Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE





BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Gamtotvarkos vadybos studijų programos 1 k. studentas - „Žmogus ir gamta“

turizmas

+ Font mai mare | - Font mai mic







DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

                                     ŠIAULIŲ KOLEGIJOS

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO

TURIZMO KATEDRA



Rytis Sinkus

Gamtotvarkos vadybos studijų programos 1 k. studentas

 „Žmogus ir gamta“

DARNUS VYSTYMASIS

 

            Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos konkrečiai suformuluotos pasaulio viršūnių susitikime Rio de Žaneire 1992 metais. Darnus vystymasis įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija. Darnaus vystymosi koncepcijos pagrind¹ sudaro 3 lygiaverčiai komponentai – aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis. Rio de Žaneire priimta darnaus vystymosi įgyvendinimo veiksmų programa – „Darbotvarkė 21“. Priimtoje deklaracijoje nurodyti pagrindiniai darnaus vystymosi principai.
            Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje darnus vystymasis suprantamas kaip kompromisas tarp
aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis galimybes pasiekti visuotinź gerovź dabartinei ir ateinančioms kartoms, neperžengiant leistinų poveikio aplinkai ribų.

            Nacionalinė darnaus vystymosi strategija Lietuvoje patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003-09-11 nutarimu Nr. 1160. Aplinkos ministerija buvo paskirta atsakinga už šios Strategijos įgyvendinimo koordinavim¹. Be to, buvo numatyta, kad turi būti rengiamos dvimetės Strategijos įgyvendinimo ataskaitos ir teikiamos Nacionalinei darnaus vystymosi komisijai (kuri veikia Lietuvoje nuo 2000-07-28).

            Tam, kad būtų kvalifikuotai parengtos Strategijos įgyvendinimo dvimetės ataskaitos, Aplinkos ministerija sudarė iš įvairių ministerijų ir Statistikos departamento atstovų darbo grupź tokioms ataskaitoms rengti bei Ekspertų grupź iš įvairių, daugiausia mokslinių, institucijų atstovų, kuri reguliariai organizuotų vykstančius išorės ir vidaus pokyčius, vertintų Strategijos įgyvendinimo eig¹ ir rengtų rekomendacijas, kaip šalinti trūkumus.

            Pirmoji dvimetė Strategijos įgyvendinimo ataskaita parengta 2005 metųpabaigoje. Strategijos
įgyvendinimas buvo vertinamas pagal Strategijoje patvirtintus darnaus vystymosi rodiklius (aplinkos būklės - oras, vanduo, kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė, atliekos, ekonomikos - energetika, transportas, pramonė, būstas, žemės ūkis, turizmas, socialinio - užimtumas, skurdas, sveikata, švietimas, kultūra - ir Lietuvos regionų vystymosi
rodiklius). 2006 metų pradžioje ataskaita bus išversta į anglų kalb¹ ir publikuota dviem kalbomis, patalpinta į atitinkamus interneto tinklalapius.
            Kad būtų aiškiai matomos kitimo tendencijos, dvimetėje Strategijos įgyvendinimo ataskaitoje pateikti įvairių sektorių duomenys pagal galimybes nuo 1991 metų, o paskutinių dviejų metų (2003-2004) duomenys pakomentuoti detaliau, siejant juos su užsibrėžtais ilgalaikiais strateginiais tikslais. Žinoma, kiekviename ataskaitos skyrelyje yra ir Strategijoje numatytų trumpalaikių priemonių, kurių įgyvendinimo laikas baigiasi šiais metais, komentarai.

            Nuo 2004 m. nacionalinių darnaus vystymosi rodiklių duomenys pradėti skelbti atskirame Lietuvos statistikos metraščio skyriuje, taip pat Aplinkos ministerijos ir Statistikos departamento interneto tinklalapiuose.

DARNAUS VYSTYMOSI TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS



Lietuvos darnaus vystymosi strateginiai tikslai ir uždaviniai numatyti atsižvelgiant į šios Strategijos I skyriuje pateiktus darnaus vystymosi prioritetus. Bendrasis darnaus vystymosi strateginis tikslas – suderinti aplinkosaugos, ekonominio ir socialinio vystymosi interesus, užtikrinti švari¹ ir sveik¹ aplink¹, efektyvų gamtos išteklių naudojim¹, visuotinź ekonominź visuomenės gerovź, stiprias socialines garantijas ir per strategijos įgyvendinimo laikotarpį (iki 2020 metų) pagal ekonominius, socialinius ir gamtos išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius pasiekti esam¹ ES valstybių vidurkį, o pagal aplinkos taršos rodiklius neviršyti ES leistinų normatyvų, įgyvendinti tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos tarš¹ ir poveikį į pasaulio klimatui, reikalavimus.

Numatyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai strateginiai tikslai. Atsižvelgiant į tai, kad šios Strategijos įgyvendinimo laikotarpiu Lietuvos vystym¹si labiausiai veiks integracija į ES, nurodytųjų tikslų įgyvendinimo laikas derinamas su pagrindiniais integracijos etapais: trumpalaikiai tikslai apima laikotarpį iki stojimo į ES ir pirmuosius narystės metus (2005 metai), vidutinės trukmės tikslai – iki baigsis dauguma stojimo į ES pereinamųjų laikotarpių (2010 metai), ilgalaikiai tikslai – iki šios Strategijos įgyvendinimo pabaigos (2020 metai).

Atsižvelgiant į bendr¹jį strateginį tiksl¹, ilgalaikiai ekonominio ir socialinio vystymosi tikslai ir uždaviniai daugiausia buvo siejami su esamais šių sektorių ES rodikliais. Kadangi tiesioginiai poveikio aplinkai ir aplinkos kokybės rodikliai (išmetimų į or¹ kiekis ploto vienetui ar vienam gyventojui, miestų oro kokybė, atliekų kiekis vienam gyventojui ir panašiai) ES valstybėse dažniausiai prastesni negu Lietuvoje, ilgalaikiai aplinkosaugos tikslai daugiausia siejami su ES valstybių ekologinio efektyvumo rodikliais (energijos ir gamtos išteklių s¹naudos BVP vienetui, išmetimų į or¹, gamybinių nuotekų ar atliekų kiekis BVP vienetui ir panašiai).

Atsižvelgiant į siekį, kol bus įgyvendinama ši Strategija, pagal ekologinio efektyvumo rodiklius pasiekti esam¹ ES valstybių vidurkį, įvairių ūkio šakų ekologinį efektyvum¹ numatoma vidutiniškai padidinti apie 2 kartus – pasiekti, kad gamtos išteklių naudojimas didėtų dvigubai lėčiau negu gamyba ir paslaugos.

Šios Strategijos įgyvendinimo priemonės nuosekliai orientuotos į strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinim¹. Kaip ir tikslai ir uždaviniai šios Strategijos įgyvendinimo priemonės suskirstytos į 3 pagrindines grupes – trumpalaikių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės (iki 2005 metų), vidutinės trukmės tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės (iki 2010 metų) ir ilgalaikių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės – iki ši Strategija bus baigta įgyvendinti (2020 metai). Dalis ilgalaikių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonių, be abejo, bus aktualios ir baigus ši¹ Strategij¹ įgyvendinti.

Laikantis lankstumo principo, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, naujus tikslus ir uždavinius, prioritetinės šios Strategijos įgyvendinimo priemonės turėtų būti tikslinamos. Laikantis vadovavimo (lyderystės) principo ir siekiant užtikrinti kvalifikuot¹, krypting¹ ir efektyvi¹ šios Strategijos įgyvendinimo vadyb¹, daug dėmesio skirta institucinių gebėjimų ugdymui. Siekiant geriau valdyti darnaus vystymosi proces¹ pagal subsidiarumo princip¹, regionų vystymosi srityje numatytos priemonės, skatinančios decentralizuoti sprendimų priėmim¹, daugiau teisių suteikti regionams ir savivaldybėms.

Remiantis lygių galimybių principo, daugiausia dėmesio skirta socialinio vystymosi (užimtumas, švietimas, socialinė apsauga) ir regionų vystymosi netolygum¹ mažinančioms priemonėms. Įgyvendinant ši¹ Strategij¹, svarbu užtikrinti ne tik lygias galimybes, bet ir vienod¹ atsakomybź už savo veiklos rezultatus. Kadangi viena didžiausių šios Strategijos įgyvendinimo kliūčių – barjerai tarp sektorių (tarpžinybiniai barjerai), labai svarbu laikytis susietumo (integralumo) principo, todėl šioje Strategijoje stengtasi kuo glaudžiau sieti ir derinti skirtingų sektorių tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo priemones.

Daug dėmesio šioje Strategijoje skirta aplinkosaugos priemonių ekonominio efektyvumo didinimui ir atsipirkimo principo taikymui. Numatoma įgyvendinti ir priemones, nepažeidžiančias prieinamumo principo: kad išlaidų, susijusių su švarios ir sveikos aplinkos palaikymu, nedengtų vien mokesčių mokėtojai, būtina diegti naujas, ekonominiu ir ekologiniu požiūriais efektyvias technologijas, mažinančias aplinkosaugos priemonių savikain¹ ir paslaugų kain¹. Aplinkosaugos infrastruktūros (atliekų tvarkymas, vandens ūkis ir kita) privatizavimas – viena iš pagrindinių priemonių, leidžiančių derinti atsipirkimo ir prieinamumo principus.

Apdairumo (prevencijos) principo labai svarbu laikytis reguliuojant ekonominį vystym¹si, siekiant neviršyti leistinų poveikio aplinkai normų ir išvengti neigiamo poveikio žmonių sveikatai. Tinkamiausios taršos prevencijos priemonės – naujausių, aplinkai mažesnį neigiam¹ poveikį darančių technologijų, švaresnės gamybos metodų diegimas, platesnis atsinaujinančiųjų energijos ir kitų gamtos išteklių bei antrinių žaliavų naudojimas, teritorinio planavimo optimizavimas, tausojančio aplink¹ ir sveikat¹ gyvenimo būdo propagavimas. Svarbi organizacinė prevencijos priemonė – planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

Aplinkos interesų integravimui į įvairias ūkio šakas ir efektyvesniam energijos ir kitų gamtos išteklių naudojimui šioje Strategijoje skiriama ypač daug dėmesio. Ekologinio efektyvumo (dematerializacijos) principo laikytis ypač padės naujausių, taupiai naudojančių gamtos išteklius technologijų ir gamybos metodų diegimas, antrinis žaliavų naudojimas. Daug dėmesio šioje Strategijoje skiriama ir priemonėms, susijusioms su pakeitimo (transmaterializacijos) principo laikymusi. Pavojingas aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagas, naudojamas pramonėje, žemės ūkyje, buityje, numatoma keisti ne tokiomis pavojingomis arba nepavojingomis medžiagomis, o išsenkančius gamtos ir visų pirma energijos išteklius – atsinaujinančiaisiais ištekliais.

Tikslai ir uždaviniai, susijź su dirvožemio problemomis, aptariami skirsnyje „Žemės ūkis“, išteklių naudojimo problemos įtrauktos į ūkio šakų vystymo tikslus bei uždavinius, su geresne gamtos išteklių apsauga susijź strateginiai tikslai ir uždaviniai pateikti skirsnyje „Kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė“.

Keli iš daugėlio tikslų

Oras




Ilgalaikiai tikslai – tobulinti aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo sistem¹, siekiant užtikrinti nepavojing¹ žmonių sveikatai ir atitinkanči¹ ES reikalavimus oro kokybź visoje šalies teritorijoje; pasiekti, kad į atmosfer¹ išmetamų teršalų ir šiltnamio efekt¹ sukeliančių dujų didėtų dvigubai lėčiau, negu auga gamyba ir paslaugos.

Pasiekti, kad išmetamų į atmosfer¹ teršalų ir šiltnamio efekt¹ sukeliančių dujų BVP vienetui sumažėtų apie 50 procentų, ir pagal šį rodiklį pasiekti esam¹ ES valstybių vidurkį.

Užtikrinti, kad modernizuojant šalies ūkį ir statant naujus objektus būtų diegiami geriausi prieinami gamybos būdai ir naujausios aplinkai ir žmonių sveikatai mažiausi¹ neigiam¹ poveikį darančios technologijos.

Vanduo

Ilgalaikiai tikslai – sukurti šiuolaikišk¹, upių baseinų principu pagrįst¹ decentralizuot¹ vandens išteklių valdymo sistem¹, leidžianči¹ visiems šalies gyventojams tiekti sveik¹, atitinkantį ES reikalavimus geriam¹jį vandenį, užtikrinanči¹ patikim¹ atvirų vandens telkinių ir vandens ekosistemų apsaug¹, racionalų vandens išteklių naudojim¹, didelį rekreacijos potencial¹, vandens ekosistemų įvairovź ir biologinį produktyvum¹.

Atsieti vandens naudojimo gamybai didėjim¹ nuo gamybos augimo, diegiant naujausias technologijas ir švaresnės gamybos metodus pasiekti, kad vandens naudojimas didėtų apie 2 kartus lėčiau negu gamyba ir gamybinės vandens s¹naudos BVP vienetui neviršytų esamo atitinkamų gamybos šakų ES vidurkio.

Užtikrinti, kad visos užteršto vandens nuotekos būtų išvalomos iki ES normatyvų, dar neišleistos į paviršinius vandens telkinius.

Kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė

Ilgalaikiai tikslai – išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinź šalies įvairovź, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, skatinti atkurti pažeistus gamtinius elementus, užtikrinti racionalų kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės naudojim¹.

Išsaugoti valstybės ir jos etnografinių regionų kraštovaizdžio ir biologinź įvairovź ir savitum¹, užtikrinti racionalų jų naudojim¹.

Atliekų tvarkymas

Ilgalaikiai tikslai – sukurti aplinkos ir ekonominiu požiūriais tinkamiausi¹ nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo sistem¹, sumažinti atliekų srautus ir neigiam¹ atliekų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, užtikrinti racionalų atliekų naudojim¹ antriniam perdirbimui ir energetikai.

Pasiekti, kad atliekų daugėtų žymiai lėčiau negu auga gamyba, o atliekų, susidarančių gaminant BVP vienet¹, kiekis neviršytų atitinkamų gamybos šakų ES vidurkio.

Pasiekti, kad dauguma gamybinių ir buitinių atliekų būtų rūšiuojamos jų susidarymo vietose, o antrinių žaliavų perdirbimas ir naudojimas energetikai pasiektų ES valstybių vidurkį.

Išvados

Darnusis vystymasis reikalingasir naudyngas bet kuriai besivystančiai valstybei , taipat ir Lietuvos valstybei . Mano manymu kad per artimiausia laikotarpį mūsų valstybė pasieks užsibrėžtus tikslus , vadovausis darnaus vystymosi principais ir įvykdys visus normatyvus.

Informacijos šaltiniai:

1.      www3.lrs.lt

2.      www.bmm.lt

3.      www.am.lt

4.      www.tpa.lt








Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1168
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site