Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE




BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

statymaivairiApskaitosArchitektraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultraLiteratraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisTurizmasValdymasvietimas

Liudvigas van Bethovenas (1770 1827)

biografija

+ Font mai mare | - Font mai mic






DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

Liudvigas van Bethovenas

(1770 1827)


Biografija

Liudvigas van Bethovenas gim 1770m. Gruodio 16 dien Bonoje. iame Vokietijos mieste gyveno jo tvas ir senelis abu muzikantai, tarnav didikams. Kompozitoriaus vaikyst buvo sunki. Dar bdamas maas, jis turjo parpinti duonos ksn, o kai irykjo jo muzikiniai gabumai, tvas panoro padaryti berniuk antruoju Mocartu ir vert j itisas valandas, neretai vidurnakt groti smuiku ir fortepijonu. Nors muzikos pamokos buvo nesistemingos, dvylikametis Bethovenas jau gerai grojo instrumentais ir vargonu, o vliau m mokytis harmonijos ir polifonijos, nagrinjo senj meistr kryb. Liudvigas Bethovenas buvo imintingesnis, negu jo per daug ambicingas tvas. Geriausias mokytojas jam buvo Christijanas Gotlobas Nef (1748--1798), rm muzikos direktorius. Kaip kompozitorius Nef nebuvo labai krybingas, taiau jis gerai mokjo savo darb. 0 kaip tik to Bethovenui ir reikjo.

Nef ragino kuo geriau istudijuoti Bacho ,,Gerai temperuot klavyr'. Tai buvo labai teisinga, nes geresns mokyklos jaunajam kompozitoriui nebuvo. Nordamas isilavinti, Bethovenas klaussi ir kai kuri paskait universitete.

Madaug nuo 28-eri met Bethovenas m kursti. Galiausiai tai j net prived prie mini apie saviudyb. Jo asmeninis gyvenimas buvo sudtingas: kompozitorius niekad neved, taiau avjosi jam nepasiekiamomis moterimis (itekjusiomis ar aristokratmis); danai pykdavosi su giminmis, jo elgesys su kitais monmis bdavo nepatenkinamas. Turjo finansini bd. ie blakymaisi atsispindi ir jo muzikoje. Jaunasis pianistas greitai buvo pripaintas virtuozu, kiek liau pasiek pripainim kaip kompozitorius. Bethovenas vis gyvenim buvo laisvas kompozitorius, t.y. ne dirbo banyiai ar rmuose, bet gyveno i pasirodym, rmj l ir to, k gaudavo pardavs savo krinius.

Kuo labiau Bethovenas seno, tuo smarkiau myljo gamt. iem jis praleisdavo Vienoje, ra krninius, rpinosi j spausdinimu arba koncertuodavo. Bet vos tik dienos pailgdavo, tuoj traukdavo laukus. Susiddavo natas, pakraudavo klavesin veim ir ivykdavo idilikas Vienos apylinkes, Medling, Nusdorf ar kitus jaukius kaimelius.

Labiausiai Bethovenas mgo bti vienas. Kartais jis vis dien negrdavo namo. Kur nors pievose ar mike ssdavo ant kelmo ir kurdavo savo melodijas. Kai kada jis usiraydavo atjusias galv temas. Vargas, jei kas nors kompozitoriui tuo metu sutrukdydavo. Bethovenas diaugdavosi, jei apsilankydavo draugai, tada jis bdavo valus ir smagus.

1811 ir 1812 met vasaras Bethovenas praleido Teplice. Kiekviena viltis geriau girdti sulugdavo. Kartais kompozitoriaus klausa kiek pagerdavo, taiau po to paprastai kildavo skaudi reakcija. Visikai kurias Bethovenas buvo tik paskutiniais savo gyvenimo metais. Tada jau visai nebuvo manoma su juo susikalbti. Visus klausimus, visk, k reikjo pasakyti, tekdavo urayti. Deja, ten, inoma, nra kompozitoriaus atsakym.

Bethovenas daug kuo domjosi. Aktyviai sek politinius vykius Anglijoje. Reguliariai skait inias apie angl parlamento derybas. Nuolatos studijavo lotyn klasikus. Pagaliau jis tapo visapusikai isilavins, o juk jaunystje niekada reguliariai nesimok.

Blogiausia bdavo tada, kai tekdavo vieai koncertuoti. Metams bgant, Bethovenas vis reiau idrsdavo groti, nes jau nebegirdjo instrumento skambesio. Per fortepijonini koncert kadencijas, kol kompozitorius improvizuodavo, neretai bdavo prieinama iki katastrofos, nes orkestras niekada neinojo, kada jam stoti. Todl galima suprasti, kodl komponavimas fortepijonui maai beviliojo Bethoven antroje gyvenimo pusje.

Paskutinmis savaitmis Bethovenas dar patyr iek tiek diaugsmo. Jis gavo savo labiausiai vertinamo kompozitoriaus Georgo Fndricho Hendelio krini partitras. Viena leidykla atsiunt jam d brangaus vyno, kurio jis, inoma, negaljo gerti. Londono Filharmonijos draugija nustebino stambia pinigine dovana. Bethovenas diaugsi turs toki ger draug Anglijoje. Apie i al jis visada aisiliepdavo labai pagarbiai.

Maloniausia Bethovenui buvo su keturiolikmeiu Gerhardu Broiningu savo seno jaunysts draugo snumi Gerhardas tapo jo itikimiausiu lankytoju. Jis danai ateidavo po pamok pas sergant kompozitori, gulint ant geleini gult su iaudiniu maiu ir apsiklojus vilnone antklode. Berniukas pasakodavo apie mokykl, atnedavo knyg ir klausdavo, k eimimnk turinti ivirti. Tomis valandomis Bethovenas pamirdavo savo lig.

Savo jaunajam draugui jis sugalvojo gra vard - Arielis. Taip buvo vadinama didioji ekspyro drama ,,Audra'. Jei kada Bethovenas bdavo labai gero po, Gerhard vadindavo savo ,,pipiru'.

Gydytojai djo visas pastangas. Taiau be chirurginio sikiimo nebuvo galima apsieiti. Kiekvien kart kompozitoriui paalindavo por kibir vandens. Taiau netrukus jo snariai vl prisisunkdavo vandens.

Bethovenui dar pakako jg sudaryti testament. J pasiras, kompozitorius sumurmjo:

- Piaudite, anuci, iinita est comediu (Plokite, draugai, komedija baigta).

Bethovenas mir 1827 met kovo 26-jq per pavasario audr. Dar kart jis ikle tada deiniosios rankos kumt, tartum ir kart nordamas pasiprieinti likimui. Veltui! Jo didvyrika kova baigsi.

Pagal ilikusias inias Bethoveno laidotuvse dalyvavo 20 000 vieniei. Ties pasakius, jie kompozitori ne per daug myljo, taiau nujaut, kad kapus keliauja didi asmenyb - vienas ymiausij Vakar kompozitori.



Iki iol spliojama, kodl mir garsus kompozitorius Liudvigas van Bethovenas. Manyta, kad kompozitorius galjo sirgti sifiliu, kur XIX amiuje gydydavo priemonmis su nuodingais gyvsidabrio junginiais. Taiau ityrus Bethoveno kaulus, io metalo pdsak neaptikta. Utat kito mirt neanio elemento vino rasta tiek, kad norma viryta 100 kart. Kaip ir kodl muzikanto organizm patekdavo tokie kiekiai vino, lieka paslaptis. Galbt metalas patekdavo su vaistais (kompozitori gyd nuo keli lig), su vynu, kur bdavo dedama kai kuri vino jungini.

Koncertai

Labiausiai Belhovenas stebino savo improvizacijomis. Jomis jis jau avjo meno inovus Bonoje, jomis paverg ir Vien. Atlikjui bdavo pasiloma tema, kuri jis turdavo ivystyti sonat, fug ar bet kuri kit form. Kartais klausytojai pasilydavo menininkui savo jausmus perteikti laisvai'- improvizuoti.

Taip improvizuoti bdavo galima ir per didij koncerto kadencij. Orkestras tuo metu ilgam nutyla (fermata) ir solistas pradeda groti tai, k jauia. Jis improvizuoja. inoma, ieities takas turdavo bti atliekamo koncerto melodijos. Jas vystyti ia buvo galima ymiai laisviau, negu paiame koncerte. Ta paia proga atlikjas galdavo parodyti ir savo virtuozikum.

Bethovenas savo koncert kadencijas paversdavo viso krinio kulminacijomis, kartais jis net usimirdavo, kad laukia orkestras. Mintyse jis nuskrisdavo tokius tolius, kad ilgai nesurasdavo kelio atgal. Kart tokia kadencija truko vis valand.

Nelengva buvo priprayti Bethoven, kad paimprovizuot. Kasmet jis darsi nepatiklesnis. Jei kompozitorius neturjo nuotaikos - visos aplinkini pastangos bdavo veltui.

Paprastai tekdavo griebtis gudrybi. Kas nors tyia klaidingai paskambindavo klavyru tem. Bethovenas to negaldavo paksti jis paokdavo, imdavo taisyti suklydusj. 0 jeigu jau kart prie klavesino atsissdavo ir rankomis paliesdavo klavius - fantazija kaip mat siaudrindavo. Kartais kompozitorius taip improvizuodavo itisas valandas.

Bda, jeigu kas tuo metu j sutrukdydavo, nipteldavo tyl od ar ieidavo, Bethovenas tuoj pat prabusdavo i savo svaj, utrenkdavo instrumento dangt ir lkte ilkdavo. Tik po ilgo laiko jis iuose namuose vl pasirodydavo.

Tuo metu buvo labai mgiamos grojimo varybos.

Bethovenas dalyvaudavo tokiose beveik sportinse varybose, jis inojo, kad improvizuojant niekas jo nepralenks. Vienas Europoje pagarsjs pianistas gyrsi Vienoje sumalsis Bethoven. Taiau, igirds Bethoven improvizuojant jis darsi vis tylesnis, o kita dien vaikiojo kaip primutas. Jis visiems skundsi, kad tame jauname Bethovene slyps velnias. Niekada nonort su juo susitikti. Vliau, kvieiamas koki nors draugij, jis visada pirmiausia pasiteiraudavo, ar tasai Bethovenas ten taip pat bsis.

Toki varyb vieta bdavo kilming pon, Lichnovskio, Valdteino ir kit salonai. Turtingesnieji turdavo net nuosavus orkestrus. Jie stengdavosi pritraukti jaunus menininkus ir visaip remdavo juos. Bsimam menininkui tokie grojimai didik salonuose buvo puiki proga pasireikti.

Pirmaisiais metais Vienoje Bethovenas ra daugiausia krnius klavesinui variacijas, sonatas ir kamerin muzik. Tai buvo parankiau, nes iuos krinius jis galdavo pagroti savo akademijose (taip tada bdavo vadinami savarankiki koncertai) arba savo rmj salonuose.

Bethovenas buvo gims skambinti. Prie klavesino jis susilaukdavo didiausio pasisekimo. Taigi jam buvo artimesni kriniai klavesinui arba bent tokie, kuriuose dalyvaut ir pianistas.

Per pirmus penkerius metus Vienoje atsirado 12 sonat fortepijonui. J tarpe tokie didingi kriniai, kaip atuntoji ,,Patetin' - c-moll opus 13. Ji tapo viena populiariausi fortepijonini sonat i ankstyvojo Bethoveno krybinio laikotarpio. J kompozitorius paskyr savo rmjui, kunigaikiui Lichnovskiui, su kuriuo jis vliau taip smarkiai susipyko. inoma,. po to jie vl susitaik. Draugaudamas ir neapksdamas Bethovenas visuomet buvo labai ,,paletikas, t. y. itin kartas.

Gana vlai Bethovenas msi simfonijos. Pirmojoje jo simfonijoje C-dur dar buvo ryki Haidno ir Mocarto taka. Visai teisingai teigiama, kad Bethovenas pradjo tuo, kuo anie du baig.

Vienas labiausiai inom kamerins muzikos krini i io ankstyvo Bethoveno krybos meto yra Septetas.

domiai tada buvo skelbiama tokio koncerto programa. Apie simfonij buvo parayta taip: ,,Nauja didel simfonija su savarankiku orkestru, sukomponuota pono Liudvigo van Bethoveno'.

Atrodyt, kad likimas Bethovenui buvo palankus. Ko jis imdavosi - viskas sekdavosi. Visi muzikos mgjai ir inovai Vienoje, o taip pat visoje Austrijoje ir net toliau Vokietijoje - j myljo. Jo kriniai bdavo atliekami visur. Bethovenas turjo geras gyvenimo slygas ir elegantikai rengdavosi. Draugijoje, jei jo niekas nesupykdydavo, kompozitorius bdavo malonus ir linksmas panekovas.

Simfonijos

Treiosios simfonijos atsiradimo istorija gerai inoma.

Bethoven avjo Napoleonas, kuris, jo manymu, turjo padaryti gal prancz revoliucijos neramumams ir baisybms ir vl atstatyti senj Pranczijos galyb. Atrod, kad ir visai Europai Napoleonas turt padaryti daug gero. Jo veikla visus avjo.

susiavjim Bethovenas panoro ireikti garsais. Napoleono ygdarbiai turi virsti garsais, kiek tai muzikoje manoma. Rykiausiai tai galima pastebti pirmosios dalies herojinje temoje. Antrj dal kompozitorius para kaip geduling mar.




Tituliniame lape Bethovenas ura: ,,Boiwpaiie Luigi VANBeeihoven' (Bonapartui Liudvigas Bethovenas).

Taigi, i simtonija turjo bti skirta Napoleonui. Taiau, kai Napoleonas nusprend usidti Pranczijos karn, Bethoveno nuomon pasikeit. ,,Argi jis ne pats paprasiausias mogus! - suuko kompozitorius. - Dabar jis dl savo garbtrokos sutryps kojomis visas mogiksias teises. Jis ikels save aukiau kit ir taps tironu.,'

Tada kompozitorius nutryn ura ,,Bonapartui' ir savo simfonij pavadino Herojine''. Nuo to meto ji ir vadinama ,,Herojine simfonija'.

Kakokia ypatinga idja tapo ir jo Penktosios simfonijos pagrindu. Beldiantis motyvas, kuriuo ji prasideda, inomas visame pasaulyje. Jis yra visos simfonijos temalin mediaga, t. y. juo perpintos visos ios simfonijos dalys: ramus andante, atkaklus skerco ir paskutinioji dalis, vytinti pergalingame C-dur. ioje simfonijoje negalima nepastebti kelio i tamsos vies. Pamat nuomi kov pirmojoje dalyje, paskutiniojoje patenkame triumfalik pergals vent.

Dl pagrindins Penktosios simfonijos idjos negalima abejoti. Nesuklysime pasakydami, kad Bethovenas ia norjo pavaizduoti savo gyvenimo kov. Kalbdamas apie pirmj motyv, jis taip yra isireiks:

- Taip beldiasi likimas duris.

Reikia manyti, kad i simfonija ir buvo garsin iraika jo paties likimo ir pergals prie itikusi nelaim.

Nra abejoni, k Bethovenas mst, raydamas etj simfonij. Jis tai ura vir kiekvienos dalies. Kompozitorius norjo garsais ireikti savo meil gamtai. Jo muzika turjo perteikti visk, k jis aplinkui mat. Bethovenas jausdavosi nusimets sunkiausi nat, kai pagaliau galdavo palikti miest jam nieko nebuvo malonesnio, kaip, ilgai laukus pavasario vl braidioti rasotomis pievomis ir mgautis gamtos ramybe. Todl etosios simfomjos dalis vadinasi ,,Diugaus jausmo prabudimas, atvykus kaim'.

Pirmiausia kompozitorius visada ateidavo prie upelio. Atsissdavo prie iurlenanio vandens, kurio, jis, tiesa, negirddavo, o tik matydavo. ia ols ir mediai imdavo kalbtis su juo ilgomis, tolumas viliojaniomis melodijomis. Pagaliau prabildavo laktingala, putpel ir gegut. J balsai susipindavo linksm kleges. Apie visa tai pasakoja ,,Scena prie upelio'.

Septintoji simfonija neturi jokios apiuopiamos programos. Richardas Vagneris velg joje okio simbol. i mint tikriausiai dav paskutinioji itin ugninga dalis.

Atuntoji simfonija yra linksmiausia i vis Bethoveno simfonij. Jis pavelg gyvenim ramia, laiminga irdimi. Visas pasaulis jam atrod nuvits palaiminga ypsena. Antrojoje simfonijos dalyje kompozitorius sugalvojo savotik idaig. Tikriausiai tai padaryti paskatino Melcelio metronomo tiksjimas.

Paskutiniaisiais metais Bethovenas visas jgas paskyr Devintajai simfonijai, kuria jis ir baig savo simfonin kryb. Dabar jam jau nepakako orkestro, kad galt isakyti tai, kas buvo susikaup mintyse. Kompozitoriui reikjo dar choro ir solist. Taiau jis ilgai negaljo rasti tinkam odi. Pagaliau isirinko Fridricho Silerio ,,0d diaugsmui'. Joje skambjo odiai: ,,0 jaunysts diaugsme ventas!' ir ,,Vienykits, milijonai'. ie sakiniai turjo skatinti mones pasilikti vienas kitu ir nepamirti dkingumo.

Kryba

Bethovenas ipltojo, patobulino sonatos form, kuri perm i Haidno ir Mocarto (pirmosios trys Bethoveno sonatos netgi dedikuotos Haidnui), taip pat vyst simfonij (vietoj keturi dali simfonijos jis pasirinko daug laisvesn form). Kryboje pastebima tiek vietimo epochos idj, tiek beugimstanio Romantizmo element. Ginijamasi, ar Bethoven reikt laikyti kompozitoriumi klasiku, ar romantiku.

Bethoveno kryba skirstoma tris laikotarpius ankstyvj, arba Bonos, Vienos ir vlyvj:

Pirmasis laikotarpis: iki 1802 m. Kompozitorius iekojo savo krybinio braio. iam laikotarpiui priklauso 6 stygini kvartetai, 10 sonat fortepijonui, 3 koncertai fortepijonui ir dvi simfonijos.

Antrasis laikotarpis: iki 1816 m. Bethovenas suformuoja individual stili. 6 simfonijos, muzika Gts dramai 'Egmontas', uvertira 'Koriolanas', opera 'Fidelijas', 2 koncertai fortepijonui, koncertas smuikui, 'Razumovskio kvartetai', sonatos fortepijonui.

Treiasis laikotarpis: Bethoveno kryboje atiaurum keiia mslumas. 5 sonatos fortepijonui, 'Variacijos Diabelio tema', Missa solemnis, Devintoji simfonija ir stygini kvartetai.

Paprastai Bethoveno krini sraus traukiama: 9 simfonijos, 11 uvertir, muzikos krini teatro pastatymams, koncertas smuikui su orkestru, 5 koncertai fortepijonui su orkestru, 16 stygini kvartet, 9 fortepijoniniai trio, 10 sonat smuikui ir fortepijonui, 5 sonatos violonelei ir fortepijonui, 32 sonatos fortepijonui, taip pat variacij ciklai fortepijonui, oratorija, opera 'Fidelijas', dvejos miios, vairios arijos, dainos. (altinis: Barbara Russano Hanning, 'Trumpa Vakar muzikos istorija'). Daug kit kamerini ansambli, apie 80 dain.

Bethoveno kryba avjosi amininkai, ja avims mes, ir kiekviena karta randa kak sav, artim.









Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1635
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site