Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

DARBO APMOKĖJIMO PROCESAS, JO TEISINIS PAGRINDIMAS

Apskaitos



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE



DARBO APMOKĖJIMO PROCESAS, JO TEISINIS PAGRINDIMAS

Rinkos ekonomikos s¹lygomis žmogaus darbo jėga yra perkama ir parduodama. Kapitalo savininkas, pasisamdźs (nusipirkźs) darbo jėg¹, naudoja j¹ ūkinėje veikloje ir už tai moka samdomam darbuotojui darbo užmokestį. Darbo užmokestis yra darbo jėgos kaina, kuri priklauso nuo subjektyvių ir objektyvių veiksnių.



Yra dvi darbo apmokėjimo formos:

o       Laikinė darbo užmokesčio forma – taikoma tuomet, kai neįmanoma išmatuoti darbuotojo pagamintos produkcijos kiekio. Čia darbo kainos matavimo vienetas yra darbo valandos kaina.

o       Vienetinė darbo užmokesčio forma – taikoma, kada galima tiksliai apskaičiuoti pagamintų prekių ar atliktų operacijų kiekį. Čia mato vienetas yra nustatyta išdirbio norma.

Darbo užmokestis atlieka dvi pagrindines funkcijas – reprodukcinź ir skatinam¹j¹. Reprodukcinė funkcija slypi tame, kad darbo užmokestis turi užtikrinti darbo jėgos reprodukavim¹, t.y. jos atgaminim¹ konkrečiomis visuomenės egzistencijos s¹lygomis. Tuo tarpu žmogaus poreikių patenkinimas iš darbo užmokesčio lėšų bus socialiai pagrįstas tik tuomet, kai jis skatins darbuotojus geriau dirbti, tobulinti savo sugebėjimus. Todėl skatinamoji funkcija reikalauja aiškios ir įmonės darbuotojams suprantamos darbo apmokėjimo sistemos.

Galima būtų išskirti tokius darbo apmokėjimo proceso etapus:

Darbo sutartyje apibrėžiamos darbo apmokėjimo s¹lygos, t.y. už k¹, kada ir kaip bus mokamas atlyginimas.

Nustatoma   darbo jėgos kaina ( pagal darbo valandos kain¹ arba išdirbio norm¹).

Nustatomas faktiškai dirbtas darbo laikas ir darbo įvykdymo kokybė.

Apskaičiuojamas darbo užmokestis ir išskaičiuojami mokesčiai, susijź su darbo apmokėjimu.

Išmokamas realus atlyginimas darbuotojui.

Lietuvos Respublikoje visus darbinius santykius reglamentuoja Darbo kodeksas. Jis yra priimtas LR Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu, 2002.06.04 Nr. IX-926.

Darbo kodekse numatyta, kad pagrindiniai darbo santykius, tuo pačiu ir darbo apmokėjim¹, reglamentuojantys šaltiniai yra: LR Konstitucija, LR tarptautinės sutartys ir darbo kodeksas.

Teigiama, kad asmenys teisź į darb¹ įgyvendina tiesiogiai sudarydami darbo sutartis su darbdaviais arba tarpininkaujant įdarbinimo tarnyboms. Tai reiškia, kad darbuotojo priėmimas į darb¹ prasideda nuo darbo sutarties su būsimu darbdaviu pasirašymo.

Darbo sutartis – tai susitarimas tarp dviejų šalių, t.y. darbuotojo ir darbdavio, kuriuo abi pusės viena kitai įsipareigoja ir kuriame yra apibrėžiamos šalių teisės ir pareigos.

Darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, kvalifikacijos ar specialybės darb¹ ir eidamas tas pareigas paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje numatyt¹ darb¹, užtikrinti normalias darbo s¹lygas, nustatytas darbo įstatymuose ir kituose teisės aktuose, ir mokėti sulygt¹ atlyginim¹.

Darbo sutartis turi būti sudaroma dviem egzemplioriais – po vien¹ kiekvienai šaliai- pagal pavyzdinź form¹. Ji laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl darbo sutarties s¹lygų ir tai užtvirtina savo parašais sutartyje. Už tinkam¹ darbo sutarties sudarym¹ atsako darbdavys.

Priėmimo į darb¹ apribojimus gali nustatyti tik įstatymai.

Darbo sutartys gali būti tokių rūšių:

Neterminuotos

Terminuotos, laikinės, sezoninės

Antraeilių pareigų arba dėl papildomo darbo

Kitos.

Kodekse yra apibrėžtas darbo laikas ir poilsio laikas.

Darbo laikas – tai laikas, kada darbuotojas privalo atliko jam pavest¹ darb¹. Jis negali viršyti 40 valandų per savaitź, aštuonių darbo valandų per dien¹, išskyrus kitus įstatymo numatytus atvejus.

Poilsio laikas – tai laisvas nuo darbo laikas (pertraukos, švenčių dienos ir pan.).

Darbuotojams yra suteikiamos atostogos – kasmetinės arba tikslinės.

Kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, kuris suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigr¹žinti, paliekant darbo viet¹ (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį.

Kasmetinės atostogos yra suteikiamos už kiekvienus darbo metus tais pačiais kalendoriniais darbo metais. Jos gali būti minimalios (28 k.d.), pailgintos (35 arba 58 k.d.) ir papildomos.

Kasmetinių atostogų metu yra mokamas vidutinis darbo užmokestis. Atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus nutraukiant darbo sutartį, kada išmokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, bet viena iš dalių negali būti trumpesnė kaip 14 dienų.

Tikslinės atostogos – tai nėštumo ir gimdymo; vaiko iki jam sueis 3 metai, priežiūros; mokymosi; kūrybinės; nemokamos; valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti.

Darbo užmokestis – tai atlyginimas už darb¹, darbuotojo atliekam¹ pagal darbo sutartį. Tai darbo įvertinimas pinigais

Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir papildomus darbo užmokesčius, kuriuos darbdavys išmoka darbuotojui už atlikt¹ darb¹ ir jis yra mokamas pinigais.

Darbo užmokestis priklauso nuo tokių veiksnių, kaip:

o       atliekamo darbo kiekio ir kokybės;

o       nuo įmonės, kurioje dirba asmuo, ūkinės padėties ir veiklos rezultatų;

o       nuo darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje.

Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį arba darbuotojo raštišku sutikimu – kart¹ per mėnesį.

Darbuotojui mokamas mėnesinis atlyginimas negali būti mažesnis už Vyriausybės nustatyt¹ minimali¹ mėnesinź alg¹. Šiuo metu minimalus mėnesinės algos dydis yra 500 Lt.

Už viršvalandžius ir darb¹ naktį turi būti mokamas ne mažesnis kaip pusantro karto(1,5)didesnis nustatytas valandinis atlyginimas (mėnesinė alga).

