Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE




BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Turizmo paslaugų rinkos analizė

turizmas

+ Font mai mare | - Font mai mic






DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

Turizmo paslaugų rinkos analizė

Turizmas – yra labai klestinti verslo šaka užsienio šalyse. Lietuv¹ aplanko nemažai turistų, ir Lietuvos piliečiai nemažai keliauja, pateikti duomenys, kuriuose pastebimi agentūrų skaičiaus kitimai, taip pat išvykstamo ir atvykstamo turizmo statistiniai palyginimai.


                                                                                                                             1 lentelė

Turizmo agentūrų skaičius

 

 

1995m

1996m

1997m

1998m

1999m

2000m

2001m

Atvykstamasis ir išvykstamasis turizmas, kai keliones organizuoja ir paslaugas teikia turizmo įmonės

Turizmo įmonių skaičius

279

202

254

298

295

286

249

Darbuotojų skaičius

1140

851

1132

1462

1227

1132

1262

Atvykstamasis turizmas

Turistų skaičius, tūkst.

43,8

42,0

58,3

58,5

65,7

71,8

73,3

Išbūta dienų, tūkst.

154,1

185,4

225,6

202,4

206,1

225,2

247,3

Vienadieniai lankytojai, tūkst.

…

17,4

15,1

29,2

27,9

23,6

21,2

Išvykstamasis turizmas

Išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius, tūkst.

109,01

69,31

102,11

147,71

166,81

151,1

132,4

Išbūta dienų, tūkst.

566,1



508,4

722,9

905,8

895,1

997,1

939,4

Vienadieniai lankytojai, tūkst.

…

…

…

…

…

15,8

16,0

1su vienadieniais lankytojais

                                                                                                                                2 lentele

Turistinių įmonių skaičius

Viso

Turistus aptarnaujančių darbuotojų skaičius

metai

1999

2000

2001

1999

2000

2001

Kauno apskritis

75

64

55

310

324

335

Kauno m. sav.

66

54

48

282

308

320


                                     Makro aplinka

Kiekvien¹ įmonź supa ta pati makro aplinka, į kuri¹ įeina: ekonominė, teisinė, socialinė – kultūrinė, mokslo – technologinė ir gamtinė aplinkos.Trumpai apie kiekvien¹.

                    

Ekonominė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio raidos dėsningumais bei tendencijomis, darančiomis įtak¹ marketingo sprendimams ir veiksmams.

Marketingo ekonominź aplink¹ apibūdina tokie svarbūs rodikliai:

  • Šalies bendras vidaus produktas
  • Pirkėjų pajamos
  • Kaupimo lygis
  • Prekių kainų lygis
  • Kredito gavimo galimybės ( 60 puslapis )

 Koki¹  įtak¹ ekonominė aplinka daro turizmo verslui. Nuo šalies ekonominių rodiklių priklauso, kiek žmonių apsilanko agentūroje ir kiek iš jų įsigyja paslaug¹ galima teigti, kad tai priklauso nuo infliacijos, perkamosios galios, nedarbo. Stebint pastarųjų metų statistikos duomenis matoma, kad  nuo 1996 metų iki 2000 metų išvykstančių į užsienį skaičius vis daugėjo, tai leidžia daryti išvad¹, kad vis daugiau Lietuvos piliečių gali sau leisti išvykti pailsėti ar pakeliauti po kitas pasaulio šalis.

                                                                                                                           3 lentelė

IŠVYKSTAMASIS TURIZMAS                       1996         1997    1998       1999     2000




Kelionių į užsienį

Tūkst.

2864

2981

3241

3482

3632

Palyginus Kauno apskrities  2000 ir 2001 metų statistikos duomenis, kai keliones organizuoja kelionių agentūros,  galima daryti išvad¹, kad  piliečių ekonominė padėtis pagerėjo, nes keliavusių skaičius padidėjo 4%.


Socialinė ir kultūrinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, atspindinti visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui. Socialinź ir kultūrinź aplink¹ pirmiausia apibūdina demografiniai rodikliai. Jų tyrimas leidžia nustatyti potencialų vartotojų skaičių, jų sudėtį pagal lytį, amžių, šeimos sudėtį, išsilavinim¹, profesij¹ ir kt. Įmonei tai labai svarbūs rodikliai, ir ypač svarbi jų dinamika.

Ši aplinka svarbi tuo, kad galima sužinoti vykstančių į keliones klientų įsitikinimus,  gyvenimo nuostatas, tikslus, nuo to priklauso koki¹ kelionź klientas pasirinks. Socialinė padėtis įtakoja žmonių pasirinkim¹, jei žmonės turėdami pinigų yra aplankź beveik visus siūlomus maršrutus, tokiu atveju jų norai tampa kitokie. Tada agentūros darbuotojai sudarinėja individualius maršrutus, kurie atitiktų klientų poreikius, pagal jų norus, reikalavimus ir pan. Nepaslaptis, kad tokios kelionės yra brangesnės, todėl agentūrom yra naudingi, su savo individualiais norais,  išsilavinź ir norintys daugiau sužinoti klientai.

Mokslo ir technologinė aplinka – tai marketingo makroaplonkos elementas, apimantis mokslo žinių ir technologijų įtak¹ marketingui.

 Dabar gyvename tokiame laikotarpyje, kuriame kiekvienas iš mūsų privalo mokėti naudotis naujausiomis technologijomis, tai leidžia turizmo agentūroms sudaryti palankesnź rezervavimo sistem¹,  klientams suteikiama galimybė užsisakant kelionź internetu. Daug žmonių kiekvien¹ dien¹ „naršo“ po internet¹, todėl dažnai gali rasti įvairios informacijos apie turizmo agentūrų organizuojamas keliones, šalia esančių nuorodų ( telefono, adreso, elektroninio pašto ) dėka, potencialus klientas tampa tikru.

 Taip pat įtakoja ir tai, kad dabar žmonės gali keliauti autobusais, kuriuose yra įrengtos miegamos vietos, pervežimas patobulinus technik¹ tampa paprastesnis ir patogesnis.

Gamtinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis klimato salygų, gamtos išteklių, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemonių įtak¹ marketingo sprendimams ir veiksmams.

 Gamtinė aplinka turizmo agentūr¹ įtakoja tik tiek, kiek tai priklauso nuo žmogaus. Jei žmogus yra suplanavźs savo atostogas, tai žemesnė temperatūra jo neatbaidys  nuo suplanuotos kelinės, juo labiau, kad sutartis dažniausiai jau būna pasirašyta, už kelionź sumokėta. Šiais metais vykź potvyniai Vakarų Europoje parodė, kad turistai plūdo pasižiūrėti kaip tai atrodo gyvai. Turizme svarbu yra oro temperatūra, todėl ir agentūros ruošdamos kelionių paketus ruošia juos sezonais, tai yra vasaros sezono metu ir žiemos metu, kada dauguma žmonių atostogauja ar planuoja kur sutikti Naujuosius Metus. Tačiau tai yra jau nusistovėjź stereotipai.

Politinė ir teisinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis visuomenės politinių struktūrų veikl¹ ir teisės aktus, veikiančius marketingo sprendimus ir priemones.

 Teisinė aplinka įtakoja turizm¹ tiesiogiai per turizmo įstatymus ir plėtros programas.


·         Keletas pagrindinių 1999 metų Lietuvos turizm¹ apibūdinančių skaičių:

·         Lietuv¹ aplankė beveik 4,5 milijono užsieniečių, iš jų – 1,4 milijono turistų;

·         beveik 3,5 milijono Lietuvos gyventojų buvo išvykź į užsienį;

·         Užsieniečių išlaidos Lietuvoje siekė 2,4 milijardus litų, o tai sudaro 14 procentų. viso Lietuvos prekių ir kitų paslaugų eksporto arba 5,6 procento Bendrojo vidaus produkto

Pateikiame ir kelet¹ pagrindinių 2000 metų Lietuvos tarptautinį turizm¹ apibūdinančių skaičių:

·         Lietuv¹ aplankė beveik 4,1 milijono užsieniečių, 8 % mažiau nei 1999 m., iš jų – 1,1 milijono turistų, 24 % mažiau nei 1999 m.;

·         Užsieniečių išlaidos Lietuvoje siekė 1,7 milijardo litų, 38 % mažiau nei 1999 m.;

·         3,6 milijono Lietuvos gyventojų buvo išvykź į užsienį, 4 % daugiau nei 1999 m.;

·         Lietuvos gyventojai užsienyje išleido 1 milijard¹ litų, 34 % mažiau nei 1999 m.

                                                                                                                     4 lentelė

wpe17.jpg

Taigi, pajamos gautos iš atvykstamojo turizmo sudaro 4.7% Lietuvos bendrojo vidaus produkto arba 9,9 % prekių ir kitų paslaugų eksporto.


2001 metai Lietuvos vidaus turizmui buvo pakankamai sėkmingi – atvyko daugiau užsieniečių, išaugo jų skaičius apgyvendinimo įmonėse, pastebimas didėjantis Lietuvos gyventojų susidomėjimas kaimo turizmo paslaugomis bei renginiais. Tai ypač juntama po 2000 metų nuosmukio. Žinoma, atvykstamojo turizmo rezultatai galėjo būti ir geresni, jei ne rugsėjo 11 įvykiai Niujorke. Nors įvertinti šių įvykių tiesioginź įtak¹ atvykstamajam turizmui kiekybiškai gana sunku – oro transportu atvykusių turistų skaičius rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesiais, lyginant su 2000 m., buvo mažesnis maždaug 10 %, bet lapkritį tik 0,5 %. 

                                                                                                                            5lentelė

            2002 metų I ketvirčio Lietuvos turizmo statistikos apžvalga

2002 metų I-jį ketvirtį į Lietuv¹ atvyko 748 tūkstančiai užsieniečių, t. y. 4 % daugiau nei per t¹ patį praėjusių metų laikotarpį. Šį augim¹ lėmė lankytojų skaičiaus didėjimas iš Rusijos ir Baltarusijos. Be NVS šalių I-jo ketvirčio augimas buvo 1,3 %. Išvykstamojo turizmo apimtys. 2002 metų I-jį ketvirtį į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 732 tūkstančius kartų, t. y. 6 % daugiau nei per t¹ patį 2001 metų laikotarpį. Daugiausiai išvykų buvo kelių transportu – 609 tūkst., geležinkeliais – 65 tūkst., oro – 35 tūkst. ir jūrų – 23 tūkst. Išvykų keliais skaičius išaugo 15 %,jūrų transportu 10 %, keliais – 5 %, ir oro – 4 %.









Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1177
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site