CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

GĖRIMAI

receptus

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

GĖRIMAI

Seniausi ir labiausiai vertinami tautos gėrimai yra altinio vanduo ir ber˛ų bei klevų sula.

Pavasarį, kovo mėnesio pabaigoje, i klevo ir ber˛o med˛ių leid˛iamos jų sultys – sula. Klevo sula yra saldesnė, todėl ji da˛niau leid˛iama. Klevus kartais tam tyčia sodindavo kluone. Pavasarį med˛io kamiene pragrę˛ia skylę, į ją įspaud˛ia įgaubtą skiedrą arba idro˛tą lovelį, pro kurį i kamieno sula laa į apačioje pastatytą indelį.

Klevo sulą galima rauginti. Klevo sulos pripiltą pilną statinaitę u˛pilama avi˛omis. Avi˛os lengvos, jos laikosi paviriuje ir su˛elia, sudarydamos bent penkių cm storumo klodą. Tuo būdu u˛dengta statinaitė palengva įrūgsta skania rūgtimi. Taip paraugta sula laikoma iki ienapjūtės. eimininkė statinaitę nusive˛a į pievas, ten peiliu prapjauna avi˛ų sluoksnį, ir ienautojai, pavalgę pietų, semia samteliu i statinaitės sulą – girą ir gard˛iuojasi retu gėrimu.

I lietuvių valstietikų gėrimų ilgą laiką populiariausias buvo alus.

I visų alaus rūių seniausias yra salyklinis alus, plačiausiai vartotas ir vartojamas vidurio ir iaurės rytų Lietuvoje, kur jis paruoiamas gana stiprus.

Salyklas daromas i mie˛ių, rečiau būdavo primaioma rugių ar kviečių. Kad alus geriau putotų į salyklą kartais primaioma ˛irninių miltų. Apynius valstiečiai rinkdavo mike ar krūmuose, bet daugiausiai u˛siaugindavo patys.

Rokikio rajone gaminamas keptinis alus. iam alui gaminti salyklas pakepinamas arkaitėje ar duonkepėje krosnyje.

Lietuvoje ˛monės seniau alų darydavo namuose savo reikalams – eimos ventėms pa˛ymėti, po dienos darbų atsigaivinti, svečiams ir kaimynams pavaiinti. Tikrieji aludariai, da˛nai praktikuodamiesi, sukaupdavo didelę alaus gamybos patirtį. Tačiau daugelis savo gamybos būdus laikė paslaptyje.

Garsas apie tokius specialistus toli pasklisdavo. Į juos kreipdavosi ˛monės artėjant ventėms, darbų pabaigtuvėms, vestuvėms, kad u˛ tam tikrą atpildą padarytų ir jiems to skanaus gėrimėlio. Labai gra˛iai vieną tokį Bir˛ų krato aludarį pavaizdavo re˛isierius ir dramaturgas B. Dauguvietis savo pjesėje “ˇaldokynė”.

Vienas i seniausių gėrimų yra midus. Jis buvo ˛inomas dar tais laikais, kai ˛monės kopinėjo laikinių bičių medų. Midų pradėta gaminti, verdant medų su vandeniu ir įdedant tam tikrų kvapiųjų ˛olių ar apynių, kartais uogų.

“Velykų gėrimas” – midus. Į verdantį vandenį įdėdavo ˛iupsnelį susmulkintų aviečių stiebelių, paskui įdėdavo medaus. Medui itirpus ir skysčiui atauus, leisdavo parūgti. Paskui gėrimą supilstydavo į butelius. io midaus buvo daroma rudenį ar ˛iemą, nes ilaikytas esąs geresnis. Pavykęs midus būdavo rudos spalvos, tąsus, lipnus.

Spanguolių midus

0,5l medaus, 3 I vandens, 0,51 spanguolių sulčių, 0,51 puriai pridėtų apynių, 100 g mielių, truputis vanilės, duonos plutelių.

Medus, vanduo ir apyniai (suriti marlėje) verdami, kol nugaruos pusė skysčio. Atauinus iimami apyniai. Į skystį dedamos ikildytos mielės, įmetama duonos plutelių. Pastatoma, kad gėrimas parūgtų. Po 2 dienų iimamos duonos plutelės, supilamos pasaldintos cukrumi ar medumi spanguolių sultys, įberiama vanilės ir midus dar rauginama 2-3 dienas. Po to
jis supilstomas į sandariai u˛daromus butelius ir laikomas altai 3-4 savaites.

Pienių midus

3 kg medaus, 10 l vandens, 0,5 kibiro pienių ˛iedų, 20 gvazdikėlių, 5-6 cinamono lazdelės, 100 g mielių.

Surinkti varius pienių ˛iedus, sudėti į kibirą, u˛pilti verdančiu vandeniu, sandariai u˛dengti ir laikyti 24 val. Paskui perkoti, pakaitinti, sudėti medų, itirpyti, sudėti gvazdikėlius, cinamoną ir pakildytas mieles. Parauginti 2-3 dienas. Dar kartą perkoti, supilti į ą˛uolinę statinaitę arba keraminį didelį indą, sandariai u˛daryti, statyti altai ir po trijų mėnesių jau tiks gerti.

Midutis

1 l medaus, 5 l obuolių sulčių, 0,5 l kmynų, 3-4 l vandens, 200 g mielių, 1 stiklinė cukraus, 1 pakelis vanilinio cukraus, plutelė juodos duonos.

verdantį vandenį suberti kmynus ir 10-15 min. pavirinti. Skystį perkoti, sudėti medų, supilti obuolių sultis ir mentele maiyti, kol medus itirps. Isuktas su cukrumi mieles u˛tepti ant duonos plutelės ir įmesti į midų. Midų pastatyti iltoje vietoje ir leisti pastovėti, kol mielės pradės 'vaikčioti'. Paprastai laikoma 6-8 val. Aplink plutelę pasidarys putos. Kai pilant gerai putoja, midus yra tinkamas gerti. Subėrus vanilinį cukrų, midų supilti į statinaitę ar butelius, u˛daryti ir pastatyti vėsioje vietoje (2 paras). Vartoti tinka 5-6 dienas.

Gira – vienas i Lietuvos (baltų) nacionalinių gėrimų. Ji atsirado neatmenamais laikais. Rytų Europoje ir čia ypač iplito nuo XVI am˛iaus. Tai labai silpnas alkoholinis gėrimas, kuriame yra tik apie 0,7 alkoholio. Giros gamybos pagrindas – rūgties ir alkoholio fermentacija. Jos sudedamieji elementai yra kviečiai, rugiai, mie˛ių miltai arba ruginės duonos, cukraus ir įvairių vaisių u˛pilas. Be įprastos giros, rauginamos i obuolių, kmynų, spanguolių, apynių, obuolių sulčių, aviečių, pieno, miko uogų, gėlių lapelių ir kt. Liaudies medicinoje gira yra naudojama kaip gydomoji priemonė nuo peralimo, karčiavimo, įvairių virkinimo trakto sutrikimų. Jose gausu vitamino B.

Kmynų gira

150 g kmynų, 400 g cukraus, 5 l vandens, 10 g mielių, pusė citrinos.

Kmynus nuplauti ir virti 30 min. vandenyje. Skystį nukoti, įdėti supjaustytą citriną, cukrų, atauinus iki 30 C temperatūros sudėti mieles, itrintas su cukrumi. 2 paras laikyti iltai, po to nukoti. Supilstyti į butelius ar stiklainius ir laikyti altai.

Geriama po 3 dienų.

Apynių gira

100 g apynių, 1,5 kg d˛iovintos juodos duonos, 200 g cukraus, 12 litrų vandens, 100 g razinų.

Apynius u˛pilti 4 litrais vandens ir laikyti 5 dienas. Paskui įdėti duonos, cukraus, supilti likusį vandenį ir pastatyti ilton vieton dar 5 dienoms. Periodikai nugriebti putas. Statinaitę su gira u˛dengti drobe ir laikyti savaitę altoje vietoje. Po to girą perpilti į didelį puodą ir u˛virinti. Ataldytą girą perkoti, ipilstyti į butelius, į kiekvieną įdėti po 2-3 razinas, sandariai u˛kimti ir pastatyti į altą vietą.

Po 4-5 dienų girą bus galima gerti.

Spanguolių gira

1,5 kg spanguolių, 800 g cukraus, 10 litrų vandens, 400 g mielių

Spanguoles perrinkti, nuplikyti, supilti į puodą ir pavirti 10 minučių. Paskui perkoti. Uogas sutrinti, kelis kartus perplauti nuoviru, vėl perkoti, įdėti cukraus, ataldyti ir įdėti mielies su cukrumi. Irūgus pilti į butelius, u˛kimti ir pastatyti alton vieton. Girą galima gerti po 2-3 dienų.

Duonos gira

1 kg d˛iovintos juodos duonos, 10 litrų vandens, 800 g cukraus, 100g razinų, 400 g mielių, saujelė d˛iovintų mėtų-melisos, razinų.

Suraikytą duoną pakepinti, kol pagels, ir u˛pilti virintu vandeniu. Įdėti mėtas ir leisti pritraukti 24 valandas. Paskui perkoti, sukratyti cukrų, įdėti mieles, imaiyti ir pastatyti iltoje vietoje.

Periodikai nugriebti putas. Irūgusią girą ipilstyti į butelius, į kiekvieną įdėti 2-3 razinas, sandariai u˛kimti ir pastatyti altą vietą.

Kitą dieną girą galima gerti.

Duonos gira su vaisiais

800 g d˛iovintos juodos duonos, 1/2 kg d˛iovintų vaisių, 600 g cukraus, 400 g mielių, 100 g razinų, 10 l vandens.

Vaisius nuplauti ir pavirinti 10-15 minučių. Duoną u˛pilti likusiu verdančiu vandeniu ir palikti u˛darame inde ma˛daug valandą. Vaisius ir duoną perkoti, trauktines sujungti, įpilti cukraus, įpilti mieles, imaiyti ir pastatyti ilton vieton rūgimui. Irūgusią girą ipilstyti j butelius, įdedant į kiekvieną po 2-3 razinas. U˛kimti steriliais kamčiais ir pastatyti altoje vietoje.

Tą girą galima gerti po 3-4 dienų. Cukrų galima pakeisti medumi.

Kvietinių sėlenų gira

1 kg kvietinių sėlenų, 0,5 l duonos raugo, 8 l vandens, truputis apynių, 1 kg cukraus, 2 stiklinės miltų, 2 stiklinės medaus, 1 pakelis vanilinio cukraus.

Raugą iplakti su miltais ir cukrumi vandens. Pastatyti iltai rūgti vieną parą.

Kvietines sėlenas u˛pilti verdančiu vandeniu ir gerai iplakti mentele. Kai atau supilti į raugą ir rauginti 24 val., pastačius iltai.

Paskui girą perkoti, įpilti nuvirintų apynių, įdėti itirpytą medų, suberti vanilinį cukrų.

Kvietinę sėlenų girą supilstyti į butelius, sandariai u˛daryti ir pastatyti altai.

D˛iovintų obuolių gira

1 kg d˛iovintų obuolių, 10 litrų vandens, 250 g cukraus, 400 g mielių.

Obuolius nuplauti, u˛pilti virinto vandens, u˛dengti ir palikti parai. Paskui perkoti, įberti cukraus, įdėti mielių, imaiyti ir pastatyti iltoje vietoje rūgimui 20 valandų. Irūgusią girą ipilstyti į butelius, sandariai u˛kimti ir pastatyti altoje vietoje.

Citrinų gira

300g razinų, 3 citrinos, 10 l vandens, 800 g cukraus, 400 g mielių.

Į emeliuotą indą sudėti nuplautas razinas, supjaustytas grie˛inėliais citrinas, u˛pilti verdančiu vandeniu ir palikti 24 valandoms. Paskui perkoti, įberti mielių, įberti cukraus, imaiyti ir palikti rūgti. Irūgusią girą ipilstyti į butelius, sandariai u˛kimti ir pastatyti altoje vietoje.

Mie˛ių gira

2 litrai mie˛ių, 600 g cukraus, 400 g mielių, 10 l vandens.

Mie˛ius paskrudinti keptuvėje, kol paruduos, u˛pilti vandens ir virti ma˛daug valandą, įberti cukraus, ataldyti, įpilti mielių ir pastatyti ilton vieton 1 – 2 paroms rūgti. Irūgusią girą ipilstyti į butelius, sandariai u˛kimti ir pastatyti vėsioje vietoje.

Girą galima gerti po 3 – 4 dienų.

Lietuvika gira

5 l vandens, 50 g apynių, 0,5 kg cukraus, 250 g medaus, 70 g mielių, duonos.

Vanduo virinamas su apyniais 20 min. Atvėsęs skystis nukoiamas, į jį dedama cukraus, medaus, ikildintos mielės, duonos pluta ir pastatoma iltai, kad irūgtų.Irūgusią girą ipilstyti į butelius, sandariai u˛kimti ir pastatyti altoje vietoje.

i gira yra labai stipri ir gali ilgiau stovėti.

Vėliau atsirado gėrimai, kurie buvo gaminami i įvairių vaisių, uogų , dar˛ovių ir kt.

Liep˛ied˛ių gėrimas

1 stiklinė obuolių arba aviečių sulčių, 100 g medaus, 10 g liep˛ied˛ių, 0,5 litro vandens

Liep˛ied˛ius u˛pilti verdančiu vandeniu ir pavirinti 3 – 4 min. Perkoti, įdėti medų, gerai imaiyti ir įpilti obuolių sultis.

Liep˛ied˛ių gėrimas su aviečių sultimis – gera gydymo priemonė persiald˛ius.

Obuolių gėrimas su medumi

1 l obuolių sulčių,0,5 litro vandens, 1 valgomas auktas medaus, 0,5 citrinos.

Medų sumaiyti su virintu ataldytu vandeniu, įdėti grie˛inėliais supjaustytą citriną ir supilti obuolių sultis.

Serbentų gėrimas

1 litras raudonųjų ir baltųjų serbentų sulčių, 1 l vandens, 50 g cukraus, 2 – 3 grie˛inėliai citrinos.

Raudonųjų ir baltųjų serbentų sultis lygiomis dalimis supilti į vieną indą, pridėti ataldytą virintą vandenį, įberti cukrų, įmesti citrinos grie˛inėlius ir palikti 1 – 2 val.

Burokų gėrimas

1 kg burokų, 1 arbatinis auktelis druskos, 2 l vandens, juodos duonos plutelių.

Burokus nuplauti, nulupti, supjaustyti grie˛inėliais, u˛pilti ataldyto virinto vandens, įdėti duonos plutelių ir rauginti 3 dienas.

Prie vartojant perkoti, pasūdyti, ataldyti.

Morkų gėrimas

0,5 kg morkų, 1 stiklinė vandens, 0,5 stiklinė spanguolių sulčių, cukraus pagal skonį.

Morką sutarkuoti, u˛pilti ataldyto virinto vandens ir palikti 2 – 3 valandoms. Paskui perkoti, įpilti spanguolių sultis ir įberti cukrų.

Aviečių gėrimas

0,5 l aviečių sulčių, 1 l vandens, 0,5 citrinos, cukraus pagal skonį.

Ispaustas aviečių sultis sumaiyti su ataldytu virintu vandeniu, pridėti citrinos sulčių ir cukraus. is gėrimas itin populiarus kartomis vasaros dienomis.

D˛iovintų obuolių gėrimas

Seniau kaime ne˛inodavo, ką su d˛iovintais obuoliais daryti. Da˛niausiai gamindavo gėrimą: paimdavo geras riekučias d˛iovintų obuolių, įmesdavo puodynėn ir u˛pildavo trečdaliu litro verdančio vandens. Atauusį skystimą nupildavo ir gerdavo. Kai tik eimyna sūriau pavalgo, tai ir praydavo eimininkę obuolinio gėrimo.

Mėgstami gėrimai i kmynų, krapų, mėtų.

Kisielių senovėje gamindavo i u˛raugtų, truputį pasūdytų stambiai maltų duoninių javų (daugiausiai avi˛ų) miltų nuoviro.Tokį kisielių per mėsėdį valgydavo iltą, o per pasninką – altą, atskiedę sald˛iu aguonų pienu ir vandeniu su medumi.

Avi˛ų kisielius – puiki terapinė priemonė, plastinių med˛iagų tiekėjas ˛arnyno funkcijoms atstatyti, esant u˛kietėjusiems viduriams.

Dabar avi˛inis kisielius gaminamas i avi˛inių miltų arba avi˛inių dribsnių. Liaudies virtuvėje is kisielius yra ventinis patiekalas.

Arbatą valstiečiai vartojo retomis progomis – vaiėse. Pirktines arbat˛oles atstodavo įvairių augalų lapai, akelės, ˛iedai (ramunėlių, liep˛ied˛ių, rugiagėlių):mėtų, aviečių akelės, juodųjų serbentų lapeliai, tarkuotos d˛iovintos morkos ir kt.

Arbata

1 arbatinis auktelis sausų arbat˛olių, 1 stiklinė vandens, medaus arba cukraus pagal skonį.

Arbatinį paildyti orkaitėje arba kartu vandeniu, įberti arbat˛olių, u˛pilti nedideliu kiekiu verdančio vandens, kad būtų u˛dengtas pavirius, u˛dengti ir leisti pritraukti 4-5 minutes, paskui įpilti dar verdančio vandens ir laikyti iltoje vietoje, kol bus neama į stalą. Arbatos ekstraktą pilti į stiklinę per tinkliuką, paskui u˛pilti verdančio vandens. Medų arba cukrų patiekti atskirai. Galima pasiūlyti citrinos, uogienės.

Čiobrelių arbata

1 litras vandens, 10 g čiobrelių (1 ˛iupsnelis), 1 valgomasis auktas medaus arba cukraus.

Arbatinį paildyti, įdėti į jį čiobrelių, įpilti verdančio vandens ir pastatyti 5-10 minučių kartoje vietoje, kad arbata prisitrauktų. Paskui arbatą perkoti ir įdėti į ją medaus (labai tinka vir˛ių medus) arba cukraus.

Obuolių arbata

1 stiklinė d˛iovintų obuolių, 4 stiklinės vandens, 50 g cukraus

iaudeliais supjaustyti jauni obuoliai - juos reikia id˛iovinti, u˛pilti verdančio vandens ir leisti pritraukti 10-15 minučių. Paskui arbatą perkoti.

Prie arbatos pasiūlyti medaus, cukraus, citrinos, uogienės.

Da˛niau negu arbatą valstiečiai buityje vartojo kavą. Paprasti ˛monės kavą gamindavo i paspragintų mie˛ių, kviečių, rugių grudų ir jų miinio, ą˛uolo gilių, cikorijos, d˛iovintų morkų, katonų, cukrinių runkelių ir kt.

Mie˛ių grūdų ir morkų kava

0,5 kg morkų, 0,5 kg mie˛ių, 50 g cukraus, 1 litras vandens.

Morkas nuskusti, sutarkuoti stambia trintuve ir id˛iovinti. Mie˛ių grūdus id˛iovinti, sumalti mėsmale, pridėti prie morkų ir viską kartu paspraginti, į verdantį vandenį įdėti mie˛ių-morkų miinio (1 puodeliui 1-2 auktelius), pavirinti 10-15 minučių ir duoti pritraukti 5-10 minučių. Pritrauktą kavą perpilti į paildytą kavinuką ir paduoti į stalą.

Gilių kava

1/2 kg gilių, 1 litras vandens, cukraus, medaus pagal skonį.

Giles id˛iovinti, ilupti ir, u˛pylus vandens, virinti 30-40 minučių. Ivirusias giles id˛iovinti, paspraginti ir sumalti kavamale, paskui suberti į stiklainį ir laikyti sausoje vietoje. Į ią kavą dera įdėti cikorijos.

Sumaltas giles įdėti į verdantį vandenį (1 puodeliui - 1-2 arbatinius auktelius). Truputį pavirus, perkoti pro tinkliuką į puodelius ir paduoti į stalą.

Klausimai

Pasakykite seniausio alaus rūį, kuris buvo vartojamas vidurio ir iaurės rytų Lietuvoje?

Koks seniausias gėrimas Lietuvoje?

Kuris i gėrimų rauginamas?

I ko buvo gaminama kava senovėje?

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 916
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/270/GRIMAI94197.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/270/GRIMAI94197.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/270/GRIMAI94197.php">GĖRIMAI</a>

GĖRIMAI

receptus

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: