Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE




BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

APSKAITOS TEORIJA

Apskaitos

+ Font mai mare | - Font mai mic






DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

APSKAITOS TEORIJA                                                                                                                     

1 tema. APSKAITOS ESMĖ IR PASKIRTIS

Apskaitos samprata. Apskaitos informacija ir valdymo sprendimų priėmimas. Apskaitos rūšys: finansinė ir valdymo apskaita. Apskaitos rūšių tarpusavio ryšiai ir skiriamieji bruožai, reglamentavimas. Apskaitos informacijos vartotojai. Įmonių organizacinės-teisinės formos ir jų įtaka apskaitos sistemai. Apskaitos sistemos priklausomybė nuo įmonių veiklos pobūdžio. Apskaitoje naudojami matavimo vienetai, jų taikymo galimybės bei ribotumai.


2 tema. APSKAITOS OBJEKTAS IR METODO ELEMENTAI

Apskaitos objekto apibūdinimas. Pagrindinė apskaitos lygybė. Įmonės turtas ir kapitalas. Įmonės turto sudėtis ir klasifikavimas: ilgalaikis ir trumpalaikis turtas. Įmonės kapitalo sudėtis ir klasifikavimas: nuosavas ir skolintas kapitalas. Ūkinės operacijos, jų įtaka įmonės turtui ir kapitalui. Įmonės pajamos, išlaidos, sąnaudos, veiklos rezultatų nustatymas. Apskaitos metodo supratimas ir pagrindiniai elementai.

3 tema. BALANSAS

Balanso sąvoka. Buhalterinis balansas, jo forma, sudarymo terminai, paskirtis, tvirtinimas. Balanso turto (aktyvo) dalies sudėtis. Balanso kapitalo (pasyvo) dalies sudėtis. Balanso turinio priklausomybė nuo įvairių faktorių: įmonių veiklos organizacinių-teisinių formų, veiklos pobūdžio, dydžio ir kt. Ūkinių operacijų įtaka balansui. Balanso kitimo atvejai.

4 tema. SĄSKAITOS IR DVEJYBINIS ĮRAŠAS      

Sąskaitų paskirtis, sisteminis įrašas apskaitoje. Sąskaitų ir balanso ryšis. Sąskaitos struktūra: debetas, kreditas, apyvarta, likutis (saldo). Turto (aktyvinės) sąskaitos struktūra ir įrašų nuoseklumas. Kapitalo (pasyvinės) sąskaitos struktūra ir įrašų nuoseklumas. Pajamų ir sąnaudų sąskaitų struktūra, įrašų nuoseklumas. Dvejybinio įrašo esmė ir teorinis pagrindimas. Sąskaitų korespondencija ir jos nustatymas. Paprastos ir sudėtinės sąskaitų korespondencijos. Apskaitos sąskaitų planas. Sąskaitų plano pasirinkimas. Apskaitos detalizavimo lygiai, sintetinė ir analitinė apskaita.

5 tema. APSKAITOS CIKLAS

Ūkinių operacijų registravimo žurnalas bei kiti apskaitos registrai. Didžioji knyga. Įrašų tikslumo ir pilnumo apskaitos sąskaitose patikrinimas, klaidų ištaisymo būdai. Sąskaitų uždarymas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, balanso bei kitų finansinių ataskaitų sudarymas. Bendrieji apskaitos principai.

7 tema. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

Finansinės atskaitomybės sudėtis: balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita, aiškinamasis raštas. Finansinės atskaitomybės sudarymo ir tvirtinimo tvarka. Finansinių ataskaitų informacijos reikšmė ir panaudojimas.

L I T E R A T Ū R A

1.      A. Ivanauskienė. Buhalterinės apskaitos pagrindai. – V.: TEV, 2004.

2.      Apskaitos tvarkymas nuo pirminių dokumentų iki atskaitomybės. - V.: Pačiolis, 1996.

3.      V. Bružauskas. Buhalterinės apskaitos pagrindai. - K.: 2002.

4.      G. Kalčinskas. Buhalterinės apskaitos pagrindai. - V.: Pačiolis, 1996

5.      G.Kalčinskas. Buhalterinės apskaitos pagrindai. -V.: Pačiollis, 2001, 2003

6.      H.Dauderis. Finansų apskaita. T.1. - Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros ir mokslo centras, 1992.

7.      J. Mackevičius. Apskaita.- V.: Mintis, 1995.

8.      J. Mackevičius, D. Poškaitė. Finansinės ataskaitos. - V: Katalikų pasaulis, 1997

9.      K. Valužis. Apskaita, mokesčiai, atskaitomybė. - V.: Didžioji knyga, 1996.

10.  R.Anthony, L.Pearlman. Essentials of accounting 7-th edition. - London: Prentice Hall, 2000

11.  Tarptautiniai apskaitos standartai 2002. -V.: 2003

12.  Verslo apskaitos standartai. Internetinė prieiga: http://www.apskaitosinstitutas.lt

Apskaita. Apskaitos teikiama informacija.

            Daugumos įmonių veiklos valdymo informaciniai poreikiai panašūs. Informacija gali būti kokybinė ir kiekybinė. Kokybinė išreiškiama vizualiniais įspūdžiais, šneka, visuomenės informacijos priemonių pranešimais. Kiekybinė išreiškiama skaičiais. Apskaita aprūpina ūkio subjektus didele dalimi kiekybinės informacijos, būtinos įmonės veiklai ir jos valdymui, ji teikia kiekybinę informaciją, kurios ypatumas tas, kad pateikiami duomenys dažniausiai išreikšti piniginiu matu. Apskaitos informacija- tai gauti ir tinkamai užregistruoti, sugrupuoti, apibendrinti apskaitos duomenys, kuriuos naudoja įmonės jų valdymo procese, arba kurie potencialiai ateityje gali būti naudingi valdytojams bei kitiems apskaitos informacijos vartotojams. Tačiau kartais ir nepiniginė informacija gali būti įtraukta į finansines ataskaitas, jei padeda vartotojui geriau jas suprasti

            JAV Prisiekusiųjų buhalterių institutas 1941 m. apskaitą apibrėžė taip: apskaita - įrašų klasifikavimo ir sąskaitų apibendrinimo menas, registruojant piniginiais vienetais sandėrius ir įvykius, turinčius finansinį charakterį, bei gautų rezultatų interpretavimas. 1971 m. tas pats institutas pareiškė, jog pagrindinė apskaitos funkcija - užtikrinti kiekybinę finansinę informaciją apie ūkininkaujančius subjektus, tikslu panaudoti šią informaciją sprendimų priėmimui. Neakcentuojama sąskaitų pildymas, akcentuojama valdymo procesai - veiklos planavimas, sprendimų priėmimas, įvertinimas, kontrolė. Tokiu būdu apskaita yra sistema, atliekanti kiekybinės finansinės informacijos matavimą, apdorojimą apie tam tikrą ūkininkaujantį subjektą. Ši informacija įgalina priimti pagrįstus sprendimus, pasirenkant alternatyvius ribotų resursų panaudojimo variantus valdant įmonę:

            1) matuoja ūkinę veiklą, registruoja duomenis apie šią veiklą tolesniam   panaudojimui;

            2) apdoroja duomenis, saugo juos iki reikiamo momento, o po to apdoroja taip, kad jie taptų naudinga informacija;

            3) ataskaitų forma perduoda informaciją sprendimų priėmimui.

            Galima teigti, jog duomenys apie įmonės ūkinę veiklą- įėjimas į apskaitos sistemą, o išėjimas- naudinga informacija asmenims, priimantiems sprendimus.

            Tarptautinis apskaitos standartų komitetas yra pateikęs tokį apskaitos apibrėžimą: apskaita - tai informacijos apie įmonės finansinę veiklą ir pasikeitimus pateikimas potencialių vartotojų grupei priimti ekonominius sprendimus.

           

Finansinė ir valdymo apskaita

            Paprastai apskaita skiriama į :

            1) finansinę apskaitą ;                2) valdymo apskaitą.

            Finansinė apskaita teikia duomenis apie įmonės pajamas ir sąnaudas, pelną ar nuostolius, apie įsiskolinimų dydį, apie įmonės turto būklę ir jo finansavimo šaltinius. Ši informacija būtina sudarant finansines ataskaitas. Finansinės apskaitos informacija finansinių ataskaitų pavidalu pasiekia viešumą ir naudojama ne vien įmonėje. Daugiausia ši informacija skirta vartotojams, esantiems už įmonės ribų. Valstybinės valdžios arba profesinės visuomeninės institucijos reglamentuoja rodiklių, pateikiamų finansinėse ataskaitose sudėtį, turinį, ataskaitų rengimo periodiškumą. Finansinėse ataskaitose skelbiamos ir apibendrinamos žinios apie įmonės turtą, nuosavą bei skolintą kapitalą, kita informacija, leidžianti įvertinti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus. Sudarant finansines ataskaitas, negalima pažeisti ne vien šalyje galiojančių įstatymų, bet ir tarptautiniu mastu pripažintų bendrųjų apskaitos principų. Finansinė apskaita yra privaloma.

Lietuvoje finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas, Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, Lietuvos Respublikos Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas. Buhalterinės apskaitos įstatyme numatyta, kad tvarkydamos finansinę apskaitą:

  • įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, apskaitą nuo 2005 m. sausio 1 d. tvarko pagal Tarptautinius apskaitos standartus (TAS),
  • kiti pelno siekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, apskaitą nuo 2004 m. sausio 1 d. tvarko pagal Verslo apskaitos standartus (VAS),
  • biudžetinės įstaigos apskaitą tvarko pagal Biudžetinių įstaigų apskaitos standartus. 

Duomenys, pateikti finansinėje atskaitomybėje, turi būti sutvarkyti laikantis atitinkamų apskaitos standartų, jų pagrindu pasirinktos apskaitos politikos ir bendrųjų apskaitos principų. Apskaitos politika – konkretūs principai, susitarimai, taisyklės ir praktika, kurios įmonė laikosi tvarkydama apskaitą, sudarydama ir pateikdama finansinę atskaitomybę. Apskaitos politika apima registravimo, įkainojimo, klasifikavimo ir sisteminimo procedūras, kuriomis apibendrinama informacija apie įmonių ūkinę veiklą. Įmonių laisvė pasirinkti apskaitos politiką ribojama apskaitos standartų, kuriuose nurodomos galimos apskaitos procedūros ir metodika, iš kurių galima rinktis alternatyvius variantus. Apskaitos politikos pasirinkimas reiškia, kad pasirenkamas vienas galimų alternatyvių variantų ir jis taikomas apskaitoje registruojant įvykius ir operacijas bei pateikiant juos finansinėje atskaitomybėje. Nustatydama apskaitos politiką įmonė turi iš alternatyvių metodų ir apskaitos tvarkymo praktikos pasirinkti tokią, kad finansinėse ataskaitose pateikiami rodikliai teisingai parodytų finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Įmonė visais ataskaitiniais laikotarpiais turi laikytis tos pačios apskaitos politikos. Apskaitos politika gali būti keičiama:

  • dėl teisės aktų pasikeitimo,
  • dėl apskaitos standartų reikalavimų,
  • dėl to, kad atlikus pakeitimą bus teisingiau atskleista įmonės finansinė būklė ar veiklos rezultatai.

            Apie valdymo apskaitos sistemos sukūrimą įmonėje sprendžia įmonės administracija. Valdymo apskaita teikia informaciją, kurios pagrindu priimami valdymo sprendimai, kontroliuojamas jų vykdymas. Vidinė arba valdymo apskaita išplečia bei papildo finansinės apskaitos duomenis. Jei finansinės ataskaitos sudaromos visam ūkio subjektui ir jose atspindėti įvykę ūkiniai faktai pinigine išraiška, tai valdymo apskaita teikia informaciją apie atskirų įmonės padalinių veiklą, produkcijos savikainą, tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, tenkančias atskiroms produkcijos rūšims, išlaidų atsiradimo vietą, nešėjus ir pan., be to informacija pateikiama nebūtinai pinigine išraiška. Valdymo apskaitos informacija gali būti apibendrinama sudarant įvairias vidines ataskaitas, kurios viešai neskelbiamos ir dažniausiai saugomos kaip komercinė paslaptis. Jokie įstatymai, ar standartai nereglamentuoja jų sudarymo ar pateikimo tvarkos, sudėties, periodiškumo. Vienintelis reikalavimas - informacijos naudingumas įmonės valdymui. Valdymo apskaitos tikslas - turto naudojimo efektyvumo didinimas, ji turi būti organizuojama siekiant išaiškinti sąnaudų mažinimo galimybes, įvertinti atskirų įmonės padalinių darbą, parinkti įmonės veiklos strategiją ir t.t.

                       

Apskaitos informacijos vartotojai

            Apskaitos informacijos vartotojus galima suskirstyti į :

            1) vidinius - tai įmonės savininkai, valdytojai (vadybininkai) bei darbuotojai,

            2) išorinius - potencialūs įmonės savininkai, esantys ir potencialūs kreditoriai, tiekėjai, pirkėjai, įvairios valdžios institucijos, vertybinių popierių komisija, makleriai, konkurentai ir t.t.  .

            Įmonės savininkai, investavę į įmonę savo turto, nuolat domisi ne tik įmonės veiklos pelningumu, bet ir turto, kuriuo disponuoja įmonė suma bei priklausomybe. Svarbiausias duomenų šaltinis, kuriuo naudojasi akcininkai, yra metinė finansinė atskaitomybė. Remdamiesi ja, akcininkai numato verslo plėtojimo politiką, sprendžia, ar įmonės administracija per ataskaitinį laikotarpį gerai vykdė savo pareigas, to pagrindu renka įmonės vadovus naujam ataskaitiniam laikotarpiui.

            Savininkų paskirta administracija vadovauja įmonės veiklai tarp visuotinių akcininkų susirinkimų. Ji privalo rūpintis, kad įmonės veikla būtų pelninga, kad įmonė nuolat turėtų pakankamai pinigų atsiskaityti su įvairiais kreditoriais, sumokėti priklausančius mokesčius, galėtų išmokėti dividendus, efektyviai naudotų jiems patikėtą valdyti įmonės turtą ūkinėje veikloje ir t.t. Šiems tikslams pasiekti įmonės administracija naudoja labai didelį kiekį finansinės, o ypač valdymo apskaitos informacijos, jiems paprastai prieinama didelė apskaitos duomenų dalis, o konkretiems vykdytojams pateikiama tik ta informacija, kurios reikia jų pareigoms atlikti.

            Apskaitos duomenimis paprastai domisi ir įmonės darbuotojai - dažnai per profesines sąjungas, ar kitas panašias organizacijas. Jiems svarbu žinoti, ar perspektyvi įmonės veikla, kad galėtų būti garantuoti dėl savo darbo vietų , karjeros, socialinių garantijų, spręsti apie savo darbo užmokesčio lygį. Įmonių darbuotojams paprastai prieinami tik viešai skelbiami finansinės atskaitomybės duomenys.

            Potencialūs įmonės savininkai, analizuodami įmonės finansinę atskaitomybę ir lygindami ją su kitų įmonių duomenimis, sprendžia ar verta įsigyti šios įmonės akcijų.           Kreditoriai - dažniausiai bankai bei tiekėjai. Bankai, prieš skolindami pinigus, analizuoja įmonės padėtį, perspektyvą, taip pat juos domina įmonės turimo turto, kuris gali būti panaudotas kaip užstatas, dydis bei būklė. Tiekėjus, kaip ir bankus, domina ar įmonė, gavusi prekes skolon, sugebės laiku padengti įsiskolinimą - jie analizuoja įmonės mokumą.

            Pirkėjus domina įmonės tiekiamų prekių bei paslaugų kainų politika, savalaikis prekių gavimas, jų kokybė, aptarnavimas, todėl jiems taip pat svarbu išsiaiškinti pardavėjo finansinę padėtį ir veiklos perspektyvas.

            Iš valdžios institucijų labiausia apskaitos duomenimis domisi: a)mokesčių sistemos tvarkytojai, kurie, susipažinę su įmonių finansinės atskaitomybės duomenimis, daro išvadas apie mokesčių sistemos racionalumą ir tobulinimo kryptis; b) mokesčių surinkėjai - pastarieji ne tik domisi įmonių finansinėmis ataskaitomis, bet ir tikrina, nagrinėja apskaitos duomenis tikslu nustatyti ar teisingai įmonės apskaičiuoja  ir laiku moka priklausančius mokesčius; c) valstybinės statistikos institucijos, kurios gauna įmonių metinę finansinę atskaitomybę ir panaudoja jos teikiamą informaciją  skaičiuojant svarbius valstybės valdymui rodikliu - BNP, nacionalines pajamas ir kitus - kurie pasitelkiami įvertinant bendrą ūkio būklę, prognozuojant ūkio vystymąsi, planuojant šalies regionų plėtojimą.

 

Įmonių organizacinės - teisinės formos ir jų įtaka apskaitos sistemai.

            Asmeninė įmonė (Lietuvoje - individualios įmonės) priklauso vienam žmogui - savininkui, kas suteikia jam teisę vykdyti ir kontroliuoti įmonės ūkinę veiklą. Teisine prasme toks ūkio subjektas - tas pats privatus asmuo, kuris gauna visą įmonės veiklos pelną, arba patiria nuostolį ir už savo įmonės įsipareigojimus atsako visu savo asmeniniu turtu.

            Bendrija (Lietuvoje - TŪB, KŪB) - įmonė, įkurta dviejų ar daugiau bendrasavininkų, kurie suvienija savo patirtį ir turtą bendrai veiklai vystyti. Įmonės savininkai dalija tarpusavyje bendrijos pelną ar dengia nuostolį pagal iš anksto nustatytas taisykles. Bet kuris bendrasavininkas gali perduoti savo dalį kitam ir, esant reikalui, asmeninis kiekvieno jų turtas gali būti išieškotas, kad padengti įmonės įsipareigojimus (TŪB atveju), arba keli iš bendrasavininkų (nariai - komanditoriai) gali apriboti savo turtinę atsakomybę iki įnašo į įmonę dydžio, bet bent vienas iš bendrasavininkų (tikrasis narys) turi atsakyti už įmonės įsipareigojimus visu savo turtu (KŪB atveju ).

            Bendrovė (Lietuvoje - UAB, AB) - įmonė, kurios savininkai (akcininkai) už įmonės prievoles atsako tik įnešto į įmonę turto dydžiu. Akcininkų nuosavybės dalį įmonėje pažymi įnašai į jos akcinį kapitalą. Akcininkais gali būti fiziniai, juridiniai asmenys, valstybė. Aukščiausias bendrovės valdymo organas - visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris renka kitus valdymo organus. Dažnai savininkų atskyrimas nuo einamojo įmonės valdymo - vienas iš ryškiausių bendrovės ypatumų.

            Pelno nesiekiančios įstaigos, organizacijos (visuomeninės organizacijos, asociacijos, religinės bendrijos ir t.t) - fizinių ar juridinių asmenų savanoriškas susivienijimas tikslu patenkinti dvasinius ar kitus nematerialius poreikius. Šių organizacijų gautos pajamos iš leistinos veiklos, tame tarpe narių įnašai, negali būti skirstomos jos nariams. Pajamos gali būti naudojamos tik numatytiems steigimo dokumentuose tikslams. Šių organizacijų nariai niekuo neatsako už įmonės prievoles, o įmonė - už jų.

            Valstybės įstaigos, organizacijos (biudžetinės, viešosios įstaigos ir.t.t). Savininkas - valstybė. Tai ribotos atsakomybės nekomercinės įmonės, t.y. valstybė neatsako už įmonės prievoles, o įmonė neatsako už valstybės prievoles. Požymiai - finansuoja valstybė pagal patvirtintas sąmatas, o įstaiga atsiskaito už lėšų panaudojimą.          Apskaitos sistema priklauso ne tik nuo įmonės teisinės-organizacinės formos, bet ir nuo įmonės veiklos pobūdžio: komercinė ar nekomercinė, jei komercinė, tai gamybinė, prekybinė, ar paslaugas teikianti įmonė. Nekomercinių įmonių apskaitos tikslas - teisingai atspindėti turtą, kuriuo disponuoja įmonės, tiksliai ir laiku fiksuoti gautas pajamas. Ypač didelis dėmesys skiriamas gautų lėšų panaudojimui steigimo dokumentuose, programose numatytiems tikslams. Gamybinėse įmonėse didelę reikšmę turi gaminamos produkcijos savikainos apskaičiavimas, čia platesnė ir detalesnė žaliavų, medžiagų, nebaigtos gamybos apskaita, didelis dėmesys skiriamas gamybos išlaidų apskaitai - tokiose įmonėse turi būti labai gerai organizuota valdymo apskaita. Prekybinėse įmonėse nėra gamybos įmonėms būdingos gamybos išlaidų apskaitos - akcentuojamas prekių įsigijimo savikainos nustatymas bei lyginimas su pajamomis, gautomis pardavus šias prekes. Paslaugas teikiančiose įmonėse dažnai neskaičiuojama paslaugų savikaina (pajamos lyginamos su to laikotarpio sąnaudomis), dažnai nėra nebaigtos gamybos, prekių, žaliavų likučių - apskaita žymiai paprastesnė.

Matavimo vienetai, jų taikymo apskaitoje galimybės.

            Apskaita dažnai apibūdinama kaip duomenų registravimo, išmatavimo, apdorojimo ir finansinės informacijos perdavimo sistema. Ji susijusi su ūkinių operacijų įtakos (pinigine išraiška) konkrečiam ūkiniam vienetui įvertinimu. Visos ūkinės operacijos atvaizduojamos apskaitoje, įvertinant jas piniginiu mato vienetu - tai vienintelė patogi išmatavimo forma, leidžianti palyginti skirtingų ūkinių operacijų duomenis ir įtaką įmonės finansinei būklei. Piniginis matas naudojamas nevienarūšiams ūkiniams reiškiniams, operacijoms atvaizduoti ir apibendrinti. Apskaitoje jis dažniausiai naudojamas kartu su natūriniais, darbo matais.

            Natūriniai matai skirti ūkinėms operacijoms apskaitoje atvaizduoti ilgiu, tūriu, svoriu ir t.t. Šių matų naudojimas priklauso nuo objekto fizinių savybių. Natūriniai matai plačiausiai naudojami apskaitant materialines vertybes pagal jų rūšį, pavadinimą ir t.t. Jų pagrindinis trūkumas - jais negalima apibendrinti skirtingo pobūdžio apskaitos duomenų, todėl jų naudojimas labai ribotas. Šie matai naudojami apskaityti tik vienarūšius objektus

            Sudėtingesniems reiškiniams apskaityti naudojami sąlyginiai - natūriniai matai. Jie atspindi kiekybinę charakteristiką, gautą skaičiavimo būdu iš dviejų ar kelių mato vienetų, ar išreiškia sąlyginę dalį tikrojo natūrinio rodiklio

            Darbo matai - naudojami sunaudoto darbo laiko kiekiui apskaityti ir išreiškiami laiko vienetais - darbo valandomis, dienomis ir t.t. Darbo matai naudojami darbo užmokesčiui, darbo našumui, išdirbio normų įvykdymui apskaičiuoti. Dažnai šie matai derinami su natūriniais, piniginiais. Nenaudojami plačiai, nes juos ne visada galima apibendrinti dėl darbų rūšių skirtingumo.

Apskaitos objektas

 

            Apskaitos objektas - ūkinės operacijos ir įvykiai, t.y. ūkinės veiklos faktai, turintys įtakos įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams. Registruojant ūkinę operaciją reikia atsakyti į tris klausimus :

            1) kada ji įvyko (operacijos identifikacija) - reikia nuspręsti, kuriuo momentu operacija turi būti registruojama apskaitoje.

            2) kokia jos vertinė išraiška (operacijos įvertinimas) - pagal bendruosius apskaitos principus įmonės turtas, nuosavybė, įsipareigojimai turi būti įvertinti faktine savikaina.

            3) kuriam operacijų tipui ji priskiriama (operacijos klasifikavimas). Klasifikuojant operaciją reikia išsiaiškinti jos esmę, įtaką įmonės veiklos rezultatams ir nuspręsti, kokiose  apskaitos sąskaitose tokia ūkinė operacija turi būti fiksuojama.

Pagrindinė apskaitos lygybė

            Bet kuri veikianti įmonė savo veikloje naudoja įvairius ekonominius resursus, t.y. materialias, nematerialias bei finansines vertybes, kuriomis disponuojant ateityje tikimasi gauti ekonominės naudos. Apskaita, kaip informacinė valdymo sistema, operuoja tik tais resursais, kurie priklauso įmonei nuosavybės teise arba įmonė juos kontroliuoja. Apskaitos informacinėje sistemoje atvaizduojami tik tie ūkiniai faktai, kurie turi vertinę išraišką. Taigi, apskaitoje atvaizduojami tik tie resursai, kurie:

            a) priklauso įmonei nuosavybės teise, arba įmonė juos kontroliuoja,

            b) kurie yra objektyviai įvertinti pinigine išraiška ir

            c) tikimasi, kad teiks įmonei ekonominę naudą.

            Jei įmonė disponuoja resursais, vadinasi kažkas juos jai suteikė. Dalį resursų įmonei suteikia jos savininkai. Visuma įmonės savininkų įneštų lėšų, suteiktų jai resursų, vadinama savininkų kapitalu. Jei savininkai būtų vieninteliai, suteikę įmonei  ekonominius išteklius, tai teisinga būtų užrašyti :

            Turtas (Ekonominiai ištekliai) = Nuosavas (savininkų) kapitalas.

            Tačiau paprastai dalį resursų įmonei suteikia ne jos savininkai. Resursai įgyjami pritraukiant kitų fizinių ar juridinių asmenų lėšas. Įmonės įsiskolinimai už šias suteiktas lėšas vadinami skolintu kapitalu, arba tiesiog įmonės skolomis (kreditorinis įsipareigojimas). Įmonės skola - tai įsipareigojimas nustatytu laiku grąžinti gautas lėšas, bet dažniau - sumokėti už išteklius nustatytą jų piniginį ekvivalentą. Todėl pagrindinę apskaitos lygybę galima patikslinti taip :

            Turtas = Nuosavas (savininkų) kapitalas + Įsipareigojimai.

            Ši lygybė vadinama pagrindine apskaitos lygybe. Kairė ir dešinė pusės visada bus lygios viena kitai, nes jose parodomas tas pats dalykas, tik iš skirtingų pozicijų: kairė rodo turtą, dešinė rodo to turto šaltinius. Iš šios lygybės seka, kad turtas (resursai) susidarė iš šaltinių, nurodytų dešinėje lygybės pusėje. Kiekvienas litas, investuotas į turtą, yra gautas iš atitinkamų šaltinių, t.y. nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų. Iš kitos pusės - kiekvienas įmonei suteiktas litas investuojamas į tam tikrą turtą.

Įmonės turto ir nuosavybės struktūra

            Turtas - tai materialios, nematerialios bei finansinės vertybės, kuriomis disponuodama įmonė tikisi gauti ekonominę naudą, kurios turi vertę, išreikštą piniginiu mato vienetu. Įmonės turtas nevienarūšis, jį sudaro:

            I. ILGALAIKIS TURTAS. Tai turtas, kurį įmonė įsigyja naudojimui įmonės veikloje (tikslu gaminti produkciją, teikti paslaugas, nuomai ar administraciniams tikslams, bet ne perpardavimui) ir jo naudojimo laikas ilgesnis nei 1 metai. Ilgalaikis turtas skiriamas į:

            a) nematerialųjį turtą. Tai ilgalaikis turtas, neturintis materialios būsenos, bet teikiantis įmonei ekonominę naudą ilgiau nei 1 metus (patentai, licencijos, įvairios teisės, prekių, paslaugų ženklai, prestižas, informacijos apdorojimo programos, plėtros darbai ir pan.);

            b) materialųjį ilgalaikį turtą. Tai ilgalaikis turtas, turintis materialią būseną ir teikiantis įmonei ekonominę naudą ilgiau nei 1 metus, kurio įsigijimo savikaina ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią vertę. Pagal savo sudėtį skiriamas į :

1) žemę,                                               2) pastatus ir statinius,

            3) mašinas ir įrengimus;             4) transporto priemones ;         

            5) įrangą, įrenginius, įrankius,     6) kitą ilgalaikį turtą (darbiniai gyvuliai,

daugiamečiai sodinukai ir t.t.).

            c) finansinį ilgalaikį turtą. Tai turtas, susijęs su dalyvavimu kitose įmonėse ilgiau nei 1 metus (įvairūs kitų įmonių, institucijų vertybiniai popieriai - akcijos, obligacijos ir t.t.), taip pat trečių asmenų įsipareigojimai įmonei, kurie bus apmokėti po vienerių metų nuo balanso sudarymo datos (pirkėjų skolos, gauti vekseliai, kiti debitoriai).

            II) TRUMPALAIKIS TURTAS. Tai pinigai ir kitas turtas, kuris bus paverstas pinigais, parduotas ar sunaudotas produkcijos gamybos ar paslaugų teikimo procese per vieną veiklos ciklą ar vienerius metus. Trumpalaikis turtas skiriamas į:

            a) atsargas. Tai materialus trumpalaikis turtas, kurį įmonė nuolat naudoja produkcijos, paslaugų gamyboje, kuris yra gamybos stadijoje, pagamintas ir laikomas pardavimui įprastoje veikloje ar pirktas tikslu perparduoti. Atsargos skiriamos į :

            1) gamybines atsargas - tai darbo objektai, kartu su darbo priemonėmis ir darbo jėga užtikrinantys įmonės gamybos procesą. Paprastai pradėti naudoti gamybos procese, jie iš karto ir sunaudojami (vienkartinio naudojimo). Jų vertė pilnai perkeliama į gaminamos produkcijos savikainą. Tai medžiagos, žaliavos, pusfabrikačiai, detalės, tara, kuras ir pan.

            2) nebaigtą gamybą - gaminiai pradėti ir neužbaigti gaminti kurioje nors gamybos fazėje, esantys gamybos procese.

            3) pagamintą produkciją - gaminiai, baigti gaminti visose gamybos fazėse ir skirti pardavimui.

            4) prekes - turtas, įgytas tikslu jį perparduoti.

            b) išankstiniai mokėjimai – avansai, sumokėti tiekėjams už numatomas pirkti prekes, medžiagas, paslaugas ir t.t.

            c) per 1 metus gautinos sumos (trumpalaikiai debitoriniai įsipareigojimai) - tai trečių asmenų skolos įmonei, kurios bus atgautos per 1 metus. Dažniausiai - pirkėjų skolos, gauti vekseliai, biudžeto skola, atskaitingų asmenų skolos, kiti debitoriai.

            d) kitas trumpalaikis turtas. Šį turtą sudaro bankuose laikomi terminuoti indėliai, turimos kitų įmonių akcijos, obligacijos bei kiti vertybiniai popieriai, kuriuos įmonė numačiusi realizuoti greičiau nei per 1 finansinius metus.

            e) įmonės pinigai litais bei užsienio valiuta, laikomi sąskaitose bankuose, grynieji pinigai kasoje.

            Įmonės kapitalą sudaro :

            I) NUOSAVAS KAPITALAS, arba įmonės savininkų kapitalas. Šis dydis parodo, kokia įmonės turto dalis liktų jos savininkams, jei įmonė padengtų visus savo įsipareigojimus tretiems asmenims. Nuosavą kapitalą sudaro:

a) įstatinis (investuotas) kapitalas. Tai įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas ir akcininkų apmokėtas kapitalas (Lietuvoje UAB ne mažiau nei 10000 Lt, AB - ne mažiau nei 150000 Lt).

b) akcijų priedai, t.y. suma, kuria akcijų emisijos kaina viršija jų nominalią vertę.

c) perkainojimo rezervas- sudaromas perkainojus ilgalaikį materialų ir finansinį turtą, jo vertės padidėjimo suma.

            d) rezervai, kurie sudaromi pelno sąskaita įstatymų ar įstatų nustatyta tvarka arba akcininkų sprendimu (privalomasis, rezervas savoms akcijoms įsigyti ir kiti) .

e) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)  - pelnas (nuostoliai), likęs įmonės žinioje iki/po ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultato skirstymo.

            II) TIKSLINIS FINANSAVIMAS - įvairios gautos (gautinos) dotacijos ir subsidijos.

            III) ĮSIPAREIGIJIMAI (skolintas kapitalas), arba įmonės skolos – prievolės, už kurias įmonė privalės atsiskaityti turtu, paslaugomis ar nuosavo kapitalo dalimi. Skolintas kapitalas formuojamas platinant išleistas obligacijas, imant kreditus ir kitaip skolinantis lėšų. Įsipareigojimus įmonė turi padengti nustatytais terminais. Įsipareigojimus sudaro :

            a) ilgalaikiai įsipareigojimai - skolos, kurias įmonė turės grąžinti po 1 metų nuo balanso sudarymo datos. Ilgalaikės skolos pagal jų pobūdį gali būti :

            1) finansinės skolos - įsipareigojimai bankams, kitoms kredito institucijoms, įsipareigojimai pagal lizingo sutartis, už išleistas obligacijas ir t.t.,

            2) prekybos skolos- su prekybine, gamybine įmonės veikla susiję skolos (skolos tiekėjams už gautas prekes, medžiagas, paslaugas ir t.t., taip pat skolos pirkėjams už gautus avansus).

            3) atidėjimai – įsipareigojimai, kurių galutinės padengimo sumos arba įvykdymo laiko negalima tiksliai nustatyti, tačiau galima patikimai įvertinti.

            4) kitos mokėtinos sumos - tai įmonės skolos tretiems asmenims, kurios neapskaitomos kaip finansinės ar prekybos skolos.

            b) trumpalaikiai įsipareigojimai - skolos, kurias įmonė turės padengti per 1 metus po balanso sudarymo datos. Kaip ir ilgalaikiai įsipareigojimai, trumpalaikės skolos skiriamos į :

            1) finansines - bankams už trumpalaikes paskolas ir pan.,       

            2) prekybos – skolos tiekėjams, išduoti vekseliai, skolos pirkėjams už gautus avansus;

            3) įsipareigojimai darbuotojams, mokesčių, socialinio draudimo institucijoms už apskaičiuotą, bet neišmokėtą darbo užmokestį, apskaičiuotus, bet nesumokėtus mokesčius;

            4) kitos trumpalaikės skolos.

UŽDAVINIAI (1)

1. Nurodykite teisingas sąlygas:

            a) turtas - nuosavas kapitalas = įsipareigojimai

            b) įsipareigojimai + nuosavas kapitalas = turtas

            c) įsipareigojimai + turtas = nuosavas kapitalas

            d) turtas - įsipareigojimai = nuosavas kapitalas

            e) turtas +  nuosavas kapitalas  = įsipareigojimai

            f) nuosavas kapitalas - įsipareigojimai = turtas

2. Nustatyti teisingas lygybes:

                        Turtas               Įsipareigojimai              Nuosavas kapitalas

            a)         7850                1250                                        6600

            b)         8200                2800                                        5400

            c)         9550                1150                                        8200

            d)         6540                1120                                        5420

3. Nustatyti, kurie elementai priklauso įmonės turtui, o kurie - įsipareigojimams:

            a) pastatai

            b) pinigai banke

            c) pinigų likutis įmonės kasoje

            d) mokėtini atlyginimai darbuotojams

            e)  išleistos obligacijos

            f) automobilis

            g) debitorinis įsipareigojimas

            h) skola tiekėjui už prekes

            i) pirkėjo skola už  prekes

            j) banko paskola

            k) gamybiniai įrengimai 

            l) mokėtinas pelno mokestis į  biudžetą

            m) nebaigta gamyba

            n) kitų įmonių akcijos

4. Nustatyti, jei galima, nuosavo kapitalo dydį, išvadą pagrįsti. Pateikti šie įmonės turto ir nuosavybės elementai:

            - pastatai                                                          500 000 Lt

            - transporto priemonės                          110 000 Lt                              

            - atsargos                                                         135 000 Lt

             - pirkėjų skolos                                               35 000 Lt

            - kasa                                                               5 000Lt.

            - atsiskaitomoji sąskaita                                    65 000 Lt

            - nepaskirstytas pelnas                          100 000 Lt.

            - skolos tiekėjams                                             55 000 Lt.

            - banko paskola                                               300 000 Lt.

            -darbo užmokesčio skola

             įmonės darbuotojams                                       25 000 Lt

            - mokėtini mokesčiai ir socialinis

              draudimas                                                       40 000 Lt

5. Nustatyti, kas priklauso įmonės turtui ir kapitalui. Turtą suskirstyti į ilgalaikį ir trumpalaikį, o kapitalą - į nuosavą kapitalą, ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Trikotažo akcinės bendrovės “AUDA” turtas ir kapitalas 2004 m. birželio 30 d.

-----------------------------------------------------------------------------------------------------

Eil. |               Turtas ir kapitalas                                              |       Suma (Lt.)

Nr. |                                                                                          |

-----------------------------------------------------------------------------------------------------

1.      Įmonės administracinis pastatas                                                    650 000

2.      Apskaičiuotas, bet neišmokėtas darbo užmokestis                        79 400

3.      Produkcijos sandėlis (pastatas)                                                    450 720

4.      Siuvimo mašinos cecho patalpose                                                 170 000

5.      Siūlai įmonės sandėlyje                                                                 100 000

6.      Transporto priemonės                                                                  195 000                                                          

7.      Dažai sandėlyje                                                                            3 600

8.      Trumpalaikis indėlis banke                                                           19 700

9.       Spintos spec.drabužiams gamybos cechuose                               5 000

10.     Nepaskirstytas pelnas                                                                 1 100 000

11.     Krautuvai gamybos cechuose                                                      18 350

12.     Gautas trumpalaikis vekselis                                                        14 900

13.     Atsarginės dalys krautuvams                                                    830

14.      Trikotažo gaminiai įmonės sandėlyje                                      180 500

15.      Įmonės darbuotojo skola už gautą avansą                                   200

16.      Gamyklos tvora                                                                         32 000

17.      Gamyklos cechų pastatai                                                            897 000

18.      Siūlai mezgimo ceche                                                                 33 000

19.      Trumpalaikė skola tiekėjui už pateiktus siūlus                              240 000

20.      Trumpalaikė pirkėjo skola už pateiktą produkciją                       230 000

21.      Ilgalaikė investicija į įmonę “S”                                       230 700

22.      Kiti rezervai                                                                               90 000

23.      Remontuojama mezgimo mašina                                                 15 425

24.      Įranga (biuro baldai ir t.t.)                                                          55 000

25.      Įstatinis kapitalas                                                                        1 000 000

               a) paprastosios akcijos -      900000 Lt.

               b) privilegijuotos akcijos -   100000 Lt.

26.       Ilgalaikė banko paskola                                                            1 125 000

27.       Mokėtini mokesčiai į valstybės biudžetą                                     75 500

28.       Cecho darbininko skola už gautą iš įmonės paskolą                   550

29.       Trumpalaikė skola J.Jonaičio įmonei

            už patiektas atsargines dalis                                           8 000

30.       Savos gamybos pusfabrikačiai sandėlyje                                    18 000

31.       Pardavimui skirta pagaminta produkcija įmonės

            sandėlyje                                                                                  320 000

32.       Benzino atsargos įmonės transportui                                          1 000

33.       Pinigai įmonės kasoje                                                    1 400                                                      

34.       Nebaigta gaminti produkcija įmonės ceche                           12 400

35.       Mezgimo mašinos gamybiniuose cechuose                           158 600

36.       Įmonės pinigai banke                                                                440 000

                 a) atsiskaitomoji sąskaita -   400 000 Lt.

                 b) valiutinė sąskaita          -    40 000 Lt.

37.       Darbo stalai gamybos cechuose                                                15 045

38.       Trumpalaikė skola tiekėjui K.Kukučiui už pristatytas sagas  1 000

39.       Išduotas avansas darbuotojui A.P.komandiruotės išlaidoms       600

40.       Įmonės katilinė                                                                          170 000

41.       Kompiuterinė įranga                                                                  65 000

42.       Privalomas rezervas                                                                  100 000

43.       Sumokėti avansai tiekėjams                                                       100 000

44.       Mokėtinas socialinis draudimas                                     42 500

45.       Avansu gautos sumos                                                                338 120

46.       Sandėlyje saugomi tiekėjo K.Kukučio asmeniniai siūlai         8 400

47.       Skolos už  ryšio, komunalines paslaugas                                    30 000

48.       Trumpalaikė banko paskola                                                      375 000

Pajamos, sąnaudos, išlaidos. Jų įtaka pagrindinei apskaitos lygybei

            Vienas svarbiausių bet kokios komercinės įmonės veiklos tikslų - pelno uždirbimas. Apskaitoje dažniausiai naudojama sąvoka “grynasis pelnas”, kuris skaičiuojamas kaip visų įmonės pajamų ir sąnaudų, patirtų joms uždirbti skirtumas per atitinkamą laikotarpį (ataskaitinius metus). Jei sąnaudos viršija pajamas, įmonė patiria nuostolius.

            Pajamos - įmonės ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių, produkcijos pardavimo, paslaugų suteikimo ar kitos veiklos, kuria užsiima įmonė per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis turto padidėjimu ar įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus savininkų įnašus.

     Pačiu paprasčiausiu atveju pajamos lygios parduotų prekių, suteiktų paslaugų vertei per tam tikrą laikotarpį. Tačiau ne visos turtą didinančios ar įsipareigojimus mažinančios operacijos sukuria pajamas. Pagal kaupimo principą pajamos laikomos uždirbtomis ir registruojamos apskaitoje tada, kai pardavėjas įvykdo sutarties sąlygas, perduoda visą su prekėmis ar paslaugomis susijusią riziką, esamą ir būsimą naudą pirkėjui ir apmokėjimo tikimybė yra didelė. Gautos įplaukos, nesusijusios su rizikos ir naudos perdavimu, apskaitoje registruojamos kaip gauti išankstiniai apmokėjimai (įsipareigojimai), kurie pajamomis bus laikomi tada, kai su prekėmis ar paslaugomis susijusi rizika ir nauda bus perduota pirkėjui. Rizikos ir naudos perdavimo momentas dažniausiai sutampa su nuosavybės teisės perdavimo momentu.

            Išlaidos, sąnaudos. Išlaidos - tai įmonės turto sumažėjimas arba įsipareigojimų padidėjimas (arba jų derinys) dėl kito turto ar paslaugų įsigijimo. Išlaidos tampa arba turtu, arba ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Turtu tampa išlaidos, kurios teiks įmonei ekonominės naudos ateityje. Paprastai tai išlaidos ilgalaikiam turtui, prekėms ir t.t. Sąnaudos - tai išlaidų dalis, susijusi su per ataskaitinį laikotarpį uždirbtomis pajamomis. Jei išlaidų negalima susieti su pajamų uždirbimu dabar ir ateityje, jos turi būti pripažintos to laikotarpio, kurį buvo patirtos, sąnaudomis. Sąnaudos priešingos pajamoms, nes sąnaudos - tai ekonominės naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto arba jo vertės sumažėjimu, ar įsipareigojimų padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.

            Ūkinės operacijos ar įvykiai, kurių pasekoje uždirbamos pajamos ar patiriamos sąnaudos, turi tiesioginę įtaką pelno dydžiui (grynasis pelnas = pajamos - sąnaudos), o tai - pagrindinei apskaitos lygybei. Pagrindinę apskaitos lygybę galima būtų parašyti:

Turtas = Nuosavas kapitalas + Pajamos - Sąnaudos + Įsipareigojimai.

Apskaitos pagrindiniai elementai

            Apskaitos sistemos sandarą nulemia šios sistemos elementai. Visi elementai tarpusavyje susiję, jų nuoseklumas priklauso nuo ūkinių operacijų registravimo tvarkos, apskaitos organizavimo, informacinių poreikių ir pan. Skiriami šie apskaitos sistemos elementai:

            Dokumentavimas reiškia, jog visos ūkinės operacijos apskaitoje registruojamos tik atitinkamų dokumentų pagrindu. Dokumentai - pradinių apskaitos duomenų šaltinis. Tai rašytiniai atliktų ūkinių operacijų įrodymai, kuriuose pateikiamas ūkinės operacijos aprašymas, natūrinė bei vertinė išraiška. Dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus. Įmonės gali naudoti pavyzdinius, specialius ir laisvos formos dokumentus. Dokumentų duomenys apibendrinami apskaitos registruose.

            Inventorizavimas - tai faktinių turto ir skolų straipsnių likučių nustatymas ir palyginimas su apskaitos duomenimis. Inventorizacijos objektas - visas įmonės turtas bei įsipareigojimai. Inventorizacija atliekama periodiškai, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus, prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat reorganizuojant, likviduojant įmonę. Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno asmens kitam. Nustačius plėšimo, vagystės, turto gedimo faktus, po gaisro, stichinių nelaimių inventorizuojama turto dalis, likusi po šių įvykių. Įmonės administracija gali nustatyti ir dažnesnes viso ar dalies įmonės turto inventorizacijas.

            Įkainojimas - tai apskaitos objektų vertinis išmatavimas, t.y. jų atvaizdavimas apskaitoje bendru piniginiu matu (Lietuvoje - litu). Apskaitoje  atvaizduojami tik tie objektai, kurie gali būti įvertinti piniginiu (vertiniu) mato vienetu. Įkainojimas naudojamas vertine išraiška apibūdinti skirtingus, nevienarūšius natūrinius objektus.

            Kalkuliavimas - tai sudėtingesnių procesų vertės nustatymas. Kalkuliavimas dažniausiai siejamas su produkcijos savikainos, įvairių įmonės veiklos sričių išlaidų nustatymu. Kalkuliavimo objektu gali būti bet kokia veikla, susijusi su tam tikromis išlaidomis.

            Sąskaitos ir dvejybinis įrašas. Sąskaitos - tai ekonominio objektų grupavimo būdas, leidžiantis atvaizduoti ne tik pradinę bei galutinę objektų būklę, bet ir pasikeitimus tuose objektuose dėl įvykusių ūkinių operacijų. Sąskaitų sistemoje grupuojami ir apibendrinami vienarūšiai apskaitos objektai. Sąskaitos atidaromos kiekvienai turto, įsipareigojimų, nuosavo kapitalo, pajamų ir sąnaudų grupei. Dvejybinis įrašas - tai ūkinės operacijos atvaizdavimo apskaitos sąskaitose metodas. Dvejybinis įrašas reiškia, kad viena ir ta pati suma apskaitos sąskaitose įrašoma du kartus - vienos (ar kelių) sąskaitos debete ir kitos (ar kelių) sąskaitos kredite.

            Balansas ir kitos finansinės atskaitomybės ataskaitos - tai rezultatinės finansinės apskaitos ataskaitos, skirtos vidiniams ir išoriniams vartotojams. Finansinės atskaitomybės ataskaitos sudaromos pagal apskaitos sąskaitų sistemoje apibendrintą informaciją.

Balansas

            Apskaitoje terminu “balansas” vadinama ataskaita, kurioje pateikiami duomenys apie visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė ir šio turto susidarymo šaltinius tam tikrai datai. Balansas parodo įmonės finansinę būklę tam tikru momentu (įmonės steigimo datai, finansinių metų pabaigai, bankroto, likvidacijos atveju ir t.t.).  Balansą sudaro dvi dalys, kuriose atspindimi du visuomet vienas kitam lygūs pagrindinės apskaitos lygybės komponentai - turtas ir kapitalas.

            Abi balanso dalys (turtas ir kapitalas) skirstomos į skyrius, o šie - į dar smulkesnius skirsnius bei straipsnius. Straipsniuose vaizduojami ekonomiškai vienarūšiai objektai, išreikšti piniginiu mato vienetu.

            Ne tiek svarbi yra balanso forma, kiek jo turinys. Svarbiausia, kad balansas parodytų įmonės finansinę būklę tam tikrai datai, išreikštą pagrindine apskaitos lygybe:  T = NK + Įs. Lietuvos įmonių balansą (nuo 2004.01.01.) sudaro šie skyriai ir skirsniai:

TURTAS

A.

ILGALAIKIS TURTAS

I.

NEMATERIALUSIS TURTAS

II.

MATERIALUSIS TURTAS

III.

FINANSINIS TURTAS

B.

TRUMPALAIKIS TURTAS

I.

ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS

II.

PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS

III.

KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS

IV.

PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

TURTAS IŠ VISO:

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

C.

NUOSAVAS KAPITALAS

I.

KAPITALAS

II.

PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI)

III.

REZERVAI

IV.

NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)

D.

DOTACIJOS, SUBSIDIJOS

E.

MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

I.

PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS ir ilgalaikiai įsipareigojimai

II.

PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS ir trumpalaikiai įsipareigojimai

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO:

            Balansas sudaromas:

            1) įmonės steigimo dienos duomenimis,

            2) per visą įmonės veiklos laikotarpį,

            3) įmonės likvidavimo dienos duomenimis.

            Teoriškai balansą galima sudaryti po kiekvienos ūkinės operacijos, nes kiekviena įvykusi ūkinė operacija keičia balanso sumą (didina ar mažina), arba jo struktūrą. Ūkinės operacijos gali keisti balanso sumą šiais atvejais:

            1) didėja turtas = didėja nuosavas kapitalas

            2) didėja turtas = didėja įsipareigojimai

            3) mažėja turtas = mažėja nuosavas kapitalas

            4) mažėja turtas = mažėja įsipareigojimai

Ūkinės operacijos gali keisti ne balanso sumą, o tik balanso struktūrą šiais atvejais:

            1) didėja turtas = mažėja turtas

            2) didėja nuosavas kapitalas = mažėja nuosavas kapitalas

            3) didėja įsipareigojimai = mažėja įsipareigojimai

            4) didėja nuosavas kapitalas = mažėja įsipareigojimai

            5) mažėja nuosavas kapitalas = didėja įsipareigojimai

UŽDAVINIAI (2)

6. Nustatyti teisingus teiginius. Nurodyti teisingus teiginius neteisingiems teiginiams :

a) tiekėjui sumokėti pinigai (skola)                     + turtas                         - įsipareigojimai

b) pirkėjas sumokėjo pinigus už anksčiau

pirktą produkciją                                              +turtas                          - įsipareigojimai

c) gauti pinigai iš atsiskaitomosios sąskaitos

banke į įmonės kasą                                          +nuosavas kapitalas      - įsipareigojimai

d) nupirkta prekių skolon                                  +turtas                          + įsipareigojimai

e) gauta banko paskola                         - turtas                         - įsipareigojimai

f) dalis nepaskirstyto pelno prijungta

prie įstatinio kapitalo                                         + nuosavas kapitalas          - nuosavas kapitalas  

g) išduotos medžiagos iš sandėlio

į gamybą (cechą)                                              - turtas                         - įsipareigojimai

h) grąžinta bankui paskola                                 - turtas                  - nuosavas kapitalas  

i) sudarytas privalomas rezervas                        - nuosavas kapitalas    - turtas

 7. Pateikti AB “Auda” balanso straipsniai 2004 m. rugsėjo 30 d. Sudaryti šios įmonės balansą.                                                            

----------------------------------------------------------------------------------------------------

Eil. Nr.               Balanso straipsniai                                                    Suma

-----------------------------------------------------------------------------------------------------

1.           Įstatinis kapitalas                                                                     600 000

2.           Pinigai ir jų ekvivalentai                                                           141 000

3.           Mokėtinas socialinis draudimas                                               30 600

4.           Nebaigta gamyba                                                                    17 000

5.           Transporto priemonės                                                             120 000

6.           Nematerialusis turtas                                                   8 000

7.           Akcijų priedai                                                             60 000

8.           Prekės                                                                                    49 000

9.           Ilgalaikis finansinis turtas                                                          55 000

10.         Trumpalaikės pirkėjų skolos                                        68 000

11.         Trumpalaikės skolos tiekėjams                                                66 100

12.         Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams                                          13 000

13.         Pagaminta produkcija                                                             235 000

14.         Nepaskirstytasis pelnas                                                           340 600

15.         Mokėtini mokesčiai                                                                 36 700

16.          Žaliavos ir medžiagos                                                 96 000

17.          Pastatai                                                                                 750 000

18.          Avansu sumokėtas turto draudimas                                        20 000

19.          Išduoti  vekseliai (trumpalaikiai)                                              30 000

20.          Mašinos ir įrengimai                                                   540 000

21.          Rezervai                                                                                20 000

22.          Ilgalaikės finansinės skolos                                                     800 000

23.          Mokėtinas darbo užmokestis                                      58 000

24.          Kitos gautinos sumos                                                             9 000

25.          Trumpalaikės finansinės skolos                                               200 000

26.          Kitas ilgalaikis materialus turtas                                              130 000

27.         Gauti išankstiniai apmokėjimai (avansai)                                  9 000


      8. Spalio mėnesį AB “Auda” (žr. 7 užduoties sąlygą) įvykusios ūkinės operacijos pateiktos lentelėje. Nustatyti, kokius balanso straipsnius keičia šios operacijos, sudaryti balansą 2004 m. spalio 31 d.

-----------------------------------------------------------------------------------------------------Eil.                                    Ūkinės operacijos                                                Suma

Nr.

-----------------------------------------------------------------------------------------------------

1.       Išmokėtas darbuotojams darbo užmokestis                                 58 000

2.       Pirkėjas apmokėjo skolą                                                             50 000

3.       Sumokėta dalis įsiskolinimo tiekėjams                                         38 000

4.       Didinamas įstatinis kapitalas, prijungiant dalį

          nepaskirstytojo pelno                                                                  100 000

5.       Išduotas avansas įmonės tiekėjui medžiagoms pirkti                                 3 000                                            

6.       Gauta ilgalaikė banko paskola                                                    400 000

7.       Grąžinta trumpalaikė banko paskola                                                        200 000

8.       Pervesti į biudžetą mokėtini mokesčiai                                         36 700

9.       Sumokėtos Sodrai socialinio draudimo įmokos                                        30 600

10.     Tiekėjas pateikė medžiagų, už kurias buvo sumokėta

          avansu  rugsėjo mėnesį                                                                            10 000

11.     Nupirkta įmonės “S” akcijų

          (tikslu realizuoti per 1 metus)                                                       20 000                                                                 

12.     Nupirkta trumpalaikių valstybės obligacijų                                               15 000

13.     Apmokėtas rugsėjo mėnesį išduotas vekselis                                           30 000

14.     Išduotos žaliavos į gamybą                                                                      30 500

15.     Pirktos prekės skolon                                                                             15 000

           


                                                           

                                                           

Sąskaitos ir dvejybinis įrašas

            Kiekviena įvykusi ūkinė operacija keičia įmonės balansą, bet po kiekvienos operacijos sudarinėti naują balansą nepraktiška ir netikslinga. Tačiau informacija, kurios reikia valdymo sprendimų priėmimui turi būti kaupiama ir saugoma, kad bet kada ja galima būtų pasinaudoti. Toks apskaitos informacijos kaupimas ir saugojimas vykdomas apskaitos sąskaitose. Jose registruojama bet kuri įvykusi ūkinė operacija. Sąskaitose pagal reikiamus požymius sugrupuojama visą įmonės veiklą atspindinti apskaitos informacija. Sąskaitos atidaromos kiekvienam turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų straipsniui.

            Kiekvienam turto ar kapitalo straipsniui (objektui) atidarytą sąskaitą galima prilyginti apskaitos registrui, kuriame kaupiama visa informacija apie šio straipsnio (objekto) būklę bei pasikeitimus dėl įvykusių ūkinių operacijų per atitinkamą laikotarpį. Tokių sąskaitų - registrų visuma sudaro Didžiąją knygą. Mokymo tikslais sąskaita įsivaizduojama supaprastintai - “ T “ forma. Tokią sąskaitą sudaro :

            1) jos pavadinimas, atitinkantis joje apskaitomą straipsnį (objektą) ir Nr.

            2) kairioji pusė, vadinama debetu,

            3) dešinioji pusė, vadinama kreditu.

            Darant įrašą į sąskaitos kairę pusę, sąskaitą debetuojama. Darant įrašą į dešinę sąskaitos pusę, sąskaita kredituojama. Bendroji debeto skilties suma per laikotarpį (pvz. mėnesį) vadinama debeto apyvarta, kredito skilties suma - kredito apyvarta. Skirtumas tarp debeto ir kredito apyvartų vadinamas likučiu (saldo). Likutis parodo straipsnio būklę (sumą) tam tikru momentu.

            Sąskaitos gali būti aktyvinės ir pasyvinės. Turto sąskaitos visada aktyvinės, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų - pasyvinės. Bet koks turto padidėjimas įmonėje registruojamas tą turtą atspindinčių aktyvinių sąskaitų debete, o bet koks sumažėjimas - kredite. Turto sąskaitų likučiai tiek laikotarpio pradžiai, tiek pabaigai debetiniai. Įmonės nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų padidėjimas registruojamas šiuos straipsnius atspindinčių pasyvinių sąskaitų kredite, o sumažėjimas - debete. Kapitalo sąskaitų likutis tiek laikotarpio pradžiai, tiek pabaigai kreditinis.

            Turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sąskaitos yra “pastovios” (realinės), t.y. kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuojami šių sąskaitų likučiai, kurie įrašomi į to laikotarpio pabaigos buhalterinį balansą. Likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigai yra ir likučiai kito ataskaitinio laikotarpio pradžiai.

            Apskaitos sąskaitose turi būti atspindimas ne tik įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, bet ir įmonės uždirbtos pajamos bei patirtos sąnaudos. Kadangi pajamos didina nuosavą kapitalą, jų padidėjimas (kaip ir nuosavo kapitalo) rodomas pajamų sąskaitų kredite, sumažėjimas - debete, t.y. pajamų sąskaitos pasyvinės. Sąnaudos mažina nuosavo kapitalo dydį ir yra priešingos pajamoms, todėl jų padidėjimas rodomas sąnaudų sąskaitų debete, o sumažėjimas – kredite, t.y. sąskaitos aktyvinės.  Pajamų ir sąnaudų sąskaitos - “laikinos” (tranzitinės), t.y. jos neturi likučių ir yra uždaromos kiekvieno ataskaitinio laikotarpio (finansinių metų) pabaigoje per pajamų ir sąnaudų suvestinės sąskaitą, kurios likutis rodo ataskaitinio laikotarpio pelną ar nuostolį.           

            Sąskaitos, kurios sudaro Didžiąją knygą ir kurių likučiai atvaizduojami įmonės balanse, vadinamos sintetinėmis. Jose apibendrinamas vienarūšis turtas, įsipareigojimai, kapitalas. Tačiau informacija, kurią teikia tokios sąskaitos dažnai yra nepakankama įmonei valdyti. Todėl įmonėse dar naudojamos analitinės sąskaitos, kurios skirtos sintetinėms sąskaitoms detalizuoti. Sintetinių ir analitinių sąskaitų tarpusavio ryšys pasireiškia tuo, kad :

            1) analitinių sąskaitų likučiai atvaizduojami toje pačioje sąskaitų pusėje, kurioje ir  jų sintetinės sąskaitos likutis ;

            2) operacijos, kurios rašomos į sintetinės sąskaitos debetą ar kreditą , taip pat rašomos ir į atitinkamos analitinės sąskaitos debetą ar kreditą ;

            3) kiekvienos aktyvinės ar pasyvinės sintetinės sąskaitos likutis ir apyvartos visada lygūs analitinių sąskaitų, atidarytų tai sintetinei sąskaitai detalizuoti, likučių ir apyvartų sumai.

            Visų įmonės naudojamų sąskaitų visuma (sąrašas) su atitinkamais numeriais vadinama sąskaitų planu. Kiekviena įmonė, atsižvelgdama į savo poreikius, tvirtina ir naudoja individualų sąskaitų planą, kuris bendrais bruožais turi atitikti šalies įmonėse naudojamus sąskaitų planus, bei būti pakankamai detalus ir pritaikytas konkrečios įmonės poreikiams. Lietuvos pavyzdinio sąskaitų plano struktūra atitinka pagrindinę apskaitos lygybę T = NK + ĮS + PAJ. - SĄN.

            Dvejybinio įrašo sistema remiasi dvilypumu, kuris pasireiškia tuo, kad visi ekonominiai įvykiai gali būti vertinami dviem aspektais: padidėjimas ir sumažėjimas, atsiradimas ir išnykimas, kurie kompensuoja vienas kitą. Kiekviena ūkinė operacija yra dvilypė, nes sukelia pasikeitimus mažiausiai 2 straipsniuose ta pačia suma. Todėl apskaitos sistema organizuota taip, kad atspindėtų abu ūkinės operacijos aspektus. Apskaitoje taikoma dvejybinio įrašo sistema, kuri reiškia, kad kiekviena ūkinė operacija turi būti užfiksuota mažiausiai du kartus: į vienos (ar kelių) sąskaitos debetą ir kitos (ar kelių) sąskaitos kreditą taip, kad bendra sąskaitų debeto suma būtų lygi bendrai sąskaitų kredito sumai. Sąskaitų derinys, kai viena sąskaita debetuojama, o kita sąskaita kredituojama, vadinama paprasta sąskaitų korespondencija. Sąskaitų derinys, kai viena ar kelios sąskaitos debetuojamos, o kitos kelios ar viena sąskaitos kredituojamos, vadinama sudėtine sąskaitų korespondencija.

UŽDAVINIAI  (3)

9. Nurodyti ir pagrįsti teisingus teiginius:

1. Turto sąskaitos debetas koresponduoja:

a) tik su turto arba nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sąskaitos kreditu;

b) tik su nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sąskaitos kreditu;

c) tik su turto sąskaitos kreditu;

d) tik su turto sąskaitos debetu.

2. Turto sąskaitos likutis rašomas:

            a) sąskaitos debete;

            b) sąskaitos kredite;

            c) tiek debete, tiek kredite.

3.  Nuosavo kapitalo padidėjimas rašomas :

            a) sąskaitos debete;

            b) sąskaitos kredite;

            c) sąskaitoje neregistruojamas.

4. Kreditorinio įsiskolinimo (įsipareigojimų) likutis rašomas:

            a) sąskaitos kredite;

            b) tiek debete, tiek kredite;

            c) sąskaitos debete.

5. Turto sumažėjimas rašomas:

            a) sąskaitos debete;

            b) sąskaitos kredite;

            c) turtas įmonėje negali sumažėti, todėl tokia korespondencija negalima;

            d) gali būti tiek debete, tiek kredite.

6. Turto sąskaitos debeto įrašų  suma:

            a) turi būti lygi kredito įrašų sumai;

            b) tik didesnė už kredito įrašų sumą;

            c) tik mažesnė už kredito įrašų sumą;

            d) gali būti skirtingos sumos.

7. Nuosavo kapitalo sumažėjimas rašomas:

            a) tik sąskaitos debete;

            b) tik sąskaitos kredite;

            c) atvaizduojamas tik pelno sąskaitoje.

8. Turto sąskaitų likučių suma:

            a) turi būti didesnė už nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sąskaitų likučių sumą;

            b) turi būti mažesnė už nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sąskaitų likučių sumą

c) gali būti tiek didesnė, tiek mažesnė už nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sąskaitų likučių sumą, priklausomai nuo įmonės finansinės būklės;

            d) turi būti lygi nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sąskaitų likučių sumai.

9. Įrašant ūkinę operaciją į sąskaitas:

            a) operacijos suma rašoma sąskaitų debete;

            b) operacijos suma rašoma sąskaitų kredite;

            c) įrašo tvarka priklauso nuo operacijos turinio;

            d) būtinai viena sąskaita debetuojama, o kita kredituojama.

10. Darant įrašą į turto sąskaitos kreditą:

            a) būtinai debetuojama nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų sąskaita;

            b) būtinai kredituojama nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų sąskaita;

            c) būtinai debetuojama turto, ar nuosavo kapitalo, ar įsipareigojimų sąskaita;

            d) debetuojama turto sąskaita

10. Pateiktas ūkines operacijas pavaizduoti sąskaitoje “Atsiskaitomoji sąskaita”. Pradinis šios sąskaitos likutis - 60000 Lt. Kiekvienai ūkinei operacijai nurodyti sąskaitų korespondencijas, apskaičiuoti sąskaitos “Atsiskaitomoji sąskaita” debeto ir kredito apyvartas bei galutinį likutį.

1. Į atsiskaitomąją sąskaitą gauti pinigai iš pirkėjų už 

parduotą skolon produkciją                                                                  100 000 Lt.

2. Gauta į kasą iš atsiskaitomosios sąskaitos                                          30 000 Lt.

3. Iš atsiskaitomosios sąskaitos pervesti tiekėjams pinigai          

  pirktas skolon prekes                                                                      40 000 Lt.

4. Sumokėti pavedimu mokesčiai biudžetui                                            12 000 Lt.

5. Gauta trumpalaikė banko paskola                                                     80 000 Lt.

6. Apmokėta pavedimu skola už šildymą  ir vandenį                               9 000 Lt.

7. Pervesti darbuotojų atlyginimai į asmenines sąskaitas bankuose          12 000 Lt

8. Pirkėjas sumokėjo į kasą už skolon pirktą įmonės produkciją             20 000 Lt.

9. Dalis pinigų iš kasos įnešta į atsiskaitomąją sąskaitą                           15 000 Lt.

10. Tiekėjas grąžino į atsiskaitomąją sąskaitą permokėtą sumą               1 500 Lt

11. Sumokėtos priskaitytos palūkanos (skola) už banko paskolą       1 500 Lt.

12. Pirkėjas apmokėjo savo vekselį  (pinigai gauti į sąskaitą banke)       5 000 Lt.

11. Pateiktas ūkines operacijas pavaizduoti sąskaitoje “Skolos kredito institucijoms”. Pradinis sąskaitos likutis - 40000 Lt. Kiekvienai ūkinei operacijai nurodyti koresponduojančias sąskaitas, apskaičiuoti sąskaitos “Skolos kredito institucijoms” debeto ir kredito apyvartas bei galutinį likutį

1. Gauta banko “Sekundė” paskola                                                                   20 000 Lt.

2. Grąžinta banko “Aras” paskola                                                                     15 000 Lt.

3. Gauta kredito bendrovės “Unija” paskola                                                      30 000 Lt.

4. Grąžinta dalis banko “Sekundė” paskolos                                                      10 000 Lt.

5. Apskaičiuotos palūkanos už banko “Sekundė” paskolą                                  1 000 Lt.

12. Nustatyti sąskaitų korespondencijas pateiktoms įmonės “Auda” ūkinėms operacijoms:



            1. Akcininkai apmokėjo grynais pinigais pasirašytų       

            akcijų nominalią vertę                                                                200 000 Lt

           

2. Parduota pirkėjui produkcija skolon                          40 000 Lt

            3. Nurašoma parduotos produkcijos savikaina              30 000 Lt

            4. Gauta iš tiekėjo medžiagų, tiekėjo sąskaita neapmokėta         20 000 Lt

            5. Sumokėta pavedimu skola tiekėjui už medžiagas                    20 000 Lt

            6. Nupirktas automobilis, apmokėta grynais pinigais

             iš kasos                                                                                   30 000 Lt

            7. Gauta trumpalaikė banko paskola                                         60 000 Lt

            8. Parduota pirkėjui prekių, pirkėjas už prekes pateikė

             vekselį                                                                                     60 000 Lt.

            9. Nurašoma parduotų prekių savikaina                         40 000 Lt

            10. Dalis nepaskirstyto pelno prijungta prie įstatinio

kapitalo                                                                                    10 000 Lt.

            11. Nepaskirstyto pelno sąskaita sudarytas privalomas

             rezervas                                                                                   15 000 Lt.

            12. Grąžinta trumpalaikė banko paskola                                    10 000 Lt.

            13. Iš tiekėjo gauta medžiagų, už šias medžiagas tiekėjui

             išduotas vekselis                                                                      40 000 Lt.

            14. Už grynus pinigus nupirkta prekių                            6 000 Lt

            15. Pirkėjas apmokėjo vekselį                                      60 000 Lt.

            16. Gauti į kasą pinigai iš atsiskaitomosios sąskaitos                  10 000 Lt.

            17. Apmokėtas vekselis, išduotas tiekėjui                                  40 000 Lt.

            18. Įsigyta (sąskaitos neapmokėtos):                                        

                        a)gamybiniai įrengimai                                       20 000 Lt.

                        b) prekybinė įranga                                                       40 000 Lt.

            19. Apmokėta iš atsiskaitomosios sąskaitos už įrangą

             ir įrengimus                                                                              60 000 Lt.

            20. Pinigai iš kasos įnešti į atsiskaitomąją sąskaitą banke            10 000 Lt.

            21. Pirkėjas už grynus pinigus nupirko įmonės prekių     20 000 Lt.

            22. Nurašoma parduotų prekių savikaina                                   12 000 Lt

            23. Priskaitytas darbo užmokestis administracijos

            darbuotojams                                                                           30 000 Lt

            24. Iš priskaityto darbo užmokesčio išskaičiuota:

                        a) pajamų mokestis                                                       9 000 Lt.

                        b) socialinio draudimo įmokos (3%)                              900 Lt

            25. Nuo priskaityto darbo užmokesčio priskaičiuota 31%

             socialinio draudimo įmokų                                                        9 300 Lt.

            26. Išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams:

                        a) grynais pinigais                                                          10 000 Lt.

                        b) pavedimu į asmenines sąskaitas                                 10 100 Lt.

            27. Išduotas trumpalaikis kreditas įmonės darbuotojui

(pervesta iš atsiskaitomosios sąskaitos)                         15 000 Lt.

            28. Nupirkta trumpalaikių valstybės obligacijų,

            sumokant iš atsiskaitomosios sąskaitos                          30 000 Lt.

            29. Išduotas iš kasos avansas darbuotojui J.Jonaičiui

            medžiagų pirkimui                                                                     4 000 Lt.

            30. J.Jonaitis nupirko medžiagų ir atsiskaitė už dalį

avanso                                                                                      3 000 Lt.

            31. J.Jonaitis grąžino į kasą nepanaudotą avansą                        1 000 Lt.

13. Atvaizduoti sąskaitose UAB “Žara” ūkines operacijas, įvykusias 2004 m. rugsėjo mėnesį ir sudaryti šios įmonės balansą 2004  m. rugsėjo 30 d.

1. Akcininkai sumokėjo už pasirašytas akcijas į įmonės kaupiamąją sąskaitą 120000 Lt:

              a) akcijų nominalioji vertė-                                                      100 000 Lt.

              b) akcijų priedai (papildomai sumokėtas kapitalas)-     20 000 Lt.

           

2. Gauta trumpalaikė banko “Aras” paskola                              60 000 Lt.

           

3. Įnešta iš atsiskaitomosios sąskaitos į kasą                              10 000 Lt.

           

4. Iš atsiskaitomosios sąskaitos apmokėta už įsigytą

             biuro įrangą                                                                             30 000 Lt.

           

5. Iš atsiskaitomosios sąskaitos apmokėta už įgytus 

            įrengimus                                                                                 40 000 Lt.

           

6. Nupirkta, apmokant pavedimu:

                        a) medžiagų                                                                  10 000 Lt.

                        b) prekių, skirtų pardavimui                                           30 000 Lt.

           

7. Už grynus pinigus nupirkta prekių                                          10 000 Lt.

           

8. Gauta iš atsiskaitomosios sąskaitos į kasą                              15 000 Lt.

           

9. Parduota pirkėjui prekių, pirkėjas įsipareigojo

              jas  apmokėti po mėnesio                                                    20 000 Lt.

           

10. Nurašoma parduotų prekių savikaina                                   14 000 Lt

           

11. Sumokėtas avansas iš sąskaitos banke įmonei

 “Vairas” už numatomas pirkti  prekes                                       10 000 Lt

           

12. Grąžinta tiekėjui dalis medžiagų, tiekėjas

            grąžino pinigus į įmonės kasą                                                     1 000 Lt.

           

13. Grąžinta bankui “Aras” dalis paskolos (iš

atsiskaitomosios sąskaitos)                                                        2 000 Lt.

           

14. Įsigyta (sąskaitos neapmokėtos):

                        a) transporto priemonės                                                20 000 Lt.

                        b) gamybiniai įrengimai                                      30 000 Lt.

Įmonės apskaitos ciklas

            Visos įvykusios ūkinės operacijos registruojamos surašant pirminius apskaitos dokumentus. Apskaitos darbuotojai analizuoja dokumente nurodytus duomenis: ūkinė operacija identifikuojama, įvertinama ir klasifikuojama. Dokumentuose užfiksuoti duomenys kaupiami ir sisteminami apskaitos registruose - žurnaluose, knygose ir t.t. Duomenys žurnaluose kaupiami pagal dokumentų gavimo eiliškumą (chronologiškai). Nedidelėse įmonėse, kur vyksta nedaug ūkinių operacijų, gali būti pildomas vienas - Ūkinių operacijų registravimo žurnalas, kuriame chronologiškai registruojamos visos įvykusios ūkinės operacijos, nurodant jų datą, pirminio dokumento Nr., operacijos turinį, sumą, sąskaitų korespondenciją. Kiekviena operacija iš pradžių registruojama Registracijos žurnale (chronologinis įrašas), vėliau   perkeliama į Didžiąją knygą.

            Kiekvienoje įmonėje kai kurios ūkinės operacijos, pvz. pinigų gavimo ir išmokėjimo, pardavimų bei pirkimų skolon, -  dažnai kartojasi, todėl kartojami ir įrašai į Registracijos žurnalą ir perkėlimai į Didžiąją knygą. Tam, kad supaprastinti apskaitos procesą, tokioms operacijoms pildomi specialūs žurnalai. Naudojant specialiuosius žurnalus, kiekviename atspindimos tam tikros rūšies operacijos, todėl registruojant jas atliekamas pradinis jų grupavimas. Šiuo atveju tam tikro laikotarpio eigoje visos vienarūšės operacijos registruojamos specialiuosiuose žurnaluose, o Registracijos (Bendrajame) žurnale registruojamos rečiau pasitaikančios operacijos, kurios neužregistruotos specialiuose žurnaluose. Laikotarpio (pvz. mėnesio) pabaigoje bendrosios sąskaitų debeto bei kredito apyvartų sumos iš specialiųjų žurnalų ir operacijos iš Bendrojo žurnalo perkeliamos į Didžiosios knygos sąskaitas, nurodant iš kokio žurnalo perkelta. Apskaičiuojami laikotarpio pabaigos Didžiosios knygos sąskaitų likučiai.

            Apskaitinio laikotarpio (mėnesio ar ketvirčio, ir būtinai - metų) pabaigoje iš Didžiosios knygos sąskaitų likučių sudaromas bandomasis balansas. Bandomasis balansas - tai lentelė, kurioje eilės tvarka surašytos visos Didžiosios knygos sąskaitos su jų likučiais laikotarpio pabaigai. Bandomasis balansas parodo pagrindinės apskaitos lygybės buvimą Didžiojoje knygoje.

            Po bandomojo balanso sudarymo rastos klaidos taisomos ar įvykusios papildomos operacijos įtraukiamos į apskaitą atliekant Didžiosios knygos sąskaitų likučių patikslinimą ataskaitinio laikotarpio pabaigai, vadinamą sąskaitų koregavimu. Koreguojantys įrašai paskutine ataskaitinio laikotarpio data įrašomi į Bendrąjį žurnalą ir perkeliami į Didžiąją knygą. Sudaromas koreguotas bandomasis balansas, į kurį įtrauktos koregavimų sumos. Koreguoto bandomojo balanso pagrindu sudaroma pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas.          

            Kadangi apskaitoje turi būti apskaičiuotas kiekvieno ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatas - pelnas ar nuostoliai, tai ir kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pajamos ir sąnaudos turi būti apskaitomos atskirai nuo kitų laikotarpių pajamų ir sąnaudų. Tai realizuojama atliekant pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymo procedūrą. Metų pabaigoje šios tranzitinės sąskaitos uždaromos taip, kad jose neliktų likučių kitų ataskaitinių metų pradžiai ir sąskaitose galima būtų kaupti naujo ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas. Uždarymas dažniausiai atliekamas per tranzitinę sąskaitą “Suvestinės sąskaitos”, kuri savo ruožtu uždaroma koresponduojant ją su sąskaita “Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)” ataskaitinio laikotarpio nepaskirstyto pelno ar nuostolių sumai.

            Bendrą apskaitos ciklą įmonėje galima atvaizduoti taip :

1) ūkinių operacijų pripažinimas ir įvertinimas pirminių dokumentų pagrindu.

2) operacijų įrašymas į bendrąjį arba specialiuosius žurnalus.

3) duomenų perkėlimas į Didžiąją knygą ir į analitines knygas (po kiekvienos operacijos).

4) bandomojo balanso sudarymas.

5) koreguoto bandomojo balanso  sudarymas. 

6) finansinės atskaitomybės sudarymas.

7) tranzitinių sąskaitų ( 5, 6 klasė ir 390 sąskaita) uždarymas.    

                                                Bendrieji apskaitos principai (BAP)

            BAP - tai nuostatos, kuriomis grindžiamos laisvos rinkos šalių konceptualios apskaitos taisyklės.

            1) Įmonės principas reiškia, kad kiekvienas ūkio subjektas būtų išskirtas kaip atskiras apskaitos vienetas ir įmonės turtas bei įsipareigojimai būtų apskaitomi atskirai nuo jos savininkų ir kitų ūkio subjektų turto ir įsipareigojimų. Ūkio subjektu suprantama bet kuri įmonė (tiek komercinė, tiek nekomercinė) kuriai ruošiamos buhalterinės ataskaitos.

            2) Veiklos tęstinumo principas reikalauja apskaitoje daryti prielaidą, kad ūkio subjekto, kaip apskaitos vieneto, veiklos laikas neribotas ir artimiausiu metu įmonės nenumatoma likviduoti. Jei šio principo nesilaikoma, įmonės turtas ir įsipareigojimai tampa trumpalaikiais.

            3) Periodiškumo principas numato, kad įmonės veikla suskirstoma į tam tikrus laikotarpius, kuriems pasibaigus nustatomi veiklos rezultatai bei parengiama finansinė atskaitomybė. Pagal tęsiamos veiklos principą daroma prielaida, kad įmonės veiklos laikas neribotas. Tačiau įmonės vadovybei bei kitiems suinteresuotiems asmenims periodiškai reikia žinoti kokie įmonės veiklos rezultatai bei finansinė būklė. Todėl apskaita ir įvertina įmonės veiklą per tam tikrą laikotarpį, vadinamą ataskaitiniu laikotarpiu. Ataskaitinis laikotarpis dažniausiai trunka 12 mėnesių. Ataskaitinis laikotarpis (finansiniai metai) gali būti skirstomas į dar trumpesnius periodus - pvz. ketvirčius, mėnesius, kurių pabaigoje sudaroma tarpinė finansinė atskaitomybė.

4) Pastovumo principo esmė - ūkio subjektai pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti pakankamai ilgą laiką, nebent atsiranda būtinybė pakeisti metodą.

            5) Piniginio mato principas reikalauja, kad visas ūkio subjekto turtas, įsipareigojimai, nuosavas kapitalas ir veiklos rezultatai apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje būtų įkainoti pinigais. Finansinėje apskaitoje registruojama tik ta informacija, kuri gali būti įvertinta pinigais, nes tik šis mato vienetas įgalina išreikšti, palyginti ir apibendrinti nevienarūšius duomenis apie įmonę.

            6) Kaupimo principas numato, kad ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami apskaitoje tada, kai jie įvyksta. Taikant šį principą, pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kai buvo parduotos prekės, suteiktos paslaugos, atlikti darbai, nepriklausomai nuo pinigų gavimo. Sąnaudos apskaitoje registruojamos tada, kai jos patiriamos, nepriklausomai nuo pinigų sumokėjimo.

            7) Palyginimo principas teigia, kad ataskaitinio laikotarpio pajamos turi būti siejamos su sąnaudomis, patirtomis toms pajamoms uždirbti. Sąnaudomis pripažįstama tik ta išlaidų dalis, kuri susijusi su ataskaitinio laikotarpio pajamomis, arba negali būti siejama su ekonominės naudos gavimu ateinančiais laikotarpiais.

            8) Atsargumo principas numato, kad vertinant ūkio subjekto veiklos rezultatus, iš keleto vertinimo metodų pasirenkamas tas, kurį pritaikius įmonės veiklos rezultatai ir turtas nebus nepagrįstai padidinti, o įsipareigojimai - nepagrįstai sumažinti. Apskaita orientuota daugiau į potencialius nuostolius nei į pelną, bet tai nereiškia, kad informaciją galima iškraipyti - dažniausiai šiuo principu vadovaujamasi neapibrėžtose situacijose.

            9) Neutralumo principas – informacija turi būti objektyvi ir nešališka.

10) Turinio svarbos principas – registruojant ūkinę operaciją ar įvykius, didžiausias dėmesys kreipiamas į turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik į juridinę formą.

            11) Reikšmingumo principas - ūkio subjektas privalo apskaityti ir paskelbti finansinėse ataskaitose pilnai visą reikšmingą informaciją. Informacija laikoma reikšminga, jei ji gali turėti įtakos finansinių ataskaitų vartotojų priimamiems sprendimams.

FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

Metinė finansinė atskaitomybė rengiama apibendrinant kiekvienų finansinių metų duomenis. Duomenys, pateikti metinėje finansinėje atskaitomybėje turi būti suformuoti pagal bendruosius apskaitos principus bei pasirinktą įmonės apskaitos politiką. Finansinė atskaitomybė turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Duomenys metinėje finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai, kad informacijos vartotojai galėtų priimti tinkamus sprendimus. Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima. Draudžiami turto prirašymai, pajamų bei sąnaudų ar kitokie iškraipymai. Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiami ataskaitinių ir mažiausiai vienerių praėjusių metų duomenys. Jei ataskaitinio laikotarpio rodiklių dėl apskaitos metodikos pakeitimo neįmanoma palyginti su praėjusių metų rodikliais, informacija apie perskaičiuotus duomenis turi būti pateikta paaiškinamajame rašte.

            Nuo 2004.01.01. (rengiant 2004 metų finansinę atskaitomybę) pilną finansinę atskaitomybę sudaro:

1. Balansas - ataskaita, kurioje pateikiami duomenys apie įmonės turtą ir šio turto susidarymo šaltinius (nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus). Balansas parodo įmonės finansinę būklę tam tikrai datai.

2. Pelno (nuostolių) ataskaita. Joje nurodomos per finansinius metus uždirbtos pajamos ir sąnaudos, patirtos uždirbant pajamas. Lietuvos įmonės ruošia pelno(nuostolių) ataskaitą naudodamos daugiapakopę formą.

            3. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – ataskaita, kurioje pateikiami duomenys apie įmonės nuosavo kapitalo straipsnių pasikeitimus ir jų priežastis per finansinius metus.

4. Pinigų srautų ataskaitoje pateikiama informacija apie pinigų įplaukas ir jų išmokas per ataskaitinį laikotarpį. Įmonės gali rengti pinigų srautų ataskaitą netiesioginiu ir tiesioginiu būdu.

            5. Aiškinamasis raštas - jame pateikiama papildoma informacija, susijusi su įmonės veikla. Aiškinamasis raštas pradedamas bendrąja dalimi, kurioje pateikiami bendrieji duomenys apie įmonę, toliau pateikiama informacija apie įmonės apskaitos politiką. Be bendrų pastabų, pildomos ir pateikiamos aiškinamojo rašto pastabos.

            Trumpą finansinę atskaitomybę (be pinigų srautų ataskaitos) gali ruošti įmonės, kurių 2 rodikliai per paskutinius 2 metus iš eilės neviršija šių dydžių:

            - balanse nurodyto turto vertė 5 mln. Lt

            - pardavimo grynosios pajamos – 7 mln. Lt

-         vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus – 10 žmonių;

Finansinės atskaitomybės bei atskirų ataskaitų turinį, sudarymo tvarką nuo 2004.01.01. reglamentuoja VAS 1 “Finansinė atskaitomybė”, VAS 2 “Balansas”, VAS 3 “Pelno (nuostolių) ataskaita”, VAS 4 “Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita”, VAS 5 “Pinigų srautų ataskaita”, VAS 6 “Aiškinamasis raštas”


PRIEDAI

PAVYZDINIS (SUTRUMPINTAS) SĄSKAITŲ PLANAS

1

ILGALAIKIS TURTAS

11

Nematerialusis turtas

111

Plėtros darbai

1110  Savikaina

1118 Amortizacija (-)

112

Prestižas

1120 Įsigijimo savikaina

1128 Amortizacija (-)

113

Patentai, licencijos

1130 Įsigijimo savikaina

1138 Amortizacija (-)

114

Programinė įranga

1140 Įsigijimo savikaina

1148 Amortizacija (-)

115

Kitas nematerialusis turtas

12

Materialusis turtas

120

 Žemė

1200 Įsigijimo savikaina

1201 Perkainojimas

1209 Vertės sumažėjimas (-)

121

Pastatai ir statiniai

1210 Įsigijimo savikaina

1211 Perkainojimas

1217 Įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)

1218 Perkainotos dalies nusidėvėjimas (-)

1219 Vertės sumažėjimas (-)

122

Transporto priemonės

1220 Įsigijimo savikaina

1221 Perkainojimas

1227 Įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)

1228 Perkainotos dalies nusidėvėjimas (-)

1229 Vertės sumažėjimas (-)

123

Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai

1230 Įsigijimo savikaina

1231 Perkainojimas

1237 Įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)

1238 Perkainotos dalies nusidėvėjimas (-)

1239 Vertės sumažėjimas (-)

124

Mašinos ir įrengimai

1240 Įsigijimo savikaina

1241 Perkainojimas

1247 Įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)

1248 Perkainotos dalies nusidėvėjimas (-)

1249 Vertės sumažėjimas (-)

125

Nebaigta statyba

126

Kitas materialusis turtas

16

Finansinis turtas

160

Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones

161

Paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms

162

Po vienerių metų gautinos sumos

163

Kitas finansinis turtas

2

TRUMPALAIKIS TURTAS

20

Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys

201

Atsargos

2011 Žaliavos ir komplektavimo gaminiai

2012 Nebaigta gamyba

2013 Pagaminta produkcija

2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti

202

Išankstiniai apmokėjimai

203

Nebaigtos vykdyti sutartys

24

Per vienerius metus gautinos sumos

241

Pirkėjų įsiskolinimas

242

Dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos

243

Kitos gautinos sumos

2431 Gautinas PVM

2432 Biudžeto skola įmonei

2433 Sodros skola įmonei

2434 Kitos gautinos skolos

2435 Atskaitingi asmenys

26

Kitas trumpalaikis turtas

261

Trumpalaikės investicijos

262

Terminuoti indėliai

263

Kitas trumpalaikis turtas

27

Pinigai ir  pinigų ekvivalentai

270 Pinigų ekvivalentai

271 Sąskaitos bankuose

272 Kasa

3

NUOSAVAS KAPITALAS

30

Kapitalas

301

Įstatinis pasirašytasis kapitalas

302

Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-)

303

Akcijų priedai

304

Savos akcijos (-)

32

Perkainojimo rezervas (rezultatai)

33

Rezervai

331

Privalomasis

332

Savoms akcijoms įsigyti

333

Kiti rezervai

34

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

35

DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS

39

Suvestinės sąskaitos

4

 MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

40

Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai

401

Finansinės skolos

402

Skolos tiekėjams

403

Gauti išankstiniai apmokėjimai

404

Atidėjimai

405

Atidėtieji mokesčiai

406

Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai

44

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

441

Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis

442

Finansinės skolos

443

Skolos tiekėjams

444

Gauti išankstiniai apmokėjimai

445

Pelno mokesčio  įsipareigojimai

446

Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai

4461 Mokėtinas darbo užmokestis

4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis

4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos

4464 Mokėtinos garantinio fondo įmokos

4465 Kitos išmokos dirbantiesiems

447

Atidėjimai

448

Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

4481 Mokėtini dividendai

4482 Mokėtinos tantjemos

4484 Mokėtinas PVM 

4485 Kiti mokėtini mokesčiai biudžetui

4486 Kitos mokėtinos sumos

5

PAJAMOS

50

Pardavimo pajamos

500

Pardavimo pajamos

509

Nuolaidos,  grąžinimai (-)

52

Kitos veiklos pajamos

5211 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas

5221 Kitos netipinės veiklos pajamos

53

Finansinės-investicinės veiklos pajamos

532 Dividendų pajamos

533 Baudų ir delspinigių pajamos

534 Investicijų perleidimo pelnas

535 Palūkanų pajamos

536 Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka

539 Kitos  finansinės-investicinės veiklos pajamos

54

Pagautė

6

SĄNAUDOS

60

Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina

600

Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina

609

Nuolaidos, grąžinimai (-)

61

Veiklos sąnaudos

610

Pardavimų sąnaudos

6100 Komisinių tretiesiems asmenims sąnaudos

6101 Pardavimų paslaugų sąnaudos

6102 Skelbimų ir reklamos sąnaudos

6103 Darbuotojų darbo užmokesčio ir su juo susijusios sąnaudos

6104 Kitos pardavimų sąnaudos

611

Bendrosios ir administracinės sąnaudos

6110 Nuomos sąnaudos

6111 Remonto ir eksploatacijos sąnaudos

6113 Draudimo sąnaudos

6114 Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos

6115 Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos

6116 Amortizacijos sąnaudos

6117 Abejotinų skolų sąnaudos

6118 Kitos bendrosios sąnaudos

612

Veiklos mokesčių sąnaudos

613

Turto vertės sumažėjimo sąnaudos

614

Atidėjimų sąnaudos

62

Kitos veiklos sąnaudos

621 Ilgalaikio turto perleidimo nuostolis

622 Kitos sąnaudos

63

Finansinės-investicinės veiklos sąnaudos

630 Palūkanų sąnaudos

633 Investicijų perleidimo nuostolis

635 Baudų ir delspinigių sąnaudos

636 Neigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka

637 Kitos finansinės-investicinės veiklos sąnaudos

64

Netekimai

65

Pelno mokesčiai


Pavyzdinė balanso forma

(Pilno balanso forma)

                                                                                                                                   

(įmonės pavadinimas)

                                                                                                                                   

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

PATVIRTINTA

20…. m.………………….d. protokolo Nr……

BALANSAS

20…..m……………d.

                                                                                                      

TURTAS

Pasta-bos Nr.

Finansiniai metai

Praėję finansiniai metai

A.

ILGALAIKIS TURTAS

I.

NEMATERIALUSIS TURTAS

I.1.

Plėtros darbai

I.2.

Prestižas

I.3.

Patentai, licencijos

I.4.

Programinė įranga

I.5.

Kitas nematerialusis turtas

II.

MATERIALUSIS TURTAS

II.1.

Žemė

II.2.

Pastatai ir statiniai

II.3.

Mašinos ir įrengimai

II.4.

Transporto priemonės

II.5.

Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai

II.6.

Nebaigta statyba

II.7.

Kitas materialusis turtas

III.

FINANSINIS TURTAS

III.1.

Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones

III.2.

Paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms

III.3.

Po vienerių metų gautinos sumos

III.4.

Kitas finansinis turtas

B.

TRUMPALAIKIS TURTAS

I.

ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS




I.1.

Atsargos

I.1.1.

Žaliavos ir komplektavimo gaminiai

I.1.2.

Nebaigta gamyba

I.1.3.

Pagaminta produkcija

I.1.4.

Pirktos prekės, skirtos perparduoti

I.2.

Išankstiniai apmokėjimai

I.3.

Nebaigtos vykdyti sutartys

II.

PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS

II.1.

Pirkėjų įsiskolinimas

II.2.

Dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos

II.3.

Kitos gautinos sumos

III.

KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS

III.1.

Trumpalaikės investicijos

III.2.

Terminuoti indėliai

III.3.

Kitas trumpalaikis turtas

IV.

PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

TURTO IŠ VISO:

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Pasta-bos Nr.

Finansiniai metai

Praėję finansiniai metai

C.

NUOSAVAS KAPITALAS

I.

KAPITALAS

I.1.

Įstatinis (pasirašytasis)

I.2.

Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-)

I.3.

Akcijų priedai

 

 

 

I.4.

Savos akcijos (-)

II.

PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI)

III.

REZERVAI

III.1.

Privalomasis

III.2.

Savoms akcijoms įsigyti

III.3.

Kiti rezervai

IV.

NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)

IV.1.

Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)

IV.2.

Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)

D.

DOTACIJOS, SUBSIDIJOS

E.

MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

I.

PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

I.1.

Finansinės skolos

I.1.1.

Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai

I.1.2.

Kredito įstaigoms

I.1.3.

Kitos finansinės skolos

I.2.

Skolos tiekėjams

I.3.

Gauti išankstiniai apmokėjimai

I.4.

Atidėjimai

I.4.1.

Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo

I.4.2.

Pensijų ir panašių įsipareigojimų

I.4.3.

Kiti atidėjimai

I.5.

Atidėtieji mokesčiai

I.6.

Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai

II.

PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

II.1.

Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis

II.2.

Finansinės skolos

II.2.1.

Kredito įstaigoms

II.2.2.

Kitos skolos

II.3.

Skolos tiekėjams

II.4.

Gauti išankstiniai apmokėjimai

II.5.

Pelno mokesčio įsipareigojimai

II.6.

Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai

II.7.

Atidėjimai

II.8.

Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO:

__________________________                    _______________                 

Įmonės administracijos vadovas                     (parašas)                                


Pavyzdinės pelno (nuostolių) ataskaitos formos

(Pilna pelno (nuostolių) ataskaitos forma)

                                                                                                                                   

(įmonės pavadinimas)

                                                                                                                                   

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

PATVIRTINTA

visuotinio akcininkų susirinkimo 20….m………………….d. protokolas Nr……

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

20…..m……………d.

Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų

Eil. Nr.

Straipsniai

Pasta-bos Nr.

Finansiniai metai

Praėję finansiniai metai

I.

PARDAVIMO PAJAMOS

II.

PARDAVIMO SAVIKAINA

III.

BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)

IV.

VEIKLOS SĄNAUDOS

  IV.1.

  Pardavimo

  IV.2.

  Bendrosios ir administracinės

V.

TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)

VI.

KITA VEIKLA

  VI.1.

  Pajamos

  VI.2.

  Sąnaudos

VII.

FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA

 VII.1.

  Pajamos



 VII.2.

  Sąnaudos

VIII.

ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)

IX.

PAGAUTĖ

X.

NETEKIMAI

XI.

PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ

XII.

PELNO MOKESTIS

XIII.

GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)

__________________________                    _______________                 

Įmonės administracijos vadovas                               (parašas)                                


Pavyzdinė nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma

                                                                                                                                   

(įmonės pavadinimas)

                                                                                                                                   

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

PATVIRTINTA

20…. m………………….d.

protokolo Nr……

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

                                                20…..m……………d.

Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų

 

Apmo-kėtas įstatinis

kapita-las

Akci-jų prie-dai

Sa-vos ak-ci-jos

(-)

Perkainojimo rezervas (rezultatai)

Įstatymo numatyti rezervai

Kiti rezervai

Nepa-skirsty-

tasis pelnas

(nuos-toliai)

Iš viso

Ilga-laikio mate-rialio-jo

turto

Finan-sinio turto

Priva-loma-sis

Savų akci-jų įsi-gijimo

1. Likutis 20X1 m. gruodžio 31 d.

2. Apskaitos politikos pakeitimo rezultatas

3. Esminių klaidų taisymo rezultatas

4. Perskai-čiuotas likutis 20X1 m. gruodžio 31 d.

5. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas /

sumažėjimas

6. Finansinio turto vertės padidėjimas / sumažėjimas

7. Savų akcijų įsigijimas / pardavimas

8. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas / nuostoliai

9. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas / nuostoliai

10. Dividendai

11. Kitos išmokos

12. Sudaryti rezervai

13. Panaudoti rezervai

14. Įstatinio kapitalo didinimas /

mažinimas

15. Likutis 20X2 m. gruodžio 31 d.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

16. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas / sumažėjimas

17. Finansinio turto vertės padidėjimas / sumažėjimas

18. Savų akcijų įsigijimas

19. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas / nuostoliai

20. Ataskaiti-nio laikotarpio grynasis pelnas / nuostoliai

21. Dividendai

22. Kitos išmokos

23. Sudaryti rezervai

24. Panaudoti rezervai

25. Įstatinio kapitalo didinimas /

mažinimas

26. Likutis 20X3 m. gruodžio 31 d.

__________________________                    _______________                 

Įmonės administracijos vadovas                               (parašas)                                








Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1805
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site