Už darb¹ poilsio ir švenčių dienomis – ne mažiau kaip dvigubai didesnis valandinis atlyginimas. Darbuotojo prašymu tai galima kompensuoti ir suteiktomis papildomomis poilsio dienomis.

Jeigu dėl darbuotojo kaltės yra padaroma žala įmonei, tai darbuotojo padaryta žala gali būti išskaitoma iš jo darbo užmokesčio neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.

Išmokant darbo užmokestį, kiekvienam darbuotojui turi būti įteikiamas atsiskaitymo lapelis, kuriame turi būti nurodytos priskaičiuotos, išskaičiuotos ir išmokėtos sumos.

Jeigu yra nustatomos naujos darbo apmokėjimo s¹lygos, darbdavys privalo raštu apie tai pranešti darbuotojui ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų įsigaliojimo.

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvark¹ numato LR Vyriausybės nutarimas Nr.650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“, 2003.05.27.

Šis nutarimas nustato vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavim¹, kai darbuotojui yra apmokama už kasmetines atostogas, kai darbuotojas yra atitraukiamas nuo darbo (įstatymo numatytais atvejais), jam išmokama išeitinė išmoka ir kitos įstatymų nustatytos išmokos.

Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma

pagrindinis darbo užmokestis už atlikt¹ darb¹;

padidintas apmokėjimas už viršvalandžius, darb¹ naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir kitais darbo sutartyje numatytais atvejais;

priedai, priemokos ir kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytu sutartyje

premijos (mėnesio, ketvirčio ar už metų rezultatus); vienkartinės piniginės išmokos, skirtos darbuotojų skatinimui;

skirtumas tarp anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio, kuris mokamas darbuotojams įstatymų numatytais atvejais.

Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma

apmokėjimas už laik¹, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių nedirbo įmonėje (darbo užmokestis už kasmetines atostogas, už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir pan.);

išeitinė išmoka; kompensacija už nepanaudotas atostogas; pašalpos (bedarbio ir kt.);

atlyginimas už darbuotojams padaryt¹ žal¹, susijusi¹ su jų darbu (suluošinimas, kitoks sveikatos sužalojimas);

kompensacija priimant arba perkeliant į darb¹ kitoje vietoje;

dienpinigiai ir kitos komandiruočių išlaidos;

kitos išmokos, numatytos teisės aktuose.

Skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį laikomasi tokių prielaidų

Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš t¹ mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Jeigu atleidžiamo iš darbo darbuotojo paskutinė darbo diena sutampa su paskutine mėnesio diena, tada jo prašymu, šis mėnuo gali būti įtraukiamas į 3 paskutinių mėnesių laikotarpį.

Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip:

Skaičiuojamo laikotarpio darbo užmokestis / Faktiškai dirbtų per t¹ laikotarpį dienų skaičius (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas)

Vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip:

Skaičiuojamo laikotarpio darbo užmokestis / Faktiškai dirbtų per t¹ laikotarpį valandų skaičius (įskaitant viršvalandžius)

Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas taip:

Vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis  dauginamas iš darbo dienų skaičiaus, tenkančio atostogų laikotarpiui.

Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiuojama taip:

Nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.

Apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį yra išskaitomi tam tikri mokesčiai, tai:

valstybinio socialinio draudimo įmokos

gyventojų pajamų mokestis

įmokos į garantinį fond¹.

Šie mokesčiai tam tikromis dalimis pasiskirsto tarp darbdavio ir darbuotojo, t.y. vienus mokesčius, susijusius su darbo apmokėjimu, sumoka darbdavys, o kitus pats darbuotojas.

Valstybinio socialinio draudimo įmokos pasiskirsto taip: 31 % moka darbdavys įmonės s¹skaita, o 3 % pats darbuotojas iš savo priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Pajamų mokestis (15 % arba 33 %) yra išskaitomas iš darbuotojo atlyginimo, bet jį sumoka įmonė, kuri išskaičiuoja šį mokestį.

Įmokas į garantinį fond¹ 0.2 % priskaičiuoja ir moka įmonė savo s¹skaita.

Šių mokesčių esminius bruožus nustatysime apžvelgdami Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo santraukas.

Gyventojų pajamų mokesčio pagrindinės nuostatos

LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Nr. IX-1007, 2002-07-02

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvark¹.

2. Šis Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo s¹vokos

1. Lietuvos Respublikos teritorija (toliau – Lietuva) – Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinź teisź Lietuvos Respublika turi teisź tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius.

2. Gyventojas – nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas.

<>

5. Honoraras – atlyginimas už autorine licencine sutartimi suteikt¹ teisź panaudoti kūrinį, atlyginimas už suteiktas gretutines teises, taip pat atlyginimas už licencine sutartimi suteikt¹ teisź naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, atlyginimas už suteikt¹ informacij¹ apie gamybinź, prekybinź ar mokslinź patirtį (know-how), taip pat kompensacija už autorių arba gretutinių teisių pažeidim¹.

<>

7. Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tźstinį laikotarpį:

1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant t¹, kuria verčiamasi turint verslo liudijim¹;

2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant t¹, kuria verčiamasi turint verslo liudijim¹;

3) savarankiška sporto veikla;

4) savarankiška atlikėjo veikla.

8. Sporto veikla – sportininko (gyventojo, kuris atlieka tam tikr¹ fizinź ar protinź veikl¹, grindžiam¹ tam tikromis taisyklėmis ir organizuojam¹ tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla.

9. Atlikėjo veikla – atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo) rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla. Atlikėjais nelaikomi gyventojai, dalyvaujantys kūrinio sukūrime arba rengimosi viešam pasirodymui procese, tačiau nedalyvaujantys kūrinį viešai atliekant ar viešai pasirodant.

10. Kūryba – kūrinių, kurie gali būti autorių teisių objektas, kūrimas ir turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimas.

11. Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su prekių, kuriomis šis instrumentas grindžiamas, verte arba kaina, taip pat finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu kintamuoju.

<>

14. Pajamos – pozityviosios pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduot¹ ar kitaip perleist¹, investuot¹ turt¹ ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus:

1) dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui nemokamai išduotas akcijas arba anksčiau išleistų akcijų nominalios vertės padidinimo sum¹, taip pat pajaus vertės ar dalies padidinimo sum¹ dėl pagrindinio kapitalo didinimo pajininkams ir nariams proporcingai jų turimai pajų vertei ar daliai;

2) nekilnojam¹jį daikt¹, susigr¹žint¹ pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojam¹jį turt¹ atkūrimo įstatym¹, bei atkurtas santaupas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatym¹;

3) asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmź atitinkančiais santykiais, gyventojui nemokamai suteiktus naudotis (neperdavus nuosavybės) darbo drabužius, avalynź, darbo įrankius, įrang¹ ir kitas darbo priemones, jeigu su šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitomis darbo priemonėmis atliekamos darbo funkcijos;

4) gyventojo, įsiregistravusio pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, apskaičiuot¹ pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sum¹ už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas;

5) sumas (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmź atitinkančiais santykiais, kompensuojamas gyventojo išlaidas), skirtas nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti, jeigu šios išlaidos susijusios su gyventojo darbo, įskaitant savanorišk¹ darb¹, organizuojam¹ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, funkcijomis arba individualia veikla;

6) vieneto reklaminio renginio ar akcijos arba reprezentacijos metu gyventojų gaut¹ naud¹, jeigu neįmanoma nustatyti atskiro reklaminio renginio, akcijos ar reprezentacijos dalyvio gautos individualios naudos. Vieneto renginys ar akcija laikoma reklaminiu, jeigu jis skirtas informacijai, susijusiai su vieneto veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti, esamiems ar potencialiems pirkėjams informuoti. Vieneto reprezentacija – vieneto savo lėšomis organizuojama priemonė naujiems verslo ryšiams sukurti arba esamiems pagerinti su kitais vienetais arba gyventojais, išskyrus reprezentacij¹ organizuojančio vieneto darbuotojus, šio vieneto dalyvius bei kontroliuojamus ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius gyventojus;

<>

15. Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tiksl¹ naud¹ duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.

<>

19. Susijź asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kuri¹ ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dien¹ jie yra:

1) gyventojas, esantis vieneto dalyviu, ir tas vienetas arba

2) gyventojas, esantis vieneto valdymo organų nariu, ir tas vienetas, arba

3) gyventojas, kurio sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis yra vieneto valdymo organų narys, ir tas vienetas, arba

4) gyventojas ir jo sutuoktinis, sužadėtinis, sugyventinis, taip pat gyventojas ir su juo giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio) susijź asmenys, taip pat gyventojas ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio), taip pat gyventojas ir jo testamentiniai įpėdiniai, arba

5) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir kiekvienas iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) tame vienete, arba

6) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir kiekvienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus to vieneto akcijų (dalių, pajų) kartu su kitais asmenimis (sutuoktiniais, sužadėtiniais, sugyventiniais, asmenimis, susijusiais giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio), taip pat jo giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiais (iki antrojo laipsnio), testamentiniais įpėdiniais), arba

7) gyventojas ir jo nuolatinė bazė.

20. Tikroji rinkos kaina – suma, už kuri¹ gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

<>

24. Vieneto dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisź į vieneto turt¹, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turt¹, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.

25. Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat užsienio vieneto filialas arba atstovybė, įsteigti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir nesantys to užsienio vieneto nuolatine buveine.

<>

28. Turtas – kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ir išvestinės finansinės priemonės, kitas nematerialus turtas.

29. Individualios veiklos turtas – turtas, kurį gyventojas naudoja tik savo individualiai veiklai, išskyrus individuali¹ veikl¹, kuria verčiamasi turint verslo liudijim¹, individuali¹ sporto, atlikėjų veikl¹.

30. Nuolatinė gyvenamoji vieta – bet kokia vieta, kurioje fizinis asmuo turi galimybź gyventi ir kuri¹ jis įkuria, išlaiko ir naudojasi.

31. Darbo santykiai arba jų esmź atitinkantys santykiai – santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo s¹lygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.

32. Kitos šiame Įstatyme vartojamos s¹vokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).

3 straipsnis. Pajamų mokesčio mokėtojai

Pajamų mokestį moka pajamų gavźs gyventojas

<>

5 straipsnis. Pajamų mokesčio objektas

1. Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.

2. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodyt¹ atvejį.

3. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, jeigu šis gyventojas:

1) laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 arba 4 punktus ar 3 dalį ir

2) yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, ir

3) tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu jis pajamų mokesčio arba jam analogiško mokesčio tikslais yra laikomas nuolatiniu gyventoju tos užsienio valstybės, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis bei apie šį fakt¹ mokesčio administratorių informuoja tos kitos valstybės kompetentingas asmuo.

<>

6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai

1. Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas šioms pajamoms:

1) pajamoms iš paskirstytojo pelno, jei jos gaunamos iš Lietuvos vieneto arba iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų užsienio valstybėse arba zonose, įtrauktose į finansų ministro pagal Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatas tvirtinam¹ s¹raš¹, ir palūkanoms;



2) jūrininkų, įrašytų į laivo, plaukiojančio ne su Lietuvos valstybės ar Europos S¹jungos valstybės narės vėliava, įgulos narių s¹raš¹, už darb¹ laivo reiso metu gautoms pajamoms, kaip jos apibrėžtos šio Įstatymo 14 straipsnyje;

3) sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;

4) atlikėjų pajamoms, gautoms iš atlikėjo veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;

5) honorarui;

6) gautoms pagal autorinź sutartį pajamoms iš kūrybos (įskaitant gautas vykdant tokio pobūdžio individuali¹ veikl¹, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);

7) pajamoms, gautoms iš turto nuomos (įskaitant gautas vykdant tokio pobūdžio individuali¹ veikl¹, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);

8) pajamoms, gautoms iš šios dalies 3–7 punktuose nenurodytos individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai;

9) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms;

10) pensijų išmokų, gautų bet kuriuo Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatyme (toliau – Pensijų fondų įstatymas) numatytu būdu, daliai, lygiai sumokėtoms pensijų įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas į šį fond¹, jei pensijų programos dalyvis pagal Pensijų fondų įstatym¹ yra įgijźs teisź į pensijos išmokas;

11) išmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, daliai, lygiai sumokėtoms pagal ši¹ sutartį įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmok¹ gaunantis gyventojas yra sulaukźs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondų įstatymo nuostatas;

12) gr¹žinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutraukt¹ gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos gr¹žinamos gyventojui, kuris yra sulaukźs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondo įstatymo nuostatas;

13) gr¹žinamoms gyventojo sumokėtoms pensijų įmokoms į pensijų fond¹, įsteigt¹ pagal Pensijų fondų įstatym¹, gyventojui išstojus iš pensijų programos ir neperėjus į kit¹ pensijų program¹, jeigu išstojama iš pensijų programos ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo pensijos sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos gr¹žinamos gyventojui, kuris yra sulaukźs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondo įstatymo nuostatas.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytoms pajamoms taikomas 33 procentų pajamų mokesčio tarifas.

4. Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijim¹, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

7 straipsnis. Mokestinis laikotarpis

1. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.

<>

8 straipsnis. Pajamų pripažinimas

1. Pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu.

2. Pajamų, išskyrus pozityvi¹sias pajamas, gavimo momentu laikomas momentas:

1) kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos. Jeigu pajamos gautos užsienio valstybėje, faktiškai gautomis pajamomis laikoma visa pajamų suma, neatsižvelgiant į toje valstybėje nuo tų pajamų išskaičiuot¹ ir (arba) sumokėt¹ pajamų ar jam tapataus mokesčio sum¹, arba

2) kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei pagal šį Įstatym¹ prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui.

3. Mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma to mokestinio laikotarpio gruodžio 31 diena.

<>

16 straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka

1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinam¹sias pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama:

1) neapmokestinamosios pajamos;

2) pajamos, gautos iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijim¹;

3) leidžiami atskaitymai, susijź su individualios veiklos pajamų gavimu, – šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka;

4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka;

neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinam¹sias pajamas, arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinam¹sias pajamas, arba jo dalis (šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka;

6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinam¹sias pajamas) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

<>

17 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos

1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios:

1) pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijźs darbo santykiais ar jų esmź atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias išmoka asmuo, susijźs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmź atitinkančiais santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams);

2) pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas;

3) pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos iš lėšų, sukauptų iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias gauna gyventojai, susijź su šiais vienetais darbo arba jų esmź atitinkančiais santykiais, ir kurios nėra nurodytos kituose šios dalies punktuose;

4) pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos remiantis valstybės arba savivaldybių institucijų sprendimais;

5) Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidim¹, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmź atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas;

6) kompensacijos, mokamos už žal¹ ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba buvusio politinio persekiojimo;

7) ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti;

8) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama tik įvykus draudiminiam įvykiui;

9) iš Lietuvos Respublikoje įsteigto pensijų fondo gauta pensijų išmokų dalis, viršijanti sumokėtas pensijų įmokas į šį fond¹, jei pensijos sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba pensijų programos dalyvis pagal Pensijų fondų įstatym¹ yra įgijźs teisź į pensijos išmokas;

10) gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukźs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondų įstatymo nuostatas;

11) pensijos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš užsienio valstybių valstybinių fondų;

12) iš gyvybės draudim¹ vykdančios draudimo įmonės gauti pensijų anuitetai;

13) palūkanos, gautos už suteiktas paskolas (išskyrus paskolas, kurias vieneto dalyvis suteikia vienetui arba gyventojas suteikia asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmź atitinkančiais santykiais, jeigu už šias paskolas vienetas arba asmuo, susijźs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmź atitinkančiais santykiais, vieneto dalyviui arba gyventojui moka palūkanas, viršijančias tikr¹j¹ rinkos kain¹), jeigu paskolos bus pradėtos gr¹žinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos;

14) palūkanos už vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmź atitinkančiais santykiais, išleistus vertybinius popierius, jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijźs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmź atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių vertybinių popierių išleidimo dienos;

15) palūkanos, mokamos gyventojams, dalyvaujantiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytoje taupymo programoje;

16) palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių vertybinius popierius;

17) palūkanos už Lietuvos banko licencijas turinčiose banko ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius;

18) pajamos, gautos kaip labdara Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) nustatyta tvarka;

19) paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių); taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 24 pagrindinių NPD;

20) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 21 ir 23 punktuose nenurodyt¹ turt¹, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 24 pagrindinių NPD per mokestinį laikotarpį;

21) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojam¹jį daikt¹, teisiškai įregistruot¹ Lietuvoje, arba nekilnojam¹jį daikt¹, esantį Lietuvoje, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;

22) pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. Ši lengvata netaikoma, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;

23) pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties emitento tos pačios rūšies ir klasės vertybinių popierių, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ankščiausiai įsigyti vertybiniai popieriai) ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kuriame vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų). Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šių akcijų emitentui, taip pat tais atvejais, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;

24) pajamos, gautos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos, taip pat užaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje;

25) ūkininko ir ūkio narių gautos pajamos už ūkininko ūkyje, įregistruotame Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – Ūkininko ūkio įstatymas) nustatyta tvarka, vykdom¹ žemės ūkio veikl¹;

26) teismų priteistos ir pagal vykdomuosius dokumentus išieškotos sumos materialinei ir moralinei žalai atlyginti, taip pat išlaidų, susijusių su socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas;

27) teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas;

28) mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos;

29) mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijų mokėjimas yra numatytas šių vienetų veikl¹ reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu stipendijos gavėjas nėra stipendij¹ mokančio vieneto dalyvis, darbuotojas arba šio vieneto dalyvio arba darbuotojo šeimos narys, ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba numatomais atlikti darbais, suteiktomis arba numatomomis suteikti paslaugomis;

30) valstybės stipendija;

31) premijos, skirtos konkurso tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų, iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos administracinio padalinio, vietos valdžios biudžetų, taip pat premijos skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimais, bei premijos profesionalaus meno konkursų nugalėtojams, skiriamos meno kūrėjų organizacijų sprendimais iš šių organizacijų lėšų;

32) sporto varžybų prizas, jeigu šį priz¹ įsteigia ir skiria olimpiniai (parolimpiniai) komitetai, tarptautinės sporto šakų federacijos (s¹jungos, asociacijos) ar šių federacijų (s¹jungų, asociacijų) nariai, Lietuvos sporto šakų federacijos (s¹jungos, asociacijos), taip pat vardinės dovanos, dovanojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

33) loterijų laimėjimai, jeigu juos išmoka vienetai, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka moka mokestį nuo loterijų apyvartos;

34) iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmź atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų vertė, neviršijanti 2 pagrindinių NPD;

35) šios dalies 32 ir 33 punktuose nenurodyti 2 pagrindinių NPD vertės neviršijantys sporto varžybų ir kiti prizai ir laimėjimai, jeigu jie iš to paties asmens gaunami ne daugiau kaip 6 kartus per mokestinį laikotarpį;

36) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka politinės kampanijos metu gautos ir šiai kampanijai panaudotos aukos ir dovanos;

37) religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) išlaikymas;

38) komercinio kredito palūkanos, kurios numatytos atsiskaitym¹ už žemės ūkio produkcij¹ reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;

39) neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno, neviršijančios 12 pagrindinių NPD per mokestinį laikotarpį;

40) jūrininkų, įrašytų į laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės ar Europos S¹jungos valstybės narės vėliava, įgulos narių s¹raš¹, už darb¹ laivo reiso metu gautos pajamos, kaip jos apibrėžtos šio Įstatymo 14 straipsnyje;

41) pagal Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio nuostatas darbuotojo naudai darbdavio mokamos gyvybės draudimo įmokos ir pensijų įmokos į asmeninź pensijų programų s¹skait¹ Lietuvos Respublikoje įsteigtame pensijų fonde;

42) gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos ir pensijų įmokos į Lietuvos Respublikoje įsteigtus pensijų fondus.

<>

19 straipsnis. Parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su tuo turto pardavimu ar kitokiu perleidimu susijusios išlaidos

1. Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turt¹, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta:

turto įsigijimo kaina;

sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susijź su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.

2. Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turt¹, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusius su šio turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugr¹žint¹ dalį) atlikto turto rekonstravimo išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir rekonstravimo išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugr¹žint¹ dalį).

3. Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, – atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Mokesčių, rinkliavų sumokėjimas turi būti pagrįstas šių sumų sumokėjim¹ patvirtinančiais atitinkamais dokumentais.

4. Šio Įstatymo 11 straipsnyje nurodytu atveju parduotų akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi:

1) visų gyventojo į vieneto kapital¹ įneštų už šio Įstatymo 11 straipsnio nustatytu atveju parduodamas akcijas (dalis, pajus) įnašų vertei. Įnašų vertė yra lygi jų vertei įnešimo metu, įskaitant turto (jei įnašas buvo įneštas turtu) vertės padidėjim¹ dėl turto indeksavimo arba perkainojimo, jeigu jį atlikti vienet¹ įpareigojo Lietuvos Respublikos teisės aktai, ir (arba)

2) akcijų (dalių, pajų) įsigijimo antrinėje rinkoje kainai, kai akcijos (dalys, pajai) buvo įsigytos antrinėje rinkoje.

5. Kai gyventojas parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn akcijas (dalis, pajus), šio Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 7 ir 8 punktų nurodytais atvejais gautas mainais į įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus), parduodamų ar kitaip perleidžiamų nuosavybėn akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi turėtų įsigyjamojo vieneto akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kainai, buvusiai prieš pat perduodant mainais šias akcijas (dalis, pajus).

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisź nustatyti ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles.

20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis

1. Pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – pagrindinis NPD) – 290 litų per mėnesį.

2. Šiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomi individualūs neapmokestinamieji pajamų dydžiai (jeigu gyventojas atitinka ne vien¹ iš 1–3 punktuose nustatytų kriterijų, taikomas didžiausias individualus NPD):

1) I grupės invalidams – 430 litų per mėnesį;

2) II grupės invalidams – 380 litų per mėnesį;

3) asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, – 430 litų per mėnesį, be to, už ketvirt¹ ir kiekvien¹ paskesnį vaik¹ (įvaikį) NPD didinamas 46 litais.

3. NPD indeksuojami mokestiniam laikotarpiui pasibaigus taikant metinį vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeks¹, jeigu jis didesnis kaip 1. Indeksuoti NPD taikomi pajamoms, gautoms nuo einamojo mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 1 dienos. Indeksuoti NPD skelbiami Finansų ministerijos pranešimu.

4. NPD taikomas apskaičiuojant nuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinam¹sias pajamas. Apskaičiuojant nenuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinam¹sias pajamas, pagrindinis NPD taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmź atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, gautoms iš šaltinio, kuris yra Lietuvoje.

5. NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas, kai gyventojas pateikia laisvos formos prašym¹ vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmź atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje.

6. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vien¹ ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, už kiekvien¹ auginam¹ vaik¹ (įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD), kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD.

7. Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas toje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmź atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur taikomas NPD, dalijant PNPD sum¹ kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusź. Jeigu gyventojas augina vaikus (įvaikius) vienas, tokiam gyventojui taikomas visas PNPD.

8. Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmź atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmź atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvien¹ mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant t¹ mokestinio laikotarpio mėnesį galiojantį NPD ir pagal jį apskaičiuot¹ PNPD.

9. Atsiradus arba pasibaigus teisei į individualų NPD, PNPD ar didesnį PNPD, šie dydžiai pradedami arba nustojami taikyti nuo kit¹, negu atsirado arba pasibaigė teisė į juos, mėnesį gautų pajamų.

10. Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD) nustatomas sudedant tam gyventojui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių NPD ir jo sutuoktiniui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių NPD, netaikytus apskaičiuojant to sutuoktinio apmokestinam¹sias pajamas, ir atimamas bendrai iš visų mokestinio laikotarpio pajamų apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinam¹sias pajamas. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.

11. Metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MPNPD) nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD ir atimamas bendrai iš visų mokestinio laikotarpio tėvų (įtėvių) pajamų apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinam¹sias pajamas. MPNPD tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MPNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.

12. Neigiamas skirtumas, susidarźs iš pajamų atėmus NPD ir PNPD (ar MNPD ir MPNPD), negr¹žinamas ir į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliamas.

21 straipsnis. Iš pajamų atimamos gyventojo patirtos išlaidos

1. Iš pajamų gali būti atimamoms šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos:

1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;

2) savo ir sutuoktinio naudai sumokėtos pensijų įmokos į Lietuvos Respublikoje įsteigtus pensijų fondus;

3) palūkanos už paimt¹ kredit¹ gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, sumokėtos banko, kitoms kredito įstaigoms arba finansų ministro s¹raše nurodytiems užsienio valstybių fondams ir valstybinėms finansinėms institucijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės, taip pat palūkanos, sumokėtos finansų įmonei už gyvenamojo būsto finansinź nuom¹ (lizing¹);

4) už studijas (kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros bei meno aspirantūros studijos) studijuojančių nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtos sumos. Jei už studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį gr¹žinta šios paskolos dalis.

2. Tais atvejais, kai ne vyresnis kaip 26 metų studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas nėra pajamų mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti sumokėtas už studijas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, išlaidas, šias išlaidas laikantis minėto punkto nuostatų gali iš savo pajamų atimti vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.

3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.

4. Išlaidos atimamos tik iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį pateikiant metinź pajamų mokesčio deklaracij¹.

<>

22 straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvark¹

1. Pagal mokesčio mokėjimo tvark¹ gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B.

2. A klasės pajamoms priskiriamos:

1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinź buveinź bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinź bazź gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus bei šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinź buveinź bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinź bazź gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos, taip pat ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduot¹ ar kitaip perleist¹ nuosavybėn kilnojam¹jį daikt¹, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, arba nekilnojam¹jį daikt¹, esantį Lietuvoje, taip pat priskiriamos A klasės pajamoms, ir

2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmź atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.

3. B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.



23 straipsnis. Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka

1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individuali¹ veikl¹ per nuolatinź bazź, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvark¹ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžet¹ šio Įstatymo nustatyt¹ pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmź atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkam¹ mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinź šios išmokos dalį (nuo bendros už t¹ mėnesį išmokėtų dalių sumos). Jeigu paskutinė išmokos už atitinkam¹ mokestinio laikotarpio mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per t¹ mėnesį išmokėtų dalių sumos.

2. Kai gyventojas pateikia laisvos formos prašym¹ mokestį išskaičiuojančiam asmeniui dėl NPD taikymo, tai jam priklausantis NPD atimamas skaičiuojant apmokestinam¹sias pajamas.

3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individuali¹ veikl¹ per nuolatinź bazź, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvark¹ priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išskaičiuot¹ pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžet¹ ne vėliau kaip kit¹ darbo dien¹ po minėtų išmokų išmokėjimo dienos. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmź atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkam¹ mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuot¹ pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžet¹ ne vėliau kaip kit¹ darbo dien¹ po paskutinės išmokos dalies išmokėjimo. Jeigu paskutinė išmokos už atitinkam¹ mokestinio laikotarpio mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, laikoma, kad pajamų mokestis turėjo būti išskaičiuotas ir sumokėtas ne vėliau kaip kit¹ darbo dien¹ po tos dienos, kuri¹ buvo išmokėta paskutinė per t¹ mėnesį išmokos dalis.

24 straipsnis. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos

1. Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjźs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvark¹ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuot¹ ir sumokėt¹ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas.

2. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra ketvirtinės. Ketvirtinė deklaracija, kurioje deklaruojama kiekvienam gyventojui per t¹ kalendorinį ketvirtį išmokėtų išmokų, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvien¹ mokestinio laikotarpio ketvirtį iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 25 dienos.

3. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijų formas, deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvark¹ nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinźs su finansų ministru.

25 straipsnis. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka

1. Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvark¹ priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.

2. Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvark¹ priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

<>

27 straipsnis. Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimas, deklaravimas, sumokėjimas, permokos gr¹žinimas ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas

1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavźs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvark¹ priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliot¹ asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinź pajamų mokesčio deklaracij¹ už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuot¹ pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu laikotarpiu gavo pajamų, kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomi skirtingi pajamų mokesčio tarifai, tai apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį:

1) 15 procentų tarifas taikomas tai apmokestinamųjų pajamų daliai, kuri yra proporcinga pajamų, kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomas šis tarifas, daliai visose nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamose iš jų atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas pajamų sumas;

2) 33 procentų tarifas taikomas šios dalies 1 punkte nenurodytai apmokestinamųjų pajamų daliai.

3. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, metinės pajamų mokesčio deklaracijos turi teisź neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:

1) nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti MNPD ar MPNPD ir (arba) šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir

2) per atitinkam¹ mokestinį laikotarpį gavo tik A klasės pajamų.

4. Ūkininkas ir ūkio nariai per mokestinį laikotarpį gavź pajamų už ūkininko ūkyje, įregistruotame Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdom¹ žemės ūkio veikl¹ privalo pateikti metinź pajamų mokesčio deklaracij¹ nepaisant šio straipsnio 3 dalyje nustatytų išimčių.

5. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavźs pajamų iš veiklos, kuria vertėsi turėdamas verslo liudijim¹ (-us), privalo pateikti metinź pajamų mokesčio deklaracij¹.

6. Metinės pajamų mokesčio deklaracijos form¹, jos užpildymo ir pateikimo tvark¹ nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinźs su finansų ministru.

7. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinź pajamų mokesčio deklaracij¹, pajamų mokesčio skirtum¹ tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžet¹ iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

<>

32 straipsnis. Pajamų mokesčio nuo kai kurių turto pardavimo pajamų perskaičiavimas

1. Gyventojas, gavźs pajamų iš Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų nuolatines buveines arba iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines bazes už kilnojamojo daikto, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, arba nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvoje, pardavim¹ arba kitokį perleidim¹ nuosavybėn, nuo kurių šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka buvo išskaičiuotas pajamų mokestis, turi teisź kreiptis į mokesčio administratorių dėl pajamų mokesčio už parduot¹ daikt¹ perskaičiavimo, t. y. kad būtų apskaičiuojamas pajamų mokestis iš gautų pajamų atėmus šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatytas išlaidas.

2. Mokesčio administratorius perskaičiuoja pajamų mokestį tik tuo atveju, kai pateikiami šio Įstatymo 19 straipsnio reikalavimus atitinkantys išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

3. Prašymai perskaičiuoti pajamų mokestį pateikiami centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta ir su finansų ministru suderinta tvarka.

4. Mokesčio permoka gr¹žinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

<>

36 straipsnis. Atsakomybė

1. Jei gyventojas nesilaiko šio Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų dėl prašymo taikyti NPD pateikimo ir dėl to buvo sumokėtas per mažas pajamų mokestis, tai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka už šį pažeidim¹ atsako pats gyventojas.

2. Už šio Įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pagrindinės nuostatos

LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-2535, 2004-11-04.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktūr¹, jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybź.

2. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos S¹jungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo s¹vokos

1. Apdraustieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys ir (arba) už juos šias įmokas moka draudėjai.

2. Draudėjai – visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.

3. Draudiminis įvykis – juridinis faktas, dėl kurio atsiranda teisė į valstybinio socialinio draudimo išmok¹ įstatymų nustatyta tvarka.

4. Draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių šiame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų valstybinio socialinio draudimo pašalpos bei nedarbo valstybinio socialinio draudimo išmokos.

5. Kaupiamoji pensijų įmoka – valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos dalis, kaupiama pagal Pensijų kaupimo įstatym¹.

6. Pensijų išmokos – išmokos, nustatytos Pensijų kaupimo įstatyme, mokamos iš pensijų fonde asmens sukaupto pensijų turto.

7. Pensijų kaupimo bendrovės – pensijų fondų valdymo įmonė ar gyvybės draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduot¹ leidim¹ ar licencij¹ Lietuvos Respublikos teritorijoje verstis Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta pensijų kaupimo veikla.

8. Savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys).

<>

10. Valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau – socialinio draudimo įmokos) – apdraustųjų asmenų ir (arba) jų draudėjų mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos.

11. Valstybinio socialinio draudimo išmokos (toliau – socialinio draudimo išmokos) – įstatymų nustatytos socialinio draudimo išmokos, į kurias, įvykus draudiminiam įvykiui, įgyja teisź apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys.

12. Valstybinis socialinio draudimo fondas (toliau – Fondas) – šio įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie yra įtraukiami į apskait¹ nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete ir yra naudojami valstybiniam socialiniam pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti.

13. Valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraus­tiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos.

3 straipsnis. Socialinio draudimo rūšys

Šiuo įstatymu nustatomos tokios socialinio draudimo rūšys:

1) pensijų socialinis draudimas, kuriuo draudžiama pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;

2) ligos ir motinystės socialinis draudimas, kai draudžiama ligos ir motinystės, motinystės (tėvystės) išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme;

3) nedarbo socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nedarbo socialinio draudimo įstatyme;

4) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme;

5) sveikatos draudimas, kai draudėjas nuo darbo užmokesčio draudžia sveikatos priežiūros paslaugoms ir kompensacijoms, numatytoms Sveikatos draudimo įstatyme.

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami socialiniu draudimu pagal socialinio draudimo rūšis

1. Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai į notarus (asesoriai), taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir einantys narystės pagrindu renkam¹sias pareigas renkamose organizacijose, skiriami į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo užmokestį asmenys;

2) Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje), taip pat gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys.

2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1) vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Valstybės saugumo departamento sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai;

2) krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinź krašto apsaugos tarnyb¹ atliekantys statutiniai tarnautojai;

3) nesukakź senatvės pensijos amžiaus nedirbantys valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar profesinės karo tarnybos kariu, dirbančiu ar atliekančiu karo tarnyb¹ Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos;

4) Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyvi¹j¹ krašto apsaugos tarnyb¹.

3. Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatym¹, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sum¹, arba pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatym¹, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sum¹, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė. Tuo atveju, kai šioje dalyje išvardyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu papildomai pensijos daliai, jie gali draustis pensijų išmokoms, numatytoms Pensijų kaupimo įstatyme.

4. Pensijų socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai privalomai draudžiami:

1) asmenys, kurie vykdo individuali¹ veikl¹ turėdami verslo liudijim¹;

2) šeimos pasirinkimu motina (įmotė), tėvas (įtėvis), faktiškai auginantis vaik¹, arba vaiko globėjas, auginantys vaik¹ iki trejų metų;

3) tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai;

4) nesukakźs senatvės pensijos amžiaus vienas iš visiškos negalios invalido tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalid¹.

5. Tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu privalomai draudžiami gaunantys darbo užmokestį:

1) profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai bei asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti persikvalifikuoti, jų profesinio mokymo (praktikos) įstaigoje ar įmonėje metu;

2) asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, – jų darbo laiku;

3) nuteistieji laisvės atėmimu – jų darbo laiku.

6. Lietuvos Respublikos ar Europos S¹jungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų, gali savanoriškai draustis pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims bei ligos ir motinystės socialiniu draudimu ligos ir motinystės pašalpoms tuo laiku, kai jie nėra privalomai draudžiami šių rūšių socialiniu draudimu, arba įstatymų nustatyta tvarka privalomai draudžiami (draudžiasi) pensijų socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir sutarčių sudarymo tvark¹ nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

7. Asmenys, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisź jų pačių pasirinkimu kaupti pensijų socialinio draudimo įmokos dalį pensijų kaupimo bendrovėse pagal Pensijų sistemos reformos įstatym¹ ir Pensijų kaupimo įstatym¹.

<>

5 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė ir socialinio draudimo įmokų tarifai

1. Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai.

2. Asmenys, nurodyti 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte už save socialinio draudimo įmokas moka patys, o asmenys, nurodyti 4 straipsnio 3 dalyje, socialinio draudimo įmokas moka patys arba už juos moka jų draudėjai.

3. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2–4 punktuose, pagrindinei socialinio draudimo pensijos daliai draudžiami valstybės lėšomis. Asmenys, nurodyti 4 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktuose, draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų ir neturi prievolės draustis pensijų socialiniu draudimu pagrindinei pensijos daliai. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, draudžiami nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 pareiginės algos. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte, draudžiami valstybės lėšomis pagrindinei ir papildomai socialinio draudimo pensijos dalims nuo Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos.

4. Asmenys, turintys meno kūrėjo status¹ ir užsiimantys individualia veikla, kai jų pajamų metinė suma, apskaičiuota šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų, Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisź mokėti dalį socialinio draudimo įmokos socialinio draudimo pagrindinei pensijos daliai. Kita Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta socialinio draudimo įmokos dalis socialinio draudimo pagrindinei pensijos daliai dengiama valstybės lėšomis. Šias socialinio draudimo įmokas moka nurodyti asmenys ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.

5. Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti draudėjai.

6. Socialinio draudimo įmokų tarifai bei jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

7. Apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime, pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas pagal Pensijų sistemos reformos įstatym¹ nustatomas atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

6 straipsnis. Socialinio draudimo stažo nustatymas

1. Socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų į Fond¹ laikotarpį bei ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pašalpų bei nedarbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius. Savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo stažas nustatomas pagal laikotarpius, už kuriuos buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

2. Socialinio draudimo staž¹ atskiroms socialinio draudimo išmokoms gauti nustato atitinkamas socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys įstatymai.

7 straipsnis. Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos

1. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant:

1) apdraustajam apskaičiuot¹ pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atlikt¹ darb¹;

2) apdraustajam apskaičiuot¹ darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjim¹;

3) apdraustajam apskaičiuot¹ darbo užmokestį, nustatyt¹ Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme;

4) priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuotas 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims;

5) apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas bei atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas ar už prastovos laik¹;

6) premijas, pašalpas ir kitas išmokas (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytas išmokas).

2. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai skaičiuojamos nuo jų pasirinktos socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos. Ji negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų per kalendorinius metus.

<>

9 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų mokėjimas

1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fond¹ apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuri¹ apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje dat¹. Už asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, socialinio draudimo įmokas sumoka valstybės institucija, siunčianti valstybės tarnautoj¹ ar profesinės karo tarnybos karį dirbti ar atlikti karo tarnybos Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos. Socialinio draudimo įmokos mokamos iš valstybės institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.

2. Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas turi sumokėti t¹ dien¹, kuri¹ iš Lietuvos Respublikos kredito įstaigų gauna lėšas praėjusio mėnesio darbo užmokesčiui mokėti, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.

3. Žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai už samdomus darbuotojus socialinio draudimo įmokas į Fond¹ gali sumokėti iš anksto draudėjo ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus pasirašytose sutartyse nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Kalendoriniais metais gali būti pasirašyta tik atsiskaitymo už einamuosius kalendorinius metus sutartis.

4. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1 punkte nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius nuo individualios įmonės ar bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo valdybos teritorinio skyriaus s¹skait¹ nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas sumoka už verslo liudijimo galiojimo laik¹.

5. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos kart¹ per ketvirtį, ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos.

6. Asmenys, kurie verčiasi veikla įsigijź verslo liudijimus, išduotus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas už vis¹ verslo liudijimo galiojimo laikotarpį per 5 darbo dienas nuo verslo liudijimo įsigaliojimo ar jo galiojimo laiko pratźsimo. Asmenys, kurie verčiasi veikla įsigijź verslo liudijimus, išduotus ketvirčiui ar ilgesniam laikotarpiui, socialinio draudimo įmokas moka šio straipsnio 5 dalyje nustatytais terminais.

<>

10. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvark¹ nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

10 straipsnis. Pranešimų apie apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas pateikimas ir saugojimas

1. Socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai apskaičiuoti Fondo administravimo įstaigų informacinėje duomenų bazėje (registre) yra kaupiami duomenys apie draudėjus, apdraustuosius asmenis, socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvark¹ nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Draudėjai privalo pateikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas ir socialinio draudimo įmokas, kitus dokumentus, reikalingus socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Apyskaitų, ataskaitų ir kitų dokumentų formas, pateikimo terminus ir tvark¹ nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus apdraustųjų įskaitos informacinėje duomenų bazėje (registre).

11 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos

Socialinio draudimo išmokos – tai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.

<>

12 straipsnis. Teisė gauti informacij¹

1. Draudėjai, apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo išmokų gavėjai turi teisź gauti apie juos Fondo administravimo įstaigų informacinėje duomenų bazėje sukaupt¹ informacij¹.

2. Informacija apie draudėj¹, apdraust¹jį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėj¹ gali būti pateikta kitiems asmenims tik esant raštiškam draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokų gavėjo sutikimo nereikia. Informacijos pateikimo tvark¹ nustato Fondo valdyba.

<>

14 straipsnis. Draudėjų pareigos

1. Visi draudėjai privalo registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų.

3. Draudėjai privalo teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.

15 straipsnis. Apdraustųjų asmenų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų pareigos

Apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo išmokų gavėjai socialinį draudim¹ reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laiku pateikti Fondo administravimo įstaigoms teising¹ informacij¹, reikaling¹ socialiniam draudimui vykdyti.



16 straipsnis. Atsakomybė už ne laiku ir neteising¹ socialinio draudimo įmokų mokėjim¹

1. Už pavėluotai į Fond¹ pervestas socialinio draudimo įmokas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dien¹ įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos.

2. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama dviguba šios sumos dydžio bauda. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad apskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas, bet iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėj¹ (jei pavedimo nėra, – iki tikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstam¹ socialinio draudimo įmokų sum¹ ir pristatė patikslintas ataskaitas bei informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiam¹sias pajamas, bauda už padaryt¹ pažeidim¹ neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3. Fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fond¹ įsiskolinimo mokėjim¹ iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėt¹ sum¹ pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderint¹ įsiskolinimo gr¹žinimo grafik¹. Pažeidus mokėjimo grafik¹ taikomas išieškojimas priverstine tvarka.

4. Fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, apskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimo laik¹ arba atleisti juos nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo, jei buvo aplinkybės, kurios nepriklauso nuo draudėjų valios ir kurių jie nenumatė ir negalėjo numatyti.

5. Fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atleisti draudėj¹ nuo baudų mokėjimo, jei draudėjas įrodo, kad apskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Nenumatytų aplinkybių buvim¹ draudėjas turi įrodyti pats.

6. Fondo valdybos teritoriniai skyriai gali atidėti baudų išieškojim¹ iki vienų metų, nustatydami baudos mokėjimo grafik¹ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka. Pažeidus mokėjimo grafik¹ taikomas išieškojimas priverstine tvarka.

7. Į Fond¹ nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas.

8. Socialinio draudimo įmokos gali būti tikslinamos už ne didesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi datos.

9. Draudėjas, prieš pateikdamas patikslintas apyskaitas (ataskaitas) ir informacij¹ apie draudžiamųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fond¹ trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius.

10. Tikrinant apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai turi būti sumokėti Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais terminais.

17 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo būdai

1. Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka tokiais būdais:

1) duodami nurodym¹ kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo s¹skaitos kredito įstaigoje Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka;

2) duodami nurodym¹ skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos ar pašalpos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas į Fond¹;

3) inicijuodami bankroto bylų iškėlim¹.

2. Fondo valdybos teritoriniai skyriai skolos išieškojimui užtikrinti gali:

1) duoti nurodymus Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms nutraukti pinigų išdavim¹ bei pervedim¹ iš draudėjų s¹skaitų, jeigu jie skolingi ir nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius;

2) kreiptis dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;

3) areštuoti draudėjo turt¹, jeigu Fondui nesumokėtos socialinio draudimo įmokos, baudos ir (ar) delspinigiai.

3. Fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, baudų išieškojim¹ gali perduoti antstoliams.

straipsnis. Atsakomybė už Fondui padaryt¹ žal¹

1. Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo t¹ žal¹ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

2. Jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004 metų rodiklių patvirtinimo įstatym¹ Nr. IX-1902, 2003-12-16 yra nustatyti tokie valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai:

1. Patvirtintas draudėjų bendrojo valstybinio socialinio draudimo įmokų 31 % tarifas ir tokie jo dydžiai atskiroms draudimo rūšims:

a)      pensijų socialiniam draudimui – 23,4 %

b)      ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 2,8 %

c)      draudimui nuo nedarbo – 1,5 %

d)      nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui – 0,3 %

e)      sveikatos draudimui – 3,0 %.

2. Patvirtintas apdraustųjų bendrojo valstybinio socialinio draudimo įmokų 3 % tarifas ir jo dydžiai atskiroms draudimo rūšims:

a)      pensijų socialiniam draudimui – 2,5 %

b)      ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 0,5 %.

www.sodra.lt

uždavinys

Gamyklos pamaininis darbuotojas dirbo nuo kovo 11 d. 18 val. vakaro iki kovo 12 d. 2 val. nakties. Iš viso jis dirbo 8 darbo valandas, iš kurių 6 val. dirbo švenčių dienomis, o 4 val. dirbo nakties metu. Darbuotojo nustatytas valandinis tarifinis atlygis yra 6 Lt. už valand¹.

Apskaičiuokite darbuotojo darbo užmokestį už šias dvi dienas.

uždavinys

UAB „LKL“ vadybininkas, pradirbźs įmonėje 7 mėnesius, pateikė prašym¹ vadovui dėl kasmetinių atostogų suteikimo.

Vadovo įsakymu įmonės vadybininkui buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 200Xm. birželio 05 d. iki liepos 03 d. (28 kalendorinės dienos).

Darbo sutartyje nustatytas vadybininko mėnesinis atlyginimas yra 1500 Lt. Tai pagrindinė darbovietė. Darbuotojo prašymu jam taikomas NPD ir PNPD. Augina du nepilnamečius vaikus; žmonai irgi taikomas PNPD.

Nustatykite kokio dydžio atlyginim¹ (atostoginius) gaus vadybininkas už kasmetines atostogas.

uždavinys

Darbuotojas

Taikomas NPD

Darbo sutarties s¹lygos

Nustatytas mėnesinis atlyginimas

Pagrindinė darbovietė/ darbo laikas

Kiti

duomenys

Skyriaus vadovas

Pagrindinis NPD 290 Lt.

Papildomas NPD 29 Lt.

2500 Lt.

Pagrindinė

40 val. per savaitź

Apskaitininkė

Pagrindinis NPD 290 Lt.

1400 Lt.

Pagrindinė

40 val. per savaitź

Ūkvedys

Individualus NPD 380 Lt.

500 Lt

Pagrindinė

20 val. per savaitź

Gautas avansas 200 Lt.

Pagal pateiktus duomenis apskaičiuokite įmonės darbuotojų mokėtinus atlyginimus ir užpildykite darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį.

Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis

Darbuotojas

Priskaičiuotas darbo užmokestis

Valst. soc. draudimo įmokos 31%

Atskaityta

Gauti avansai

Išmokėta

Pareigybinis atlyginimas

Atostoginiai

Iš viso:

Pajamų mokestis

Socialinis draudimas 3 %

Iš viso:





Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 728
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved