijos. Šiame skyriuje pateikiamos trys istorijos, iliustruojančios rinkos segmentavimo svarb¹. Čia taip parodoma kaip tinkamas rinkos segmentavimas gali paveikti įmonės pelningum¹.

Pirma istorija. 1980 m. viduryje vietinis prekybos tinklas, kurį sudarė parduotuvės ir prekybos centrai susidūrė su problema – pradėjo mažėti jų vartotojų skaičius ir prekių vartojimo dažnis. Originali sėkmės formulė, prekių asortimentas ir prekybos sugebėjimai, kurie buvo kopijuojami ir taikomi įvairiose produkcijos realizavimo rinkose, nebeveikė.

Šis prekybos tinklas tapo klasikiniu verslo pavyzdžiu, kai kompanijos siekia patenkinti kuo platesnį vartotojų rat¹, tačiau patenkina tik ne didelź klientų dalį.

Taigi kompanija, neskleisdama iliuzinių idėjų, jog ji tik išgyvena trumpalaikį stagnacinį laikotarpį, ėmėsi projekto. Projekto tikslas – paaiškinti kai kurių vartotojų elgsen¹ ir jų poreikius.

Pradiniame analizės etape buvo nagrinėjama įvairių parduotuvių geodemografinė padėtis. Buvo aptikta nemažai skirtumų, kurie sakė, jog ta pati prekybos formulė netinka skirtingoms tikslinėms rinkoms. Kompanija nenagrinėjo kiekvienos parduotuvės atskirai, o suskirstė jas į 21-¹ skirting¹ grupź su panašiom geodemografinėm savybėm. Tačiau net ir žinojimas, kokios produkcijos asortimentas labiausiai tinka vienam ar kitam geodemografiniam rajonui, nesprendė problemos iš esmės.

Todėl projektas perėjo į sekantį etap¹. Nepriklausomai marketingo tyrimo kompanijai buvo pavesta išanalizuoti alkoholinius gėrimus vartojančių klientų poreikius. Vartotojai buvo suskirstyti į kelias psichografines grupes, kurios išskyrė linksmus ir impulsyvius, apatiškus, neorganizuotus ir ekstravagantiškus pirkėjus. Palyginus bei apjungus geografinius ir psichodemografinius rinkos faktorius vartotojai su panašiom prekių vartojimo savybėm buvo priskirti atskiriems rinkos segmentams.

Dabar kompanija turėjo nusprźsti, kuri¹ iš dviejų alternatyvių strategijų jai pasirinkti:

Koncentruoti dėmesį į vien¹ rinkos segment¹ ir siūlyti vienos rūšies produkcij¹.

Išvystyti portfelį, susidedantį iš skirtingų rūšių produkcijos, jai reikia pakeisti kai kurias prekes kitomis, pakeisti atsargų valdymo sistem¹.

Ji pasirinko II strategij¹.

Įvertinant tai, kad geografiniai ir demografiniai rinkos kriterijai keičiasi, kompanija dabar kreipia ypating¹ dėmesį į skirtingų rūšių produkcijos portfelį. Šios strategijos sėkmė- skirtingų rūšių (markių) produkcijos portfelis galintis patenkinti skirtingų vartotojų skirtingus poreikius.

Šaltinis: “Market segmentation from Bottoms Up”, John Thornton, marketingo planavimo menedžeris (“Research Plus”, 1993 m, gruodis)

Antra istorija. Sodos tripolio fosfatas kadaise buvo niekuo neišsiskiriantis cheminis valiklis. Šiandien ši cheminė medžiaga tapo viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių didžiojoje pramonės produkcijos dalyje.

Ar jūs kada nors įsivaizdavote, kaip marketingo specialistai klasifikuoja jus segmentuodami rink¹? R.Haley straipsnyje “ Vartotojų naudos segmentavimas: sprendimo priėmim¹ palengvinanti priemonė” (Journal of Marketing, Vol.32, 1968 m. liepos mėn.) išskyrė pagrindinius segmentus:

Kas perka

Socialinė-ekonominė klasė

Demografiniai kriterijai

Psichografiniai kriterijai

C1 C2

Didelės šeimos

(25 – 40 m.)

konservatyvūs

B C1 C2

Paaugliai, rūkantis jaunimas

Aktyvūs visuomenės veikėjai

C1 C2 D

Vaikai

Savanaudiški

A B

Suaugź vyrai

(35 – 50 m.)

Autonomiški, nepriklausomi

Kas perkama

Užimama rinkos dalis %

Produkto pavadinimas

Produkto fizinės savybės

Kaina

Realizavimo vieta

Perkamumo dažnis

Crest

Dideli buteliai

žema

supermarketas

kas savaitź

McLeans Ultra Bright

Didelės tūbelės

aukšta

supermarketas

kas mėnesį

Colgate

Vidutinės tūbelės

vidutinė

supermarketas

kas mėnesį

Individuali rūšis

Mažos tūbelės

žema

Individuali

kas ketvirtį

Kodėl perkama

Produkto teikiama nauda

Stabdo karies¹

Patraukia dėmesį

Skonis

Kaina

Rinkos segmento augimo  nulinis  nulinis aukštas vidutinis

potencialas

Trečia istorija. Viena privati alaus darykla Didžiojoje Britanijoje mėgavosi išskirtiniu pelningumu savo industriniame sektoriuje. Pagal savo našum¹ ji neabejotinai buvo didžiausia alaus darykla Didžiojoje Britanijoje, tačiau jos geografinė rinka buvo pakankamai siaura.

Per vien¹ šios įmonės vadovybės susitikim¹ buvo nutarta, jog alaus darykla jau pakankamai išvystė savo produkcijos asortiment¹ ir atėjo laikas skverbtis į naujas geografines rinkas.

Ši ekspansijos programa susilaukė agresyvaus pasipriešinimo iš stambių konkurentinių alaus daryklų. Tai nenustebino ir nebaugino vadovybės, nes kompanija buvo sukaupusi pakankamai lėšų konkurencinei kovai.

Kaip ir daugumoje kompanijų su gera marketingo programa, taip ir šioje alaus darykloje vadovybė vertino produkcijos pardavimo apimtis bei kontroliavo kaip laikomasi strateginio plano. Tačiau paaiškėjo, kad parengtas marketingo planas buvo netikźs ir todėl buvo vėliau atšauktas.

Alaus darykla suvokė kodėl jos veikla buvo tokia sėkminga praeityje, tačiau negalėjo plėstis į kitus DB regionus. Kompanijos ištikimus vartotojus traukė jos alus dėl to, kad jis turėjo “vietinį” skonį. Tuo tarpu kitų regionų alaus mėgėjai buvo labai prisirišź prie jų vietinių alaus daryklų alaus ir tik jam teikė prioritet¹. Užimti naujas geografines rinkas nesėkmź patyrusi alaus darykla galėjo tik steigdama naujas gamyklas arba įsigydama jau veikiančias.

Taigi, jei kompanija būtų anksčiau suvokusi skirtingus geografinių rinkos segmentų poreikius – konkurencinė kova būtų efektyvesnė ir įmonė pasiektų savo tikslus.

Šios trys istorijos dar kart¹ patvirtina rinkos segmentavimo svarb¹ rengiant sėkming¹ marketingo strategij¹. Dažniausiai susiduriama su problema kaip tinkamai susegmentuoti rink¹ ir pasirinkti tinkam¹ segment¹, kuriame kompanija įgytų konkurencinį pranašum¹. Tai ir aptariama kitame skyriuje.

Kodėl rinkos segmentavimas yra esminis marketingo planavime. Šiandien labai nedaugelis kompanijų gali sau leisti konkuruoti kaina ir labai retai produktas, išsiskiriantis tik žema kaina, turi didžiausi¹ paklaus¹ rinkoje. Taigi kompanijai iškyla klausimas kokiais kitais būdais galima įgyti konkurencinį pranašum¹. Atsakymas – rinkos segmentavimas.

Ir iš tiesų mažai įmonių gali gaminti visk¹ ir visiems žmonėms. Pagrindinis rinkos segmentavimo kaip marketingo planavimo dalies tikslas – nukreipti kompanijos pajėgas į tuos rinkos segmentus, kurie žada daugiausia galimybių. Viena galimybė įmonei A gali būti viliojanti, tačiau įmonei B ji neteiks jokių vilčių. Taigi firma turi apsisprźsti kuriuos vartotojus (rinkos segment¹) ji turi pasirinkti. Išskiriant rinkos segmentus reikia atkreipti dėmesį į tokius dalykus:

Kompanijos dydis

Jos produktų prigimtis ir specifika, technologija

Įmonės dislokacijos vieta geografiniu požiūriu

Segmentavimo esmė:

Kompanija turi pakankamai plačiai apibrėžti savo rinkas ir pasirinkti tuos rinkos segmentus, kurie leis pasiekti kaštų ekonomij¹.

Išskirti tas rinkas, kuriose kompanijos specifiniai sugebėjimai bus maksimaliai realizuoti.

Visai tai turi būti padaryta pradžioje ir panaudota rengiant SWOT analizź. Be jokių abejonių turi būti atsižvelgta ir į išskirtines produkto ar teikiamos paslaugos savybes.

Taigi, dar kart¹ akcentuojame, jog tinkamas rinkos segmentavimas yra labai svarbus ir padeda:

Išmatuoti rink¹ ir jos talpum¹

Pasverti kompanijos augimo galimybes

Išskirti įvairius vartotojų tipus

Atpažinti kompanijos tiesioginius konkurentus

Suformuoti kompanijos tikslus ir marketingo strategij¹

Apibendrinant, galima išskirti tokius rinkos segmentavimo tikslus:

Suvokti rinkos vystymosi tendencijas ir vartotojų elgsen¹

Sukurti realistinź marketingo program¹ ir nustatyti kompanijos tikslus

Patobulinti sprendimų priėmim¹ aukščiausiose kompanijos valdymo grandyse

Klausimai ir užduotys

Pasirinkite produkt¹ ar paslaug¹. Identifikuokite jo savybes. Nustatykite koki¹ naud¹ teikia kiekviena savybė vartotojui. Identifikuokite išskirtines produkto savybes, kurių neturi konkurentinės prekės.

Jei jūs negalite nustatyti išskirtinių produkto savybių, pabandykite jas sukurti ir išvystyti.

Jei jūs identifikavote produkto išskirtines savybes, pam¹stykite kaip jas galima būtų patobulinti.

Identifikuokite esminius rinkos segmentus, kuriuose galima būtų realizuoti kompanijos produkcij¹.

Jei jūs negalite išskirti ryškių segmentų, kaip jūs pradėtumėte juos identifikuoti.

Ketvirto skyriaus apžvalga

Klientai ar vartotojai?

Klientai yra žmonės, kurie perka jūsų produkt¹. Vartotojai yra tie žmonės, kurie naudojasi kompanijos produkcija ar paslauga. Pavyzdžiui, vyras, perkantis parfumerij¹ žmonai yra klientas, o žmona – vartotojas. Kartais klientas yra kartu ir vartotojas. Marketingo specialistai turi žinoti tiek kliento, tiek vartotojo poreikius, jei nori geriausiai patenkinti jų poreikius.

Rinkos dalis

Rinkos dalis yra esminė marketingo koncepcija. Kompanijos užimamos rinkos dalį galima išreikšti jos pardavimo apimčių ir visų tos pačios rūšies(verslo šakos) produktų, realizuotų rinkoje, santykiu.

Tyrimai rodo, jog yra tiesioginis ryšys tarp kompanijos užimamos rinkos dalies ir kompanijos veiklos pelningumo.

Lemiami sėkmės faktoriai Kompanija, norinti įsitvirtinti tam tikrame rinkos segmente, turi atkreipti ypating¹ dėmesį į tokius faktorius kaip patikimas produkcijos pristatymas, priimtinas produkto dizainas, žemi kintami kaštai ir t.t.

Rinkos segmentavimas

Rinkos segmentas – tai grupė vartotojų, pasižyminti panašiomis charakteristikomis ir poreikiais. Iš esmės, kompanija negali aprėpti visų rinkos segmentų, nes kompanijos pastangos nebūtų koncentruotos ir neduotų optimalaus rezultato. Taigi įmonė turi pasirinkti tuos rinkos segmentus, kurie tenkina tokius reikalavimus:

Kiekvienas rinkos segmentas yra pakankamai didelis, kad kompensuotų įmonės kaštus ir pastangas.

Kiekvieno segmento nariai(vartotojai) yra labai panašūs.

Rinkos segmentai yra pasiekiami.

Rinkos segmentacija gali būti atlikta tokia tvarka:

Vartotojo elgsenos analizė:

(a)    K¹ jie perka ir kodėl?

Vertė/dydis

Kaina

Vartojimo dažnis

Kur jie perka

Produktas/aptarnavimas

(b)   Kodėl jie perka?

Nauda

Gyvenimo būdas

Mada

Asmeninės savybės

Žmonių grupių įtaka

Vartotojo charakteristikų analizė (kas jie yra)

Vartotojo amžius

Socialinės – ekonominės grupės

Demografiniai skirtumai

Industriniai klasifikatoriai

Kultūriniai/ geografiniai faktoriai

Klausimai užduodami kompanijai

Kodėl rinkos segmentavimas yra toks svarbus?

Labai ne daug kompanijų gali būti “viskuo visiems žmonėms”. Segmentavimas padeda kompanijai nukreipti savo pastangas į perspektyviausius rinkos segmentus.

Kaip nustatyti rinkos dalį?

Kuo kompanija tiksliau nustatys savo rinkos segmentus, tuo ji tiksliau nustatys ir užimamos rinkos dalį. Tai padės:

Pasverti kompanijos augimo galimybes

Atpažinti konkurentus

Suformuluoti marketingo tikslus ir strategij¹

Kaip mes galime aprėpti, stebėti ir daryti atsakomuosius veiksmus visiems konkurentams?

Atsakymas – jūs to neprivalote daryti. Pakanka apsiriboti artimiausių konkurentų analize ir įsitikinti, kad jūsų kompanija turi ir palaikys tam tikrus konkurencinius pranašumus prieš savo artimiausius varžovus.

Įvadas į ketvirto skyriaus pratimus.

Pratimas 4.1 padės užtvirtinti žinias kas yra rinka. Kol to gerai nesuvoksime – nesuprasime ir rinkos segmentavimo, vartotojo elgsenos analizės, konkurentų identifikavimo prasmės.

Pratimas 4.2 patikrins kaip mes suvokiame kompanijos sėkmės faktorius.

Pratimas 4.3 padės įsisavinti pramoninių prekių ir paslaugų audit¹.

Pratimas 4.4 pateikia vartotojo poreikių nustatymo metodik¹.

Pratimas 4.1 Tarkim kompanija XYZ turi penkis produktus A, B, C, D, E, kurie pardavinėjami penkiose skirtingose rinkose. Tai atvaizduosime grafiškai.

Produktai


A B C D E

Lentelė 4.10 Rinkos apibrėžimo pavyzdys

Atsakykite į klausimus kas yra kompanijos rinka:

(a)    Užštrichuoti plotai?

(b)   Produktų A, B, C ir rinkų 2,3,4 susikirtimų stačiakampiai?

(c)    Produktai A, B ir C visose rinkose?

(d)   2, 3 ir 4 rinkos visiems produktams?

(e)    Visa matrica?

Pratimo 4.1 interpretacija ir vertinimas.

Galima kompanijos rinka laikyti užštrichuotus matricos plotus, tai yra tuos rinkos segmentus, kuriuos firma aptarnauja. Tačiau taip galima užmerkti akis ir nepastebėti kitų potencialių rinkų, kurios užtikrintų kompanijos augim¹ ir didesnį pelningum¹. Tai ypač aktualu, kai jau užimami rinkos segmentai yra perpildyti.

Kompanijos rink¹ galima apibrėžti ir kaip produktų A, B, C ir rinkų 2, 3, 4 susikirtimo plotus. Tačiau taip kompanija neišnagrinės produktų D bei E realizavimo galimybės rinkose 1 ir 5.

M¹stant toliau, kompanijos rinka galima laikyti visas rinkas(1,2,3,4,5), kuriose realizuojami ir gali būti realizuoti produktai A, B, C. Tačiau gali iškilti problema, kai paaiškės, jog produktų A, B, C neįmanoma realizuoti rinkose 1,5. Todėl teks galvoti apie produktų D ir E tobulinim¹.

Kompanijos rinka galima laikyti rinkas 2, 3, 4, kuriose galima realizuoti visus produktus. Tačiau problema lieka neišsprźsta, nes kompanijos produkcija neturi paklausos rinkose 1 ir 2.

Galima teigti, kad kompanijos rinka gali būti visa matrica (1,2,3,4,5 rinkos). Bet taip kompanija stengsis aprėpti per daug segmentų, jos pastangos nebus kryptingos ir efektyvios.

Taigi, visi aukščiau išdėstyti kompanijos rinkos segmento(segmentų) pasirinkimo būdai yra tiek teisingi, kiek juos galima pateisinti.

Pailiustruotas kompanijos rinkos segmentų parinkimo metodas yra paviršutiniškas, nes nepadeda nustatyti kompanijai jos išskirtinių konkurencinių savybių. Kiti šio skyriaus pratimai padės pašalinti šį trūkum¹ ir dar kart¹ įrodyti rinkos segmentavimo svarb¹.








Schema 4.11 Rinkos segmentavimo etapai

Pratimas 4.2 Lemiami sėkmės faktoriai(LSF). Kompanijos sėkmės faktoriai gali skirtis priklausomai nuo jos veiklos ir kokiuose rinkos segmentuose dirba kompanija. Tačiau individualius sėkmės faktorius reikia nustatyti kiekvienai kompanijai atskirai. Kompanijos sėkmės faktorių išskyrimas leidžia pateisinti arba ne jos veikl¹.

Lentelėje 4.3 pateiktas pavyzdys kaip kompanija gali kiekybiškai įvertinti savo veikl¹.

Lentelė 4.3


LSF Svoris Balas(10= aukšč.) Galutinis rezult

(1) (2) (3)=(1)*(2)


Reputacija įgyta už  0.5 6 30

laiku atliktus darbus

Pasiektas aukščiausias 0.3 6 18

kokybės rodiklis

Pardavimų personalo 0.2 8 16

profesionalumas


1.0 64%

Kaip matome lentelėje, kiekvienam faktoriui suteikiamas tam tikras svoris(procentinė dalis), kuris parodo kiek reikšmingas vienas ar kitas faktorius lyginant su kitais. Taip pat vertinamas kiekvienas faktorius balais nuo 1 iki 10. Kuo balas aukštesnis – tuo kompanijos reputacija, kokybės rodiklis ir personalo profesionalumas yra aukštesnis.

Pagal panaši¹ metodik¹ galima įvertinti ir kompanijos konkurentus. Gautus rezultatus galima palyginti ir nustatyti kuri kompanija yra geresnėje padėtyje.

Aukščiau pateikta metodika:

žmones priverčia susim¹styti apie sėkmės faktorius

padeda įvertinti savo konkurentus

padeda identifikuoti silpnas kompanijos vietas

Naudodami informacij¹ jūs turite tuo pačiu nustatyti, identifikuoti savo rinkos pagrindinius segmentus. Jie privalo remtis tokiais produktais, kurie surenka aukščiausi¹ bendr¹ rezultat¹, bet savo verslo tipui jūs turite nustatyti ir kitus veiksnius, galinčius įtakoti jūsų rinkos pasirinkim¹. Pažymėkite tai 9 stulpelyje. Be to, naudokite 9 stulpelį užrašydami kitas ypatingas galimybes ar pavojus, esančius kiekvienoje rinkoje.

Pastabų harmonizavim¹ jūs darote 9 stulpelyje prieš aritmetinius skaičiavimus (8 stulpelis); analizuojate surinkt¹ informacij¹ ir pasirenkate savo požiūriu geriausi¹ rink¹. Tai įrašote 1 stulpelyje (prieš tai 10 stulpelyje). Tźskite kiekvienos pramonės reitingavim¹, naudodami 2 stulpelį sekančiai geriausiajai, 3 – trečiajai ir t.t., kol 10 stulpelis bus užpildytas.

Tokio rinkos audito informacija bus panaudota sekančiame etape, tikrinant marketingo strategij¹ ir tikslus (6.6 ir 6.7 pratimai)

4.7 lentelė. Pramoninių prekių ir paslaugų rinkos auditas

Pramonė

Dabarti‑ nis T/O

% T/O

Pelningumas

L1 10H

Našumas

L1 10H

Patikimumas

L1 10H

Galimu‑mas

L1 10H

Viso

(4, 5, 6, 7 st.)

Papildo‑mi veiksniai (galimy‑bės, pavojai)

Reitingas

4.4. PRATIMAS

NAUDOS ANALIZĖ

Klientai perka produktus ir paslaugas, nes jie stengiasi pasiekti naudingumo laipsnį, atitinkantį jų interesus. Šia prasme visi produktai ir paslaugos yra problemų sprendėjai. Tokiu būdu, vartotojai perka aspirin¹, sprźsdami galvos skausmo problem¹, jie perka gr¹žtus, nes jiems reikia išgrźžti skyles, jie perka paruošt¹ maist¹, nes sprendžia problem¹ dėl pakankamo laiko nebuvimo jam paruošti.

Produktų ar paslaugų tiekėjams yra svarbu suprasti, kad jų produkcija yra tiktai tinkama pardavimui iki tol kol aprūpina nauda, kurios reikalauja pirkėjai ir kol pirkėjo yra matoma esant tinkamai vertei, kai lyginama su kitais galimais savo problemų sprendimo metodais. Kartu yra geresnis, pigesnis, greitesnis, tvarkingesnis, malonesnis skylių grźžimo sienose kelias, gr¹žtų gamintojui einant vežimėlių darytojo keliu. Tačiau yra žymiai svarbiau žinoti kaip tik daugiau apie pasiūlos naud¹ nei apie pačių produktų ar paslaugų naudingum¹.

Standartinė nauda

Tai yra gaunama iš produkto, bet jokiu būdu neišskirtinai, pvz., „ežektorius mūsų aerozolyje neardo ozono sluoksnio“. Nors šiuo atveju jūsų produktas bus panašus į kitus, pirkėjai nežinos apie standartinź naud¹, jie galvos, kad jūs vis dar naudojate aplinkai žalingas medžiagas. Aišku, tai būtų trūkumas.

Įmonės nauda

Verslo sandėris jungia klient¹ su įmone. Tokiu būdu čia esama tam tikros naudos pirkėjui, darant pasirinkim¹. Pirkėjai teikia pirmenybź toms įmonėms, kurios teikia klientui geresnes paslaugas, įkvepia pasitikėjimo, turi teisingos prekybinės politikos reputacij¹ ir taip toliau. Kompanijos nauda yra jos produktų ar paslaugų diferenciacijos priemonė, jei jie visais atžvilgiais yra panašūs. Pavyzdžiui, kai kurie bankai mėgina sukurti specifišk¹ identiškum¹ jų pasiūlos naudingumo atžvilgiu. Taigi, čia yra „bankas, kuris “įsiklauso“ ir „bankas, kuris mėgsta sakyti taip“. Gal būt, pagaliau čia bus „bankas, kuris yra visada atidarytas, kai to nori jo klientai“.

Diferencinė nauda

Tai yra nauda, kuri vien tik pateikia jūsų produktus ar paslaugas. Čia yra tai, k¹ duoda kompanijai konkurencinis pranašumas. Čia yra tai, k¹ galima priskirti tobulinimui ir eksploatuoti, jei įmonė patiria sėkmź.

Tokie pavyzdžiai:

„Mes esame vienintelė įmonė, teikianti ištikus avarijai paslaugas visas 24 valandas. Todėl bet kokiu metu jiems prireikus, mes imsimės priemonių.“

„Tai yra vienintelis produktas rinkoje, su kuriuo jūs patys sugebėsite apsitvarkyti, taip pat tai galėsite įrengti ir nepatirsite einamųjų rūpesčių.“

Ne kiekviena nauda gali turėti atitinkam¹ patrauklum¹ visiems pirkėjams, ar jų grupėms. Tačiau, jiems tai skleidžiant ar vykdant tyrimus, turi egzistuoti galimybė sukurti tai, kas jų akyse atrodytų svarbu.

Dabar galime pasiruošti sisteminės naudos analizei, parodydami kontūrus šiuose pavyzdžiuose. Žr. 4.8 lentelź.

4.8 lentelė

Pirkėjas (-ai)

Produktai / Paslaugos

Patrauklumas pirkėjui

Savybės

Pranašumai

Nauda

Įrodymas

Kokie rezultatai yra susijź su ypatingu pirkėjų susidomėjimu, pvz., kaina, patikimumas, saugumas, paprastumas ir t.t.

Kokios produktų paslaugų savybės geriausiai iliustruoja tokius rezultatus? Kokiu būdu jie veikia?

Kokius pranašumus šios savybės pateikia, t.y. kaip jie veikia pirkėjus?

Kaip gali būti išreiškiama apčiuopiama nauda, esanti maksimaliai patraukli pirkėjui, t.y. k¹ klientas turi gauti, kad tai jam būtų reikalinga?

Kokie faktai gali būti pateikti, įrodant naud¹ ir parodant, kad tai gali būti pasiekta?

Pavyzdys – prikaistuviai

Patogūs naudoti, patogūs plauti

Teflono apvalkalu

Yra iš nelimpančios medžiagos

Virimas be rūpesčių, greitesnis plovimas

Testo rezultatai

Pavyzdys – biuro paslaugų biuras

Tikslumas ir greitas atlikimas

Mes naudojame naujausi¹ įrang¹ ir kokybiškiausias medžiagas

Mes esame ypatingai visapusiški

Klaidų minimumas, s¹naudų taupymas

K¹ kalba klientai

Pastabos

Einant nuo savybės prie pranašumo ir tuomet prie naudos, teiginys „o reiškia tai, kad“ gali būti pagalbinis, pvz. „Tai padengta nauja dažų formule (savybė), o tai reiškia“, kad spalva niekada nebluks (pranašumas). Jei jūs žinote tai, ko klientui reikia, tuomet jūs turite pasiekź taip vadinam¹j¹ naudos.

Patikrindami, ar jūs turite pasiekź ne tik pranašumo, bet ir naudos naudojamas testas „Taigi kas?“ Klausiama apie naud¹. Jei „Taigi, kas“ sufleruoja eiti anksčiau, gali būti kad jūs neturite siekiamos realios naudos, pvz., „Mūsų produktai yra rankų darbo (savybė), o tai reiškia, kad jie yra kokybiškesni, nei padaryti mechanizuotu būdu (nauda?) – „taigi kas?“ – „o tai reiškia, kad ilgiau tarnaus (reali nauda)“.

Dabar mėginsime padaryti naudos analizź vienam iš jūsų turimų produktų ar paslaugų, kurie veikia specifišk¹ pirkėj¹ ar pirkėjų grupź. Naudosime 4.9 lentelź.

4.9 lentelė.

Pirkėjas (-ai) ..

Produktas /Paslaugos ..

Patrauklumas pirkėjui

Savybės

Pranašumai

Nauda

Įrodymai

Klientų auditas, taikomas jūsų valdomai įmonei

Tiktai darbui ir naudojamas jūsų valdomai kompanijai kaip tyrinėjimo priemonė:

Pasirinkite svarbesnius produktus ar paslaugas ir nustatykite

a) pagrindinius klientus,

b) savybes, maksimaliai patrauklias pirkėjams,

c) naud¹ klientui iš kiekvienos savybės,

d) kuri iš jų yra diferencinė nauda, t.y. svarbiausių jūsų konkurentų nauda neatpažįstama ar nepabrėžiama.

Jei jūs negalite nustatyti diferencinės naudos, kokiais keliais jūs tai vystote?

O toms, kurias nustatėte, kokiu būdu atliksite tobulinim¹?

Nustatykite svarbiausius rinkos segmentus. Kaip juos apibrėšite?

Jeigu jūs negalite lengvai nustatyti ryškių segmentų, koks būtų protingas kelias segmentuojant jūsų rinkas?

4.5 PRATIMAS

KLIENTŲ AUDITAS – CAR MART LTD

Kaip būtina s¹lyga jūsų kompanijos marketingo tikslų nustatymui yra produktų ar paslaugų pirkėjų analizė. Tam tikroms verslo rūšims pakanka sutelkti dėmesį į individualių klientų grupės poreikius; kitose svarbiau yra pažvelgti į klientus kaip į egzistuojanči¹ industrijų visum¹. Šiame pratime mes koncentruosimės į ankstesnį klientų bazės tip¹.

Informacij¹, kuri¹ jūs surinksite atlikdami šį pratim¹, gali būti panaudota vėlesniame marketingo planavimo proceso etape.

Klientų audito rūšys

Čia yra daug skirtingų klientų auditavimo kelių. Daugiausia tai vyksta kaip prielaida, kad klientas rodo norus, poreikius, dideliu laipsniu yra įtakojamas tokių aplinkybių, kaip amžius, asmenybė, profesija, gyvenimo stilius, finansinė situacija.

Šis pratimas jums suteikia galimybź ištirti vartojimo praktinį s¹lytį su vienu iš tokių bandymų.

Car Mart tikslai

Car Mart gamina dokumentų komplektus pardavimo sandoriams, pagal kuriuos jūs galite nustatyti svarbiausius rinkos segmentus ir nauding¹ klientų auditui medžiag¹.

Car Mart medžiaga

Dvylika klientų kortelių (iškirpta iš knygos nugarėlės) susideda iš:

Lifto palydovo

Mūrininko

Vandentiekio darbininko

Banko menedžerio (vietinio skyriaus)

Kompiuterių programuotojo

Pardavimų vadybininko

Mokyklos mokytojo

Pramoninės grupės pirmininko

Advokatų kontoros vyresniojo partnerio

Staklininko

Gamyklos įrengimų operatoriaus

Pagyvenusios močiutės

Šešios produktų kortelės – demonstravimo salė (iškirpta iš knygos nugarėlės) susideda iš:

Ekonomiško automobilio

Šeimos salės

'Darbinio“ transporto

Dvaro automobilio

Kito automobilio

Sportinio automobilio

Car Mart pardavimų įrašų lakštai (žr. toliau pratime).

Du žaidimo kauliukai

Prielaidos

Šis modeliavimas nemėgina vaizduoti realaus gyvenimo su tiksliomis detalėmis, bet tiesiog siekia būti mokymosi priemone ir tuo būdu pateikia galimybź eksperimentuoti. Baigiant reikėtų padaryti sekančias prielaidas:

Bet kokie įrengimai šiame pratime turi remtis 4.4 pratimu ar turėti aiškų supratim¹ apie skirtumus tarp savybių ir naudos.

Car Mart „Pirkėjai“ turi finansinių lėšų įsigyti savo pirkiniams.

„Kliento poreikiai“ yra išreiškiami aiškiu mėginimu atspindėti skirtingus „klientus“.

„Pasirinktas“ automobilis yra priimtinos klientui būklės, t.y. jis yra naujas, jei klientas nori naujo ar naudotas, jei klientas tokio ieškos.

Car Mart duomenų generavimas

Čia yra du būtinų duomenų šiame pratime išdėstymo metodai:

Keturių „žaidėjų“ grupės procedūra.

(a) A grupė iš 4 žaidėjų talpinama atitinkamoje lentelėje.

(b) Dvylika klientų kortelių yra 1-ojo žaidėjo maišomos ir tuomet (vieno iš žaidėjų) padedamos į lentelės vertikalų stulpelį jas apverčiant reversu. Šešios produktų kortelės taip pat patalpintos lentelėje atskira grupe (jos taip pat apverčiamos) ir parodo Car Mart demonstravimo salź.

(c) 2-asis žaidėjas, iš kairės nuo 1-ojo pakrato du žaidimų kauliukus ir panaudoja surinkt¹ rezultat¹, pažymėdamas kliento kortelź, pvz., jei kauliukai rodo bendr¹ rezultat¹, lygų 8, 2-asis žaidėjas išskaičiuoja į aštunt¹ kortelź iš klientų kortelių stulpelio.

(d) 2-asis žaidėjas tokiu būdu pasirinkźs šį klient¹, improvizuoja tikrovišk¹ asmens pirkimo reikalingum¹, sakydamas: „Aš ieškau automobilio, kuris (jo žodžiai)“, pvz., „Aš ieškau automobilio, kuris visada užsivestų rytais“.

(e) 3-asis žaidėjas į tai reaguoja, parinkdamas vien¹ iš produktų kortelių lentelėje (demonstravimo salė), ir apibūdina šio ypatingo automobilio savybes sakydamas „tik jis vienas gali (jo žodžiai)“, pvz., „Šis automobilis bus rinkoje daugelį metų.“

(f) 4-asis žaidėjas prideda naudos patvirtinim¹ savybėms, paminėtoms 3-iojo žaidėjo, sakydamas: „Kai kurie pažymi, kad (jo žodžiai)“, pvz., „Kai kurie pažymi, kad tai dabar yra labai patikima priemonė.“

(g) Vienas iš žaidėjų (galimas dalykas rašantysis tvarkingiausiai), užpildźs pirm¹ sandėrių eilutź iš „pardavimų įrašų lakšto“ ignoruoja 2, 4 ir 9 stulpelius, juos susiaurindamas.

(h) Ši visa procedūra yra kartojama, 3-iajam žaidėjui mėtant žaidimų kauliukus ir renkant klientus.

(i) Šis startininkų kaitaliojimas tźsiasi iki dvidešimtos pardavimo operacijos, kuria yra viskas užbaigiama, t.y. pardavimų įrašų lakštas užpildomas.

Individualaus tyrimo procedūra

Jei negalime dirbti kaip aprašyta grupėje, sudarytoje iš 4 asmenų, darb¹ Car Mart galima atlikti vienasmeniškai. Jis ar ji žinoma gali atlikti kiekvieno jau aprašyto žaidėjo vaidmenį. Vis dėlto šis procesas turi privesti prie užpildyto pardavimų įrašų lakšto, kuris yra svarbi būtinoji s¹lyga visam likusiajam uždaviniui.

Jei tai įmanoma, yra rekomenduojama atlikti 1-¹j¹ procedūr¹, nors ir su kitais žmonėmis, kadangi pratimas taps kūrybiškesniu ir labiau skatinančiu.

Kuomet pardavimų įrašų lakštas yra užpildytas, atsakykite į klausimus esančius kitame skyriuje.

Klientų auditas (socialinės – ekonominės grupės ir pirkimo motyvai)

Įsivaizduokite, kad pardavimų įrašų lakšt¹ jūs užpildėte daug didesnį – padidint¹ dešimteriopai. Kitaip tariant, įrašas susideda iš 200 pardavimo operacijų, kurios apibūdina paskutiniųjų metų Car Mart prekyb¹.

Car Mart pardavimų įrašų lakštas

Klientas

Poreikis

Produktas

Naujas ar S/H

Savybės

Nauda

S/H = naudotas (antros rankos)

Darbas tam tikrose grupėse, kuomet vyksta duomenų generavimas pardavimų įrašų lakšte, tźsiasi taip:

Sprendžiama į koki¹ socialinź – ekonominź kategorij¹ patenka kiekvienas pirkėjas. Jūsų sprendimai įrašomi pardavimų įrašų lakšto 2 stulpelyje.

Nagrinėjami klientų poreikiai (3 stulpelis) ir sprendžiama, kurie yra racionalūs (R) ir kurie yra daugiau psichologiniai (P). Įrašoma R arba P į 4 stulpelį.

Panašiai žiūrima į naud¹ (8 stulpelis) ir įrašoma R arba P į 9 stulpelį, atsižvelgiant į tai, kuris iš dviejų, ar nauda yra galima iš savybių, pasirenkamų racionalaus pirkėjo ar tai lemia jo/jos psichologiniai poreikiai.

Paimamos visos tokios naudos, kur R ar P 9 stulpelyje sutampa su R ar P 4 stulpelyje.

Išnagrinėjami užpildymo nuo 1 iki 4 stulpelio paprastumai / sunkumai ir suderinami skirtumai, atsiradź tarp 4 ir 9 stulpelių.

Jei yra laiko, galima aptarti dominančius punktus iš Car Mart pardavimų įrašų lakšto.

Kai šios užduotys įvykdomos, pereinama į kit¹ skyrių.

Klientų auditas (segmentavimas)

Tam tikrų grupių egzistavimas, naudojant sukoncentruot¹ užpildytuose pardavimų įrašų lakštuose informacij¹ atsako į:

Kokie yra pagrindiniai Car Mart rinkos segmentai?

Įrašykite ypatingas šių segmentų savybes.

Apibūdinkite, kokius produktus ir naud¹ geriausiai apibūdina šių segmentų poreikiai.

Pasiūlykite būdus, kaip Car Mart galėtų panaudoti ši¹ informacij¹ sėkmingesnio verslo plėtrai.

Ar Car Mart yra geriausias vardas šiai įmonei? Kaip jį galima būtų pakeisti teisingiau pranešant apie verslo rūšį; ar klientams tai tinka?

Išnagrinėkite labiausiai žinomus Car Mart punktus ir nusprźskite, kaip jie naudojami jūsų valdomoje įmonėje.

Manydami, kad yra naudinga pažymėti pastabas dėl tam tikrų klausimų, esančių analizės objektu, jūs tai galite daryti toliau paliekamuosiuose tarpuose ar atskiruose popieriaus lapuose. Užbaigź šių klausimų nagrinėjim¹, pereikite prie kito skyriaus.

4. 5 pratimo aiškinimas – už racionali¹ Car Mart

Dvylika klientų atstovauja dvi atskiras socialines – ekonomines grupes:

A reitingas

Pramoninės grupės pirmininkas

Advokatų kontoros vyresnysis partneris

B reitingas

Banko menedžeris

Pardavimų vadybininkas

C1 reitingas

Mokytojas

Kompiuterių programuotojas

C2 reitingas

Staklininkas

Vandentiekio darbininkas

D reitingas

Mūrininkas

Įrengimų operatorius

E reitingas

Lifto palydovas (paprastai rezervuota profesija sužalotiesiems)

Pagyvenusi močiutė

2. Mechanizmas, kai naudojami du lošimo kauliukai apibūdintu būdu per dvi dešimtis operacijų, kažkiek artimas įeinančiam į žaidim¹ Pareto dėsniui, t.y. 20 procentų pirkėjų lemia 80 procentų pardavimų. Kadangi 1 kortelė niekada neparenkama, 6, 7 ir 8 pozicijos yra „iškiliausios“. Bet, kadangi tai vyksta atsitiktinai, čia negali būti iš anksto susidaroma nuomonė apie klientus – visa tai bus aišku išanalizavus pardavimus.

3. Čia yra paslėpti tam tikri mokymosi tikslai, kadangi žaisdami žaidim¹, žmonės sužino ir gali išskirti:

(a)    socialinį – ekonominį grupavim¹,

(b)   skirtumus tarp savybių ir naudos,

(c)    skirtumus tarp racionalių ir psichologinių pirkimo motyvų.

4. Car Mart pateikia pakankam¹ kiekį bet kokių duomenų įgyvendinant klientų analizės ir segmentavimo punktus.

5. Tie, kuriems reikia panaudoti šias žinias savo valdomos įmonės situacijai, gali to imtis su didesniu pasitikėjimu.

6. Car Mart reikalauja kreipti didesnio masto dėmesį į klientus ir užtikrinti jų poreikių geresnį supratim¹.

STANDARTINIAI RINKOS SEGMENTAVIMO BŪDAI

1. Demografinė charakteristika

Standartinis pramoninis klasifikavimas (SIC) – naujausias grupavimas, gautas iš centrinio statistikos biuro. Santrauka pateikiama žemiau.

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (0)

Statyba (5)

Žemės ūkis ir sodininkystė (01)

Statyba (50)

Miškininkystė (02)

Žuvininkystė (03)

Energijos ir vandens tiekimo pramonė (1)

Paskirstymas ir tiekimas; Remontas (6)

Anglies gavyba ir kieto kuro gaminimas (11)

Didmeninis paskirstymas -  atliekų ir nereikalingų medžiagų šalinimas (61)

Kokso krosnys (12)

Nereikalingų medžiagų ir atliekų paskirstymas (62)

Gamtinių dujų ir naftos gavyba (13)

Tarpininko veiksmai (63)

Naftos perdirbimas (14)

Mažmeninė prekyba – maistas, oda, CTN, vaistai, drabužiai, avalynė (64)

Branduolinio kuro gamyba (15)

Kt. mažmeninė prekyba – automobiliai, kuras, knygos ir t.t. (65)

Elektros energijos, dujų ir kt. energijos rūšių gamyba ir paskirstymas (16)

Tiekimas (66)

Vandens tiekimo pramonė (17)

Prekių ir įrankių taisymas (67)

Mineralinių iškasenų ir kt. rūdų, skirtų ne kurui, gavyba; Metalų, mineralinių ir cheminių produktų gaminimas (2)

Transportas ir ryšiai (7)

Juodųjų metalų gavyba ir paruošimas (21)

Geležinkeliai (71)

Metalų gaminimas (22)

Kitas vidaus transportas (72)

Kur kitur nepažymėtų mineralų gavyba (23)

Jūrų transportas (73)

Nemetalinių mineralinių produktų gamyba (24)

Transporto aptarnavimo paslaugos (75)

Chemijos pramonė (25)

Įvairios transporto paslaugos ir kur kitur nepažymėtų daiktų saugojimas (76)

Dirbtinio pluošto gamyba (26)

Pašto ir telefono paslaugos (77)

Metalo prekių, technikos ir įrankių pramonė (3)

Bankininkystė, finansai, draudimas, verslo paslaugos, lizingas (8)

Kur kitur nepažymėtų metalo produktų gamyba (31)

Mechaninė technika (32)

Bankininkystė ir finansai (81)

Biuro įrangos ir duomenų skaičiavimo mašinų gamyba (33)

Draudimas, išskyrus privalom¹jį socialinį draudim¹ (82)

Elektrinė ir elektroninė technika (34)

Verslo paslaugos (83)

Metalinių įrankių ir dalių jiems gamyba (35)

Kilnojamojo turto nuoma (84)

Kt. transporto įrangos gamyba (36)

Operacijos su nekilnojamuoju turtu (85)

Instrumentų gamyba (37)

Kitos gamybos šakos (4)

Kitos paslaugos (9)

Maisto gaminimo pramonė (41)

Viešasis administravimas, nacionalinė gynyba ir privalomasis socialinis draudimas (91)

Gėrimų ir tabako gamybos pramonė (42)

Higienos paslaugos (92)

Tekstilės gamyba (43)

Odos ir odinių prekių gamyba (44)

Švietimas (93)

Avalynės ir drabužių pramonė (45)

Moksliniai tyrimai ir vystymas (94)

Medienos ir medžio plokštės pramonė (46)

Medicinos ir kt. sveikatos apsaugos paslaugos; veterinarinės paslaugos (95)

Popieriaus ir popieriaus produktų gamyba; spausdinimas ir leidimas (47)

Kt. paslaugos tiekiamos plačiajai visuomenei (96)

Gumos ir plastmasės apdorojimas (48)

Pramogų paslaugos ir kt. kultūrinės paslaugos (97)

Kt. gamybos šakos (49)

Privačios paslaugos (98)

Namų ūkio paslaugos (99)

Diplomatinis atstovavimas, tarptautinės organizacijos ir jungtinės ginkluotosios pajėgos (00)

Kompanijos dydis

Labai mažos

Mažos

Vidutiniškai mažos

Vidutinės

Vidutiniškai didelės

Didelės

Labai didelės

Milžiniškos

Departamentai / Skyriai

Gamybos

Paskirstymo

Klientų aptarnavimo

Pardavimų

Marketingo

Komercijos

Finansų

Pirkimų apskaitos

Pardavimų apskaitos

Personalo

Turto

Biuro paslaugų

Planavimo

Kontraktų

Informacinių technologijų

2. Geografija

Pašto indeksas

Miestas, miestelis, gyvenvietė, kaimas

Rajonas (apylinkė)

Regionas – dažniausiai nustatomas JK pagal TV regionus (žr. Klientai)

Šalis

Ekonominė / Politinė s¹junga ar asociacija (pvz., ASEAN)

Žemynas

3. Psichologinės – pirkimo charakteristikos

Asmenybė – verslo gyvavimo ciklo etapas (pradžia, augimas, branda, smukimas, kaita); valdymo stilius (formalus, autoritarinis, biurokratinis, disorganizuotas, pozityvus, indiferentyvus, neigiamas, atsargus, konservatyvus, senamadiškas, jaunatviškas).

Požiūris – vengia rizikos ar nevengia: inovacinis ar atsargus, ir daugelis būdvardžių naudojamų apibūdinant skirtingus asmenybės tipus gali išreikšti kompanijos požiūrį apie jūsų produktų linij¹ (priešingai jiems būdingam asmeniniam charakteriui).

Gyvenimo būdas – dominanti aplinka, susieta su visuomene; pramogų / meno rėmėjas.

Standartiniai klientų rinkos segmentavimo būdai

1. Demografinės charakteristikos

Amžius

<3 3-5 6-11 12-19 20-34 35-49 50-64 65+

Lytis (vyr. ar mot.)

Šeimos gyvenimo ciklas – Viengungis (jaunas, nevedźs), skirstoma į išlaikytinius (gyvenantis namuose ar nedirbantis studentas) ir turinčius nuosavus namus; jaunavedžiai (be vaikų); šeima (skirstoma pagal vaikų amžių ir jų skaičių); vienišas tėvas (motina); „netikra“ šeima (vaikai palieka namus ar bevaikė pora); pagyvenźs viengungis.

Šeimos dydis

1-2 3-4 5+

Gyvenamosios vietos tipas – butas / namas; terasa/ pusiau atskiras / atskiras; nuosavas / nuomojamas / tarnybinis; kambarių / miegamųjų kambarių skaičius.

Pajamos (£k)

<10 10-15 16-20 21-30 31-50 >50

Profesija – meistrai; amatininkai; darbų vykdytojai; menedžeriai; pareigūnai; savininkai; profesionalai, technikai; dvasininkai; pardavėjai; ūkininkai; pensininkai; studentai; namų šeimininkės; bedarbiai. Baltos apykaklės (profesionalų, menedžerių, priežiūros org., dvasininkų); melsvos apykaklės (fizinis darbas).

Išsilavinimas (aukščiausias lygis) – vidurinis, be kvalifikacijos; GCSE; turintis mokslo laipsnį (baigźs aukšt¹j¹ mokykl¹); aspirantas.

Religija – krikščionis; žydas; musulmonas; budistas; kt.

Etninė kilmė – afrikiečių; azijiečių; karibų; JK; airių; kt. europiečių.

Pilietybė

Socialinis – ekonominis. Toliau esantys apibrėžimai pateikiami pagal Research Services Ltd ir NRS Ltd.

A

Aukščiausia vidurinė klasė (vyresnių menedžerių, administratorių, profesionalų)

B

Vidurinė klasė (vid. menedžerių, administratorių, profesionalų)

C1

Žemesnioji vidurinė klasė (priežiūros darbininkų, jaunesniųjų menedžerių, administratorių, profesionalų)

C2

Kvalifikuotų darbininkų klasė (kvalifikuoti fizinio darbo specialistai)

D

Darbininkų klasė (pusiau kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbininkai)

E

Išlaikytinių lygmuo (pensininkai, našliai be kt. uždarbio, asmenys, patyrź nelaimingus atsitikimus, žemiausios klasės darbininkai)

Multidemografinis – demografinių kriterijų rinkimo kombinavimas. Pavyzdžiui, Research Services Ltd jungdama kiekvien¹ iš keturių gyvenimo ciklo etapų (išlaikomojo, iki šeimos, šeimos, be šeimos) su dviem profesijų grupėm – baltų apykaklių (A, B, C1) ir melsvų apykaklių (C2, D, E) sukuria aštuonis segmentus. Jie tada toliau išskyrź „Šeima“ ir „Be šeimos“ į „Geresnis“ ir „Blogesnis“ gauna savo „Sumanumo“ modelyje iš viso dvylika segmentų. Modelio pagrindinė tezė yra tai, kad žmonės turi skirtingus siekius ir elgesio modelius, kurie lydi juos tam tikrame gyvenimo cikle. Šie gyvenimo ciklo etapai apibrėžiami taip:

Išlaikomasis

Didesne dalimi iki 24-ių, gyvenimas namuose, studentas

Iki šeimos

Mažiau nei 35-ių, įsikūrź savo nuosavame būste, bet neturintys vaikų

Šeimos

Namų šeimininkai, namų „galva“, mažiau nei 65-ių, su vienu ar daugiau vaikų

Be šeimos

Apima visus suaugusius, kurių vaikai palikź namus ar sulaukź 35-ių ir neturintys vaikų

2. Geografiškai

Pašto indeksas

Miestas, miestelis, gyvenvietė, kaimas

Pakrantė, teritorija toliau nuo jūros (sienos)

Apylinkė

Regionas (JK dažniausiai nustatoma pagal 15 TV regionus – Carlton, Meridian, Centrinės televizijos, MTV Velsas, Anglija, Škotijos televizija, Grampian'o televizija, Granados televizija, Yorkshine, Tyne Tees, Westcountry, LWT, Border'io televizija, Ulster'io televizija ir salų kanalų grupė).

Šalis

Ekonominė / Politinė s¹junga asociacija (pvz. NAFTA)

Žemynas

Gyventojų tankumas

Klimatas

3. Geodemografiškai

ACORN (Gyvenamosios vietos kaimynysčių klasifikacija), sukurta CACI informacinių paslaugų bendrovėje, yra viena iš ilg¹ laikotarpį gyvuojančių geodemografinių klasifikacijų, patobulintų 1993 m. naudojant 1991 m. Census duomenis. Ji susideda iš 54 rūšių, sutrauktų į 17 pagrindinių grupių, kurios sukoncentruotos į šešias aiškias kategorijas. Šios išskirtos šešios kategorijos veikia kaip supaprastintas šaltinis bendrai namų ūkių klasifikacijos struktūrai

A kategorija – „Klestintys“

19,8% visų namų ūkių JK

B kategorija – „Išsivystź“

C kategorija – „Augantys“

D kategorija – „Susitvarkź“

E kategorija – „Siekiantys“

F kategorija – „Besistengiantys siekti“

Neklasifikuoti

PIN iš pinpunkto, - taip derinami geodemografiniai ir finansiniai duomenys.

Kitos, naujoviškesnės klasifikacijos yra pateikiamos tam tikrų stambių duomenų valdymo įmonių, kurios ir apjungia gyvenam¹sias vietoves su atrinktomis demografiškai, taip pat ir prideda psichografinius veiksnius (žr. 'Multierdvinis“ 4-ame)

4. Psichografinės charakteristikos

Asmenybė – linkźs į prievart¹, labiau besidomintis aplinkiniais negu savimi, gyvenantis bendruomenėje, dr¹sus, formalus, autoritarinis, ambicingas, entuziastingas, konstruktyvus, abejingas, neigiamas, priešiškas. Tai, kas būdinga kiekvienai iš lyčių, taip pat galima būtų atskirai išdėstyti, pvz. aštuoni vyrų psichografiniai segmentai:

Tylus šeimos vyras

Patenkintas savimi, drovus, nuošalus, gyvenantis dėl savo šeimos, praktiškas pirkėjas, žemas išsilavinimas, nedidelės pajamos

Tradicijų saugotojas

Konvencionalus, patikimas, save gerbiantis, besirūpinantis kitais, konservatyvus pirkėjas, mėgstantis labiau žinomus gaminius (prekių ženklus), žemas išsilavinimas, žemos/vidutinės pajamos

Nepatenkintas

Žinoma, kažkas (darbas, pinigai, gyvenimas) galėtų būti geriau, nepasitikintis, socialiai nuošalus, žinantis kainas, žemiausio išsilavinimo ir socialinė – ekonominė grupė

Etiškas pagyrūnas

Patenkintas gyvenimu ir darbu, jautrus kitiems, rūpestingas, kultūringas, religingas, socialiai pataisomas, besivaikantis kokybź, vidutinė / aukščiausio išsilavinimo ir socialinė – ekonominė grupė

Besiorientuojantis į malonumus

Egocentriškas, laikantis save lyderiu, nemėgstantis savo darbo, impulsyvus pirkėjas, žema išsilavinimo ir socialinė – ekonominė grupė

Laimėtojas

Suprantantis padėtį, siekiantis pasisekimo (galia ,pinigai ir socialiai), dr¹sus laisvalaikio užsiėmimuose, stilingas (geras maistas, muzika, drabužiai), pirkėjas, galintis pasirinkti, geras išsilavinimas, aukšta socialinė – ekonominė grupė

Žmogiškas

Besikaunantis, susijaudinantis, dramatiškas, laikantis save gabiu ir dominuojančiu, su geru išsilavinimu, vidutinė socialinė – ekonominė grupė

Rafinuotas

Pritraukiantis intelektualiniais ir artistiniais pasiekimais, plačių interesų, kosmopolitiškas, socialiai dalyvaujantis, nori dominuoti ir būti lyderiu, traukiantis unikalumu ir elegantiškumu, geriausio išsilavinimo, aukščiausia socialinė – ekonominė grupė

Požiūris –tai lojalumo laipsnis (nėra, visiškas, vidutinis), vengia rizikos ar nevengia, naujų produktų pirkimo galimybės (inovacinės, anksti įsisavinamos, savalaikės), perkantis (vėlesniu metu, atsilikźs) ir daugelis kt. būdvardžių, naudojamų skirtingų asmenybės tipų apibūdinimui, gali taip pat išreikšti asmens požiūrį apie jūsų produktus (priešingai jiems būdingam asmeniniam charakteriui). Kai kurios įmonės turi:

taipogi išdėstytas specifiškai elgsenos grupes, tokias kaip „Monitor“ iš Taylor Nelson Ltd, kur išskiriamos septynios socialinio reikšmingumo grupės, su kiekvienai būdingu elgsenos modeliu.

kliento padėtis – pirkimo laipsnis (žinantis, besidomintis, trokštantis, pasiruošźs pirkimui), vartotojo klasifikacija (nevartoja, tarpiškai vartoja, pirmu laikotarpiu, potencialiai).

gyvenimo stilius – susideda iš trijų svarbiausių matmenų:

Veiklumas

Veikla, pomėgiai, visuomeniniai įvykiai, atostogos, pasilinksminimas, narystė klubuose, bendruomenė, apsipirkimas, sportas

Interesai

Šeima, namai, darbas, bendruomenė, pramoga, mada, maistas, masinės informacijos priemonės, laimėjimai

Nuomonės

Apie save patį, visuomeniniais klausimais, politika, verslas, ekonomika, švietimas, produktai, ateitis, kultūra

JK trys svarbiausi tiekėjai aprūpinantys gyvenimo stiliaus duomenimis yra NDL (nacionalinė demografijos ir gyvenimo stiliaus organizacija), CMT (kompiuterizuotos marketingo technologijos) ir ICD (tarptautinės komunikacijos ir duomenų organizacijos). Kiekviena jų gauna ši¹ informacij¹ iš klientų anketų. NDL anketos yra produkto registracijos garantijos formos, apimančios klausimus apie namų ūkio demografij¹, pajamas, laisvalaikio užsiėmimus ir platinamos su ilgai tarnaujančiomis prekėmis, tokiomis kaip elektrinė įranga. Tai įgalino NDL surinkti virš 10 milijonų anketų, kurios gali būti tinkamos gyventojų surašymo duomenims tam, kad pateiktų tikslius (pagal gyventojų surašymo duomenis) geografinius kontūrus.

Multierdvinis – psichografinių kontūrų derinimas su pasirinktais demografiniais duomenimis ir geografinių zonų, kuriose randami segmentai, nustatymas. Pavyzdžiui, CCN Marketing yra nustatź 20 asmenų elgsenos tipų, naudodami CMT nacionalinės pirkėjų apžvalgos duomenų bazź. Šie tipai išskirti taip vadinamos „Bon Viveurs“ į „Naujus mokytojus“ ir „Meistrus ir namų darbuotojus“. CCN MOSAIC sistema dabar taip pat nusidriekia į tam tikras Europos kontinento rinkas, klasifikuojant kaimynystes į dešimt gyvenimo stiliaus tipų:

Elitinis priemiestis

Gerai įsikūrusios priemiesčio kaimynystės dideliuose ir vidutinio dydžio miestuose, susidedančios iš gyvenamųjų pastatų dideliuose žemės sklypuose. Turtingas gyvenimo būdas santūrioje prabangoje.

Vidutinė zona

Vidutiniška amžiaus, pajamų ir šeimos kompozicija. Paprastai randama smulkios prekybos miestuose ir vietiniuose centruose. Nedidelis skurdo lygis.

Prabangūs butai

Randama didelių konurbacijų (kelių susijungusių miestų į vien¹) centre, kurio gyventojai diktuoja mados stilių ir kultūrinź dvasi¹. Stilingas gyvenamasis plotas politiniam, artistų ir visuomenės informavimo priemonių atstovų elitui

Mažų pajamų miesto dalis

Menkos kokybės seni namai, dubliuojami su barais, kino teatrais, futbolo klubais ir esantys pramoninėse ir komercinėse zonose dideliuose miestuose

Daugiabučiai socialiniai namai

Daug socialinių problemų su socialinio aprūpinimo panaudojimu, susirgus, įvykus skyryboms, praradus darb¹

Pramoninės bendruomenės

Seni terasiniai namai, kuriuose apgyvendinami melsvų apykaklių atstovai (darbininkai) tradicinėse sunkiosios pramonės šakose

Veiklios šeimos

Dideles pajamas turinčios šeimos, gyvenančios moderniuose, nuosavuose namuose. Materialistiška ir modernu su naujausia įranga

Nedidelių pajamų šeimos

Gyvena tiek ir nuosavuose, ir socialiniuose namuose regioniniuose centruose ir vidutinio dydžio miestuose. Gera rinka tvarkingai išrūšiuotoms, supakuotoms prekėms

Kaimo zonos

Čia gyvena senesni, konservatyvūs, tradicinių pažiūrų žmonės, nesikeičiantys, labai priklausantys nuo žemės ūkio, stiprūs nepriklausomų mažmenininkų „maitintojai“

Atostogos / išėjimas į pensij¹

Apjungia turistus, nuomininkus ir pensininkus. Tiek sezoniškai, tiek dienų bėgyje pasireiškia gyventojų kintamumas

5. Marketingo audito atlikimas:

2 Produkto auditas

Santrauka

5 skyrius apibūdina, kas yra produktas, produkto gyvavimo ciklo analizė ir Bostono matrica. Trumpai aprašomi svarbiausi Bostono matricos metodo trūkumai ir smulkiai nagrinėjama matricų valdymo politika kaip analizės įrankis.

Dar kart¹ pabrėžiama, kad šio skyriaus tikslas yra apibūdinti, kokia informacija reikalinga apie produktus kaip marketingo audito dalis, kaip antai, tai apima svarbiausios marketingo diagnostikos įrankių skaičiaus detales.

Kas yra produktas?

Pagrindinis vaidmuo, produkto atliekamas marketingo valdyme, yra tai, kad jo laikomo svarbiu subjektu, blogas (neteisingas) valdymas vargu ar gali būti kompensuojamas geru valdymu kitose srityse.

Produkto valdymo svarbiausieji aspektai, kurie bus apibūdinami šiame skyriuje, liečia produkto prigimtį, produkto gyvavimo ciklus, duodančius peln¹ produktus, produktų portfelio s¹vok¹ ir naujų produktų vystym¹. Šio svarstymo tikslas yra jiems padėti atlikti produkto audit¹ tam, kad mes galėtume parinkti reikšmingus marketingo tikslus. Prieš pradėdami rimt¹ svarstym¹ dėl produkto valdymo, pirmiausia turime suprasti, kas yra produktas, kaip atsiranda bet koks nesusipratimas produkto valdymo metu.

Mes jau apžvelgėme pirkėjus; dabar pradėsime nagrinėti tai, kas jiems yra parduodama. Leiskite pradėti aiškinim¹ tuo, kad produktas yra problemų sprendėjas, o tai reiškia, kad jie sprendžia pirkėjų problemas ir taip pat yra priemonės, su kuriomis įmonės įgyvendina savo tikslus. Kadangi tai yra tas, k¹ pirkėjas faktiškai gauna, už k¹ jis moka, vadinasi tai yra ir svarbiausias dalykas.

Būdas, kaip produktas galėtų būti tikrinamas, pasireiškia kliento pasirodymu jo pirkime. Pavyzdžiui, Theodore Levitt, žinomas vadybos temos nagrinėtojas, parodo, kad klientas, pirkdamas ¼ colio gr¹žt¹, nori išgrźžti ¼ colio skylź. Kitaip tariant, pats gr¹žtas yra tik atlikimo priemonė.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1549
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved