Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Aplinkos veiksnių įtaka UAB „X“

technika



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE



Aplinkos veiksnių įtaka UAB „X“

Kursinis darbas

UTENA 2008

TURINYS

Paveikslų sąrašas 3

Pagrindinės sąvokos 4

ĮVADAS  5

2.Marketingo aplinkos samprata 6

2.1. Įmonės mikroaplinka  7

2.2.Įmonės makroaplinka 8

3. Aplinkos veiksnių įtaka UAB „X“   11

3.1.Bendri duomenys apie UAB „X“ 11

3.3. Marketingo aplinkos įtaka UAB „X“ 11

3.3.1. Įmonės mikroaplinkos įtaka įmonei 11

3.3.2. Įmonės makroaplinkos įtaka įmonei 13

IŠVADOS  16

NAUDOTA IR CITUOTA LITERATŪRA 17

Paveikslų sąrašas

1 pav. Organizacijos tiesioginio ir netiesioginio poveikio aplinkos  6

Pagrindinės sąvokos

Marketingo aplinka - tai visuma už įmonės ribų veikiančių jėgų, darančių tiesioginę ir netiesioginę įtaką įmonės veiklai, jos marketingo sprendimams.

Makroaplinka – tai visuma jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos.

Mikroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurioms įmonė, siekdama savo tikslų, gali daryti įtaką.

Ekonominė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio raidos dėsningumais bei tendencijomis, darančiomis įtaką marketingo sprendimams ir veiksmams.

Socialinė ir kultūrinė aplinka - tai marketingo makroaplinkos elementas, atspindintis visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.

Politinė ir teisinė aplinka - tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis visuotinės politinių struktūrų veiklą ir teisės aktus, veikiančius marketingo sprendimus ir priemones.

Firmos vardas – tai įmonę identifikuojantis pavadinimas, leidžiantis ją atskirti nuo kitų įmonių.

Mokslinė ir technologinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis mokslo žinių ir technologijų įtaką marketingui.

Gamtinė aplinka - tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis klimato sąlygų, gamtos išteklių, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemonių įtaką marketingo sprendimams ir veiksmams.

Pirkėjas – tai fizinis arba juridinis asmuo, norintis iš kito asmens įsigyti prekę ir įsipareigojantis už ją mokėti nustatytą pinigų sumą.

Tiekėjai- tai įmonės ir pavieniai asmenys, iš kurių perkami gamybos ir kitos veiklos reikmenys.

Pardavimo tarpininkai – tai ekonomiškai ir juridiškai savarankiški ūkio subjektai, savo vardu ir rizika perkantys prekes pardavimui.

Konkurentai – tai rinkos dalyviai, potencialiems pirkėjams siūlantys tapačius arba panašius poreikius tenkinančias prekes.

ĮVADAS

Kiekvienos įmonės vadovas norėdamas savo klientams garantuoti aukštą paslaugų kokybę, pilną aptarnavimą, savalaikį užsakymų vykdymą bei lanksčią kainų sistemą ir nuolaidas, privalo nuodugniai apsvarstyti savo įmonės aplinkos kūrimo scenarijų. Tik nuo marketingo aplinkos poveikio įmonei, priklauso įmonės veiklos rezultatai, bei pelnas, todėl įmonės vadovas taip pat privalo nuolat stebėti aplinką, joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti, prie jų prisitaikyti.

Įmonės veiklos centre yra vartotojas. Jo poreikiams patenkinti turi būti skiriamos visos įmonės pastangos. Įmonės aplinka yra skirstoma į vidaus aplinką ir išorinę aplinką. Kiekviena iš jų daugiau ar mažiau veikia įmonę, todėl įmonės vadovui yra labai svarbu numatyti galima aplinkų poveiki.

Darbo objektas - UAB „X marketingo aplinkos veiksniai

Darbo tikslas - išanalizuoti UAB „X marketingo aplinkos veiksnius

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti pagrindines sąvokas

Aptarti marketingo aplinkų veiksnius

Išsiaiškinti kokie marketingo aplinkos veiksniai daro didžiausią įtaką UAB „X

Darbo metodai:

Literatūros analizė – buvo išanalizuota įvairių autorių (Bagdonas E., Bagdonienė L.; Kindurys V.; Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R.; James A., Stoner R., Edward Freeman Daniel R. Gilbert Jr.) literatūra marketingo aplinkos veiksnių klausimais.

DARBO STRUKTŪRA: Darbą sudaro 17 puslapių, dvi dalys, 1 paveikslėlis, 13 sąvokos

2.Marketingo aplinkos samprata

Bet kokia organizacija veikia tam tikroje nuolat kintančioje aplinkoje. Norėdama sėkmingai dirbti, ji turi nuolat stebėti aplinką, joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti, prie jų prisitaikyti. Organizacijos veiklos centre yra vartotojas. Jo poreikiams patenkinti skiriamos visos organizacijos pastangos [4]. Organizacijos aplinka yra skirstoma į mikroaplinką ir makroaplinką. Toliau aptarsime kiekvieną iš jų.

Marketingo aplinka apibrėžiama kaip visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla [1]. Marketingo aplinką sudaro: vartotojai, konkurentai, valstybės įstaigos, tiekėjai, finansų organizacijos, darbo jėgos šaltiniai ir t.t. Ją galima suskirstyti į dvi sritis: tiesioginio poveikio ir netiesioginio poveikio. Organizacijos marketingo aplinka pavaizduota 1 paveikslėlyje.


1 pav. Organizacijos tiesioginio ir netiesioginio poveikio aplinkos

2.1. Įmonės mikroaplinka

Tai tiesioginio poveikio aplinka. V. Pranulis šią aplinką apibrėžia taip: Mikroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kuriomis įmonė siekdama savo tikslų gali daryti įtaką Šią aplinką kiekviena organizacija turi nuolatos tirti, ir pagal jos situaciją ir joje vykstančius procesus, priimti ir įgyvendinti visus sprendimus susijusius su organizacijos veikla. Tuo pačiu metu organizacija savo veiksmais gali ir turi daryti įtaką mikroaplinkai, stebėti šių padarinių padarinius ir reguoti.

Prie mikroaplinkos priskiriami: vartotojai, konkurentai, pardavimo tarpininkai, pardavimo pagalbininkai ir tiekėjai. Kai kurie autoriai pavyzdžiui P. Kotleris, prie mikroaplinkos priskiria kontaktines (sąlyčio) auditorijas (interesų grupes). Jos apibūdinamos kaip bet kokios grupės kurios realiai ar potencialiai domisi įmone ir daro jei poveikį.

Vartotojai. Organizacijos turėtų vadovautis žymaus vadybos specialisto Peterio Druckerio tvirtinimu, kad organizacijos gyvavimą pateisina tik sugebėjimas savo veiklos produktui (prekei ar paslaugai) rasti vartotojų.

Vartotojų pažinimas tai sudėtingas ir nenutrūkstamas procesas, todėl organizacija privalo atidžiai stebėti visuomenėje vykstančius pokyčius, nagrinėti įvairių socialinių grupių reikmes ir joms pritaikyti gaminamą produkciją [1].

Pardavimo tarpininkai. Paslaugų paskirstymas (platinimas) apima daug grandžių, įtrauktų į paslaugos judėjimą nuo tiekėjo iki vartotojo. Tiesioginis pardavimas yra labiausiai paplitęs paslaugų teikimo būdas, o platinimo kanalai yra gana trumpi. Tiesioginis pardavimas yra dažnai naudojamas teikiant paslaugas, tačiau daugiausia jų yra tiekiama per vieną arba kelis tarpininkus. Todėl būtų klaidingą teigti, jog tiesioginis pardavimas tėra vienintelis būdas.

Paslaugų teikimo kanalų struktūros sparčiai kinta ir vis labiau sudėtingėja. Atsiranda vis daugiau naujų paslaugų produktų paskirstymo formų. Tai susiję su paslaugų įmonių siekimu įveikti neatskirumo problemą pateikiant į rinką naujas prekes [3].

Tiekėjai. Labai svarbi organizacijos veiklos sritis yra tiekimas. Kad organizacija galėtų nor­maliai dirbti, ji turi apsirūpinti prekėmis, žaliavomis, medžiagomis, įrengimais ir kitais jos veiklai reikalingais gamybos ištekliais.

Tiekėjų aplinkos pokyčiai organizacijai gali turėti neigiamų padarinių, komplikuoti jos marketingo veiksmus. Gamybos išteklių kainų padidėjimas, žaliavų, prekių tie­kimo sutrikimai ir kt. reiškiniai dažnai priverčia pačią organizaciją pažeisti savo tiekimo įsipareigojimus, sumažina realizaciją, atneša nuostolių ir sukelia pirkėjų nepasiti­kėjimą. Dauguma organizacijų reikiamomis prekėmis stengiasi apsirūpinti iš kelių tiekėjų, kad nepriklausytų nuo vieno jų gavimo šaltinio, savavališko tiekiamų prekių kainų pakėlimo arba tiekimo apribojimų. Su svarbiausiais tiekėjais organizacijos stengiasi užmegzti ilgalaikius ryšius. Tai leidžia užtikrinti apsirūpinimo ištekliais stabilumą.

Organizacijos, kurios dėl geresnių tiekimo sąlygų turi galimybę mažinti kaštus arba kelti savo gaminių kokybę, prieš konkurentus įgyja pranašumo. Pastebima, kad dau­gelis organizacijų vis glaudžiau bendradarbiauja su savo tiekėjais. Pavyzdžiui, kad už­sitikrintų patikimą iš tiekėjų gaunamų gaminių kokybę ir stabilų aprūpinimą, jos kartu su tiekėjais rengia kokybės gerinimo programas. Tiekėjo ir pirkėjo santykiai vis dažniau tampa geranoriška partneryste ir bendradarbiavimu

Konkurentų pažinimas, jų paslaugų savybių ir darbo metodų išsiaiškinimas padeda padidinti organizacijos konkurencingumą. Organizacija palyginusi savo paslaugas su konkurentų paslaugomis, gali atskleisti savo konkurencinius pranašumus, realią padėtį rinkoje. Ypač svarbu gerai pažinti konkurentus, jeigu paslaugų įmonė yra naujai įsteigta arba siūlo naujas paslaugas [3]. Taip pat svarbu suprasti, kad organizacijos varžosi ne tik dėl vartotojų. Kova gali vykti dėl darbo ištekliu, medžiagų, kapitalo ir teisės taikyti technikos naujoves. Nuo konkurencijos priklauso vidines organizacijos darbo sąlygos, darbo užmokestis, vadovų ir pavaldinių santykiai.

Konkurencija naudinga visiems: vartotojas gauna modernesnę, geresnės kokybės, o kai kada ir pigesnę produkciją, o gamintojas nuolat skatinamas tobulėti, įveikti kliūtis, ieškoti naujovių [1].

2.2.Įmonės makroaplinka

Makroaplinka dar kitaip vadinama netiesioginio poveikio aplinka ir yra kur kas sudėtingesni, tačiau ne tokie akivaizdūs kaip tiesioginiai. Suvokti ir tiksliai apibūdinti šalutinės išorinės aplinkos įtaką sunku, nes prognozuojant galimą jos poveikį tenka remtis neišsamia informacija[1].

Iš makroaplinkos išskiriami keli elementai, kurie savo ruožtu taip pat yra ir tam tikros aplinkos. Tai ekonominė, socialinė ir kultūrinė, politinė ir teisinė, mokslinė ir technologinė, bei gamtinė aplinka. Įvairūs autoriai išskiria ne vienodą makroaplinką sudarančių elementų skaičių, suteikia jiems kitus pavadinimus ir turinį. Tai priklauso nuo autorių požiūrio, tyrimo tikslo. Makroaplinka turi didelį poveikį mikroaplinkai

Ekonominė aplinka. Bendroji ekonomikos būklė lemia materialinių išteklių kainas, nuo jos priklauso moki vartotojų paklausa prekėms ir paslaugoms. Organizacijos vadovybė privalo numatyti, kokią įtaką veiklai turės ekonominės būklės pokyčiai. Taigi, įvertindami bendrą ekonomikos būklę, organizacijos vadovai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip kinta bendrasis vidinis produktas (BVP), kokia nacionalinio biudžeto struktūra, koks nedarbo lygis, ar lengvai bus prieinamos paskolos, kokios infliacijos ir palūkanų normos kitimo tendencijos, kokios mokesčių nustatymo tendencijos [1].

Marketingo ekonominę aplinką apibūdina tokie svarbiausi rodikliai:

šalies bendrasis vidaus produktas;

pirkėjų pajamos;

kaupimo lygis;

prekių kainų lygis

Socialinė ir kultūrinė aplinka. Organizacija savo veikloje susiduria su tam tikra visuomenės struktūra, kurią apibūdina atitinkami rodikliai, charakteristikos, pokyčiai.

Socialinę ir kultūrinę aplinką pirmiausia apibūdina demografiniai rodikliai. Jų tyri­mas leidžia nustatyti potencialių pirkėjų (vartotojų) skaičių, jų sudėtį pagal lyti, am­žių šeimos sudėtį išsilavinimą, gyvenamąją vietą, profesijas, tautybę ir kt. Organizacijai tai labai svarbūs rodikliai, ir ypač svarbi jų dinamika.

Daugelis prekių vartojama ne individualiai, bet bendrai. Todėl svarbus demo­grafinis rodiklis yra šeima (namų ūkis), jos dydis, sudėtis lyties, amžiaus ir kitais požiūriais, darbuotojų skaičius, pajamos ir kt.

Miesto ir kaimo gyventojų poreikiai skiriasi, todėl labai svarbu žinoti gyventojų pasiskirstymą tarp miesto ir kaimo, migracijos mastą ir kryptis

Teisinė politinė aplinka. Organizacijai svarbus įstatymus leidžiančios ir juos vykdančių institucijų bei teisinės sistemos požiūris į verslą. Glaudžiai susijęs su socialinėmis ir kultūrinėmis tendencijomis, jis veikia organizacijos pelno apmokestinimą, prekybinių lengvatų teikimą ar pardavimų apribojimą, vartotojų interesų gynimą, darbo apsaugą, aplinkosaugą, kainų kontrolę ir t.t. Didelę įtaką organizacijos veiklai turi politinės padėties valstybėje stabilumas, santykiai su užsieniu. Vyriausybės politikos pokyčiai gali priversti organizaciją peržiūrėti ir pakeisti strateginius planus[1].

Mokslinė ir technologinė aplinka. Technologiniai šuoliai skatiną naujų gamybos metodų ir gaminių radimąsi, naujų rinkų formavimąsi ir marketingo metodų keitimąsi, todėl daugelis iš mūsų technologiją sieja su techniniais išradimais ar atradimais. Tačiau tai gana ribotas supratimas. Sociologas Č. Perrou technologiją apibūdina kaip priemonę ištekliams (nesvarbu ar tai būtų žmonės, ar medžiagos, ar informacija) paversti produkcija. Todėl analizuojant technologinius pokyčius būtina atsižvelgti ir į verslo informacijos gavimo, jos tvarkymo, saugojimo bei panaudojimo naujoves. Pasvarstykime, kaip kompiuterizacija pakeitė organizacijos administravimo procedūras[1].

Mokslinė ir technologinė aplinka daro įtaką visiems marketingo komplekso elementams. Tačiau labiausiai ji pastebima prekių kūrimo, jų tobulinimo ir gamybos srityse. Kiekvienas didesnis mokslo laimėjimas gali tapti naujų prekių atsiradimo, priežastimi, sukurti naujų poreikių. Naujų technologijų atsiradimas neretai susiję su buvusiųjų žlugimu. Kartais tai kelia grėsmę ne tik rinkoje esančioms prekėms, jų gamintojams, bet ir ištisoms pramonės šakoms

Gamtinė aplinka. Gamtosauga tapo viena iš svarbiausių problemų, kurią turi spręsti valstybės ir įmonės. Daugelyje pasaulio miestų oro ir vandens tarša pasiekė pavojingą lyg Didžiulis nerimas kyla dėl to, kad tam tikros cheminės medžiagos (freonai) ardo Žemės ozono sluoksnį ir gali sukelti ekologinę katastrofą. Mokslininkų ir visuomenės veikėjų pastangų dėka visuomenė vis geriau suvokia aplinkosaugos problemas. Susikūrė ir sėkmingai plėtojasi visuomeninis aplinkosaugos judėjimas. Jis reikalauja, kad įmonės, spręsdamos gamybos ir marketingo klausimus deramai atsižvelgtų į ekologijos reikalavimus

Apibendrinant galima teigti jog, tiesioginio poveikio aplinkos elementai daro įtaką organizacijos veiklai tiesiogiai. Netiesioginio poveikio išorinės aplinkos elementai, daro poveikį aplinkai, kurioje veikia organizacija, tiesioginio poveikio organizacijai jie nedaro

3. Aplinkos veiksnių įtaka UAB „X“

3.1.Bendri duomenys apie UAB „X“

UAB ' X ' teikia transporto nuomos paslaugas. Šis transporto paslaugų filialas savo veiklą pradėjo 2003-07-01 metais, tačiau kaip uždara akcinė bendrovė buvo įsteigta 2004 metais. Bendrovė nuomoja statybinius mechanizmus visiems statybos darbams, krovininius bei keleivinius automobilius. Siūlomas didelis statybinių bei transporto priemonių parkas, patogiai išdėstytas visoje aptarnaujamoje teritorijoje, su juo dirba aukštos kvalifikacijos personalas.

Nuomoja:
• Automobilinius bokštelius
• Automobilinius grąžtus
• Automobilinius kranus
• Krovininį transportą
• Ekskavatorius
• Buldozerius
• Autobusus

Savo klientams garantuoja aukštą paslaugų kokybę, pilną aptarnavimą, savalaikį užsakymų vykdymą bei lanksčią kainų sistemą ir nuolaidas.

UAB „X“ teikiamomis paslaugomis naudojasi privatūs asmenys, uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, individualios įmonės, bendrijos, seniūnijos, viešos įmonės, prekybos centrai it t.t.

Marketingo aplinkos įtaka UAB „X

3.3.2. Įmonės mikroaplinkos įtaka įmonei

Mikroaplinkos elementai daro įtaką organizacijos veiklai tiesiogiai.

Vartotojai:

Vartotojai įmonei daro didžiulę įtaką, kadangi tik nuo jų priklauso įmonės pelnas. Todėl svarbiausias įmonės uždavinys pritraukti kuo daugiau naujų klientų, bei išlaikyti esamus. Kad išlaikyti klientus įmonė nuolatiniams klientams taiko nuolaidas.

Bendrovės teikiamomis paslaugomis naudojasi privatūs asmenys, uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, individualios įmonės, bendrijos, seniūnijos, viešos įmonės, prekybos centrai it t.t.

Pagrindiniai UAB „X“ klientai:

UAB „Dalsta“

UAB „Gabusta“

UAB „Rąstų technologijos“

AB „Panevežio statybos trestas“

Pardavimo tarpininkai: UAB „X“ pardavimų tarpininkų neturi, nes paslaugos vartotojus pasiekia tiesiogiai.

Tiekėjai: Įmonė yra suinteresuota sudaryti sutartis ne su dešimčia ar daugiau tiekėjų, o su kuo minimalesniu jų skaičiumi, kad būtų paprasčiau bendradarbiauti ir plėtoti tolimesnius tarpusavio santykius, be to bendradarbiaujant su kuo mažesniu tiekėjų ratu yra sukuriamas abipusis pasitikėjimas, kurio nauda dažnai pasireiškia nuolaidomis prekėms.

Įmonė sudariusi sutartis tik su gerai žinomais, bei patikimos firmos tiekėjais, kadangi tiekėjai stipriai įtakoja įmonės veiklą, nuo jų priklauso ir veiklos sėkmė.

Už perkamas detales ir specialų transportą, atsakingas įmonės viršininkas.

UAB „X“ tiekėjai:

UAB „Auto kamera“ padangas

UAB „Lytagra“ detales

UAB „Tomega“ kuro tiekėjai

Konkurentai:

Konkurentai taip pat daro įtaką įmonei, tačiau nedidele, nes neabejotina lyderė yra UAB „X“. Pagrindiniai bendrovės privalumai: daugiau sukurtų darbo vietų, daugiau galimybių realizuoti užsakymus naujomis technologijomis, valdymas demokratinis, sistemingas darbų padalijimas kiekvienam darbuotojui. Didžiausi UAB „X“ privalumai - didelis kolektyvas, didelės darbo apimtys, naujų technologijų taikymas.

Tarp įmonių pagrindinė konkurencija vyksta dėl kliento ir dėl paslaugų kokybės, profesionalumo. Tačiau svarbiausia tarp įmonių yra komercinė konkurencija – konkurencija dėl klientų. Kiekviena įmonė stengiasi gauti gerą užsakovų pripažinimą. Tad konkurencijoje dėl klientų, UAB „X“ taiko nuolaidas nuolatiniams klientams ir žiemos sezonu, kai darbo apimtis sumažėja., taip pat rezultatų duoda ir šiltas bendravimas su klientais ir bene svarbiausias dalykas - greitas ir kokybiškas darbo atlikimas.

UAB „X“ analizuoja savo konkurentus konkurentų strategine analize, kuri padeda išryškinti skirtumus tarp jos ir jos konkurentų. Įmonei palanku žinoti visus konkurentų trūkumus, taip pat kainas ne tik rinkoje bet ir konkurentų tarpe.

3.3.1. Įmonės makroaplinkos įtaka įmonei

Makroaplinkos elementai, daro poveikį aplinkai, kurioje veikia organizacija, tiesioginio poveikio organizacijai jie nedaro

Ekonominės aplinkos įtaka:

Gerėjantis ir vis didėjantis ekonomikos lygio augimas, leidžia žmonėms vis daugiau pinigų išleisti ne tik būtinosioms reikmėms. Didėjant pajamoms, didėja ir žmonių poreikiai, taip pat ir jų perkamoji galia, todėl jie norimo produkto gali įsigyti daugiau. Todėl atitinkamai didėja produkcijos pardavimai.

Gerėjanti ekonominė padėtis Lietuvoje, daro didžiulę įtaką įmonei, nes daugėja klientų užsakymų.

Įmonė yra viena didžiausių specialaus transporto nuomos įmonių Lietuvoje. Bendrovė teikia transporto paslaugas 7 Lietuvos apskrityse: Alytaus, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus.

Įmonė yra finansiškai stabili, kadangi iš savo veiklos gauna vis didesni pelną. Lyderio pozicijas ji išlaiko daug dėmesio skirdama paslaugų kokybei. Darbuotojai yra motyvuoti kokybiškai atliki darbus, nes nuo jų darbo rezultatų priklauso atlyginimas.

Socialinės ir kultūrinės aplinkos įtaka

Socialinė ir kultūrinė aplinka yra svarbi dėl to, kad tai vienas iš lemiamų veiksmų, formuojant vartotojų elgseną ir poreikių struktūrą.

UAB „X orientuojasi į kliento poreikius. Ji visų pirma siekia klientų palankumo, aišku nepamiršdama ir įmonės pelno. Įmonėje gali apsilankyti tiek aukštas, tiek vidutines pajamas uždirbantys asmenys, tačiau didžioji dalis klientų yra juridiniai asmenys.

Teisiniai politiniai veiksniai:

Daro įtaką įmonei, kadangi šalies ūkio valdymo politikoje dažnai priimami prieštaraujantys ankščiau priimtiems sprendimai ir įstatymai, o tai sudaro kliūtį verslo plėtojimui, kadangi įmonei sunku prisitaikyti prie vis naujų įstatymų ir teisės norminių aktų.

Kiekviena verslo įmonė veikia tam tikroje teisinėje aplinkoje, nustatančioje joms „žaidimo taisykles“. Šių taisyklių nežinojimas arba nepaisymas įmonei gali turėti labai skaudžių padarinių, atvesti net prie žlugimo. Todėl valdant įmonę reikia gerai susipažinti su valstybės įstatymais ir nutarimais.

UAB „X“ finansinę atskaitomybę rengia vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais ir UAB „X“ patvirtintomis metodikomis.

Mokslinės ir technologinės aplinkos įtaka:

Specialusis transportas nuolat tobulėja ir norint neatsilikti nuo tobulėjančių technologijų, įmonė savo transporto parką nuolatos papildo nauja technika.

Vienas iš pagrindinių ir nuolatinių įmonės tikslų yra teikiamų paslaugų kokybės gerinimas, todėl įmonė diegia pažangias komunikacines sistemas, tokias kaip:

„Trevis“ – transporto priemonių eksploatavimo sistema. Parodo einamąją   transporto būklę bet kuriame įmonės padalinyje

„SCALA“ – verslo valdymo sistema (t.y. padalinių, serviso apskaita, sąskaitų išrašymas, prekių pajamavimas)

CRM – klientų valdymo programa. Jos dėka renkama informacija apie klientus, kuri padeda nustatyti kryptis įmonės veiklai gerinti ir vystytis. Kai kurios   galimybės yra įdiegtos jau dabar. Pvz.: informacijos apie neįvykdytus užsakymus rinkimas.

DocLogic – dokumentų valdymo sistema. Efektyvus galimybių išnaudojimas (pvz.: įtrauktų dokumentų išsiuntimas elektroniniu paštu ir kt.);

ISO 9001 kokybės valdymo programa. Ši kokybės sistemą pagerins vidinę įmonės tvarką ir padės įgyvendinti efektyvesnį valdymą. Darbuotojai aiškiau supras įmonės tikslus, procesus, kadangi jų pareigybės bus griežtai apibrėžtos. O svarbiausia, kad klientai galės labiau pasitikėti įmonės paslaugomis ir darbo kokybe.

Įmonė taip pat vykdo darbuotojų apmokymus, bei tobulina darbuotojų skatinimo sistemą.

Reklama yra labai svarbus mokslinės ir technologinės aplinkos veiksnys, kadangi taip įmonė gali lengviau išsilaikyti konkurencinėje rinkoje ir pritraukti daugiau klientų, taigi įmonė reklamai galėtų skirti daugiau lėšų ir naudoti labiau dėmesį atkreipiančią reklamą.

Gamtinės aplinkos įtaka:

Įmonė teikdama paslaugas atsižvelgia į ekologijos reikalavimus. Šiomis dienomis vis didėjant užterštumui reikia gerai apgalvoti ekologinės taršos sumažinimo būdus. UAB „X reikalaujama, kad darbuotojai skirstytų atliekas, taip atliekos galės būti perdirbamos.

Taip pat įmonėje periodiškai yra tikrinamas specialus transportas, jo išmetamųjų dujų kiekis.

IŠVADOS

1.Išanalizavus marketingo mikroaplinką ir makroaplinką, galima teigti, jog marketingo mikroaplinkos elementai daro įmonėms tiesioginį poveikį, todėl šią aplinką kiekviena organizacija turi nuolatos tirti, ir pagal jos situaciją ir joje vykstančius procesus, priimti ir įgyvendinti visus sprendimus susijusius su organizacijos veikla. Tuo pačiu metu organizacija savo veiksmais gali ir turi daryti įtaką mikroaplinkai, stebėti šių padarinių padarinius ir reguoti. Marketingo makroaplinkos elementai, daro poveikį aplinkai, kurioje veikia organizacija, tiesioginio poveikio organizacijai jie nedaro.

2.Didžiausią įtaką UAB „X“ daro makroaplinkos veiksniai, kadangi juos sunku nuspėti ir jų neįmanoma kontroliuoti, bei jiems daryti įtakos, kaip mikroaplinkai. Išanalizavus visus makroaplinkos veiksnius, galima teigti jog didžiausią įtaką įmonės veiklai daro ekonominė aplinka, kadangi nuo ekonominės padėties Lietuvoje, bei gaunamų pajamų lygio priklauso įmonės klientų skaičius, bei pelnas. Taip pat didžiulę įtaką daro mokslinė ir technologinė aplinka, kadangi mokslo laimėjimai daro įtaką naujų paslaugų kūrimui bei esamų paslaugų tobulinimui, bei paslaugų kokybei.

NAUDOTA IR CITUOTA LITERATŪRA

Bagdonas E., Bagdonienė L. Administravimo principai. Kaunas – Technologija. 2000. P.18-31

2. Butkus F.S. Organizacijos veiklos operatyvaus valdymo pagrindai. Vilnius - Eugrimas, 2003. P

Kindurys V. Paslaugų marketingas. Vilnius – Vilniaus universitetas. 1998

Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R. Marketingas. Technologija. Vilnius. 1999 P.14-91

5. James A., Stoner R., Edward Freeman Daniel R. Gilbert Jr. Vadyba. Kaunas – Poligrafija ir informatika 2001 P. 60-93



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 4896
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved