CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

AUTOMOBILIO „RENAULT“ ELEKTRINIAI ĮRENGINIAI (KURSINIS DARBAS)

technika

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

UKMERGĖS AUKTESNIOJI VERSLO

MOKYKA

AUTOMOBILIO „RENAULT“

ELEKTRINIAI ĮRENGINIAI

(KURSINIS DARBAS)

TURINYS

ĮVADAS
ELEKTRINIAI ĮRENGINIAI, GEDIMAI IR JŲ REMONTAS
REMONTO KAINOS
ĮRANKIAI
PRIEDAI
LITERATŪRA

ĮVADAS

Priekariniai laikai

1898 m. Louis Renault sukonstravo savo pirmąją “voiturette” - savaeigę karietą, kurioje buvo įmontuota pirmoji greičių dė˛ė su tiesiogine pavara. Pabrė˛tinas įvykis: tais metais ei ˛monės pagamino eis automobilius.

1899 m. įsikūrė Renault kompanija su vienintele gamykla Billancourt’e.

1905 m. pirmųjų taxi automobilių pristatymas pasauliui, kurie po 10 metų tapo legendiniais Marne Taxi (“Taxis de la Marne”).

1913 m. automobilių gamyba oktelėjo iki 10 000 vienetų per metus.

1926 m. Renault modelis 40 CV sumuė pasaulio greičio rekordą: per 24 valandas buvo nuva˛iuota 4,167.78 km, o vidutinis greitis siekė 173.649 km/h. is modelis tapo pirmuoju automobiliu kada nors ivysčiusiu tokį greitį.

1930 m. tarp pary˛iečių tapo labai populiarūs naujo kėbulo autobusai. Atsirado Renault mainos ant bėgių. Louis Renault taip pat susilaukė pasisekimo aeronautikos pramonėje.

Renault pasikeitimai

1944 m. Louis Renault mirė.

1945 m. Renault gamyklos buvo nacionalizuotos.

1947 m. pristatytas naujas Renault modelis 4 CV.

1950 m. supa˛indinimas su Fregate modeliu.

Isiplėtimas

1951 m. Rueil ir Lardy (miestuose) buvo sukurti Renault Techniniai Centrai.

1952 m. gamyba buvo pradėta ir Flins fabrike. Įsikūrė Fasa-Renault filialas Ispanijoje.

1956 m. Dauphine modelio pristatymas.

1961 m. buvo pagaminta 1,105,547 modelių 4CV. Renault 4 pakeitė pastaruosius ir jų buvo pagaminta 8 milijonai.

1969 m. pirmą kartą Renault metinis gamybos reitingas iaugo iki 1 milijono automobilių.

1971 m. buvo pasirayti susitarimai su Peugeot ir Volvo dėl variklių gamybos. ie susitarimai tapo Renault strategijos prad˛ia, atsi˛velgiant į gamybinę partnerystę.

1972 m. buvo pristatytas Renault 5 modelis.

1978/1979 m. Renault įsigijo AMC ir Mack Trucks akcijų Jungtinėse Valstijose.

1981 m. istorinė Renault pergalė “Formulė - 1” lenktynėse (500 cc Turbo) Prancūzijos Grand Prix.

1983 m. susitarimas tarp Matra ir Renault dėl Espace modelio. Pirmą kartą Renault metinis gamybos reitingas iaugo iki 2 milijonų vienetų per metus.

1984 m. Renault 25 ir Renault Superfive modelių pristatymas.
Globalizacija

1986 m. naujasis Renault koncerno prezidentas Georges Besse buvo nu˛udytas lapkričio 17 d. Gruod˛io 19 d. jį pakeitė R.H.Levy.

1987 m. Renault pardavė savo akcijų Amerikos automobilių kompanijai, Chrysler’iui. Tai buvo rimtos krizės pabaiga: Renault ir vėl pasiekė 3,7 bilijonų Prancūzijos frankų pajamų apimtis.

1988 m. Renault 19 modelio pristatymas. Pajamų apimtys virijo 8,9 bilijonus Prancūzijos frankų.

1989 m. Renault 19 įrodė neabejotiną pasisekimą.

1990 m. planai dėl Renault ir Volvo įmonių susijungimo buvo pradėti svarstyti. Renault 19 pradėti surinkinėti Taivanyje. Clio modelio pristatymas. “La Regie Renault” tapo Renault SA (dabartinis Renault koncerno pavadinimas).

1991 m. pristatytas naujasis Renault Espace, pirmasis Renault vienatūris automobilis.

1992 m. Louis Schweitzer buvo irinktas koncerno prezidentu. Renault pradėjo eksportuoti automobilius į Braziliją. Po istorinių 94 metų darbo u˛sidarė pirmoji Renault gamykla Billancourt. Williams-Renault laimėjo Formulės - 1 čempionatą su Nigeliu Mansella. Renault Safrane modelio pristatymas.

1993 m. Renault pristatė dar vieną vienatūrį modelį Twingo. Planai dėl Renault ir Volvo susijungimo ˛lugo. Williams-Renault laimėjo pasaulio “Formulė-1” čempionatą su Alainu Prostu. Turkijoje buvo parduota daugiau nei 132 000 automobilių. Renault 19 modelio pristatymas Argentinoje. Renault virijo pajamas u˛ 7 praėjusius metus.

1994 m. Renault Laguna modelio pristatymas. Ypatingai sėkmingas dalinis kompanijos privatizavimas. Twingo modelis pradėtas surinkinėti Taivanyje, o Renault 19 Turkijoje. Komercinė sėkmė Argentinoje. Williams-Renault laimėjo pasaulio “Formulė-1” čempionatą 3 kartą i eilės.

1995 m. Renault Megane modelio pristatymas. Renault ˛engė ˛ingsnį susitarimo link su Brazilija dėl Megane modelio gamybos 1999 metais. Twingo modelis paplito Japonijoje. Kompanija ventė milijoninio automobilio pagaminimą Turkijoje. Michaelis Schumacheris laimėjo pasaulio “Formulė-1” čempionatą su Benetton-Renault, leisdamas vęst Renault jau ketvirtąją pergalę i eilės.

1996 m. Renault Scenic modelio, trečiojo Renault vienatūrio, pristatymas.

1997 m. Renault Kangoo modelio, liaudyje vadinamo “kabluko”, pristatymas.

1998 m. Pats svarbiausias metų įvykis: Renault 100 metų jubiliejus! Clio ir Twingo modelių atnaujinimas Clio 2 bei Twingo 2 variantais. Automatinės greičių dė˛ės PROACTIVE naujovė.

1999 m. planai Renault Clio Sport V6 24V sportinį automobilį paleisti serijinei gamybai (anksčiau is modelis buvo gaminamas tik lenktynėms). Renault Scenic modelio atskyrimas nuo Megane eimos. Renault Megane Kombi pristatymas - jau etasis Megane eimos narys (dar su Scenic modeliu). Smūgio testų metu, kuriuos organizavo “Euro NCAP” visi Megane eimos nariai buvo pripa˛inti saugiausiais automobiliais savo klasėje. Atnaujinti Renault Laguna (su nauju 1.9 d Ci dyzaliniu varikliu) ir Renault Safrane variantai. Renault Megane Coupe ir Megane Cabriolet tapo dar galingesni su pirmuoju Europoje tiesioginio įpurkimo benzininiu varikliu. Renault “sukirto rankomis” su Nissan koncernu, įsigydami 30% pastarųjų akcijų. Pasaulinė premjera - Renault Scenic RX4; pirmasis vienatūris automobilis (ir pirmasis Renault automobilis) su 4 varomais ratais. iais metais Renault taip pat pristatė 2000 metų automobilį Avantime, i esmės besiskiriantį nuo bet kurio kito iki iol gaminto modelio.

ELEKTRINIAI ĮRENGINIAI, GEDIMAI

IR JŲ REMONTAS

iuo metu automobiliuose yra akumuliatorių baterijos, kurias reikia ar nereikia technikai pri˛iūrėti.

Pri˛iūrimos akumuliatorių baterijos turi tarnauti ne ma˛iau kaip vienerius metus, kai per metus nuva˛iuojama ne daugiau kaip 150000km, ir ne ma˛iau kaip dvejus metus, kai nuva˛iuota ne daugiau kaip 9000 km. Technikai neaptarnaujamos akumuliatorių baterijos tarnauja ilgiau. Su jomis nuva˛iuojama iki 500000 km.

Akumuliatorių baterijų laikas labai daug priklauso nuo jų transportavimo, saugojimo, eksploatavimo ir techninės prie˛iūros.

Transportavimas ir saugojimas

Akumuliatorių baterijos turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, atmosferinių kritulių, dulkių ir purvo. Kai akumuliatoriaus baterijos yra sausai įkrautos, saugojimo laikas negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Saugojimo metu visi kamčiai sandariai u˛sukami kad, veikiant deguoniui ploktelės nesioksiduotu ir baterija neisikrautu. Temperatūra patalpoje turi būti ne ma˛esnė kaip – 40 laipsnių ir ne auktesnė kaip – 60 laipsnių.

Techninės prie˛iūros nereikalaujančios ir laikinai nuimtos nuo automobilių akumuliatorių baterijos saugomos su elektrolitu. Jos dalinai isikrauna, todėl temperatūra neturi viryti 0 laipsnių, o saugojimo laikas – 1,5 metų. Kambario temperatūroje akumuliatorių baterijos su elektrolitu saugomos neilgiau kaip 9 mėn. Saugomos baterijos visikai įkrautos. Techninės prie˛iūros nereikalaujančios akumuliatorių baterijos iki 1 metų papildomai neįkraunant, o technikai pri˛iūrimos- kas mėnesį, tikrinant elektrolito tankį, o jam suma˛ėjus daugiau kaip 0,04g/cm³ papildomai įkraunamas. Kai temperatūra yra ma˛esnė kaip – 15 laipsnių visikai įkrautas akumuliatoriaus baterijas galima saugoti paliekant automobilyje.

Pradedant eksploatuoti sausai įkrautos akumuliatorių baterijos pripilamos1,26 g/cm tankio elektrolito, palaikome 20 min. ir pradedame va˛inėti. Vis tik pirmam kartui jos įkraunamos. Ne pro alį būtu įkrauti akumuliatorių baterijas, gautas su elektrolitu.

Eksploatavimo metu akumuliatorių baterijos laikas nuo laiko yra valomos, patikrinama, kaip jos pritvirtintos, matuojamas elektrolito lygis ir tankis, baterijos įtampa. Be to, akumuliatorių baterijos yra periodikai įkraunamos.

Baterijos pavirius turi būti varus ir sausas. Per nevarumus ir drėgmę akumuliatoriai isikrauna. Pavirius nuvalomas skuduru, sudrėkintu 10% kalcinuotos sodos arba amonio chlorido skiedinyje, kad būtų neutralizuota rūgtis. Ivadai ir laidų antgaliai, variai nuvalyti variniu epečiu, priver˛iami ir sutepami techniniu vazelinu.

Elektrolito lygis turi būti 10 – 15 mm vir ploktelių. Neapsemtos ploktės sulfatuojasi ir suyra.

Elektrolitas da˛niausiai nusenka todėl, kad jame dėl elektrolizės ir garavimo suma˛ėja vandens. Tačiau kartais elektrolitas nuteka pro nesandarumus arba itakomas dėl per didelės generatoriaus įkrovimo srovės įtampos.

Elektrolito lygis tikrinamas kas 10 – 15 dienų, o kai labai karta – dar da˛niau. Ant permatomų akumuliatorių baterijų korpusų būna ˛ymės “max” ir “min”. Kai ˛ymių nėra, elektrolito lygis tikrinamas plonu stikliniu vamzdeliu. Kai elektrolito lygis per ˛emas, įpilama distiliuoto vandens. Kad elektrolitas geriau susimaiytų, baterija 10 – 15 min. papildomi įkraunama arba vanduo pilamas veikiant varikliu.

Elektrolito tankis rodo akumuliatoriaus isikrovimo laipsnį. Visikai įkrautų akumuliatorių baterijų, eksploatuojamų Lietuvoje, is tankis yra 1,28g/cm. Akumuliatorius ikrovus 25% tankis suma˛ėja 0,04 g/cm. Akumuliatorių baterijas reikia įkrauti, kai elektrolito tankis ˛iemą suma˛ėja 25% - iki 1,24 g/cm, o vasarą 50% - iki 1,20 g/cm³. Baterija yra visikai isikrovusi, kai tankis krinta iki 1.12 g/cm³. Elektrolito tankis yra matuojamas rūgčiamačiais. Matavimo metu elektrolito temperatūra turi būti + 25 ^oC. Jeigu ji yra kitokia, tai, naudojantis specialiu grafiku, daroma pataisa. Tankio skirtumas tarp atskirų akumuliatorių turi neviryti 0,01 g/cm³.

Akumuliatorių baterijos įtampa taip pat atspindi isikrovimo laipsnį. Įtampą galima pamatuoti apkrautoje ir neapkrautoje baterijoje. Baterija pakraunama, kai akumuliatorių baterijos įjungiamos į specialius prietaisus. Liestukus liečiamas minusinis akumuliatoriaus baterijos ivadas, o kojele – pliusinis.

Baterija yra tvarkinga, jei voltmetras po 5 sekund˛ių rodo ne ma˛esnę kaip 9 v įtampą. Ilgiau matuoti negalima, nes kenkia rezistoriams ir akumuliatorių baterijoms.

Apie akumuliatoriaus baterijos būklią, kuriai nereikalinga prie˛iūra, sprend˛iama i baterijos indikatoriaus spalvos. Pvz .: Renault markės automobilio instrukcijoje yra tokios nuorodos: indikatorius ˛alias – baterija tvarkinga; patamsėjęs, ypač pajuodęs,- reikia įkrauti; viesiai geltonas – ˛emas elektrolito lygis ir bateriją reikia pakeisti (esant tokiai spalvai negalima bandyti bateriją įkrauti arba prijungti laidus nuo kito akumuliatoriaus).

Akumuliatoriaus baterijos įkraunamos kilnojamaisiai arba stacionariaisiai įrengimais, turinčiais transformatorius ir lygintuvus. Prietaisais baterijas galima įkrauti reikiamo stiprumo srove, kuri naujose baterijose yra lygi vienam deimtadaliui baterijos talpos. Pvz.: jeigu baterijos talpa 60 Ah, tai ją reikia įkrauti 6 A srove. Padėvėtos baterijos įkraunamos didesnio stiprumo srove. Krovimo metu kas 2-3 valandas matuojama elektrolito temperatūra ir tankis. Jeigu temperatūra daugiau negu +45 ^oC, suma˛ėja srovės stiprumas. Baterija kraunama tol, kol i elektrolito pradeda intensiviai isikirti dujos. Jeigu pasibaigus įkrovimui, elektrolito tankis didesnis u˛ normą, pilma distiliuoto vandens, o jei per ma˛as - 1,4 g/cm³ tankio elekrolito.

Būdingi akumuliatorių baterijos gedimai pateikti 1 lentelėja (˛iurėti į priedus).

Generatorius tiekia srovę elekros imtuvams ir įkrauna akumuliatorių bateriją, kai automobilio variklis veikia.

Akumuliatorių baterijos krovimo grandinės gedimų po˛ymiai yra tokie: baterija neįkraunama arba įkraunama per daug.

Kai akumuliatorių baterija įkraunama, varikliui dirbant įvairiais sūkiais, ampermetras rodo ikrovimo srovę, o voltmetras – akumuliatorių baterijos įtampą. io sutrikimo prie˛astys nutrūkęs arba praslysta generatoriaus dir˛elis, nutrūkusi krovimo grandinė, generatoriaus su˛adinimo grandinė, sugedęs įtampos reguliatorius.

Akumuliatorių bateriją įkrovus nepakankamai, ampermetras rodo ma˛ą įkrovimo srovę, įkrovimo srovė, nors baterija isikrovusi, įjungus ˛bintus staiga suma˛ėja arba apermetras pradeda rodyti isikrovimą, ampermetro ir voltmetro rodyklės okinėja. Nepakankama įkrovimo prie˛astys yra ios: generatoriaus dir˛elio laisvumas, praslydimas, įtampos reguliatoriaus sutrikimai, blogi kontaktai, generatoriaus krovimo arba su˛adinimo grandinėse.

Kai akumuliatoriaus įkraunama per daug, voltmetras rodo padidintą įtampą, o ampermetro rodyklė, nors akumuliatorių baterija visikai įkrauta, visuomet rodo įkrovimą, akumuliatorių baterijos elekrolite iskiria daug dujų ir greitai ma˛ėja elektrolito lygis, da˛niau perdega lemputės. Da˛niausia visa tai atsitinka sugedus įtampos reguliatoriui. Be to. Gali būti oksidavęsi u˛degimo jungiklio kontaktai.

Generatoriaus gedimai yra ie: tai blogas kontaktas tarp epetėlių ir kontaktinių ˛iedų, apvijų nutrūkimas, trumpas sujungimas ir lygintuvo diodų pramuimas.

Generatoriaus techninė prie˛iūra yra minimali: kiekvieną dieną stebima, ar įkraunama akumuliatorių baterija, ma˛daug kas 15000km tikrinamas dir˛elio įtempimas, kas 50 – 60 tūkst. km arba remontuojant generatorių tikrinamas epetėlių auktis, nuvalomi epetėliai ir kontaktiniai ˛iedai.

Automobilių dir˛elis, spaud˛iant jį 40 N jėga, turi įlinkti apie 10 – 15 mm. is įlinkis automoilyje reguliuojamas perstumiant generatorių arba itempimo ritinėliu. Per daug įtempti negalima, nes genda generatorius. Automobilio charakteristikoje yra nurodytas epetėlių nominalus ir minimalus aukis. epetėliams sudilus, blogėja kontaktas tarp jų ir kontaktinių ˛iedų. Paprastaieptėlius reikia keisti, kai jie i laikiklių ilenda ma˛iau negu 5mm.

Kontaktiniai ˛iedai valomi benzine suvilgytu minktu skudurėliu, o jeigi jie subrai˛yti – smulkia lifavimo juostele.

Generatoriui gendant (nekraunant), kai dir˛elio įtempimas normalus, galima trumpai sujungti generatoriaus gnybtus „+“ ir „“. Ampermetro rodyklė turi oktelti, o voltmetras rodyti įtampą. Galima naudotie testeriu arba voltmetru.voltmetras turi rodyti 12-13 V įtampą, bet ne daugiaukaip 14 V. Įjungus ˛ibintus ir kitus srovės imtuvus vis vien turi rodyti 13 -14 V. Jeigu taip nėra, generatorius yra iimamas specialiame stende.

Kadangi iuolaikiniuose generatoriuose yra elektroninių prietaisų, tai siekiant, kad generatoriai ilgiau tarnautų arba remontuojant nebūtų sugadintti, reikia laikytis tam tikrų taisyklių:

veikiant varikliui, negalima atjungti akumuliatorių baterijos, o generatoriusiimamas tik atjungus akumuliatorių bateriją:

negalima sumaiyti paalinio elektros energijos altinio „+“ su „-“, pvz.: u˛vedant variklį nuo kito automobilio;

vykdant suvirinimo darbus, suvirinimo aparato masės gnybtas turi būti sujungtas su suvirinamąja detale, o laidai nuo generatoriaus atjungti;

draud˛iama tikrinti generatorių „kibirktimi“, t.y. sujungiant jo gnybtus su korpusu.

U˛degimo sistemos yra labai įvairios. Seniausia ir papračiausia yra kontaktinė u˛degimo sistema.

Konaktinėje tranzistorinėje u˛degimo sistemoje yra tranzistorinis komutatorius, kuriuo nuteka ˛emos įtampos srovė.

Nekontaktinėja tranzistorinėje u˛degimo sistemoje vietoj kontaktų yra impulsų davikliai: indukcinis ir Holo.

Statinėje elekroninėje u˛dengimo sistemoje, kuriuo valdoma maitinimo ir u˛degimo sistema. Daugiausiai techninės prie˛iūros tenka kontaktiniai u˛degimo sistemai (pavaizduota 1 pav. priede).

Da˛niausi pasitaikantysu˛degimo sistemos gedimai nurodyti 2 lentelėja (˛iūrėti priede).

Bendroji kontaktinės u˛degimo sistemos būklė įvertinama subjektyviai – pagal įvairius iorinius po˛ymius arba įvairiais prietaisais.

Kai neveikia viena ˛vakė, pasikeičia variklio darbo tonas, variklis virpa ir sunaudoja daugiau degalų. Tada, veikiant varikliu, i eilės nuo ˛vakių atjunginėjami auktos įtampos laidai. Atjungus laidus nuo veikiančios ˛vakės, variklio veikimas pasikeičia, o nuo neveikiančios – iliekatoks pat. Kartais naudojamasi neonine lempute. Ji prijungiama prie veikiančios ˛vakės , blyksi. Kontaktinę u˛degimo sistemą galima tikrinti ir itraukus i skirstytuvo centriniu auktos įtampos laidu. Laido galas priartinamas prie masės, o variklio alkūninis velenas pasukamas starteriu. Turi pasirodyti intensyvi kibirktis.

Objektyviau u˛degimo sistemos būklė tikrinama įvairiais prietaisais ir variklių testeriais

U˛degimo ˛vakės yra pakeičiamos naujomis ma˛daug kas 30000 km. Kas 10000 km. ˛vakės patikrinamos prietaisais, turinčiais oscilografus. Vis tik geriau ˛vakes isisukti, ap˛iūrėti, nuvalyti ir patikrinti tarpelį tarp elektrodų.

Jeigu ˛vakių elektrodai aprūkę, reikia, kad variklis ilgai dirbo tučiąja eiga, buvo per daug riebus degusis miinys, netinkamas tarpelis tarp pertraukiklio kontaktų, sugedęs kondensatorius arba pati ˛vakė. Kai visos ˛vakės tepaluotos, daroma ivada, kad sudilę cilindrai, stūmokliai ir jų ˛iedai, o kai viena – greičiausiai pradegęs vo˛tuvas. Elektrolidai gali būti labai idegę. Tai atsitinka tada, kai degusis miinys nuolat paliesinamas arba yra neteisingas u˛degimo momentas.

ˇvakės tikrinamos ir valomos sausu smėliu specialiame prietaise. Pirmiausia į prietaisą tiekiamas suslėgtas iki 0.3 – 0.6 Mpa oras, kuris siurbia smėlį ir pučia link elektrodų. Po to ˛vakė apipučiama grynu oru ir, padidinus slėgį iki 0,6 – 0,8 Mpa, ibandoma.

Tarpelis tarp ˛vakės elektrodų priklauso nuo ˛vkės markės i būna 0,7 – 0,9 mm. Jis tikrinams apvaliu tarpumačiu, nes naudojant plokčiajį, neįvertinamos įdubos elektroduose.

Įsuktos ˛vakės yra u˛ver˛iamos 1,5 – 3 g/m sukimo momentu.

Charakteringi skirtytuvo gedimai yra tokie: u˛siteria, okartais įtrūksta skirstytuvo dangtelis ir rotarius, susidėvi ir oksiduojasi pertraukiklio kontaktai, tarpelis tarp jų padidėja arba suma˛ėja, susidėvi kumtelis ir įvorės nusilpsta iscentrinio reguliatoriaus spyruoklės, įtrūksta vakuuminio reguliatoriaus diafragma, pramuumas kondensatorius. iuo atveju kontaktai kibirkčiuoja ir viename i jų susidaro įdubos, o kitame gauburėlis. Be to, kontaktai apdega.

Periodikai yra tikrinamas tarpelis tarp pertraukiklio kontaktų. Daugelio automobilių jis turi būti 0,30 – 0,45 mm. Kai is tarpelis tikrinamas tarpumačiu, neįvertinama tai, kad ant vieno kontakto yra įduba, o ant kito gauburėlis ir nevienodos sudilusios kumtelio briaunos. Objektyviau tarpelį galima įvertinti matuojant kampą, kuriuo pasissuka kumtelis, kai kontaktai u˛daryti.

Kai tarpelis tarp kontaktų normalus, jie būna atsijungia tol, kol kumtelis pasisuka kampu, atitnkanciu atkarpą AB. Kampas atitnkantis atkarpą BC, yra toks, kuriuo pasisuka kumtelis, kai kontaktai susijungę. is kampas vadinamas u˛daros buklės kampu. Dylant pertraukiklio judamojo kontakto svirtelės atramėlėms arba patiems kontaktams, tarpelis tarp jų didėja, o u˛daros būklės kampas ma˛ėja

U˛daros būklės kampu matuoti yra naudojami prietaisai, matuojantys pro u˛darus kontaktus pratekančios srovės vidutinį dydį. is dydis yra tiesiog proporcingas u˛daros būklės kampu, todėl prietaiso skalė yra sugraduota laipsniais arba procentais. Keturių cilindrų variklio u˛daros būklės kampas turi būti 40^o – 45^o, eių - 35^o- 45^o, atuonių - 29^o - 33^o. Jeigu kampas yra kotoks, tarpelis tarp kontaktų reguliuojamas ekscentriku, prie tai atleidus fiksavimo sraigtą.

Kai kondensatoriaus dielektrikas pramuamas, u˛degimo sistemos grandinė susijungia su mase ir sistema nebeveikia. Kondersatoriaus tikrinimas matuojant jo var˛ą. Netinkamas kondensatorius yra pakeičiamas.

Pagrindinis skirstytuvo techninės prie˛iūros darbas yra pradinio u˛degimo paskubos kampo tikrinimas ir reguliavimas.

U˛degimo paskubos kampu vadinamas kampas, kuris sudaro alkūninio veleno ˛astas su vertikalia tiese tuo momentu, kai kibirkčiuoja ˛vakė. Tai visikai analogika dyzelinių variklių įpurkimo paskubos kampu.

U˛degimo paskubos kampas tikrinamas stroboskopu. Stroboskopo pagrindinio laido jungtis yra u˛dėti ant variklio pirmojo cil;indro auktos įtampos laido, o kiti laidai – prijungti prie akumuliatorių baterijos.

U˛degimo ritė nutrūksta arba įvyksta jose trumpas susijungimas, įtrūksta dangtelis, kartais blogai kontaktuoja ladai. Dėl to da˛niausiai u˛degimo sistema nustoja veikti.

U˛degimo ritė yra tikrinami prietaisais, turinčiais oscilografus, arba ikrovikliais. Be to, yra matuojama ir apvijų var˛a. Netinkama ritė pakeičiama.

Kontaktinėje tranzistorinėje u˛degimo sistemoje ma˛iau apdega kontaktai, kadangi pro juos teka tik silpna tranzistoriaus valdymo srovė.

Nuva˛iavus apie 1 – 2 tūkst. km, galima padidinti tarpelį tarp ˛vakių elektrodų iki 1,0 – 1,1 mm. Tranzisrinis komutatorius tikrinamas multitesteriu – matuojama var˛a ir srovės stiprumas.

Nekontaktinės tranzistorinės u˛degimo sistemos techninė prie˛iūra taip pat turi savo ypatybių.

Jeigu prietaisų skydelyje yra voltmetras, tai sistema tikrinama taip. Įjungus u˛degimą, voltmetro rodyklė pirmiausia nusistovi ties skalės viduriu, o po kelių sekund˛ių iek tiek pasislenka į deinę. Tai reikia, kad akumuliatorių baterija yra tvarkinga.

Jeigu voltmetro nėra, tikrinama kontroline lempute. Jos vienas laidas prijungiamas prie masės, o antras – prie u˛degimo ritės gnybto, kuris yra sujungtas su komutatoriaus gnybtu. Kai komutatorius tvarkingas, lemputė po kelių sekund˛ių pradedadegti rykiau .

Tikrinti sistemą, atjunginėjant veikiančio variklio auktos įtampos laidus, nepatartina, nes yra pavojinga ir galima sugadinti Holo daviklį bei komutatorių.

Holo daviklis tikrinamas multitesteriu. Taigi matuojama įtampa tarp laidų, einančių nuo komutatoriaus gnybtų 3 ir 6 iki atitimkamų Holo daviklio gnybtų. Tada rankiniu būdu lėtai sukamas alkūninis velenas. Jei daviklis nesugedęs, įtampa staiga keičiasi nuo minimalaus dyd˛io iki maksimalaus dyd˛io.

Starteris turi labai daug įtakos automobilio valdymui. Charakteringiausi starterio gedimai ivardinti 3 lentelėja (priede).

Bendroji starterio būklė įvertinama subjektyviai pagal įvairius iorinius po˛ymius arba tikrinant starterį įvairiais prietaisais.

Paleid˛iant variklį ˛ibintai prigęsta. Jeigu starterio inkaras nesisuka ir ˛ibintai neprigęsta, taigalima daryti ivada, kad gedimas yra grandinėje iki starterio, o jeidu ˛ibintai prigęsta ir starterio inkaras nesisuka, tai gedimas greičiausiai yra starteryje.

Iimtas starteris tikrinamas specialiuose stenduose. Juose yra pamatuojama starterio naudojama srovė, kai inkaras sukasi laisvai ir kai neleid˛iama suktis, kaip pat inkaro sūkių da˛nis.

Starteris gali būti įjungtas ne ilgiau kaip 10 – 20 s., o jei įjungtas – gali perkaisti apvijos. Kategorikai draud˛iama pava˛iuoti starterio pagalba, nes jis labai perkraunamas.

Inkaro kolektorius valomas į benziną pamirkyti skudurėliu, smulkiu vitriniu popieriumi, o jeigu reikia, nutekinamas specialiose staklėse. Patikrintas starteris yra labai gerai pritvirtinamas savo vietoje.

ˇibintai tiesiogiai turi įtakos eismo saugumui. Dėl to jie visada turi būti technikai tvarkingi ir tinkamai bei pakankamai stipriai viesti.

Tinkamai sureguliuoti asimetriniai ˛ibintai turi viesti truputį ˛emyn ir iek tiek į deinę. Ar jie viečia teisingai, galima patikrinti specialiais prietaisais arba viečiant į specialų ant sienos nubrai˛yro ekrano.

Tik tinkamai pri˛iūrint ˛ibintus galima va˛inėti saugiai ir patogiai.

REMONTO KAINOS

PAVADINIMAS	VIENETAS	KAINA(lt)	LAIKAS (val)
U˛degimo ˛vakių keitimas
Starterio keitimas

ĮRANKIAI

Voltmetras

Rūgčiamačiai

Densimetras

Raktai įvairaus diametro

Atsuktuvas

PRIEDAI

1 lentelė. Akumuliatorinių baterijų gedimai.

Gedimų prie˛astis	Po˛ymiai alinami
1. Akumuliatorių baterijoje greitai isikrauna u˛vedant variklį, alkuninis velenas sukasi per lėtai.
Automobiliui stovint arba lėtai va˛iuojant ilgai laikomi įjungti srovės imtuvai. Savaiminis ikrovimas dėl nevaraus paviriaus. Trumpas ploktelių jungimas. Saviminis isikrovimas įpylus nedistiliuoto vandens. Trumpas jungimas u˛degimo ritės starterio ir kitose grandinėse. Ploktelių sulfatacija dėl ilgo baterijų saugojimo, ekspoatavimo dalinai ikrovus ir per ˛emo elektrolito lygio. Ivadų ir laidų antgalių oksidacija dėl nepakankamo tvirtinimo. Generatoriaus gedimai.	Vengti vienu metu įjungti daug imtuvų. Pavirių nuvalyti. Matuojant įtampą be apkrovimo, volmetras rodo ma˛ą elektrovaros jėgą, nors elektro lito tankis normalus. Įkraunant elektrolitas „neverda“. Pakeisti separatorius, plokteles, ivalyti nuosėdas. Bateriją ikrauti per 10 val., kol įtampa akumuliatoriuje kris iki 1,1 – 1,2 V. Elektrolitą ipylti, bateriją iplauti, įpylti vie˛io elektrolito ir įkrauti. Ijungti visus imtuvus ir „masės“ laidu paliesti neigiamą baterijos ivadą. Jeigu kibirkčiuoja – yra trumpas jungimas. Baterija greitai isikrauna ir greitai įsikrauna. Ploktelės pasidengia baltomis apnaomis. Jeigu sulfatuojasi nedaug, ipylti seną elektrolitą, įpylti vie˛io, kurio tankis 1,145 g/cm ^oC, ir įkrauti, nustačius 0,05 imtumo srovės styprumą. Jeigu sulfatacija didelė – pakeisti plokteles. Nuvalyti, sutepti techniniu vazelinu. Patikrinti, ar krauna.
2. Greitai ma˛ėja elektrolito lygis
2.1. Nesandarus korpusas. 2.2. Baterija nuolat perkraunama dėl perdidelės generatoriaus įtampos. 2.3. Nesandariai u˛sukti kamčiai.	Patikrinti, u˛klijuoti arba pakeisti. Patikrinti generatorių. U˛sukti.
3. Elektrolitas isilaisto pro ventiliacijos skyles.
3.1. Per didelis elekrolito lygis. 3.2. Per didelė generatoriaus krovimo srovė. 3.3. Nesandarūs kamčiai. 3.4. Trumpas plokteliu jungimas.	Patikrinti, gumine kriaue itraukti. Patikrinti generatorių. Pakeisti. Suremontuoti akumuliatorių bateriją.
4. Akumuliatorių baterija nesikrauna.
4.1. Nutrūkusi grandinė tarp generatoriaus ir akumuliatorių baterijos. 4.2. Ibyrėjus aktyvioji ploktelių masė. 4.3. Ploktelių sulfatacija.	Isiaikinti ir paalintį gedimą. ˇema įtampa, matuojant neapkrovus, nors elektrolito tankis normalus. Kraunant „neverda“. Pakeisti plokteles. ˇr. į 1.6. punktą.
5. Amperas rodo per didelę įkrovimo srovę, norsįtampa normali.
5.1. trumpas ploktelių jungimasis.	Suremontuoti akumuliatorių bateriją.

lentelė. Charakteringi kontaktinės u˛degimo sistemos gedimai.

Gedimų po˛ymiai

Gedimai

Variklis neu˛siveda.

Variklis u˛siveda, bet ijungus starterį u˛gęsta.

Variklis u˛siveda sunkiai.

Neveikia vienas arba keli variklio cilindrai.

Variklio cilindrai dirba su pertūkiais.

Variklio galios ir ekonomikumas suma˛ėja.

Netvarkingos visos ˛avakės.

Nutrūkęs, nekontaktuoja centrinis auktos įtampos laidas arba pa˛eista jo izoliacija.

Pa˛eista degimo ritės antrinės apvijos izoliacija.

Netvarkingas skirstytuvo rotarius.

Nutrūkęs nekontaktuoja ˛emos įtampos grandinės laidai.

Susitepalavę, oksiduoti arba apdegę pertraukiklio kontaktai.

Pertraukiklio ivadas arba judamojo kontakto svirtelė susijungusi su korpusu.

Nutrūkęs konden satoriaus laidas arba pramutas kondensatorius.

Nutrūkęs arba perdegęs papildomos u˛degimo ritės rezistorius.

Nutrūkęs arba nekontakuoja laidas tarp u˛degimo jungiklio ir papildomo rezistoriaus.

Sugedęs u˛degimo jungiklis.

Isikrovusi akumuliatorių baterija.

Apdegusios ˛vakės

Sudrėkusi virutinioji ˛vakių dalis.

Sudrėkęs skirstytuvo dangtelis ir rotarius.

Neveikia ˛vakė.

Netvarkingi radijo trikd˛iųslopintuvai.

Nutrūkęs, nekontaktuoja ˛vakės auktos įtampos laidas arba pa˛eista jo įzoliacija.

Įtrūkęs skirstytuvo dangtelis.

Blogai pritvirtinti laidai.

Skistytuvas blogai priver˛tas prie variklio.

Susidėvėjusios judančios pertraukiklio detalės.

Nutrūkęs laidelis, jungiantis judamąjį ir nejudamąjį pertraukiklio diskus.

Netekusi tamprumo pertraukiklio svirtelės spyruoklė.

Oksidavęsi arba susitepalavę pertraukiklio kontaktai.

Netinkamas tarpelis tarp pertraukiklio kontaktų.

Blogai priver˛tas kondensatorius.

Netverkinga u˛degimo ritė.

Įtūkęs skistytuvo dangtelis.

Netinkamas tarpelis tarp ˛vakių elektrodų.

Apdegūsios ˛vakės, įtrūkę jų izoliatoriai.

Netinkamai nustatytas u˛degimo momentas.

Sudegęs u˛degimo ankstinimo regiliatoriai.

Netinkamas tarpelis tarpv pertraukiklio kontaktų.

lentelė. Starterio gedimai.

Gedimai

Prie˛astys

Starteris nesijungia.

Starterio traukos relė susijungia, bet velenas nesissuka arba sukasi lėtai.

Traukos relė susijungia ir vėl atsijungia.

Traukos relė susijungia, bet starterio velenas nesisuka.

Traukos relė susijungia, bet nesukimba krumpliaračiai.

Paleiduas variklį, starteris neatsijungia.

Padidėjas triukmas u˛vedant variklį.

Isikrovusi akumuliatorių baterija, sugedęs u˛degimo jungiklis arba relės.

Isikrovusi akumuliatorių baterija, nepriver˛ti laidai, u˛siteręs inkaro kolektorius, sudilę epetėliai, jungiasi su mase izoliuoto epetėlio laikiklis, isitempusios epetėlių spyruoklės, trumpai susijungusios inkaro apvijos, inkaro strigimas įvorėse.

Nutrūkusi relės palaikančioji apvija.

Sugedusi laisvosios eigos mova, lū˛us pavaros mechanizmo svirtelė arba spyruoklė.

Isitempusi pavaros mechanizmo spyruoklė, itrupėję krumpliaračiai, susikoksavęs ant licų esantis tepalas.

Įstrigęs u˛degimo jungiklis arba starterio pavaros mechanizmas, sulipę traukos relės kontaktai.

Blogai pritvirtintas starteris, ilū˛ę krumpliaračiai, labai susdilusios inkaro įvorės ir idro˛os, starteris persikreipęs.

Kontaktinė u˛degimo sistema

MOTRONIC u˛degimo sistemos.

LITERATŪRA

Virgaitis J. „Automobilių tehninė prie˛iūra “ V.: Petro Ofsetas 2001 m.

Jonaitis L. „Mainų techninio aptarnavimas ir remontas“ V.: Mokslas 1984 m.

Giedra K. ir kt. „Automobiliai“ K.: smaltijos leidykla 2002 m.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 5118
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/271/AUTOMOBILIO-RENAULT-ELEKTRINIA21526.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/271/AUTOMOBILIO-RENAULT-ELEKTRINIA21526.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/271/AUTOMOBILIO-RENAULT-ELEKTRINIA21526.php">AUTOMOBILIO „RENAULT“ ELEKTRINIAI ĮRENGINIAI (KURSINIS DARBAS)</a>

AUTOMOBILIO „RENAULT“ ELEKTRINIAI ĮRENGINIAI (KURSINIS DARBAS)

technika

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: