Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE





BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Atsargų apskaita

Apskaitos

+ Font mai mare | - Font mai mic







DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

Atsargų apskaita

     Išsinagrinėję šią temą, turėtumėte:



  • Žinoti, kas yra atsargos ir apibrėžti  jų reikšmę apskaitoje;
  • Žinoti atsargų įvertinimo metodus ir mokėti,juos taikant, apskaičiuoti atsargas;
  • Sugebėti organizuoti ir atlikti atsargų inventorizaciją.Mokėti apibendrinti  ir įvertinti duomenis.

     Atsargos – tai įmonės turimos materialiosios vertybės, kurias ji tikisi panaudoti produkcijai gaminti.

     Jos parodomos Balanse trumpalaikio turto grupėje. Pavyzdiniame sąskaitų plane atsargoms skirta 20 sąskaita “Atsargos”, kuri turi kelias subsąskaitas:

  • 200 Žaliavos;
  • 201 Komplektavimo gaminiai;
  • 202 Nebaigta gamyba;
  • 203 Pagaminta produkcija;
  • 204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti.

Kiekviena iš šių sąskaitų gali turėti keletą ar net keliolika analitinių sąskaitų.

     Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 16 straipsnyje sakoma, kad atsargos apskaitoje įkainojamos pagal įsigijimo vertę. Ta pati vertė išlieka iki sunaudojimo, gaminant produkciją, momento.

     Į atsargų įsigijimo vertę įeina kaina sąskaitoje faktūroje. Ji vadinama pirkimo kaina. Dažnai atsargų įsigijimas susijęs ir su papildomomis išlaidomis: muito mokesčiais, transportu, draudimu ir kt.

Sąskaita faktūra (pavyzdys)

Operacijos turinys

Kiekis (vnt)

Kaina Lt

Suma Lt

Pirktos prekės                

300

40

1200

Papildomos išlaidos:

  • muito mokestis
  • transporto išlaidos
  • draudimas
  • kitos išlaidos

Iš viso papildomų išlaidų

50

70

30

20

170

Pirktų prekių įsigijimo savikaina

1370

1. Atsargų įvertinimo metodai

     Įnonės atsargas galima įkainoti vienu iš labiausiai paplitusių metodų, tai

  • specifinės identifikacijos (konkrečių kainų ).
  • vidutinės kainos arba aritmetinio svertinio vidurkio;
  • FIFO  - pirmas įėjo, pirmas išėjo.
  • LIFO  - paskutinis įėjo, pirmas išėjo..

     Šių metodų nagrinėjimui pasitelksime pavyzdį. Tarkime, kad įmonėje to paties pavadinimo vienarūšės atsargos judėjo taip

Duomnys apie atsargų judėjimą 2002 m. kovo mėnesį

Mėnuo

Diena

Operacija

Kiekis (vnt)

Vieneto kaina (Lt)

Suma (Lt)

Kovas

1

7

15

22

29

atsargų likutis

pirkta

pirkta

pirkta

pirkta

50

60

110

90

130

1.00

1.10

1.20

1.30

1.40

50

66

132

117

182

Parduoti skirtos prekės

440

547

Parduota

300

Likutis

140

     Specifinės identifikacijos metodas. Pirmiausia reikia įvertinti kovo 31 d. atsargų likutį: jis lygus 140 vnt. Sakykime, kad šie 140 vnt. buvo tam tikros specifikacijos, t.y.

 50 vnt po 1,00 Lt = 50Lt

                                                               60 vnt po 1,20 Lt = 72 Lt 

  30 vnt po 1,40 Lt =  42 Lt

                                     Likutis             140 vnt                     164 Lt

                                     Parduota prekių už   383 Lt  =  ( 547 Lt – 164 Lt ) .

     . Šis metodas yra labai paprastas ir pakankamai tikslus Jis dažniausiai naudojamas vertinant brangias prekes, pvz., automobilius, meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius ir pan. Jeigu firma turi daug ir įvairaus asortimento prekių, tai jį taikyti sudėtinga, nes yra daug kainų. Be to, šio metodo trūkumas tas, kad labai sunku, o kartais ir apskritai neįmanoma tiksliai nustatyti kai kurių prekių įsigijimo ar realizavimo.(Kai kuriuose informacijos šaltiniuose šis metodas vadinamas konkrečių kainų metodu).

     Vidutinės kainos metodas. Dažniausiai naudojamas, kai įmonė turi daug vienodo asortimento prekių. Jo esmė, kad apskaičiuojama vidutinė vieno vieneto kaina, kuria ir įvertinamos prekių atsargos laikotarpio pabaigoje.

Mūsų pavyzdyje :  Vidutinė vieneto kaina yra                               547 Lt : 440 vnt = 1,24 Lt

                              Atsargos laikotarpio pabaigoje kovo 31 d.       140 vnt x 1,24 Lt = 173,60 Lt.

                              Parduotų prekių vertė                                        547 Lt – 173,60 Lt = 373,40 Lt



     Vidutinės kainos metodas patogus tais atvejais, kai firma turi vienodo asortimento prekes. Šiuo metodu skaičiuojant kainas, nesimato prekių kainų didėjimo ar mažėjimo įtakos.

     FIFO metodas. Šis metodas taikomas tada, kai tiksliai nežinome, kurios prekės per ataskaitinį laikotarpį buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandėlyje. Jis remiasi sutartine nuostata, kad anksčiausiai pirktų prekių kainos priskiriamos pirmiausia parduotų prekių savikainai. Iš to išplaukia, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusių prekių likučiui priskiriamos paskutinių pirkimų kainos, nes šiuo atveju daroma prielaida, kad anksčiausiai pirktos prekės parduodamos (ar atsargos sunaudojamos) anksčiausiai.Taigi, šių (anksčiausiai pirktų) atsargų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonėje paprasčiausiai nebelieka. Kitaip tariant, pirmiausiai realizuojamos atsargos, kurios į sandėlį pagal sąrašą yra patiektos pirmos.

Mūsų pavyzdyje: atsargų likutis kovo 31 d. yra įvertintas  195 litais.

130 vnt po 1,40 Lt = 182 Lt

10 vnt po 1,30 Lt = 13 Lt

                                                            140vnt                    = 195 Lt            

                                        Parduota prekių už     352 Lt   =     ( 547 Lt – 195 Lt)  

     LIFO metodas. Jo esmė, kad atsargų vertė laikotarpio pabaigoje priklauso nuo pirmiausiai įsigytų prekių kainų. Aišku, kad tai neatitinka faktinio prekių judėjimo. Tačiau šis metodas pagrįstas loginiu argumentu t.y., kad dirbančioje įmonėje būtinas tam tikras atsargų kiekis. Jas realizavus, iš karto reikia įsigyti naujų prekių, sudarančių tas atsargas.Naudojant šį metodą, pirmiausiai realizuojamos atsargos, kurios į sandėlį pagal sąrašą yra patiektos paskutinės.

Mūsų pavyzdyje:  prekių atsargos kovo 31 d. sudarė 152 Lt.

50 vnt po 1,00 Lt = 50 Lt

60 vnt po 1,10 Lt = 66 Lt

30 vnt po 1,20 Lt = 36 Lt

                                                             140 vnt                   152 Lt

                                     Parduota prekių už    395 Lt  =  ( 547 Lt – 152 Lt )

Išvada: Apskaitant atsargas LIFO metodu, parduotų prekių savikaina yra didesnė, nei apskaitant FIFO metodu. Vadinasi, gaunamas įmonėje mažesnis pelnas , tuo pačiu, į biudžetą sumokamas mažesnis pelno mokestis.

2. Atsargų apskaitos dokumentai

     Pagrindinis dokumentas perkant atsargas yra sąskaita faktūra (arba PVM sąskaita faktūra.).sąskaita faktūra paprastai grindžiamos ir suteiktos įvairios paslaugos.

     Atsargų apskaita – tai sritis, kuri norminiais aktais beveik nereglamentuojama, tačiau labai svarbi tiek valdymo ir pagamintos  ar parduotos produkcijos savikainos skaičiavimo, tiek įmonės vidinės kontrolės (apsisaugojimo nuo grobstymo) prasme.Todėl kiekvienoje įmonėje ji gali būti vykdoma skirtingai, prisitaikant prie konkrečios įmonės veiklos, vidinės kontrolės organizavimo specifikos. Dažniausiai skiriasi ne tiek pirminių apskaitos dokumentų formos, kiek jų asortimentas, tarpusavio ryšiai, sąveika su kitų apskaitos barų dokumentais ir registrais.Dar vienas reikalavimas, keliamas sandėlyje saugomų atsargų apskaitai – sandėlyje draudžiama laikyti nedokumentuotas atsargas t.y., tas, kurios neįtrauktos į apskaitą bei kurių įsigijimas ar laikinas saugojimas nepagrįstas atitinkamais pirminiais dokumentais. Be to, sandėlio apskaitos dokumentai, kaip ir visa apskaitos sistema, yra informacinis pagrindas įmonės valdymo sprendimams priimti, todėl atsargų apskaitos dokumentai ir registrai turi būti taip suprojektuoti ir tarpusavyje susieti, kad valdytojai gautų pakankamai duomenų racionaliam atsargų naudojimui ir įsigijimui kontroliuoti, o apskaitos vedimo išlaidos neviršytų jos teikiamos naudos.

     Atsargų apskaitai įmonėje apskaityti skiriami šie pirminiai dokumentai:

1.      Prekės kortelė (etiketė)

2.      Materialinių vertybių užpajamavimo orderis.

3.      Atsargų apskaitos kortelė.

4.      Atsargų likučių sandėlyje apskaitos žiniaraštis.

5.      Kortelė (medžiagų ir atsarginių dalių, skirtų automobilių eksploatacijai ir remontui, išdavimui iš sandėlio).

6.      Prekių priėmimo pagal kiekį aktas (forma patvirtinta LR pramonės ir prekybos ministerijos 1995 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr.129.

7.      Prekių priėmimo pagal kokybę ir komplektiškumą aktas (forma patvirtinta LR pramonės ir prekybos ministerijos 1995 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr.129..

8.      Atsargų judėjimo sandėlyje apskaitos žiniaraštis.

9.      Medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštis.

10.  Atsargų inventorizacijos aprašas naudojimo tvarka patvirtinta LR Vyriausybės 1999m.birželio 3 d. Nr. 719.

Pastaba: Plačiau apie  atsargų apskaitos dokumentus pasinagrinėkite  “Pačiolio”išleistoje knygoje “Pirminiai apskaitos dokumentai” Vilnius, 1999 m.

3. Kontroliniai klausimai

1.      Apibūdinkite, kaip Jūs suprantate “atsargų” sąvoką. Kur ieškotumėte atsargų balanse?

2.      Iš kokių subsąskaitų susideda sintetinė sąskaita Nr.20 Atsargos?

3.      Kokia verte apskaitomos ir įkainojamos atsargos apskaitoje?

4.      Kokias išlaidas priskirtumėte atsargų įsigijimo savikainai?

5.      Kokius žinote atsargų įkainojimo metodus? Apibūdinkite juos.

6.      Kokį metodą naudojant – FIFO ar LIFO yra sumokamas didesnis pelno mokestis į biudžetą? Paaiškinkite kodėl?

7.      Koks dokumentas yra pagrindas užpajamuoti gautas atsargas? Išvardinkite šio dokumento pagrindinius rekvizitus?

8.      Kodėl Vyriausybė beveik nereglamentuoja norminiais aktais atsargų apskaitos?

9.      Išvardinkite, kokius žinote atsargų apskaitos pirminius dokumentus.Trumpai juos apibūdinkite.

4. Praktinės užduotys

1.1  Pratimas

          UAB “Audėjas” prekiauja audiniais. 2001 m. liepos mėnesį buvo atliktos tokios operacijos:

liepos 5 d.       nupirko   1000 m. po 6,20 Lt

liepos 10 d.     nupirko   1500 m  po 35 Lt

liepos 12 d.     nupirko   1100 m  po 7,30 Lt

liepos 15 d.     nupirko   2000 m po  7,50 Lt

liepos 20 d.     nupirko   1400 m po  7,60 Lt

liepos 25 d.     nupirko   2300 m po  7,80 Lt

liepos 30 d.     nupirko   1700 m po  7,60 Lt

     Liepos 1 d. įmonėje audinių likutis buvo 1200 metrų po 6,30 Lt.. Atlikus inventorizaciją 2001m.liepos 31 d. rastas audinių likutis 2100 m. Audinių pardavimo kaina per visą liepos mėnesį buvo stabili: už metrą audinio gauta po 9,20 Lt. Veiklos sąnaudos per liepos mėnesį sudarė 3400 Lt.

     Reikia:

1.      Sudaryti audinio analitinės apskaitos kortelę ir apskaičiuoti atsargas liepos 31 dienai, panaudojant FIFO ir LIFO periodiškai apskaitomų atsargų metodus.

2.      Parengti pelno ataskaitą, nurodant pardavimus, parduotų prekių savikainą, bendrąjį ir grynąjį pelną, naudojantis įvertintomis laikotarpio pabaigos atsargomis.Paanalizuokite, kokie skirtumai gaunami naudojant FIFO ir LIFO atsargų įvertinimo metodus

1.2  Pratimas

Analitinė apskaitos kortelė

Vazoninės gėlės (litais)

                                                                

Data

2001.m.

gegužės

Dok

Nr..

Turinys

Gauta

Parduota

Likutis

Kiekis

Kaina




Suma

Kiekis

Kaina

Suma

Kiekis

Kaina

Suma

01

05

10

13

22

27

300

600

400

200

13

12

14

15

3900

7200

5600

3000

400

600

400

400

11

4400

Iš viso

1500

19700

1400

gegužės

31dienai

birželio

1 dienai

 

     Reikia:

  1. Užbaigti pildyti analitinės apskaitos kortelę FIFO metodo nuolat apskaitomų atsargų būdu. Nurodyti mėnesio pabaigoje esančias atsargas ir parduotų prekių savikainą.
  2. Apskaičiuoti laikotarpio pabaigoje esančių atsargų sumą ir parduotų prekių savikainą, jeigu būtų panaudotas FIFO metodo periodiškai apskaitomų atsargų būdas.
  3. Pasinaudojant anksčiau pateikta analitine kortele, nustatyti laikotarpio pabaigos atsargas ir parduotų prekių savikainą LIFO metodo nuolat apskaitomų atsargų būdu.
  4. Apskaičiuoti, koks būtų laikotarpio pabaigos atsargų likutis ir parduotų prekių savikaina naudojant LIFO metodo periodiškai apskaitomų atsargų būdą.
  5. Nustatyti, kokie būtų laikotarpio pabaigos atsargų likučiai ir parduotų prekių savikaina, jei naudotumėte vidutinių kainų metodo, nuolat apskaitomų atsargų ir periodiškai apskaitomų atsargų būdus.

1.3  Pratimas

          UAB “Vinis” prekiauja vinimis.2002 m.sausio 1 d. atsargų likutis buvo 258 kg. po 3 Lt. Per sausio mėnesį įmonė įsigijo 21 kg vinių po 3 Lt. Parduodavo vinis stabilia kaina po 5 Lt už kilogramą.Per sausio mėnesį pajamos už parduotas vinis sudarė 711 Lt. Pasibaigus mėnesiui, direktorių taryba operatyviai norėjo sužinoti apie sausio mėnesį uždirbtą bengrąjį pelną. Todėl iš pateiktų duomenų pabandykite įvertinti atsargas sausio 31 d., panaudodami bendrojo pelno ir mažmeninių kainų metodus. Kokį gausite pelną iš vinių pardavimo..








Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 343
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site